Civilinė byla Nr. e2A-17-368/2025
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00195-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.9; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasų valda“ 1 080,65 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo stogo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 1 080,65 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu daugiabučio namo administratoriumi buvo atsakovė UAB „Rasų valda“, kuris buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tame tarpe ir stogo) priežiūrą. Pažymėjo, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos.
3. Atsakovė UAB „Rasų valda“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2761/19 „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ UAB „Rasų valda“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore. Pažymėjo, kad buto užliejimą sąlygojo ne buvęs namo stogo defektas, tačiau 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus mieste buvusio išskirtinės oro sąlygos. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. 5.58-10-B8-853 (toliau – Pažyma) matyti, kad Vilniaus meteorologijos stotis Vilniaus mieste 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksavo stichinio lietaus reiškinį, nes tą dieną Vilniuje per 12 val. iškrito 52,7 mm kritulių ir tai sudarė net 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos. 2022 metais per visą 2022 metų rugpjūčio mėnesį iškrito panašus kiekis lietaus kiek 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksuoto stichinio reiškinio metu. 2023 metų rugpjūčio mėnesį iš viso iškrito 123,3 mm kritulių, iš kurių pusė iškrito 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksuoto stichinio reiškinio metu. Stichinis lietus pagal 2022 ir 2023 metų duomenis buvo fiksuotas tik kartą – būtent 2023 m. rugpjūčio 7 d. Draudžiamojo įvykio akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykis įvyko ir nuostoliai apdraustame Bute atsirado dėl gamtos stichijos, liūties. Gretimam namui, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis lietaus vamzdis objektyviai nepajėgė stichinės liūties metu surinkti perteklinio vandens kiekio, kas taip pat turėjo įtakos Buto užliejimui. Dėl susidariusio lietaus pertekliaus didelio vandens srauto pasislinko šalia lietaus vamzdžio buvusios čerpinio stogo čerpės, todėl atsirado pratekėjimas, lėmęs apdrausto buto užliejimą. Įvykio dieną Vilniaus mieste įvykęs retas stichinis reiškinys yra nenugalimos jėgos aplinkybė, sąlygojusi vandens prasiskverbimą per daugiabučio namo stogą.
4. Pažymėjo, kad iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykstant Buto užliejimui, teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu tinkamai vykdė pareigą vykdyti daugiabučio namo apžiūras, įskaitant ir stogo apžiūras, tai patvirtina prie ieškinio pateikiami apžiūros aktai. Vykdant apžiūras nustatyta, kad stogas nebuvo avarinės būklės, defektų neturėjo, vandens nepraleido ir nebuvo poreikio skubiai vykdyti kokius nors stogo remonto darbus. Nepaisant to, atsakovė 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame gyventojams buvo siūlyta svarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir stogą, remonto, tačiau į susirinkimą neatvyko nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog užlieta ieškovo nurodomo ploto buto dalis, Butui padaryta žala ir yra reikalingas buto remontas ieškovo įvardijamai ir reikalaujamai priteisti 1 080,65 Eur sumai.
5. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dublike prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros metu nustatyta, kad iš gretimo namo savavališkai nuvestas vandens nutekėjimas ant administruojamo namo stogo lietvamzdžiais, kur susidaro perteklinis lietaus srautas ir per čerpinę stogo dangą prabėga vanduo į butus, dėl to užpiltas butas. 2023 m. spalio 17 d. AB „Civinity namai“ pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog aplieto buto priežastis yra ne blogai įrengti lietvamzdžiai, o nesandarus (tinkamai neprižiūrimas) stogas. Atsakovė privalėjo sudaryti numatomų atliktų darbų planus ir pateikti juo gyventojams svarstyti, nes administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Atsakovė nepateikė duomenų kokius veiksmus atliko, kad lietaus sistema būtų sutvarkyta. Atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad tinkamai neprižiūrėjo stogo, lietvamzdžių, laiku nenustatė ir nepašalino defektų. Pažymėjo, kad atsakovės pateikta pažyma apie smarkų lietų per du metus nėra informatyvus įrodymas ir turi būti vertinami bent 10 metų reiškiniai, kad būtų galima spręsti apie nenugalimą jėgą, o lietus – nėra nenugalima jėga.
