Administracinė byla Nr. I -982-402/2014
Procesinis Nr. 3-62-3-03222-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 16.6.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. J. jos atstovui advokatui Viliui Putkiui, atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms Jolantai Ražukienei, Sandrai Struckaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir,
n u s t a t ė:
Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-11-11 įsakymą Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos" dalyje dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos 2013 m. lapkričio 11 d., ir nustatyti, kad iš vidaus tarnybos ji atleidžiama sekančią darbo dieną pasibaigus jos nedarbingumui (b.l. 5-7).
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, jog pareiškėja nesutinka su atleidimu iš pareigų 2013-11-11 ir mano, jog ji turėtų būti atleista sekančią darbo dieną pasibaigus jos nedarbingumui.
Pareiškėja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-11-11 įsakymu Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos" buvo atleista iš vidaus tarnybos 2013 m. lapkričio 11d.
2013 m. lapkričio 11d.ryte prieš atvykstant į tarnybą pareiškėja pasijuto blogai, tačiau tikėjosi jog savijauta pagerės, todėl ji atvyko į darbą. Savijauta jos nepagerėjo, todėl ji į darbo pabaigą nutarė apsilankyti pas gydytoją, nes pastaroji tą dieną dirbo po pietų. Prieš išeinant jai pas gydytoją, ją pakvietė į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyrių, kur skyriaus viršininkė J. B. pateikė jos pačios atspausdintą prašymą pareiškėjos vardu, dėl išėjimo iš tarnybos savo noru. Pareiškėjai liepė arba pūsti į alkotesterį, arba pasirašyti pareiškimą. Ji nepūtė į alkotesterį, kadangi manė, jog tam nebuvo pagrindo, tai ją žemino. Toks kolegų elgesys jai sukėlė didelį šoką, todėl esant konfliktinei situacijai ir dėl blogos savijautos prašymą pasirašė jo neperskaičius. Po to, nuvyko pas savo šeimos gydytoją, kur iš karto suteikus pirminę medicininę pagalbą, jai paskyrė nedarbingumą. Kitą dieną apie suteiktą nedarbingumą informavo personalo skyrių.
Apie tai, kad ji bus atleista iš tarnybos jau tą pačią dieną, nebuvo informuota, nebuvo supažindinta su įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, jai nebuvo pateiktas atsiskaitymo lapelis, ir kiti dokumentai, kurie patvirtintų atleidimą iš tarnybos, tuo pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 58 str.
2013-11-13 pateikė prašymą, kuriuo atšaukė savo prašymą atleisti ją iš tarnybos. Ir tik po to, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-11-14 raštu ji buvo informuota, jog dėl atleidimo iš tarnybos yra priimtas viršininko įsakymas ir ji iš tarnybos jau atleista 2013-11-11, t.y. tą pačią dieną, kurią pateikė prašymą. Taip pat jai paštu buvo atsiųstas ir įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos kopija, atsiskaitymo lapelis ir nurodyta grąžinti turimas specialiąsias bei kitas darbo priemones, dokumentus ir tarnybinį pažymėjimą. 2013-11-19 raštu Alytaus apskrities VPK viršininkas nurodė, kad prašymas atšaukti pareiškimą yra negalimas, kadangi jau yra priimtas įsakymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 55 str., prašymą dėl vidaus tarnybos nutraukimo pareigūnas turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorių dienų (55 straipsnio 1 dalis). Vidaus tarnybos statuto 55 str. 2 d. numato, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo. Todėl mano, jog jos atleidimas iš vidaus tarnybos turėjo būti įformintas po keturiolikos dienų nuo prašymo pateikimo. Kaip numato vidaus tarnybos statuto 55 str. 3 dalis, pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo. Be to, nuo 2013 m. lapkričio 11d. jai buvo nustatytas nedarbingumas, todėl bet kuriuo atveju, atleidimas iš tarnybos negalėjo būti įformintas nedarbingumo dieną.
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (b.l. 19-22) išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priėmimą ir atleidimą iš tarnybos reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statuto 55 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu. Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po aukščiau nurodyto termino pasibaigimo. O vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu - ir nepasibaigus šiam terminui. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 11 d. parašė prašymą atleisti ją iš tarnybos nuo tos pačios dienos. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas sutiko su pareiškėjos G. J. prašymu, pavedė Personalo skyriaus viršininkei J. B. paruošti įsakymą ir tą pačią dieną, t.y. 2013 m. lapkričio 11 d. pasirašė įsakymą Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos".
Statuto 55 straipsnio 3 dalis suteikia pareigūnui teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Tačiau esant pareigūno prašymui atleisti jį iš tarnybos nuo pareiškimo padavimo dienos, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, turi teisę tenkinti tokį pareigūno prašymą, nelaukdamas 3 dienų termino. Pareiškėja, išreikšdama pageidavimą nutraukti tarnybos santykius nuo prašymo padavimo dienos, atsisakė savo teisės atšaukti paduotą prašymą, Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, netenkindamas pareiškėjos atsistatydinimo prašymo (pateikto tik 2013 m. lapkričio 13 d.) atšaukimo, teisės aktų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Pareiškėja teigia, kad ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo metu. G. J. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo tarnyboje, vykdė tarnybines funkcijas, tai užfiksuota 2013 m. lapkričio 12 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 52-Z-279. 2013 m. lapkričio lld. pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos. Nedarbingumo pažymėjimas G. J. buvo išduotas jau po to, kai ji buvo atleista iš vidaus tarnybos. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (14.1.1) 1-8438, kuriame nurodyta, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED 8042138 G. J. buvo išduotas 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 37 min. Kad pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą jau po to, kai buvo pasibaigęs jos tarnybos laikas ir po to, kai buvo atleista iš vidaus tarnybos, patvirtina ir gautas išrašas (forma Nr. 027/a) iš VšĮ Alytaus poliklinikos. Minėtame dokumente užfiksuota, kad G. J. elektroninėje pacientų registracijos sistemoje buvo užregistruota 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min. Gydytojo priimta buvo 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji buvo atleista nedarbingumo metu yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, jog ji dirba Alytaus apskrities VPK personalo skyriaus viršininke ir papildomai dar paskirta etikos komisijos pimininke. 2013-11-11 jai pranešė, jog pareiškėja dirba greičiausia neblaivi, nes kabinete sklinda alkoholio kvapas, be to matosi ir kiti girtumo požymiai. Dėl alkoholio vartojimo su pareiškėja buvo problemų, tačiau jas sprendė taikiai, pasikalbėdavo su ja, perkėlė į kitas pareigas, norėjo įtikinti atsisakyti šio įpročio. Pas ją užėjo R. V. (tuo metu pavaduojantis viršininką) ir taip pat esantis etikos komisijos narys, pasitarti dėl pareiškėjos elgesio, nes įtarė, jog pareiškėja yra neblaivi. Pasitarus jie išsikvietė pareiškėją pokalbiui. Pareiškėja paaiškino, jog ji tą dieną alkoholio nevartojo, tačiau buvo vartojusi praeitos dienos vakare. Po to ji supyko, pasakė, kad jai nusibodo pastovūs pamokymai ir kad ji nori išeiti iš darbo. Pagal pareigas, pas ją kompiuteryje yra įvairių formų ir prašymų, todėl ji pasitikslino nuo kurios konkrečiai datos pareiškėja pageidauja išeiti, pareiškėjai patvirtinus, jog nuo šios, ji kompiuteriu užpildė prašymo formą ir atspausdinusi davė pareiškėjai. Pareiškėja pasiskaičiusi pasirašė, suderino su R. V. . Ji suderinti paskambino Alytaus VPK Viršininkui, kuris sutiko atleisti nurodyta data ir nurodė paruošti įsakymą. Įsakymas buvo paruoštas, viršininko pasirašytas ir užregistruotas. Įsakymo pasirašyti pareiškėja neatvyko atleidimo dieną. Kabinete jos nebuvo, kolegos minėjo, jog ji kažkur vietoje, nes ant stalo atversti dokumentai ir neišjungtas kompiuteris. Pareiškėjos nepavykus surasti dokumentai jai buvo siunčiami paštu.
Liudytojas R. V. paaiškino, jog jis pagal pareigas pavaduoja viršininką. 2013-11-11 gavus žinią, jog pareiškėja darbo vietoje galimai neblaivi jis apie 15.30 val. nuėjo pas personalo skyriaus viršininkę, ir pasitarus jie išsikvietė pareiškėją pokalbiui. Pareiškėja paaiškino, jog ji tą dieną alkoholio nevartojo, tačiau buvo vartojusi praeitos dienos vakare. Ji tvirtino, jog ji niekam nieko blogo nedaro ir nesuprato, kodėl ją pasikvietė pokalbiui. Po to pareiškėja pasakė, kad jai nusibodo pastovūs pamokymai ir kad ji nori išeiti iš darbo nuo šios dienos. Personalo skyriaus viršininkė kompiuteriu užpildė prašymo formą, prieš tai pareiškėjos pasitikslinus nuo kada pageidauja išeiti ir šią formą atspausdino. Pareiškėja pasiskaičiusi pasirašė, suderino su juo atleidimo datą. Alytaus VPK Viršininkas, jam pranešus telefonu, sutiko atleisti pareiškėją jos pageidaujama data ir nurodė paruošti įsakymą. Įsakymas buvo paruoštas, viršininko pasirašytas ir užregistruotas.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-11-11 įsakymą Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos" dalyje dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos 2013 m. lapkričio 11 d., ir nustatyti, kad iš vidaus tarnybos ji atleidžiama sekančią darbo dieną pasibaigus jos nedarbingumui (b.l. 5-7).
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo tarnyboje, vykdė tarnybines funkcijas, tai patvirtina 2013 m. lapkričio 12 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 52-Z-279 padaryti įrašai (b.l. 29). 2013 m. lapkričio lld. pareiškėja pasirašė prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos (b.l. 24). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas su tokia atleidimo data sutiko ir 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos" atleido pareiškėją iš pareigų nuo jos prašyme nurodytos datos (b.l. 23). Nedarbingumo pažymėjimas G. J. buvo išduotas po to, kai ji buvo atleista iš vidaus tarnybos, tai patvirtina 2013 m. gruodžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (14.1.1) 1-8438, kuriame nurodyta, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED 8042138 G. J. buvo išduotas 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 37 min. (b.l. 31). Kad pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą jau po to, kai buvo pasibaigęs jos tarnybos laikas ir po to, kai buvo atleista iš vidaus tarnybos, patvirtina ir gautas išrašas (forma Nr. 027/a) iš VšĮ Alytaus poliklinikos (b.l. 30). Minėtame dokumente užfiksuota, kad G. J. elektroninėje pacientų registracijos sistemoje buvo užregistruota 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min. Gydytojo priimta buvo 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min.
Byloje kilęs ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-11-11 įsakymo Nr. 52-TE-486, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos, teisėtumo.
Pareiškėja nurodė, kad padavusi prašymą atleisti ją iš tarnybos nuo konkrečios datos, turėjo teisę per tris dienas jį atšaukti ir tai padarė, todėl skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas yra neteisėtas. Be to nurodo, jog buvo atleista jai suteikto nedarbingumo metu.
Atsakovas su skundu nesutinka.
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra valstybės institucija, kuri be Vidaus tarnybos Statuto 3 straipsnyje nurodytų teisinių pagrindų, savo veikloje yra saistoma ir bendraisiais teisės principais (teisėtumo, asmens teisių ir laisvių prioriteto), viešosios teisės principais bei Europos Sąjungos teisėje pripažįstamu gero administravimo principu. Šie veiklos teisiniai pagrindai taikytini ir policijos komisariato vadovui.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, CPK IV dalies XX skyriuje nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Dėl to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus tiek siekdamas apsaugoti privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį interesą.
Dėl DK 127 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-417/1999, Teismų praktika 12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004, ir kt.). Lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, t. y. turi būti nustatyta aplinkybė, kad darbuotojas savo valia pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo nurodytos datos.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priėmimą ir atleidimą iš tarnybos reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas). Statuto 55 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu. Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po aukščiau nurodyto termino pasibaigimo. O vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu - ir nepasibaigus šiam terminui. Kaip matyti Statutas numato tokias pačias salygas, kaip ir Darbo kodeksas. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 11 d. pasirašė prašymą atleisti ją iš tarnybos nuo tos pačios dienos. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas sutiko su pareiškėjos G. J. prašymu, pavedė Personalo skyriaus viršininkei J. B. paruošti įsakymą ir tą pačią dieną, t.y. 2013 m. lapkričio 11 d. pasirašė įsakymą Nr. 52-TE-486 „Dėl komisarės inspektorės G. J. atleidimo iš vidaus tarnybos".
Statuto 55 straipsnio 3 dalis suteikia pareigūnui teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Tačiau esant pareigūno prašymui atleisti jį iš tarnybos nuo pareiškimo padavimo dienos, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, turi teisę tenkinti tokį pareigūno prašymą, nelaukdamas 3 dienų termino. Pažymėtina, kad pareiškėjai padavus prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos, atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėja dirbtų Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką arba patenkinti pareiškėjos prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos. Bendra Statuto 55 straipsnyje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą išeiti iš darbo valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų. Praėjus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojas gali nebevykdyti savo pareigų, o atitinkamus įgalinimus turintis asmuo privalo tokį valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą. Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl atleidimo iš pareigų pateikimo atšaukti šį prašymą. Valstybės tarnautojui pageidaujant ir valstybės institucijos įgalintam atstovui sutinkant, valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų ir anksčiau, nelaukiant 14 dienų termino pabaigos. Tokiam atleidimui būtina abiejų šalių suderinta valia: valstybės tarnautojas negali reikalauti, kad būtų atleistas anksčiau, jei su tuo nesutinka jį į pareigas priėmęs asmuo, o šis negali valstybės tarnautojo atleisti anksčiau minėto termino savo iniciatyva, nesant valstybės tarnautojo pageidavimo. Tokiu atveju (atleidžiant anksčiau nei po 14 dienų) valstybės tarnautojui teisė atšaukti savo atsistatydinimo prašymą išlieka tik tokiu atveju, jei yra galimybė ją realizuoti iki valstybės tarnybos santykių nutraukimo. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę patenkinti prašymą dėl atleidimo iš tarnybos nuo jame nurodytos datos ir tuo atveju, kai laikotarpis tarp prašymo padavimo dienos ir jame nurodytos pageidaujamos atleidimo datos yra mažesnis negu 3 dienos. Tačiau valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui šia teise pasinaudojus ir patenkinus tarnautojo prašymą nuo jame nurodytos datos, tai yra po to, kai tarnybos santykiai jau nutrūko, tarnautojas savo prašymo atšaukti nebegali. Išreikšdamas valią tarnybos santykius nutraukti anksčiau nei po 3 darbo dienų nuo prašymo padavimo, valstybės tarnautojas visiškai ar iš dalies atsisako savo teisės per 3 darbo dienas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru.
Kaip jau iš aukščiau ištirtų įrodymų matyti, jog pareiškėja 2013 m. lapkričio lld. pateikė prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas su tokia atleidimo data sutiko ir 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 52-TE-486 atleido pareiškėją iš pareigų nuo jos prašyme nurodytos datos. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėja pateikė prašymą ne savo valia, patirdama spaudimą ar veikiant kitoms aplinkybėms. Duomenų, jog pareiškėja atleidimo dieną pasirašydama ginčijamą įsakymą buvo neblaivi byloje nėra.
Pareiškėja neprašo grąžinti jos į darbą, jos reikalavimas siejamas su atleidimo data, ji nurodo, jog buvo atleista laikinojo nedarbingumo metu, todėl ir prašo perkelti atleidimo datą sekančiai dienai, pasibaigus nedarbingumui. Pareiškėja netinkamai vertina atleidimą iš pareigų, kaip atleidimą laikinojo nedarbingumo metu. G. J. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo tarnyboje, vykdė tarnybines funkcijas, tai matyti jau iš aukščiau ištirtų įrodymų: 2013 m. lapkričio 12 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. 52-Z-279, byloje esančių ATP protokolų. 2013 m. lapkričio lld.darbo metu pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos nuo prašymo padavimo dienos. Nedarbingumo pažymėjimas G. J. buvo išduotas jau po to, kai ji buvo atleista iš vidaus tarnybos. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (14.1.1) 1-8438, kuriame nurodyta, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED 8042138 G. J. buvo išduotas 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 37 min. Kad pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą jau po to, kai buvo pasibaigęs jos tarnybos laikas ir po to, kai buvo atleista iš vidaus tarnybos, patvirtina ir gautas išrašas (forma Nr. 027/a) iš VšĮ Alytaus poliklinikos. Minėtame dokumente užfiksuota, kad G. J. elektroninėje pacientų registracijos sistemoje buvo užregistruota 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min. Gydytojo priimta buvo 2013 m. lapkričio 11 d. 17 val. 15 min. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo metu yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjos motyvas, jog ji darbe nebuvo jau nuo 16.24 val., ir kad tai patvirtina sąskaitos išrašas pateiktas byloje (b.l. 46), iš kurio matyti, jog tuo metu iš bankomato nuimti pinigai atmestinas, kadangi, kaip matyti pareiškėjos darbo vieta buvo Jotvingių gt. 8, Alytuje, bankomatas randasi taip pat Jotvingių gt. 8, Alytuje.
Pareiškėja, rėmėsi teismų praktika ir nurodė administracinę bylą Nr. A552-362/2014, kaip analogišką šiai bylai. Tačiau minėtoje byloje situacija visiškai kita, susijusi su Prokuratūros įstatymo analize. Prokurorų atleidimo procedūros jų atsistatydinimo atvejais detaliai reglamentuotos Prokuratūros įstatymo 44-46 straipsniuose. Minėto įstatymo 46 straipsnio 2 dalis leidžia atleisti prokurorą iš tarnybos ir nesuėjus bendrajam 14 dienų įspėjimo terminui, tačiau tam būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos – su tuo turi sutikti generalinis prokuroras ir nuo prašymo atsistatydinti turi būti praėjusios 3 kalendorinės dienos. Prokuratūros įstatymo 46 straipsnio 4 dalis numato vienintelį atvejį, kai prokuroras gali būti atleidžiamas, nepraėjus nuo prašymo atsistatydinti 3 kalendorinėms dienoms - kai prokuroras atsistatydina dėl sveikatos sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas.
Kaip iš aukščiau atliktos teisės aktų analizės Statutas numato galimybę atleisti darbuotoją ir nelaukiant 3 kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo, tačiau tuo atveju valstybės tarnautojas praranda teisę per 3 darbo dienas atšaukti prašymą dėl atleidimo savo noru.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Sutinkamai su išdėstytu pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasi ABTĮ 85-88 str. , teisėja
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Natalja Zelionkienė