Administracinė byla Nr. II-40-907/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00647-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 78.3

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 18 d. 

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. S., nukentėjusiajai R. A. ir institucijos, priėmusios nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Virginijui Čėsnai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto (toliau- Institucijos) 2012 m. kovo 26 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2012 m. kovo 26 d. nutarimu S. S. pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos 123 straipsnio 5 dalį nubausta 80 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nubausta įspėjimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinė nuobauda jai paskirta- 100 Lt bauda. Nubausta už tai, kad 2012-03-21 9.58 val. Šiaulių mieste vairuodama automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir atidarė sustojusio automobilio dureles, neįsitikinusi, ar tai saugu, dėl to į pravertas dureles atsitrenkė kitas automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Tuo S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,16,153,238 punktus.

Skundu S. S. prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto Virginijaus Čėsnos 2012 m. kovo 26 d. nutarimą, kuriuo ji pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį buvo nubausta 100 Lt bauda. Skunde nurodė, kad eismo įvykio kaltininke ji buvo pripažinta neatsižvelgiant į jos duotus parodymus. Jai sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje, užgesinus automobilio variklį ir apsižvalgius, ji pamatė, kad važiuoja automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau jis nerodė jokio posūkio. Ji įvertino situaciją, kuri jai atrodė saugi, atidarė savo automobilio dureles ir viena koja jau buvo išlipusi ant kelio, kai staiga į jos atidarytas dureles atsitrenkė automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris parkavosi šalia. Atvykę policijos pareigūnai jos aiškinimo nesiklausė, nesidomėjo, ar kita vairuotoja rodė posūkį, o ją pripažino kalta dėl eismo įvykio, su kuo ji nesutinka ir prašo peržiūrėti bylą.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto Virginijaus Čėsnos 2012 m. kovo 26 d. nutarimu S. S. pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos 123 straipsnio 5 dalį nubausta 80 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nubausta įspėjimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu jai nutarta skirti galutinę nuobaudą- 100 Lt baudą. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. S. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad 2012 m. kovo 21 d. apie 10 val. ryte pastatė savo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių centrinio turgaus 2 aukšte. Pažiūrėjusi per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinusi, kad nėra mašinų, atidarė automobilio dureles ir lipo iš automobilio. Automobilio variklis buvo išjungtas, vieną koją jau buvo iškėlusi iš automobilio, kai nukentėjusioji, vairavusi automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos automobilio dureles. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie ją dėl įvykusio eismo įvykio pripažino kalta. Nurodė, kad prieš išlipant iš automobilio, ji apsižvalgė, matė tiesiai važiuojantį automobilį Volkswagen Sharan, jis posūkio nerodė, todėl ji saugiai lipo iš automobilio. Šalia jos automobilio buvo viena ar dvi laisvos vietos pasistatyti automobiliui, kiek jų buvo, tiksliai, pasakyti negalėjo. Dėl automobilių apgadinimo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, kitų dviejų pažeidimų, už kuriuos buvo nubausta 2012-03-26 nutarimu, neginčijo, sutiko, kad juos padarė.