6. Atsakovė UAB „Rasų valda“ tripliku prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau neturi pareigos ir įgaliojimų spręsti klausimų ir priimti sprendimų, kuriuos spręsti ir dėl kurių sprendimus pagal teisės aktais įtvirtintą kompetenciją priimti turi butų ir kitų patalpų savininkai. Atsakovė iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo nustačiusi, kad daugiabučio namo stogo būklė būtų buvusi tokia, kad administratorė savo iniciatyva, be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo būtų turėjusi nedelsiant imtis daugiabučio namo stogo remonto (atnaujinimo) darbų. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė, jog tik esant 10 metų duomenimis apie reiškinį galima spręsti apie nenugalimą jėgą. Tuo tarpu dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. reiškinio išskirtinumo galima konstatuoti force majeure aplinkybę, šalinančią atsakovės civilinę atsakomybę. Akcentavo, kad per daugiabučio namo stogą nuvestas lietaus vamzdis objektyviai nepajėgė stichinės liūties metu surinkti perteklinio vandens kiekio, kas turėjo įtakos tam, kad buvo užlietas apdraustas butas.
7. Trečiasis UAB „Civinity namai“ atsiliepime į ieškinį, prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-3224 administruoja daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė administruoja šalia esantį korpusą, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo yra įrengęs lietaus surinkimo sistemą pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą. Atsakovė teigia, kad projekte numatyti lietaus vamzdžiai yra blogi, tačiau nepateikia šiems teiginiams nei vieno įrodymo. Atsakovės apžiūros aktuose nuo 2021 m. iki 2023 m. fiksuota, jog latakus reikia keisti, tačiau atsakovė jų nekeičia, taip pat užfiksuota, kad susidėvėjus čerpių stogo danga ir numatytas stebėjimas, tačiau susidėvėjusioms čerpėms vien stebėjimo neužtenka. Atsakovė žinojo, kad stogo būklė ir latakai nebuvo geri, tačiau ilgą laiką (mažiausiai nuo 2021 m.) nesiėmė jokių veiksmų užkirsti žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti namo stogo priežiūrą ir pagal poreikį remonto darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo. Atsakovės pareigų nevykdymas pasireiškė tuo, kad jis žinodamas apie blogą stogo būklę, laiku nepašalino namo stogo defekto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovės UAB „Rasų valda“ naudai 4 430,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-2761/19 atsakovė iki 2024 m. spalio 28 d. paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Teismas vertino, jog atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė kiekvieną mėnesį tikrindavo namo būklę, o nustačiusi defektus, juos šalindavo operatyviai. Byloje nustatyta, kad atsakovė kiekvienais metais pavasarį, t. y. po šildymo sezono pabaigos, ir rugsėjį, t. y. prieš šildymo sezoną pradžią, atlikdavo namo techninės būklės įvertinimą, siekdama nustatyti namo konstrukcijų, įskaitant ir stogo, būklę, tačiau jokių esminių stogo defektų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateiktos tik rekomendacijos stebėti esamą būklę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad namo gyventojai informuotų atsakovę apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Teismas sprendė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo stogo priežiūrą, stogas nebuvo avarinės būsenos, buvo rekomenduotina ir vykdoma stebėsena, esminių defektų neturėjo, vandens nepraleido ir todėl nebuvo poreikio skubiai vykdyti namo stogo remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad namas yra senos statybos, tai atsakovas 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susitikimą, siekiant apsvarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant stogą) remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes į susitikimą neatvyko ne vienas iš namo butų ir kitų patalpų savininkų.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, tinkamai vykdė savo pareigas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė kiekvienais metais pavasarį ir rudenį vykdė daugiabučio namo apžiūrą, teikė rekomendacijas dėl namo stogo, kad reikia vykdyti stebėseną. Taip pat atsakovė ėmėsi iniciatyvos siūlydama svarstyti namo stogo remonto klausimą, tačiau namo gyventojai elgėsi pasyviai ir į susitikimą neatvyko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki draudžiamojo įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimus apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nesant stogo avarinės situacijos, o taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę ir ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Teismas pažymėjo, kad draudžiamajam įvykiui atsirasti taip pat įtakos turėjo ir reikšmingos oro sąlygos. Vilniaus mieste 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo užfiksuotas stichinio lietaus reiškinys, kai iškrito 52,7 mm kritulių ir tai sudarė net 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio, kas turėjo įtakos buto užliejimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš gretimo namo atvestas lietaus vamzdis padarytas ne pagal projektą, nes yra lankstytas, kai pagal projektą buvo numatytas tiesus. Teismas pripažino, kad šie du papildomi ir nuo atsakovo nepriklausomi veiksniai taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl civilinė atsakomybė atsakovei, kaip namo administratoriui, negali kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 080,65 Eur turtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas atmetė išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį; priteisti ieškovo naudai 500 Eur už advokato pagalbą byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė turėjo vykdyti stogo priežiūrą, tikrinti sandarumą. Žalos atsiradimo priežastis patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti stogą, nes atsakovė tik fiksavo trūkumus, tačiau jokių stogo remonto darbų neatliko, savininkų neinformavo apie poreikį remontuoti stogą. Kaip paaiškėjo, stogo remontui tereikėjo nežymios sumos, o remontui atlikti, nereikėjo ir jokių gyventojų apklausų Atsakovė niekada, net ir skelbimų lentoje pranešdamas apie būsimą susirinkimą, neinformavo savininkų ir nepateikė savininkams informacijos apie stogo būklę, stogo remonto mąstą ir neįspėjo apie galimas pasekmes nesuremontavus stogo.
