Civilinė byla Nr. 2-479/2013

Proceso Nr. 2-55-3-03329-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 95.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitNobiles“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ ieškinį atsakovei K. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                 

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. P. dėl 1 326 282,47 Lt žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

UAB „LitNobiles“ kreipėsi į teismą prašydamas jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas yra didžiausias bankrutavusio ieškovo kreditorius, jo atstovą bendrovės kreditoriai išrinko kreditorių susirinkimo pirmininku. Nuo šios bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo tiesiogiai priklauso bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimas, t. y. sprendimas akivaizdžiai turės įtakos kreditorių teisėms, nes jokio kito turto, į kurį bankroto administratorius galėtų nukreipti išieškojimą, bendrovė neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „LitNobiles“ prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatomis, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymą tenkinti netikslinga, tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų; UAB „LitNobiles“, kaip ir kitų ieškovo BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ kreditorių, interesams byloje atstovauja įmonės bankroto administratorius. Pareiškėją išskirti iš kitų kreditorių vien dėl to, jog jis yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius ir tik jį traukti į bylą trečiuoju asmeniu, būtų neteisinga kitų kreditorių atžvilgiu, kurie turi vienodas teises bankroto byloje, nepriklausomai nuo kreditorinio reikalavimo dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „LitNobiles“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir traukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateiktas dėl svarbių priežasčių, kadangi bankroto administratorius netinkamai gina (negina) kreditorių interesų; kreditoriai nepasitiki paskirtuoju bankroto administratoriumi, savo teises tenka ginti patiems.

2. Bankroto bylose ir bylose, kuriose ieškovas yra bankrutavusi bendrovė, turi būti ginamas viešasis interesas, todėl teismas turėtų būti aktyvus. Kreditorių interesų apsauga ir gynimas yra svarbiausias principas, kurį įgyvendinti teismas padėtų įtraukdamas į bylą kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris bendrauja su kitais kreditoriais, teikia jiems informaciją. Toks vienos šalies įtraukimas į bylą neužvilkintų proceso ir užtikrintų tinkamą kreditorių interesų apsaugą ir jų interesų atstovavimą.

3. Apelianto teigimu, jis turi teisę ginti savo interesus ir dalyvauti teisminiame procese, nes teismo sprendimas tiesiogiai daro įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, nurodo, jog teismai yra suformavę praktiką, kad net nebūtina būti bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, kad teismas galėtų įtraukti suinteresuotą asmenį į bylą.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagrįstas teismo argumentas, kad šį kreditorių išskirti iš kitų ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu būtų neteisinga kitų kreditorių atžvilgiu.

2. Ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovės išieškotos pinigų sumos būtų naudojamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pagal įstatymo nustatytą eiliškumą.

3. Apeliantas nepagrįstai kaltina bankroto administratorių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai vilkina bylą, spręstinas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta į procesą įtraukti trečiąjį asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo paties teisinės padėties pablogėjimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Todėl spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas - bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl atsakovės, kaip įmonės akcininkės ir vadovės, veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo. Pareiškėjas UAB „LitNobiles“ yra ieškovo kreditorius, todėl jo teigimu, jis turi teisinį suinteresuotumą dalyvauti šioje byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, kadangi ieškinio išsprendimas tiesiogiai siejasi su kreditoriaus galimybėmis patenkinti savo finansinius reikalavimus, be to, tokiu būdu galėtų kontroliuoti, ar ieškovo atstovas - bankroto administratorius, tinkamai gina įmonės, o kartu ir visų kreditorių teises.

Apeliantas neteisus, kad nagrinėjamam atvejui taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, išaiškinimas, jog nebūtina būti bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, kad teismas galėtų įtraukti suinteresuotą asmenį į bylą. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl įmonės, kuriai keliama bankroto byla, laiduotojo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir teisinio reikalavimo turėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl bankrutavusios įmonės, kuri kreipėsi į teismą dėl žalos iš įmonės buvusios dalyvės ir vadovės priteisimo, kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, nagrinėjamos ir kasacine tvarka išnagrinėtos civilinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl tiesiogiai remtis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo.

Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje yra suformuluota kita bendro pobūdžio teismų praktiką formuojanti taisyklė, pagal kurią tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Taigi, teismas ne visais atvejais įtraukia į procesą visus kokį nors teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis, kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės administratorius gina visų kreditorių, tarp jų ir apelianto, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso veiksmus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi interesą, kad būtų maksimaliai patenkinti jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio patenkinimo atveju, iš atsakovės išieškotos pinigų sumos turės būti naudojamos ĮBĮ numatyta tvarka, pagal įstatymo nustatytą eiliškumą tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 35 str.), nepriklausomai nuo kreditoriaus įtraukimo ar neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Galimybę kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą kreditoriui suteikia ĮBĮ (šio įstatymo 21 str.). Taigi, apeliantui nepateikus kitų argumentų ir nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį ieškovo kreditoriui tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, ieškovo kreditorius neturi būti traukiamas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų vertinimu, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo bei bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovas atsiliepimą į atskirąjį skundą argumentuoja ir paties apelianto netinkamais veiksmais, užsimena dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skyrimo, tačiau tokio prašymo neformuluoja, atitinkamai, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens įtraukimą į bylos nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                      Egidijus Žironas