Civilinė byla Nr. e2A-1633-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09599-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.; 2.2.2.7.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės MB "Per se" ir trečiojo asmens ŽŪB "Šiaurės bulius" apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo, trečiojo asmens UAB ,,Vermosa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Per se“ patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – žemės ūkio bendrovė „Šiaurės bulius“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vermosa“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Niksoft“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Vermosa“ pirminiu ieškiniu atsakovams D. S. ir D. Č. prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15 456,22 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei BUAB „Niksoft“ 15 456,22 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (15 456,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje (atsakovės D. Č. atžvilgiu) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė šios civilinės bylos procese ieškovę BUAB „Niksoft“ pakeisti jos teisių perėmėja mažaja bendrija (toliau MB) „Per se“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.
3. Naujai nagrinėjant civilinę bylą, ieškovė MB „Per se“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl 15 456,22 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo iš esmės atsisakyta reikalavimo atsakovės D. Č. atžvilgiu.
4. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi UAB „Niksoft“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“. Bankroto administratorei patikrinus UAB „Niksoft“ apskaitos duomenis ir dokumentus buvo nustatyta, jog trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ galimai negrąžino UAB „Niksoft“ 13 600 Eur suteiktos paskolos ir 1 856,22 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, iš viso – 15 456,22 Eur. Trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė (toliau ŽŪB) „Šiaurės bulius“ informavo bankroto administratorę, kad 2017 m. birželio 23 d. atsiskaitė su ieškove sumokėdamas pinigus į bendrovės kasą, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius du kasos pajamų orderių kvitus serija KPO Nr. 00035 bei KPO Nr. 00034 bendrai 15 456,22 Eur sumai. Bankroto administratorė nustatė, kad trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulius“ galimai grąžinta ieškovei 15 456,22 Eur suma nebuvo apskaityta UAB „Niksoft“ buhalterinėje apskaitoje. Taip pat nustatė, kad UAB „Niksoft“ kasos knygoje kasos pajamų orderis tokiu pačiu numeriu 00034 išrašytas 2017 m. birželio 20 d. už grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą iš banko 10 000 Eur, o kasos pajamų orderis su numeriu 00035 išrašytas 2017 m. liepos 7 d. D. S. 350,00 Eur sumai. Bankroto administratorė, neradusi jokių duomenų ir dokumentų, kurie įrodytų kad atsakovas, gavęs 15 456,22 Eur sumą iš trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulius“, būtų įnešę minimą sumą į UAB „Niksoft“ kasą ar banką, atsakovui D. S., kaip tuo metu ėjusiam UAB „Niksoft“ vadovo pareigas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis).
5. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
6. Nurodė, kad pagal 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 jokių pinigų niekada nebuvo gavęs, jų nepasirašinėjo, todėl minėti pajamų orderiai neegzistuoja, neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Teigė, kad dėl galimai suklastotų kasos pajamų orderių kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnyje. Atsakovo teigimu, jo parašai minėtuose kasos pajamų orderiuose galėjo atsirasti aplinkybėmis, kai 2017 m. birželio 23 d. ŽŪB „Šiaurės bulius“ direktorius R. V. planavo grąžinti skolą ir paprašė pateikti jam kasos pajamų orderius, jis tą padaryti nurodė D. Č., kuri perdavė R. V. kasos pajamų orderius apmokėjimui, tačiau R. V. jokių pinigų neperdavė, kasos pajamų orderius pasiliko sau. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo, kaip BUAB „Niksoft“ buvusio vadovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nutarta UAB „Vermosa“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko.