12.2. Butas buvo užlietas dėl stogo defektų, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jos atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus, byloje nepateikta. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku ir tinkamai neapžiūrėjo stogo, nenustatė ir nepašalino defektų. Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Pažymi, kad atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
12.3. Nesutinka su teismo išvada, kad patys gyventojai turėtų stebėti administratoriui patikėto stogo būklę. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atkreipia dėmesį, kad administruojančios įmonės pareiga veikti pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal Reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nurodo, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Vertina, jog nustačius, kad atsakovė yra techninis prižiūrėtojas, kuriam taikytina griežtoji atsakomybė, pirmosios instancijos teismo išvados, kad patys namo gyventojai turi prižiūrėti stogą, yra teisiškai nepagrįstos.
12.4. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad lietaus sistema niekada nekėlė jokių rūpesčių atsakovei, nes atsakovė pateiktuose apžiūros aktuose, niekada nebuvo jokių pastabų dėl lietaus vamzdžio iš kito namo. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad vamzdis būtų panaikintas, jeigu jis tikrai kėlė pavojų daugiabučio namo savininkams. Atsakovė įrodė, kad veikė aplaidžiai, laiku ir tinkamai nenustatė nei stogo, nei lietvamzdžių defektų ir šis neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su pasekmėmis-žalos atsiradimu, kai vanduo atbėgo per kiaurą stogą. Akcentuoja, kad atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė, ar vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negali būti apibrėžti meteorologinio reiškinio, kaip nenugalimos jėgos, požymius apibrėžiantys kriterijai. Atsakovės pateikta pažyma apie lietų per du metus, nėra informatyvus įrodymas ir niekaip nepatvirtina nenugalimos jėgos aplinkybės. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turėtų būti vertinami bent 10 metų reiškiniai, kad būtų galima spręsti apie nenugalimą jėgą. Lietus – nėra nenugalima jėga. Atsakovė neįrodė force majeure aplinkybės. Pažymi, kad teismas netaikė suformuotos teismų praktikos dėl administruojančios įmonės atsakomybės taikymo pagrindų (atsiliepimo į skundą 30 punktas), įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Rasų valda“ prašo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 . rugsėjo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8152-909/2024, palikti nepakeistą; priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovės UAB „Rasų valda“ patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tuo tarpu atsakovė į bylą pateiktais įrodymais patikimai pagrindė, kad i) tinkamai vykdė savo kaip daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, ii) kad iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykio Daugiabučio namo stogo būklė nebuvo neatitinkanti privalomųjų reikalavimų, iii) iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykio pranešimų apie tai, kad stogo būklė būtų prasta arba būtų vandens pratekėjimų, iš namo gyventojų gauta taip pat nebuvo, iv) Daugiabučio namo gyventojai atsakovės organizuotame 2023 m. birželio 28 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nepriėmė sprendimo dėl stogą remonto jį atnaujinant (dėl to, kad nors stogas neturėjo defektų ir atitiko privalomuosius reikalavimus, tačiau dėl jo susidėvėjimo savininkams organizuojamame susirinkime buvo siūloma balsuoti ir priimti sprendimą dėl stogo remonto jį atnaujinant); v) egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakovės civilinę atsakomybė, net jei apeliantas būtų įrodęs visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi buto (duomenys neskelbtini) užliejimą sąlygojo ne namo stogo defektas, tačiau 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus mieste buvusios išskirtinės oro sąlygos - stichinis lietus ir iš gretimo daugiabučio namo, negavus Daugiabučio namo gyventojų pritarimo, ne pagal projektą įrengto lietvamzdžio nepajėgumas stichinio lietaus metu surinkti perteklinį vandens kiekį, lėmusį stogo čerpių pasislinkimą ir apdrausto buto užliejimą.