Nukentėjusioji R. A. prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti. Paaiškino, kad 2012 m. kovo 21 d. apie 10.00 val. Šiaulių centrinio turgaus automobilių stovėjimo aikštelėje 2 aukšte ji važiavo automobiliu Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškojo vietos, kur jį pastatyti. Pamačiusi laisvą vietą, parodė posūkį ir suko. Posūkį įjungė prieš manevrą, ar tai matė S. S., ji pasakyti negalėjo. Buvo viena laisva vieta, pilnai tilpo jos automobilis į ją. Pasukus, staiga atsidarė greta stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) durelės ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Nurodė, kad jos automobilis buvo su gedimu, buvo sugedusi automatinė pavarų dėžė, gedimas nepašalintas, todėl kol automobilis buvo nepašilęs, ji galėjo važiuoti tik pirmu bėgiu, tik pirmu bėgiu taip ir atvažiavo iš Vytauto gatvės iki turgaus, greičio išvystyti negalėjo. Jai jau baigiant įvažiuoti į laisvą vietą, pažeidėja atidarė savo automobilio dureles, o ji atsitrenkė, nes atstumas buvo per trumpas, automobilio sustabdyti nebegalėjo. Išlipusi, paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Virginijus Čėsna prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2012 m. kovo 21 d. apie 9.58 val. Šiaulių miesto centrinės turgavietės automobilių aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu S. S. vairuodama automobilį sustojo ir atidarė automobilio dureles, neįsitikinusi, ar tai saugu. Dėl to kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilio dureles, buvo apgadinti abu automobiliai. Nurodė, kad pažeidėja teigia, jog pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, ar nėra automobilių, ir tik tada lipo iš automobilio, tačiau galinio vaizdo veidrodėlis rodo į šalis 2-3 metrus. Kai automobilis patenka į galinio vaizdo matymo zoną, jis jau būna pasisukęs. S. S. automobilis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, ji taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, mano, kad S. S. nubausta pagrįstai. 2012 m. kovo 26 d. buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, jai buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda- 100 litų bauda. S. S. paskirtas baudos minimumas, nes ji gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2012 m. kovo 21 d. ryte S. S., vairavusiai automobilį BMW 525, bandant parkuotis automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių centrinio turgaus 2 aukšte, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai- S. S. ir kitos moters, vairavusios Volkswagen Sharan. Nurodė, kad S. S. automobilio durelės automobiliams susiduriant dar nebuvo pradarytos, o tik daromos, nes jos po eismo įvykio buvo neatplėštos, o tik stumteltos automobilio vidaus link. Automobilis Volkswagen Sharan jau buvo ties centriniu statramsčiu, kai prasivėrė BMW 525 automobilio durelės, jos buvo pradarytos 20-30 cm, kliūtis buvo nesavalaikė, todėl Volkswagen Sharan vairuotoja negalėjo laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Posūkio rodymas- subjektyvus dalykas, jeigu nėra filmuotos medžiagos, to įrodyti neįmanoma. Nurodė, kad durelės „pradarytos“ ir „atplėštos“- skirtingos sąvokos, automobilio BMW 525 durelės buvo tik pradarytos, bet neatplėštos, todėl kalta dėl eismo įvykio buvo pripažinta pažeidėja. Pažeidėjos pasakojimas neatitiko automobilių apgadinimų, todėl jos pasakojimu nebuvo vadovautasi, ji buvo pripažinta kalta dėl įvykusio eismo įvykio, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Skundas netenkintinas.

Iš administracinėje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3-4) matyti, kad S. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes ji 2012-03-21 9.58 val. Šiaulių mieste vairuodama automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir atidarė sustojusio automobilio dureles, neįsitikinusi, ar tai saugu, dėl to į pravertas dureles atsitrenkė kitas automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Tuo S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,16,153,238 punktus. Iš 2012-03-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto nutarimo (b.l. 5-6) matyti, S. S. pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos 123 straipsnio 5 dalį nubausta 80 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nubausta įspėjimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas administracine nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda jai paskirta- 100 Lt bauda. Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l. 7), sudarytos 2012-03-21 matyti, kad buvo užfiksuotos automobilių BMW 525 ir Volkswagen Sharan judėjimo kryptys. Tiek savo paaiškinime po eismo įvykio, tiek skunde, tiek duodama parodymus teisme S. S. neneigia padariusi jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tačiau mano, kad dėl eismo įvykio metu automobilių apgadinimo ji nekalta, nes ji atidarė automobilio dureles tik po to, kai įsitikino, kad yra saugu.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pareigūnas, pripažindamas S. S. kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nutarime nurodė, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 153 punktų nuostatas. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 153 punkte numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