8. Tretieji asmenys UAB „Vermosa“ ir ŽŪB „Šiaurės bulius“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių ir liudytojų parodymus konstatavo, kad labiau tikėtina, kad ŽŪB „ Šiaurės bulius“ 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 į apskaitą įtraukė ne jų išrašymo dieną, kaip tvirtina trečiasis asmuo, o galimai jau prasidėjus teisminiam procesui bei įvykus vienam teismo posėdžiui, ką patvirtina Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pateikti buhalterinių programų išrašai.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra tinkamai įrodyta, kad atsakovas D. S. pasirašė 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, tokiais savo veiksmais patvirtindamas šiuose orderiuose nurodytų sumų jam perdavimą grynaisiais pinigais. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu niekas negalėjo patvirtinti pinigų atsakovui perdavimo fakto. Trečiojo asmens pateikti finansiniai dokumentai yra prieštaringi, liudytojos G. V. (trečiojo asmens buhalterės) parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs ir tinkamai pagrįsti. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, remiantis kuriais galima būtų padaryti išvadą, jog trečiojo asmens atstovas perdavė atsakovui 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderiuose KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 nurodytas sumas.
12. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, nesant objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų įvertinti trečiojo asmens nurodomos sumos sumokėjimo atsakovui realumo bei atitinkamai patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo, ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės ir trečiųjų asmenų ŽŪB „Šiaurės bulius“ ir UAB „Vermosa“ 2 187,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno po 729,07 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Per se“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra tinkamai įrodyta, kad atsakovas pasirašė 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, tokiais savo veiksmais patvirtindamas šiuose orderiuose nurodytų sumų jam perdavimą grynaisiais pinigais, prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams, liudytojų parodymams, teismų praktikai. Tokią teismo išvadą paneigia byloje esantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, parašo ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismas nenurodydamas, kokie dar kiti dokumentai, jei ne pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo faktą, gali įrodyti pinigų perdavimo aplinkybę, pažeidė pirminių dokumentų vertinimo principus ir išėjo už bylos ribų, nes nėra galimybės pateikti tai, kas neegzistuoja. Būtent kasos pajamų orderis ir patvirtina, kad pinigai buvo perduoti ir priimti. Skundžiamame sprendime ne kartą nurodyta, kad atsakovas negalėjo nurodyti kaip jo parašas atsirado ant kasos pajamų orderių. Teismui nesukėlė abejonės ir aplinkybės, kad atsakovas melavo teismo posėdyje, kad tai ne jo parašai ir kad jie yra suklastoti.
16. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas ilgametę patirtį turintis verslininkas ir įmonės vadovas galėjo net du kartus pasirašyti kasos pajamų orderiuose, nors, anot jo, pinigai jam nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos taip pat neįvertino, jog buhalterė, paruošusi kasos pajamų orderius ir juos pasirašiusi, atidavė trečiojo asmens vadovui, o paskui juose jau atsirado ir atsakovo parašai. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas visus galiojančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus perduotus į bylą, rėmėsi išskirtinai tik atsakovo pozicija, kad buhalterinėje programoje daryta neaiškaus pobūdžio korekcija, neva suponuoja išvadą, kad pinigai ŽŪB „Šiaurės bulius“ nebuvo išmokėti. Teismas darė klaidingą išvadą, nes sutapatino duomenų koregavimą, su paties dokumento įtraukimu į apskaitą. Koreguota galėjo būti pavadinimas, vardas, pavardė, arba sąskaitos faktūros numeris, buhalterė teisme liudijo, kad apskaitoje buvo įsivėlusi techninė klaida. Byloje nėra nei vieno fakto, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ klastotų buhalterinės apskaitos duomenis. Tuo tarpu 2017-10-25 VMI Pranešime apie atliktą UAB “Niksoft” mokestinį tyrimą buvo nustatytas ne vienas kartas, kai apskaita buvo tvarkoma netiksliai, šią aplinkybę paskutinio posėdžio metu nurodė ir atsakovo atstovas.
17. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad 2017-06-23 kasos pajamų orderių Nr. 00034 ir 00035 surašymas ir įforminimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Todėl nepagrįstai jų nelaikė patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas netaikė nei Buhalterinės apskaitos įstatymo, nei Kasos organizavimo taisyklių, todėl netinkamai išaiškino bylos aplinkybes ir priėmė neteisėtą sprendimą.
18. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, nes pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neatsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Bankroto administratorius, teikdamas ieškinį teismui, negalėjo prognozuoti bylos baigties, o nesikreipdamas į teismą dėl akivaizdžios žalos atlyginimo, būtų pažeidęs tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešąjį interesą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas visada teigė, kad parašai dokumentuose yra ne jo, ką vėliau paneigė ekspertizė. Be to pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas nepagrįstai priteisė atsakovui už teisines paslaugas, kurias teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, tačiau ūkio subjektas - UAB „AAA Law“.