13.2. Apeliantas savo apeliaciniame skunde pateikia tikrovės neatitinkančius motyvus, kad teismas pripažino, kad nustačiusi stogo trūkumus atsakovė jų neremontavo, kad būdama Daugiabučio namo administratore atsakovė neturi prižiūrėti stogo.
13.3. Pažymi, jeigu kuriuo nors metu atsiranda koks nors bendrojo naudojimo objekto defektas, kuris padaro įtaką daugiabučiame name esančiam apdraustam butui ar kitai patalpai, tai savaime nereiškia, kad nepriklausomai nuo aplinkybių ir priežasčių, administratorius savo funkcijas (pareigas) bus vykdęs netinkamai, buvęs aplaidus, nepakankamai rūpestingas ir jam turi būti taikoma atsakomybė dėl to, kad administratorius nenustatė ir nepašalino bendrojo naudojimo objekto defektų.
13.4. Akcentuoja, jog atsakovės į bylą pateikti pavasario ir rudens Daugiabučio namo apžiūros aktai, Daugiabučio namo techninės priežiūros žurnalas, pradėtas pildyti nuo 2019 m. gruodžio 3 d., patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė periodines (sezoninių) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, taip pat atliko nuolatinius Daugiabučio namo būklei įvertinti atliekamus namo būklės stebėjimus. Techninės priežiūros žurnale taip pat buvo fiksuoti įrašai apie nuolatinių stebėjimų metu aptiktų bendrojo naudojimo objektų defektų ištaisymą.
13.5. Atsakovė ne formaliai vykdė Daugiabučio namo apžiūras ir priežiūrą, bet apžiūrų metu fiksavo nustatomus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus (kai tokių būdavo) ir nustatytus Daugiabučio namo trūkumus ištaisydavo. Atsakovė iki įvykstant Buto užliejimui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintą statybos techninį reglamentą „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ reikalavimus nustatyta tvarka ir periodiškumu tinkamai vykdė pareigą vykdyti Daugiabučio namo apžiūras, fiksuoti namo būklę, vertino Daugiabučio namo būklę ir jos atitiktis privalomiesiems reikalavimams, o nustačius defektus (neatitikimus), juos tinkamai ištaisydavo.
13.6. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau neturi pareigos ir įgaliojimų spręsti klausimų ir priimti sprendimų, kuriuos spręsti ir dėl kurių sprendimus pagal teisės aktais įtvirtintą kompetenciją priimti turi butų ir kitų patalpų savininkai. Atkreipia dėmesį, kad pagal teisinį reguliavimą tokių funkcijų kaip nusidėvėjusio stogo atnaujinimas administratorė savo iniciatyva nevykdo. Šiuo atveju, Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jokių sprendimų Daugiabučio namo stogo remonto klausimu, net ir būdami informuoti apie numatomą jo svarstymą, nepriėmė.
13.7. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai ir nurodoma teismų praktika nepatvirtina, kad tokioje faktinėje ir esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje byloje, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir atsakovė turėtų atlyginti apelianto reikalautą priteisti žalos sumą. Kitoks aiškinimas iškreiptų administratoriaus pareigų ir atsakomybės balansą bei iškreiptų prisiimamų rizikų apimtį – pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra pripažįstama, kad administratorius savarankiškai turi priimti sprendimus tik dėl privalomųjų reikalavimų užtikrinimo, o visais kitais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai, jeigu nėra jų sprendimo, proporcingai neturi apmokėti išlaidį. Esant tokiam teisiniam reguliavimui nėra pagrindo išvadai, kad jeigu dėl bet kokios priežasties atsiranda koks nors bendrojo naudojimo objekto defektas ir jis daro neigiamą poveikį butui ar kitoms patalpoms, tai administratorius savaime laikomas atsakingu ir egzistuoja jo civilinės atsakomybės sąlygos.
13.8. Nurodo, kad apeliantas byloje nepagrindė reikalauto priteisti žalos dydžio. Sudaryta sąmata ir 1 080,65 Eur draudimo išmokos išmokėjimas nepatvirtina, kad tokio dydžio žala buvo padaryta dėl Buto užliejimo.