Byloje ginčo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d. ir 1241 str. 7 d., nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Šių pažeidimų padarymo faktas ir jų kvalifikavimas nėra ginčijami ir pačios pažeidėjos. Tačiau ji nesutinka su tuo, kad ji yra kalta dėl eismo įvykio, įvykusio 2012 m. kovo 21 d. ryte automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių centrinio turgaus antrame aukšte. Ji nurodė, jog ji savo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių centrinio turgaus 2 aukšte, pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, įsitikino, jog saugu ir tik tada pravėrė savo automobilio dureles, į kurias atsitrenkė R. A. vairuojamas automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ji pati patvirtino, kad pažiūrėjusi per galinio vaizdo veidrodėlį, matė kitą važiuojantį automobilį, bet jis posūkio nerodė, todėl ji manė, kad saugu, ir atidarė savo automobilio dureles. Kaip kad ir nurodė institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas- galinio vaizdo veidrodėlis rodo į šalis 2-3 metrus. Kai automobilis patenka į galinio vaizdo matymo zoną, jis jau būna pasisukęs. S. S. pati pripažino, kad pažiūrėjusi į galinio vaizdo veidrodėlį, matė važiuojantį automobilį, vadinasi ji matė, jau pasisukusį automobilį, todėl, jai atidarius automobilio dureles, į jas pajuto smūgį. Automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos automobilio nepravažiavo, o parkavosi šalia S. S. automobilio, jai iš kairės, todėl kai ji per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė automobilį, jis jau buvo pasisukęs, bet ji to nesuprato ir pravėrė dureles. Be to, byloje nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad pažeidėja, prieš atidarydama automobilio dureles, apsidairė ir matė atvažiuojantį kitą automobilį, tai patvirtina tik jos pačios teiginiai. S. S. tvirtina, kad nukentėjusioji sukdama nerodė posūkio. Nukentėjusioji tvirtina, kad ji rodė posūkį prieš manevrą. Pažymėtina, jeigu tuo metu, kai S. S. per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė nukentėjusios automobilį, jis jau buvo pasisukęs, o nukentėjusi, kaip ji pati tvirtina, posūkį rodė prieš manevrą, tai S. S. to posūkio galėjo ir nematyti, nes automobilis jau buvo pasisukęs, t.y. po manevro. Akcentuotina, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ieškant vietos automobilio pastatymui, didelio greičio išvystyti neįmanoma. Tai patvirtino ir nukentėjusioji, kuri nurodė, jog važiavo nedideliu greičiu, nes ne tik ieškojo laisvos vietos automobilio pastatymui, bet ir jos automobilis buvo su nepašalintu gedimu- kol būdavo nepašilęs, važiuodavo tik pirmu bėgiu. Be to, S. S. nurodė, kad šalia jos buvo viena ar dvi laisvos vietos, tiksliai prisiminti negalėjo, nukentėjusioji nurodė, kad buvo tik viena laisva vieta, į kurią jos automobilis pilnai tilpo. Esant nedideliam tarpui tarp stovinčių automobilių objektyviai neįmanoma išvystyti didelio greičio statant automobilį, juo labiau, kad nukentėjusios automobilis yra nemažas ir jo į laisvą vietą dideliu greičiu nėra galimybės pastatyti, todėl akivaizdu, kad greitis nukentėjusios automobilio buvo nedidelis, tačiau staiga atsiradus kliūčiai, ji jo sustabdyti negalėjo, todėl susidūrimo neišvengė. Aplinkybes, kad išvengti susidūrimo nukentėjusioji negalėjo ir kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta S. S., patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas D. R., kuris nurodė, kad S. S. automobilio durelės automobiliams susiduriant dar nebuvo pradarytos, o tik daromos, nes jos po eismo įvykio buvo neatplėštos, o tik stumteltos automobilio vidaus link. Kai automobilis Volkswagen Sharan pasisuko, S. S. savo automobilio dureles, neįsitikinusi, kad saugu, staigiai pravėrė, kažkur 20-30 cm, kliūtis buvo nesavalaikė, todėl Volkswagen Sharan vairuotoja negalėjo laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Pažymėtina, jeigu S. S., kaip ji pati teigia, būtų atidariusi dureles ir iškėlusi koją, tai būtų pastebėjusi nukentėjusioji ir suspėjusi sustabdyti automobilį, nes būtų mačiusi, kad durelės atidarytos, o jeigu būtų nesustabdžiusi, tai durelės būtų nuplėštos, o ne pastumtos truputį į automobilio vidų, kaip kad buvo šiuo atveju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad S. S., būdama pasyvi eismo dalyvė, sustojusi su automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje ir išjungusi jo variklį, nebuvo pakankami atidi ir rūpestinga, neįsitikinusi, kad yra saugu, atidarė savo automobilio dureles, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9,153 punktus, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti abu automobiliai, o ji už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai buvo nubausta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto Virginijaus Čėsnos 2012 m. kovo 26 d. nutarimu, kurio naikinti nėra pagrindo. S. S. administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl teisinių prielaidų administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimui nėra.  Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Priimant 2012 m. kovo 26 d. nutarimą, buvo atsižvelgta į tai, kad S. S. kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta bauda, atitinkanti sankcijos minimumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad tenkinti S. S. skundo nėra pagrindo, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto Virginijaus Čėsnos 2012 m. kovo 26 d. nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto Virginijaus Čėsnos 2012 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Asta Čebatoriūtė