19. Atsiliepimu į ieškovės MB „Per se“ apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, jog visiškai sutinka su skundžiamu sprendimu ir papildomu sprendimu. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, taip pat atskleidus bylos esmę ir vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1530-275/2019. Pažymėjo, jog antrą kartą nagrinėjant išreikalauta informacija iš ŽŪB „Šiaurės bulius“ finansinės apskaitos, kuriuose buvo užfiksuota (ir kada) pinigų perdavimas. Apelianto bandymai apeliaciniame skunde kritikuoti šiuos duomenis laikytini deklaratyviais, nesavalaikiais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų vertinti neturėtų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, trečiojo asmens buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens paaiškinimų prieštaravimus bei duotų parodymų (žodžiu ir raštu) nenuoseklumą, ką patvirtino ir buhalterinės apskaitos programoje matomi visai kiti duomenys. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens buhalterės el. laiškai UAB „Niksoft“) įrodo, jog trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ patvirtino, kad 2017-12-31 duomenimis jis yra skolingas UAB „Niksoft“ ginčo KPO nurodytą sumą. Atsakovas pažymi, jog šiuo atveju svarbi aplinkybė , jog iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad ginčo kasos pajamų orderiai buhalterinėje apskaitoje atsiranda ir neva yra apskaitomi (sukuriamas ir / arba koreguojamas, keičiamas) 2018-03-07 9:21 val., ir 2018-03-07 9:26 val., t. y. apie 20 minučių iki elektroninio laiško siuntimo UAB„Niksoft“ bankroto administratoriui, kuriame teigiama, kad skolos trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ nebeturi.
21. Byloje trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ neneigė, kad trečiojo asmens vadovas paprašė, kad būtų parengti ginčo KPO, kadangi jis norės atsiskaityti grynais pinigais. Tačiau pinigai sutartu laiku nebuvo perduoti, dėl ko ginčo KPO atsakovas ir neperdavė buhalterei juos apskaityti UAB „Niksoft“ buhalterinėje apskaitoje. Byloje yra nustatyta ir to neneigė pats trečiojo asmens vadovas, kad su atsakovu buvo draugai, verslo partneriai. Jeigu atsakovas būtų bent įtaręs, kad toks jo pasitikėjimas pastaruoju asmeniu atsisuks prieš jį, ginčo KPO su savo parašais būtų atidavęs tik tada, kada jam iš tikrųjų būtų buvę perduoti grynieji pinigai. Trečiojo asmens vadovas neneigė ir to fakto, kad D. Č. jo prašė grąžinti ginčo KPO, į ką jis atsakė, kad juos pametė. Atsakovas puikiai žinodamas, kad niekada ginčo KPO nurodytos sumos grynaisiais pinigais negavo, negalėjo patikėti, kad ginčo KPO yra jo parašas. Vien tik šio savo įsitikinimo vedamas jis ir pats siekė, kad būtų atlikta rašysenos ekspertizė.
22. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ išreikalautų duomenų paaiškėjo, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ 2017-06-23 kasos išlaidų orderis Nr. 201723 buvo „sukurtas“ ir kasos knygoje „įrašytas“ 2018-08-06 10:58 val., t. y. likus 3 valandoms iki 2018-08-06 14:00 val. teismo posėdžio šioje byloje. Dėl to visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad 2017-06-23 kasos išlaidų orderis buvo sukurtas jau vykstant teismo procesui. Apelianto versiją, jog buhalterinės apskaitos programoje 2018-08-06 buvo atliktos korekcijos dėl rengiamos finansinės atskaitomybės, paneigia viešai prieinami duomenys, jog trečiasis asmuo finansinę atskaitomybę pateikė VĮ „Registrų centras“ 2018-06-15. Apeliantas neteisus teigdamas, kad ginčo KPO ir KIO atitiko tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo, tiek ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kadangi atsakovas 2017-06-23 ar vėliau grynųjų pinigų negavo, todėl ginčo KPO ir neapskaitė UAB „Niksoft“ buhalterinėje apskaitoje. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens finansiniai dokumentai yra prieštaringi bei buhalterinėje apskaitoje suvesti jau prasidėjus teisminiam procesui. Šias aplinkybės patvirtina ir kiti byloje esantys įordymai, t.y. su trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulius“ 2018-10-18 prašymu dėl dokumentų prijungimo pateiktoje kasos knygos ištraukoje nėra datos bei vyriausiojo buhalterio parašo. Jeigu tikėti ir toliau apelianto keliama versija apie įsivėlusią klaidą, tai tokiu atveju taisymai turėjo būti pasirašyti buhalterės, tačau to taip pat nebuvo padaryta. Trečiojo asmens atstovas pateikė 2017-06-23 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 201723, kuriame taip pat yra tik vadovo parašas, bet nėra kito būtino rekvizito – buhalterio parašo.
23. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl papildomo sprendimo panaikinimo. Palaikė argumentus išdėstytus savo atsiliepime į UAB „Vermosa“ apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo panaikinimo.
24. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Priteisti 4380 EUR bylinėjimosi išlaidų.
25. Apelianto vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje yra aiškūs ir nekvestionuotini įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo pinigus UAB „Niksoft“ sumokėjo. Byloje yra kasos pajamų orderiai KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, pagal kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo, o tuometinė UAB „Niksoft“ gavo ginčo pinigus, su originaliais šiuos orderius pasirašiusių asmenų parašais, kurių tikrumą patvirtino byloje paskirta rašysenos ekspertizė bei nebeginčijo nei pats atsakovas, kaip tuometinis UAB „Niksoft“ vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą ginčo kasos pajamų orderiai trečiajam asmeniui galėjo būti išduoti ir buvo išduoti tik trečiajam asmeniui šiuos pinigus sumokėjus tuometinei UAB „Niksoft“, o konkrečiai – jos tuometiniam vadovui atsakovui. Nesuprantama, kaip skundžiamą sprendimą priėmęs teismas sugebėjo padaryti išvadą, kad, neva, byloje nėra įrodymų apie tai, kad trečiasis asmuo ginčo pinigų sumas yra sumokėjęs, kai trečiasis asmuo į bylą pateikė būtent tokius dokumentus, kurie patvirtina ginčo buhalterinių operacijų atlikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo vieningai formuojamos praktikos, jog juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt.
26. Apelianto vertinimu, taip pat nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog trečiojo asmens ir jo vyr. finansininkės parodymai byloje nebuvo nuoseklūs. Jokių trečiojo asmens teiginių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis niekas nepaneigė. Kita vertus suprantama, kad trečiojo asmens vyr. finansininkė negalėjo prisiminti kai kurių reikšmingų aplinkybių, kadangi ji be trečiojo asmens, dar turi keliasdešimt klientų, kuriems tvarko buhalterinę apskaitą. Vienintelis atsakovas įrodinėjo, kad pinigų iš trečiojo asmens negavo, taip duodamas melagingus parodymus ir sulaužydamas duotą priesaiką. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis tokiu atsakovo teiginiu, kuris nėra pagrįstas absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog trečiojo asmens ginčo kasos pajamų orderių įtraukimo į buhalterinę apskaitą momentas gali būti pagrindas išvadai, kad trečiasis asmuo pinigų pagal ginčo kasos pajamų orderius tuometinei UAB „Niksoft“ nesumokėjo. Byloje esantys įrodymai, t.y. išrašai iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos, parodo ne kada vienas ar kitas buhalterinės apskaitos dokumentas buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, bet datą, kada įvyko paskutiniai koregavimai. Natūralu, kad trečiojo asmens buhalterinė apskaita buvo koreguojama 2018 m. kovo 7 d., t.y. laikotarpiu, kada privalėjo būti parengtos trečiojo asmens metinės finansinės ataskaitos. Net jei ginčo kasos pajamų orderiai ir būtų į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą įtraukti būtent 2018 m. kovo 7 d., natūralu, jog gavus reikalavimą iš tuometinės UAB „Niksoft“ dėl skolos apmokėjimo, kai trečiasis asmuo šią skolą jau buvo apmokėjęs, tai pirmas dalykas, ką toks subjektas padaro, tai pradeda kelti ir tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais būtų pagrindžiamas šios skolos apmokėjimas. Apelianto vertinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai kokiu metu trečiasis asmuo kasos pajamų orderius įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Ir kiti byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog ginčo ūkinės operacijos, kurias pagrindžia ginčo kasos pajamų orderiai, realiai įvyko.