13.9. Pažymi, kad apeliantas sudarytame draudžiamojo įvykio akte Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykis įvyko ir nuostoliai apdraustame bute atsirado dėl gamtos stichijos, liūties. Akcentuoja, kad Buto užliejimą sąlygojo ne kokie nors egzistavę Daugiabučio namo stogo defektai, bet 2023 m. rugpjūčio 7 d. oro sąlygos ir Vilniaus mieste įvykęs retas stichinis reiškinys, dėl kurio susidarė net 233 procentais standartinę klimato normą viršijęs kritulių kiekis – nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, kuri ir lėmė stogo čerpių pasislinkimą, gretimo namo lietaus sistemos nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį ir vandens prasiskverbimą per Daugiabučio namo stogą. Šios aplinkybės egzistavimas sudaro pagrindą taikyti CK 6.212 straipsnį, 6.253 straipsnio 1–2 dalis ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, net jeigu byloje būtų nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
13.10. Skirtingai negu yra nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovės Pažyma yra informatyvus įrodymas apie oro sąlygas 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir yra pakankama spręsti apie nenugalimą jėgą kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygą. Apelianto samprotavimai, kad tik esant 10 metų duomenims apie reiškinį galima spręsti apie nenugalimą jėgą, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
13.11. Pažymi, kad atsakovei 2019 metais pradėjus administruoti Daugiabutį namą lietvamzdis jau buvo nutiestas, todėl atsakovei pradėjus administruoti Daugiabutį namą nekilo ir objektyviai neturėjo kilti abejonių dėl iš gretimo namo nutiesto lietaus vamzdžio ir jo įrengimo. Esant įprastinėms oro sąlygoms (įskaitant ir įprastinį lietų) įvykių nebuvo nustatyta ir atsakovei iki stichinio lietaus nebuvo kilę abejonių dėl įrengto vamzdžio ir jo tinkamumo. Vertinant 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykio aplinkybes, kilo klausimų dėl vamzdžio įrengimo ir jo tinkamumo, o iškilusias abejones patvirtino trečiojo asmens pateiktas Projektas. Todėl šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamos pretenzijos dėl atsakovės aplaidumo yra nepagrįstos. Atsakovė nėra atsakinga už vamzdžio įrengimą, tuo tarpu byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad lietaus vamzdis įrengtas ne kaip numatyta Projekte ir be Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir ši aplinkybė, atsiradusi dėl trečiojo asmens veiksmų, sudaro CK 6.253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės. Įrengto lietvamzdžio nepajėgumas stichinio lietaus metu surinkti perteklinį vandens kiekį ir stichinis lietus yra aplinkybės, lėmusios apdrausto Buto užliejimą.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8152-909/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai įvertino visas byloje egzistuojančias aplinkybes bei įrodymus, taip pat netinkamai įvertino aktualias ginčui teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką. Padaryti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė nepagrįsto ir iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.
14.2. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovės pateiktas į bylą statinio techninės priežiūros žurnalas patvirtina, jog atsakovė reguliariai, t. y. kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gruodžio mėn. organizavo namo apžiūrą, kai nustatinėdavo defektus, juos šalindavo ir viską tai žymėjo žurnale. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog teismas neteisingai vertino atsakovės pareigas atlikti bendro naudojimo objektų stebėjimus ir organizuoti remonto darbus. Akivaizdu, jog susidėvėjusių čerpių vien stebėjimo neužtenka.
14.3. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad būtų užkirtusi kelią žalai. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog stogo būklė nebuvo gera, apžiūrų metu buvo nustatyti stogo defektai, Atsakovė ilgą laiką (mažiausiai nuo 2021 m.) apie tai žinojo, tačiau jokių veiksmų užkirsti žalai nebuvo imtasi. Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai stogams (viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio) buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kurio 8 ir 13 punktuose nurodyta, kad stogas turi būti atsparus atmosferos poveikiui, jis turi būti įrengtas taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliacijos sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju namo, stogas šių techninių reikalavimų neatitiko, t. y. buvo netinkamos būklės. Namo stogo techninė būklė bei jo remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą atlikti namo stogo priežiūros ir pagal poreikį remonto darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į Reglamentą. Vadovaujantis Reglamento 96 punktu, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Administratorius yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris veikia vadovaudamasis CK 4.84 straipsniu, bei Nuostatais.
14.4. Pažymi, kad teismas šioje byloje neatsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog atsakovė, kaip administratorius, atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė) pagal CK 6.266 straipsnį. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje buvo priimta 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024.
14.5. Teismas taip pat neteisingai vertino, jog ant trečiojo asmens administruojamo pastato įrengti lietaus vamzdžiai turėjo įtakos atsakovės administruojamo stogo defektams. Atsakovė jau prieš trečiajam asmeniui įrengiant naujus lietaus vamzdžius buvo nustačiusi defektus – 2021 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 10 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 13 d. statinio apžiūros akte Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 14 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota „parūdiję latakai. Keisti. Nors nuo 2021 metų iki pat 2023 metų fiksuota, jog latakus reikia keisti, tačiau atsakovė jų nekeitė. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pačios atsakovės latakai neatitinka privalomųjų statinio reikalavimų ir nebeatlieka savo funkcijų lietui surinkti. Taip pat byloje niekaip nėra įrodyta, kokiais būdais defektai galėjo atsirasti tik dėl trečiojo asmens naujai įrengtų lietaus vamzdžių (kurie įrengti pagal projektą, atitinka visus techninius parametrus). Atkreipė dėmesį, kad atsakovės administruojamo pastato stogo defektai buvo nustatyti jau nuo 2021 metų. Šiuose aktuose fiksuota, jog vietomis dalinai susidėvėjusi čerpių stogo danga, tačiau iki pat buto apliejimo remonto darbai nebuvo atlikti ir stogas kiekvienais metais vis labiau dėvėjosi.
14.6. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, neteisingai taikė suformuotą teismų praktiką dėl griežtosios civilinės atsakomybės ir teisinį reglamentavimą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog butų savininkų dauguma nepritarė stogo remontui, kai stogo remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepašalina namo administratorės atsakomybės dėl atsiradusios žalos. Atsakovės pareigų nevykdymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji žinodama apie blogą stogo būklę, laiku nepašalino namo stogo defekto. Atsakovė, neatlikusi tokių darbų pažeidė ne tik Nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, Reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal draudėjui A. N. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotą gyventojų turto draudimo liudijimas/polisą Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas turto draudimu nuo gaisro ir gamtinių jėgų, draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Draudimo laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. 2024 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2023 m. rugpjūčio 15 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) „duomenys apie įvykį“ grafoje nurodyta, kad įvykis įvyko dėl gamtos stichijos, liūties nuostoliai. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sugadinto turto apžiūros aktą (akte klaidingai nurodyta, kad įvykio data yra rugpjūčio 23 d.), kuriame nurodyta įvykio priežastis – skverbiasi vanduo pro išorines konstrukcijas. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. defektinio akto priedu – turto žalos įvertinimo skaičiuotėje apskaičiavo, kad draudimo išmoka sudaro 1 080,65 Eur. 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu apie priimtą sprendimą ieškovas informavo draudėją apie byloje priimtą sprendimą dėl 1 080,65 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimu sumokėjo draudėjui 1 080,65 Eur pagal mokėjimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-2761/19 atsakovė UAB „Rasų valda“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarė apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad dėl didelio kiekio vandens leidžia stogą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius 2024 m. kovo 29 d. išdavė pažymą apie meteorologines sąlygas, kurioje nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. iš viso iškrito 58,2 mm kritulių ir tai sudarė 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos. Per 2022 m. ir 2023 m. stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus buvo užfiksuotas vieną kartą (2023 m. rugpjūčio 7 d.). Atsakovė 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio techninės būklės įvertinimo. Atsakovė 2023 m. birželio 14 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie 2023 m. birželio 28 d. rengiamą susirinkimą (toliau – Susirinkimas), kuriame buvo numatyta, be kita ko, spręsti klausimą dėl bendro naudojimo objektų (stogo) remonto. 2023 m. birželio 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad susirinkimas neįvyko, nes, kaip nustatyta iš susirinkimo protokolo priedo Nr. 1, susirinkime nedalyvavo namo gyventojai. 2023 m. spalio 12 d. sudarytas atliktų darbų aktas Nr. 1 dėl stogo remonto darbų, užsakovas – atsakovė, objektas – (duomenys neskelbtini), rangovas – UAB „LUX Dominus“. Už atliktus darbus 2023 m. spalio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini).
Dėl daugiabučio namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės
18. Apeliantas teigia, kad Butas buvo užlietas dėl stogo defektų, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė nepateikė duomenų, kad buvo nustačiusi stogo defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus. Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovė, būdama namo administratore, pareigos elgtis atsakingai nevykdė, ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
19. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
20. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
22. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
25. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 36 punktas).
27. Pagal Reglamento 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
28. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas).
30. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 punktas).
31. Reglamento 84 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).
32. Pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančius teisės aktus, nurodė, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
34. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 14 d. pranešimu atsakovė Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie 2023 m. birželio 23 d. rengiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame, be kita ko, buvo numatyta svarstyti klausimą dėl stogo remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes susirinkime namo gyventojai nedalyvavo. Susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad į susirinkimo darbotvarkę trečiuoju darbotvarkės numeriu buvo įtrauktas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant stogą, remonto darbų. Statinio priežiūros techniniame žurnale nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė reguliariai, t. y. kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gruodžio mėn. organizavo namo apžiūrą, o nustačiusi defektus, juos šalindavo. Šiame žurnale 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažymėtas namo defektas – „per stogą į butą praleidžia vanduo“, rekomenduojama priemonė – „remontuoti“, darbai atlikti 2023 m. rugsėjo mėn. 2023 m. rugsėjo 13 d. žurnale pažymėtas defektas – „pasislinkusios čerpės“, pateiktas siūlymas sutvarkyti ir darbai atlikti 2023 m. rugsėjo mėn. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 12 d. atliktų darbų akto Nr. 1 dėl stogo remonto darbų, į bylą pateiktų nuotraukų, nustatyta, kad stogo remonto darbai buvo atlikti. Iš 2023 m. spalio 12 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad, be kita ko, atlikti darbai – langokraščių apkalimas skarda ir stogo čerpių (nesandarių vietų) pataisymo darbai, lietvamzdžių valymas.
35. Į bylą taip pat pateiktas atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „stogas“ nurodyta, kad esminių defektų nepastebėta, todėl rekomenduojama stebėti. 2021 m. gegužės 18 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 10 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 13 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 14 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)dėl atliktų statinio techninės būklės įvertinimų, grafoje „stogas“ nurodyta, kad pastebėta defektas – „vietomis galimai susidėvėjusių čerpių stogo danga. Pratekėjimo nepastebėta“. Pateiktos rekomendacijos – stebėti.
36. Byloje nustatyta, kad atsakovė kiekvienais metais pavasarį, t. y. po šildymo sezono pabaigos, ir rugsėjį, t. y. prieš šildymo sezoną pradžią, atlikdavo namo techninės būklės įvertinimą, siekdamas nustatyti namo konstrukcijų, įskaitant ir stogo, būklę, tačiau jokių esminių stogo defektų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateiktos tik rekomendacijos stebėti esamą būklę. Byloje nėra duomenų, kad Daugiabučio namo gyventojai (butų savininkai) informuotų atsakovę apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Esant minėtiems nustatytiems duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė Daugiabučio namo stogo priežiūrą, stogas nebuvo avarinės būsenos, buvo rekomenduotina ir vykdoma stebėsena, esminių defektų nebuvo nustatyta, vandens nepraleido, todėl nebuvo poreikio skubiai vykdyti namo stogo remonto darbus. Atsakovė įvertinusi namo techninę būklę, 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, siekiant apsvarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant stogą) remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes nedalyvavo namo butų ir kitų patalpų savininkai.
37. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento 11, 96 punktus. Atsakovė įvertinusi Daugiabučio namo apžiūros rezultatus, namo statybos metus, organizavo Daugiabučio namo savininkų Susirinkimą, kuriame buvo pateiktas svarstymui klausimas dėl namo stogo remonto, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai elgėsi pasyviai ir Susirinkime nedalyvavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimus apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą, taip pat iki įvykio nebuvo nustatyta, jog Daugiabučio namo stogo būklė yra avarinės būklės ir stogo remonto darbai būtų priskirtini privalomi atlikti darbams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant stogo avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę.
38. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamame sprendime teismas pasisakė, jog butų ir kitų patalpų savininkai patys turėtų stebėti namo stogo būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas administratorės veiksmus dėl namo stogo priežiūros, atsižvelgė į aplinkybę, jog iki įvykio nebuvo butų ir kitų patalpų savininkų pranešimų, jog namo stogas praleidžia vandenį ar kyla kitų problemų dėl stogo konstrukcijos, tačiau teismas nepasisakė, jog butų ir kitų patalpų savininkai patys turi stebėti namo stogo būklę.
40. Byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma kurioje nurodyta, kad Vilniaus mieste 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo užfiksuotas stichinio lietaus reiškinys, kai iškrito 52,7 mm kritulių ir tai sudarė net 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio, patvirtina, kad susidaręs stichinis reiškinys (lietus) turėjo įtakos Buto apliejimui. Apeliantas nesutinka su šioje pažymoje atliktu oro sąlygų vertinimu, kurios priskirtos stichiniam reiškiniui. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtoje pažymoje nurodytus duomenis, jog įvykio dieną buvęs smarkus lietus, pagal iškritusių kritulių kiekį yra prilyginamas stichiniam reiškiniui (CPK 178 straipsnis).
41. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje nurodytas smarkus lietus, pagal iškritusių kritulių kiekį, įvardijamas kaip stichinis reiškinys ir pagal pažymoje nurodytus duomenis yra nebūdingas šiam regionui. Nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad atsakovė negalėjo numatyti stichinio reiškinio ir numatyti, jog namo stogo būklė yra nepakankamos būklės, kad nepratekėtų vanduo į Butą, esant stichiniam reiškiniui (stipriam lietui) ir yra būtinybė atlikti privalomus stogo remonto darbus, be daugiabučio namo būtų ir kitų patalpų savininkų pritarimo.
42. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad iš gretimo namo ne pagal projektą atvestas lietaus surinkimo vamzdis, esant stichiniam reiškiniui, taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Apeliantas skunde nurodo aplinkybę, jog atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad butų panaikintas iš greta esančio namo, per Daugiabučio namo, kurį administruoja atsakovė, sieną einantis lietaus nutekėjimo vamzdis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog esant įprastam lietui būtų nustatyti įvykiai susiję su šiuo lietaus nutekėjimo vamzdžiu, todėl atsakovė neturėjo pareigos domėtis šio vamzdžio įrengimo tinkamumu, pareikalauti iš kaimyninio namo administratorės pateikti projektą, kuriame būtų numatytas šio vamzdžio įrengimas bei įvertinti lietaus vamzdžio įrengimo atitikimą projektui. Sutiktina su atsakove, kad už šio lietaus vamzdžio tinkamą įrengimą ir jo priežiūrą yra atsakinga gretimo namo administratorė UAB „Civinity namai“.
43. Įvertinus pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad smarkus lietus, kuris pripažintas stichiniu reiškiniu, šiuo atveju buvo priežastis, dėl kurios perteklinis lietaus vandens kiekis nespėjo nutekėti nuo stogo per lietvamzdžius ir dėl perteklinio vandens kiekio pasistūmus čerpei, buvo užlietas Butas. Padaryta žala Butui buvo nulemti ne atsakovės veiksmų ar neveikimo, bet buvo stichinio reiškinio (smarkaus lietaus) padarinys.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atsakovė neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, skundžiamame sprendime teismas nenustatinėjo tokių aplinkybių.
45. Vertinant civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų santykį, pažymėtina, kad, sistemiškai aiškinant CK 6.253 ir CK 6.245–6.249 straipsnius, darytina išvada, jog pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovės visos civilinės, šiuo atveju deliktinės, atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Šalies atleidimas už žalos padarymą reiškia, kad toks žalos padarymas esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams yra pateisinamas ir negali sukelti deliktinės atsakomybės taikymo padarinių – pareigos atlyginti padarytą žalą. Tačiau jeigu byloje nėra nustatomos visos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, tokiu atveju nelieka pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nebeaktualus tampa atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas pirmiau už civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, nes taip būtų paneigtas šios normos tikslas nustatyti bendras civilinės atsakomybės taikymo išimtis, pagrindus, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023, 36 punktas). Pažymėtina, kai nėra nustatomos visos šalies civilinės atsakomybės sąlygos, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, jog nėra nustatytos vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, sprendė, jog atsakovei atsakomybė dėl aplieto Buto atsakomybė nekilo.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenugalimos jėgos faktas visų pirma reikšmingas nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju stichinė liūtis yra laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, suponuojančia išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
47. Pažymėtina, kad teisiniuose santykiuose, kuriuose taikoma griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnio pagrindu), ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės prievolė siejama su neteisėtu asmens elgesiu, todėl ieškovui neįrodžius, jog žalos atsiradimo priežastimi buvo neteisėti atsakovės veiksmai bei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, pripažintina, jog nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovo žalą atsakovei atsakomybė šiuo atveju nekyla.
48. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstę įrodinėjimo naštą ir vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.
49. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
52. Atsakovė UAB „Rasų valda“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 622,91 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
54. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei UAB „Rasų valda“ iš apelianto priteistina 1 622,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, juridinio asmens kodas 121475275, iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1 622,91 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius