Civilinė byla Nr. 2-1732-340/2013

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-02981-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė,

sekretoriaujant M. A.,

dalyvaujant ieškovui V. R.,

ieškovo atstovei advokato padėjėjai A. N.

atsakovo atstovams A. G., L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, dėl žalos sveikatai atlyginimo, trečiasis asmuo policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

n u s t a t ė :

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 150 320 Lt žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo; priteisti 105 480 Lt kompensaciją dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p.

Ieškovas nurodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 2-jo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (laipsnis – inspektorius); 2012-07-23 Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-497 buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių); nuo 2012-07-24 ieškovui neterminuotai priskirta 666,41 Lt pareigūno pensija. Atleidimo iš tarnybos neginčijo, nes dėl ligos net įprastas gyvenimo ritmas susikomplikavo.

Nuo 2012-10-10 ieškovas pripažintas iš dalies darbingu (neteko 45 proc. darbingumo).
Ieškovas mano, kad darbingumo netekimas – tiesioginė pasekmė nugaros traumos, kurią ieškovas patyrė 2009-09-23, dalyvaudamas fizinio pasirengimo pratybose. Faktas, kad ieškovas patyrė traumą, nustatytas nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010-03-17 akte Nr. 16. Fizinio pasirengimo pratybose ieškovas dalyvavo vykdydamas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-09-07 įsakymą Nr. 10-V-622 “Dėl šaudybos, fizinės prievartos veiksmų ir fizinio parengimo pratybų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, kai VPK Personalo skyriaus Profesinio ugdymo poskyriui  buvo pavesta organizuoti pratybas nuo 2009-09-14 iki 2009-12-10 pagal patvirtintą tvarkaraštį. Pratybos nebuvo tinkamai organizuotos, fizinis krūvis buvo akivaizdžiai per didelis.

Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010-03-17 išvadoje Nr. 10-7-IS-27 nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, kad sužalojimas įvyko tarnybos metu, įvykis pripažintas draudiminiu, tačiau tarnybinio patikrinimo buvo nuspręsta nepradėti, kas užkirto ieškovui kelią gauti piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str.. Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. VI-418 patvirtinto nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ir grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokumo metu tyrimo ir apskaitos aprašo 34 p. numato, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Komisija, nusprendusi nepradėti tarnybinio patikrinimo, viršijo savo įgaliojimus. Ieškovo skundai administraciniams teismams buvo atmesti, kaip paduoti praleidus apskundimo terminą; tačiau nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netyrė, ar atsisakymas pradėti tarnybinį patikrinimą yra teisėtas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškinys darbdaviui pareikštas taip pat ir bendrais žalos atlyginimo pagrindais; pratybos buvo organizuotos netinkamai, fizinis krūvis buvo ieškovui aiškiai per didelis, pratybų vadovas neturėjo medicininių žinių, t.y. darbdavys pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes savo teisių pažeidimo momentu ieškovas laiko jo atleidimo iš tarnybos dieną - 2012-07-24. Jeigu nebūtų traumos, ieškovas tarnautų dar 11 metų ir 10 mėnesių; po atleidimo jo pajamos sumažėjo nuo 1725 Lt  iki 666,41 Lt, t.y. ieškovas patyrė 150 320 Lt realių nuostolių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas be pagrindo teigė, kad fizinio pasirengimo treniruotės metu patyrė traumą, tačiau pagal tyrimų išvados nurodytos lygos – M51.1, G55.1, G54.2; tai patvirtina ir 2009-10-28 – 2009-11-05 anamnezė „susirgo po fizinio krūvio, tarpslankstelinė osteochondrozė, spondilartrozė, stuburo kanalo stenozės požymiai, lateralinė disko protruzija, lateralinė disko išvarža“. Visos ligos yra lėtinės, susijusios su gyvenimo būdu ir bendra asmens fizine būkle, jos nepriskiriamos prie traumų.

Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija, nusprendusi nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl ieškovo susirgimo, viršijo savo įgaliojimus ir pažymėjo, kad LVAT analogišku klausimu bylose yra pasisakęs; teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Statuto 40 str. 3 d. nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sająją su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta“; taip pat teismas pažymėjo, kad sportavimas ar tam tikrų įgūdžių lavinimas nelaikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t.y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialių pareigūno funkcijų vykdymu. Todėl tokių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikimai Statuto požiūriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

2012-05-08 V. R. buvo įspėtas apie galimą atleidimą vidaus statuto 53 str. 1 d. 15 p. pagrindu; 2012-05-09 V. R. buvo nukreiptas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę siekiant nustatyti, ar V. R. tinka tarnybai tais atvejais, kai netinkamumo vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pagrindą sudaro ligos, sveikatos problemos ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas arba jie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti susirgę profesine liga. Tačiau V. R. per du mėnesius CMEK nepraėjo, jokių duomenų apie vengimo priežastis nepateikė. Pažymėtina, kad atleidimo fakto ir pagrindo V. R. neužginčijo. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti pagal LR CK 6.283 str.; ieškovas net neįvardija, kokias veiksmais ar neveikimu atsakovas galėjo padaryti žalą ieškovo sveikatai. Tik CMEK gali konstatuoti, kad pareigūnas netinka vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba; tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo žalos padarymo momento (nuo 2009 -09-23 d.) praėjo daugiau nei tris metai, t.y. pasibaigė ieškinio senaties terminas; atsakovas prašo jį taikyti nagrinėjamoje byloje ir atmesti ieškinį.

Teismo posėdyje šalių atstovai laikėsi procesinėse dokumentuose išdėstytų pozicijų.

Ieškinys atmetamas. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-09-23 nuo 7.30 iki 9.30 val. dalyvavo fizinio parengimo pratybose, vykdydamas Vilniaus apsk. VPK viršininko įsakymą , pagal patvirtintą grafiką. Atlikdamas fizinius pratimus pajuto stiprų skausmą ir pasitempė nugarą, todėl užsiėmimų nebetęsė. V. R. susižeidė nugarą, kai jo porininkas pratybų metu laikė už V. R. kojų, o jis turėjo rankomis eiti į priekį; iš karto po to V. R. suskaudo nugarą. Po kelių dienų ieškovas kreipėsi pas gydytoją; jam buvo nustatytos dvi stuburo išvaržos; jis gydėsi Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre nuo 2009-10-28 iki 2009-11-05, buvo reabilitacijos centre; po reabilitacijos nedarbingumas buvo tęsiamas. 2012-10-29 buvo pripažinta, kad V. R. neteko 45 proc. darbingumo (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0711161, b.l. 6). Ieškovas mano, kad jis neteko darbingumo dėl darbdavio kaltės, prašo priteisti žalos atlyginimą –pajamų sumažėjimą už 11 metų ir 10 mėnesių bei kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p.

Ieškovo reikalavimas priteisti 105 480 Lt kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p. atmetamas. Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kompensacija. Netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo numatyta 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi pareigūno teisė į Vidaus statuto 40 str. 3 d. numatytą kompensaciją siejama su faktu, kad pareigūnas nukentėjo tarnyboje, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

2010-03-17 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS-27 buvo nustatyta, kad  V. R. 2009-09-23 susižalojo tarnybos metu, tačiau, atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą. Nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija savo sprendimą atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimą pagrindė tuo, kad Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą arba grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo 34 punktas numato, kad  atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, tarnybinis patikrinimas pradedamas siekiant nustatyti, ar sužalojimas, susižalojimas art sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimų ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno art kursanto gyvybei ar sveikatai. Komisija nurodė, kad pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo arba policijos pareigūnui būtinų įgūdžių lavinimas nelaikytinas tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t.y. nelaikytinas tarnybinių pareigų vykdymų. Tokių užsiėmimų metu patirtos traumos laikytinos nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymų Statuto 40 str. 3 d. prasme. (b.l. 17-21). Ieškovo V. R. skundas dėl termino atnaujinimo ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados dėl atsisakymo pradėti tarnybinį partikinimą panaikinimo bei įpareigojimo pripažinti, kad ieškovas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai sąlygomis ir pan., buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-05-03 nutartimi (b.l. 28-29). V. R. atskirasis skundas dėl šios nutarties buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo (b.l.33-37).

Taigi 2010-03-17 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS-27 liko nepanaikinta ir nepakeista, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas 2009-09-23 nukentėjo vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai sąlygomis  bei pripažinti ieškovui teisę gauti darbingumo netekimo kompensaciją Vidaus statuto 40 str. 3 d. numatytais pagrindais ir tvarka. Esant įsiteisėjusiems administracinių teismų procesiniams sprendimams, nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados teisetumas ir pagrįstumas nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojamas.

V. R. ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo bendrais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.283, 6.286 str.) atmetamas. Ieškovas kildina atsakovo pareigą atlyginti žalą iš 2009-09-23 tarnybos metu patirto sužalojimo, t.y. ieškovo reikalavimas kildinamas iš tarnybos santykių, o tai reiškia kad civilinio kodekso normos šalių santykiams netaikytinos. Ieškovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2012-07-23 d. atleistas iš tarnybos ir tapo privačiu asmeniu, šalių teisinių santykių prigimties nepakeičia.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.) Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.). Teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriuos galėjo sukelti neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai,  nemotyvavo, kodėl jis laiko, kad atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis apdairiai, taip, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos. Aplinkybė, kad pratyboms vadovavęs pareigūnas ieškovo įsitikinimu S. A. neturėjo pakankamos kvalifikacijos vadovauti pratyboms, nes neturėjo medicininių žinių, atsakovo kaltės neįrodo. Kaip paaiškino atsakovo atstovas L. P., toks reikalavimas pareigūnui ir nebuvo keliamas. Pats ieškovas nuosekliai aiškino, kad iki traumos jokių nusiskundimų sveikata neturėjo, taigi ieškovo įsitikinimas, jog pratyboms vadovavęs pareigūnas turėtų turėti medicininių žinių nepagrįstas ir atsakovo kaltės ar aplaidumo  nepatvirtina.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str.1 d). Kaip jau buvo paminėta, ieškovas kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš 2009-09-23 įvykio, t.y. teisė į ieškinį ieškovui atsirado nuo 2009-09-24. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), ieškinys pareikštas teisme 2012-12-19, t.y. praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo reikalavimu ieškinio senaties terminas taikytinas, ieškinys atmetamas. Ieškovo atstovė nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo ieškovo atleidimo iš tarnybos momento, nes tarp atleidimo iš tarnybos ir ieškovo sveikatos sutrikdymo nėra jokio priežastinio ryšio.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 str. 1 d. 3 p.); procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija 10 Lt ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 str., teismas                           

n u s p r e n d ė :

V. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                         T. Žukauskienė