28. Atsiliepimu į trečiojo asmens ŽUB „Šiaurės bulius“ apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Palaikė atsiliepime į UAB „Per se“ apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad apeliantas visiškai ignoruoja Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutarties išaiškinimus apie tai, kas yra šios bylos esmė. Iš esmės visas apelianto ŽŪB „Šiaurės bulius“ apeliacinis skundas paremtas neigiant tas aplinkybes, kurias kaip būtinas nustatyti nurodė Vilniaus apygardos teismas 2019- 12-12 nutartimi.
30. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Vermosa“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti.
31. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovės ir trečiųjų asmenų 2 187,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno po 729,07 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neatsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Bankroto administratorius, atstovaudamas ne tik bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių bet ir viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl žalos iš buvusio UAB „Niksoft" vadovo priteisimo. Pažymėjo, jog byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones administratorius iš savo lėšų padengė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidas bendrai 235,40 Eur sumai. Atsakovui nepripažįstant savo parašo tikrumo kasos pajamų orderiuose, bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl parašo ekspertizės byloje skyrimo. Už atliktą ekspertizę bankroto administratorius taip pat apmokėjo 411,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teises perėmė nauja šalis, o BUAB „Niksoft" bankroto procesas buvo baigtas, apeliantas nebeatstovavo ieškovo šio ginčo nagrinėjimo procese, o bylinėjimosi išlaidų klausimas taip ir liko neišspręstas. Todėl apeliantas 2020-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Viso proceso metu apeliantas veikė ne dėl savo asmeninių interesų, bet vykdydamas pareigas kaip bankroto administratorius. Jei atsakovas nuo pat pradžių būtų buvęs sąžiningas ir pripažinęs akivaizdų savo parašo tikrumą, apeliantė nebūtų patyrusi išlaidų už ekspertizės skyrimą. Taigi, apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo išskirtinai kalti, nesąžiningi ir piktavališki atsakovo veiksmai proceso metu. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bankroto administratoriaus atstovė teismo posėdyje prašė teismo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir įvertinti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus – šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas, net nevertino ir neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes.
32. Papildomame sprendime teismas nurodė, kad atsakovui priteistinos 1839,21 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų suteikimu. Tačiau teismas nevertino fakto, kad atsakovo išlaidos nebuvo patirtos advokato pagalbai sumokėti. Atsakovo pridėtuose rašytiniuose dokumentuose, pateiktuose 2020-05-26, nurodyta, kad teisines paslaugas atsakovui teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, tačiau ūkio subjektas - UAB „AAA Law". CPK 88 straipsnio l dalies 6 punktas nurodo baigtinį sąrašą asmenų, kurių teisinė pagalba gali būti prilyginama bylinėjimosi išlaidoms, o uždarosios akcinės bendrovės šiame sąraše nėra nurodyta. Jau vien dėl šios priežasties papildomas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
33. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vermosa“ apeliacinį skundą, atsakovas prašė jį atmesti ir papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodė, kad apelianto cituojama teismų praktika, iš esmės kuria ir yra grindžiamas apeliacinis skundas, yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo nesąžiningumas byloje nebuvo nustatytas. Byloje jau ne kartą buvo nurodyta, kad atsakovas neigė savo parašą ginčo kasos pajamų orderiuose vien tik dėl to, kad jis negalėjo tikėti, kad šie parašai patvirtino grynųjų pinigų gavimą, kadangi tokio fakto niekada nebuvo. Teiginio dėl „akivaizdaus parašo tikrumo“ nepatvirtino ir teismo ekspertizė, kadangi išvadoje buvo nurodyta, kad „duomenų pakanka išvadai, kad parašas yra atsakovo D. S.“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vadovavosi visomis jam CPK suteiktomis teisėmis, jomis vadovavosi laiku ir tinkamai ir savo procesinį elgesį derino ir formavo su tikslu apsiginti nuo jam nepagrįstai ir neteisėtai pareikšto ieškinio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Patikslinto ieškinio atmetimas byloje paneigia bet kokius su tuo susijusius samprotavimus. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovas, nesėkmingai mėgindamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, to nesugeba padaryti ir dar dėl tokio savo elgesio patiria išlaidas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, pats piktnaudžiavo procesu, nes net nebuvo įsitikinęs, kad atsakovas turi atsakyti pagal ieškinį.
35. Atsakovas pažymėjo, jog patyrė aiškias ir konkrečias bylinėjimosi išlaidas, kurios teismui buvo pateiktos su prašymu priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Visi procesiniai dokumentai buvo ir yra rengiami atsakovo atstovo advokato V. R.; teismo posėdžiuose dalyvavo visada tik atsakovo atstovas advokatas V. R.. Būtent už atsakovo atstovavimo ir kitas jam suteiktas teisines paslaugas buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir būtent jos buvo apmokėtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš bylą pralaimėjusios šalies.
36. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinius skundus ieškovė prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, panaikinti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
37. Nurodė, jog sutinka su trečiųjų asmenų apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais pilna apimtimi. Palaikė savo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pateiktų apeliacinių skundų ribose.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo iš buvusio įmonės vadovo.
40. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Niksoft“ bankroto administratorius UAB „Vermosa“ nustatė, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ yra skolingas BUAB „Niksoft“ 13 600 Eur negrąžintų paskolų bei 1 856,22 Eur už suteiktas paslaugas (prekes). ŽŪB „Šiaurės bulius“ informavo bankroto administratorę, kad su BUAB „Niksoft“ yra atsiskaičiusi, pateikė 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius serija KPO Nr. 00035 bei KPO Nr. 00034 bendrai 15 456,22 Eur sumai. UAB „Niksoft“ kasos knygoje kasos pajamų orderis tokiu pačiu numeriu 00034 išrašytas 2017 m. birželio 20 d. už 10 000 Eur grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą, o kasos pajamų orderis su numeriu 00035 išrašytas 2017 m. liepos 7 d. D. S. 350,00 Eur sumai. Iki bankroto bylos UAB “Niksoft” iškėlimo (2017 m. lapkričio 17 d.), bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, kasininku buvo atsakovas D. S.. UAB „Niksoft“ atstovaujamas bankroto administratoriaus atsižvelgdamas į tai, kad nerasti jokie duomenys ir dokumentai, kurie įrodytų kad 15 456,22 Eur suma gauta iš ŽŪB „Šiaurės bulius“, buvo įnešta į UAB „Niksoft“ kasą ar banką, ieškiniu, remdamiantis CK 2.87 str. nuostatų pažedimu prašo priteisti iš buvusio įmonės vadovo žalos atlginimą. Bylos nagrinėjimo metu pradinio ieškovo teises perėmė ieškovė MB „Per se“.
41. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ieškinį atmetė konstatuodamas, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog trečiojo asmens atstovas perdavė atsakovui 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderiuose KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 nurodytas sumas.
42. Ieškovas ir trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ nesutinka su skundžiamu sprendimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, t.y. kasos pajamų orderiai, laikytini patys savaime patvirtinantys pinigų perdavimo faktą. Trečiasis asmuo UAB „Vermosa“ pateiktu apeliaciniu nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
43. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (BAĮ 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą, nagrinėjamu atveju – byloje esančiais kasos pajamų orderiais įvykusias ūkines operacijas.
44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog byloje esant 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderiams KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, iš kurių matyti, kad UAB „Niksoft“ kasininkas D. S. gavo 13 600 Eur ir 1856,22 EUR sumas iš trečiojo asmens ŽUB „Šiaurės bulius“ vadovo R. V., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas iš trečiojo asmens gavo lėšas.
45. Pažymėtina, kad pinigų grąžinimo faktui patvirtinti iš esmės yra remiamasi tiesioginiais įrodymais, kaip šiuo atveju kasos pajamų orderiais, nes, kaip minėta, visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrindžia būtent apskaitos dokumentai, kuriems priskirtini ir Kasos pajamų orderiai. Be to, pateikti kasos pajamų orderiai atitinka apskaitos dokumentui keliamus reikalavimus. Juose yra nurodyta įvykusi ūkinė operacija („pagal paskolų sutartis 2017 m.“; pagal dok.: NIK653 už 2016.01.04 796,42 EUR; NIK658 už 2016.03.14 397,12 EUR; NIK659 už 2016.03.14 662,68 EUR“). Minėti kasos pajamų orderiai yra pasirašyti abiejų šalių ir buhalterio, t. y. pateiktuose kasos pajamų orderiuose yra rekvizitai ūkinės operacijos tapatumui nustatyti (BAĮ 13 straipsnis). Trečiasis asmuo ŽUB „Šiaurės bulius“ į bylą taip pat pateikė 2017 m. birželio 23 d. kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad 2017 m. birželio 23 d. R. V. buvo išduota 15 456,00 Eur suma atsiskaitymui su UAB „Niksoft“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentų originalais, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, įrodytas ir pagrįstas pinigų perdavimo faktas atsakovui, o atsakovas kvestionuodamas šią aplinkybę turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kasos pajamų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tačiau tokios pareigos neįvykdė. Priešingai, atsakovo pozicija dėl ginčo orderių byloje buvo nenuosekli. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi motyvuodamas tuo, kad ginčo orderiuose yra ne jo parašas. Tačiau byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog UAB „Niksoft“ 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderyje serija KPO Nr. 00034 ir kasos pajamų orderyje KPO Nr. 00035, eilutėse „Gavo kasininkas: D. S.“, pasirašė atsakovas D. S.. Teismo posėdžio metu aiškinantis ginčo orderių išrašymo aplinkybes, tuometinė UAB „Niksoft“ buhalterė paaiškino, kad atsakovo nurodymu iš anksto parengė kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 atitinkamoms sumoms, juos pasirašė bei perdavė ŽŪB „Šiaurės bulius“ direktoriui R. V.. Aktreiptinas dėmesys, jog atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neigdamas, jog pinigai buvo perduoti, nesugebėjo paaiškinti kokiu būdu ant ginčo kasos pajamų orderių atsirado jo parašai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog atsakovas būdamas ilgametis įmonės vadovas neabejotinai privalėjo žinoti juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus tvarkyti apskaitą taip, kad jos informacija būtų objektyvi (BAĮ 4 straipsnis). Pareigą į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis), sudaryti finansines ataskaitas (įmonės balansą) pagal pirminius dokumentus. Žinojo, jog būtent įmonės vadovas atsako už duomenų tikrumą bei teisingumą, t. y. atitikimą pirminiams dokumentams (BAĮ 17 straipsnis) bei atsakomybę už tokių pareigų netinkamą vykdymą. Atsakovas taip pat neabejotinai žinojo, kad kasos pajamų orderis yra pirminis buhalterinis dokumentas patvirtinantis faktines aplinkybes apie įvykusią ūkinę operaciją. Todėl egzistuojant ginčo kasos pajamų orderiams su jo parašais ir esant jo įvardijamai situacijai, kad realiai ši ūkinė operacija neįvyko, bet kuris atidus ir rūpestingas vadovas imtųsi atitinkamų priemonių juos anuliuoti.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių, dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaitos registrai, kurie yra apskaitos dokumentais remiantis parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestine (BAĮ 2 straipsnio 3 dalis), laikytini netiesioginiais įrodymais. Taigi, įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis c.b. Nr. e2-855-450/2020).
48. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatutuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, paneigdamas pirminių buhalterinių dokumentų įrodomąją reikšmę padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių jog trečiojo asmens atstovas perdavė atsakovui 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderiuose KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 nurodytas sumas. Pažymėtina, jog tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė remdamasis į bylą pateiktais išrašais iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos programos, iš kurių matyti, kad nors ŽŪB „Šiaurės bulius“ kasos orderiai serija KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau bylos nagrinėjimo metu šie duomenys buvo koreguojami. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta kokie tiksliai duomenys buvo koreguojami. Pirmosios instancijos teismas remdamasis nustatytų aplinkybių visuma padarė tikėtiną išvadą, kad ŽŪB „ Šiaurės bulius“ 2017 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 į apskaitą įtraukė ne jų išrašymo dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės gali sudaryti tam tikras prielaidas abejoti ar trečiojo asmens buhalterinės apskaita vedama tinkamai ir laiku, tačiau tai jokiu būdu negali paneigti ginčo orderiuose užfiksuotos ūkinės operacijos realumo. Tas pats pasakytina ir apie ŽŪB „Šiaurės bulius“ apyvartos žiniaraščius, siųstus 2017 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu UAB „Niksoft“ buhalterei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kasos pajamų orderiuose, patvirtinančių trečiojo asmens skolos grąžinimo UAB „Niksoft“ faktą, teisėtumas nėra ginčijamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl konstatuotina, kad kasos pajamų orderiai yra galiojantys bei įrodantys skolos grąžinimo faktą (CPK 185 straipsnis).
49. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus,žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
50. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkto 3 dalyje nurodyta, kad pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Taisyklių 16 punkte numatyta, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Pagal Taisyklių 17 punktą kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Taisyklių 22 punktas). Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų to paties ūkio subjekto darbuotojai (Taisyklių 24 punktas). Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Taisyklių 30 punktas).
51. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamu atveju sprendimo 47 p. nurodytais argumentais konstatavus, kad ginčo kasos pajamų orderiai patvirtina, jog trečiasis asmuo 2017 m. birželio 23 d. grąžino UAB „Niksoft“ 15 456,22 EUR ir nustačius, kad šios lėšos nebuvo įneštos į įmonės kasą ir apskaitytos įmonės buhalteriniuose dokumentuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas būdamas UAB „Niksoft“ vadovas ir kasininkas tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė įstatyme numatytas lojalumo juridiniam asmeniui pareigas bei Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Šie atsakovo neteisėti veiksmai laikytini priežastiniu ryšiu susijusiais su BUAB „Niksoft“ padaryta 15 456,22 Eur žala (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
52. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti pradinio ieškovo teises perėmusiai UAB „Per se“ 15 456,22 Eur žalos atlyginimą.
53. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
54. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi (CPK 93 straipsnio 2 dalį). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinus apeliacinius ieškovo ir trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulus“ apeliacinius skundus, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimas naujas sprendimas ieškinį tenkinant pilna apimtimi, ieškovės ir trečiųjų asmens bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
56. Nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 348 EUR žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 469 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įrodymų pagrindžiančių 217,80 teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
57. Trečiasis asmuo UAB „Šiaurės bulius“ pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė iš viso 2500 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 348 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1500 EUR teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui UAB „Šiaurės bulius“ iš atsakovo priteistina iš viso 4348 EUR bylinėjimosi išlaidų.
58. Trečiasis asmuo UAB „Vermosa“ pirmosios instancijos teisme patyrė 145,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 411,21 Eur išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą ir 235,40 Eur išlaidų už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Vermosa“ patyrė 16 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens UAB „Veromosa“ naudai iš atsakovo priteistina iš viso 807,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
59. Pradinis ieškovas byloje buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl, tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 347,76 Eur žyminio mokesčio ir 19,92 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
60. Panaikinus skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismui, nauju sprendimu tenkinant ieškinį ir perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai naikintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. papildomas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tampa teisiškai neaktualūs, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės MB „Per se“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei MB „Per se“ (į.k. 304895478) iš atsakovo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15 456,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (15 456,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 469 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui ŽŪB „Šiaurės bulius“ (į.k. 304064761) iš atsakovo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4348 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Vermosa“ (į.k. 125928698) iš atsakovo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 807,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 347,76 Eur žyminio mokesčio ir 19,92 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teisėjai Andrutė Salvador
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė