Civilinė byla Nr. 3K-3-450/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17953-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.1; 44.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013  m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 lapkričio    23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir AB ,,Axis Industries“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys UAB ,,Statybos ekspertizė“, UAB ,,Bioprojektas“, UAB ,,Granulita“, UAB „Swedbank lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir AB ,,Axis Industries“ 60 781,21 Lt, procesines palūkanas bei  bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad su UAB ,,Granulita“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartis, pagal kurias nuo gaisro, gamtinių jėgų, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir kt. buvo apdraustas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 3 d. kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas apdraustas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.  Dėl šio įvykio ieškovas  išmokėjo draudėjui UAB ,,Granulita“ 78 337,51 Lt draudimo išmoką,  2265,60 Lt VšĮ ,,TUVtechnika“ už ekspertizę.

VšĮ ,,TUV technika“ ekspertai nurodė, kad sprogimą galėjo sukelti iš pakuros patekusios neužgesusios kietos deginamos medžiagos detalės bei aukšta temperatūra džiovykloje. Be to, ekspertai pažymėjo, kad gamintojas (AB ,,Axis Industries“) nesilaikė techninio reglamento ,,Mašinų sauga“ reikalavimų, netaikė sprogimo atskyrimo sistemų, numatytų Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 94/9/EB. Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, gamintojui (AB ,,Axis Industries“) ir jo draudikui (UAB DK ,,PZU Lietuva“) kyla atsakomybė dėl gaisro, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė jiems regresinius reikalavimus.

Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ užsakė dar vieną ekspertizę, kurią atliko VĮ Techninės priežiūros tarnyba. Ji nustatė, kad dėl gaisro yra atsakingos keturios įmonės – UAB ,,Bioprojektas“ (suprojektavo džiovinimo–granuliavimo liniją) – 40 proc., UAB ,,Statybos ekspertizė“ (atliko projekto bendrąją ekspertizę) – 10 proc., AB ,,Axis Industries“ (sumontavo džiovinimo–granuliavimo liniją) – 30 proc., ir UAB ,,Granulita“ (eksploatavo džiovinimo–granuliavimo liniją) – 20 proc. Remdamiesi šia ekspertize atsakovai sumokėjo 30 proc. nuo sumos, kurią ieškovas išmokėjo už apgadinto pastato ir įrenginių remontą ir už VšĮ ,,TUVtechnika“ ekspertizę (19 821,90 Lt), tačiau neatlygino ieškovo išmokėtos draudimo išmokos už sugadintą pagamintą produkciją.

Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.292 straipsnio nuostatas gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Abi ekspertų išvados įrodo, kad bendrovei ,,Granulita“ parduotas netinkamos kokybės daiktas, todėl pardavėjas atsako pirkėjui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu  ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės  5 d. UAB „Axis Industries“ ir UAB „Granulita“ pasirašė tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Axis Industries“ įsipareigojo pagaminti, pristatyti, sumontuoti, paleisti ir suderinti medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos įrangą, o  UAB „Granulita“ įsipareigojo prekę priimti ir sumokėti nustatytą kainą. 2007 m. birželio  1 d.  UAB „Axis Industries“ ir trečiasis asmuo UAB „Bioprojektas“ pasirašė projektavimo sutartį, kuria UAB „Bioprojektas“ įsipareigojo pagal užsakovo AB „Axis Industies“ užduotį parengti medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos techninį projektą ir pagal teisės aktų reikalavimus suderinti jį su visomis institucijomis bei asmenimis, o užsakovas įsipareigojo techninį projektą priimti ir už jį sumokėti. 2007 m. UAB „Statybos ekspertizė“ atliko projekto bendrąją ekspertizę. 2008 m. vasario 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktu medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linija buvo perduota, UAB „Granulita“ ją priėmė ir patvirtino, kad perduodamas turtas yra kokybiškas, atitinka pirkimo dokumentus ir kad pardavėjas AB „Axis Industries“ įvykdė visus įsipareigojimus pagal tiekimo sutartį. Nuo šio akto pasirašymo momento UAB „Granulita“ perėjo daikto atsitiktinio turto žuvimo ar sugedimo rizika. Gaisras (sprogimas) įvyko po to, kai turtas buvo perduotas (2008 m. birželio      3 d.).

Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, vadovaudamasis VĮ Techninės priežiūros tarnybos ekspertizės aktu, nustatančiu atsakovo AB ,,Axis Industries“ 30 proc. atsakomybę bei draudimo sutartimi, sudaryta su AB „Axis Industries“, sumokėjo ieškovui                   16 821,90 Lt išmoką, o atsakovas AB „Axis Industries“ 3 000 Lt franšizės sumą, taigi, iš viso ieškovui buvo išmokėta 19 821,19 Lt. Kadangi VĮ Techninės priežiūros tarnybos akte konstatuota, kad dėl gaisro kalta ir UAB „Granulita“, netinkamai sandėliavusi granules, todėl dėl gaisro metu sugadintos produkcijos nekyla draudėjo AB „Axis Industries“ civilinės atsakomybės, nes šių nuostolių (14 530,11 Lt) atlyginimo rizika tenka pačiai UAB „Granulita“.

Teismas pažymėjo, kad AB „Axies Industries“ ir UAB „Granulita“ pasirašytos tiekimo sutarties 13.5 punkte nurodyta, jog gamintojo garantija netaikoma, kai įrangos gedimą lemia netinkamas eksploatavimas ir priežiūra. UAB „Granulita“ netinkamai sandėliavo produkciją, todėl ieškovas negali remtis daiktų trūkumu ir pardavėjo daiktų kokybės garantija, nes pats pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

Teismas padarė išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių, jog visą žalą sukėlė tik atsakovo AB ,,Axis Industries“ neteisėti veiksmai, nėra, todėl ieškovas laikytinas neįrodęs visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.

Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, reiškia   reikalavimą  atsakovui kaip atsakingam už padarytą žalą asmeniui. Ieškovo ir atsakovo nesaisto sutartiniai santykiai, kuriems būtų taikomos sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, todėl draudėjas (UAB „Granulita“) turi pagrindą reikalauti žalos, atsiradusios dėl gaisro atlyginimo, o ne dėl nekokybiškos  produkcijos išleidimo ar netinkamos kokybės paslaugų.   Pripažinus, kad  ne tik AB „Axus industries“, bet ir kiti asmenys yra kalti dėl kilusio gaisro, reikalavimas turi būti reiškiamas jiems visiems, nes nėra duomenų, kad 2007 m. gegužės 5 d. sutartimi AB „Axus industries“ būtų prisiėmęs atsakomybę už kitus asmenis. Kadangi atsakovas nebuvo įsipareigojęs  atlikti objekto projektavimo darbų, tai jis nėra atsakingas prieš pirkėją  dėl netinkamo projekto ir  tuo padarytos  žalos  pirkėjui. 

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl gaisro yra ir draudėjo kaltės, nes jis leido darbuotojams dirbti nesusipažinus su įrenginio eksploatavimo  instrukcija, be to, žalos dydžiui turėjo įtakos produkcijos laikymas ne tam skirtoje vietoje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl dalinės atsakomybės. Bylą nagrinėję teismai apsiribojo faktu, kad žala atsirado dėl skirtingų kelių asmenų veiksmų, ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog žalą padariusių asmenų atsakomybė nukentėjusiam asmeniui yra dalinė. Su dalinės atsakomybės taikymu nagrinėjamos situacijos atveju kasatorius nesutinka, nes žala trečiajam asmeniui buvo padaryta atsakovo pagamintu ir parduotu netinkamos kokybės daiktu, kurio garantinis terminas žalos padarymo dieną nebuvo pasibaigęs. Taigi, kvalifikuojant proceso dalyvių teisinius santykius, būtina vadovautis netinkamos kokybės daiktu padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat bendrosiomis sutarčių vykdymą ir žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.333 straipsnis).

Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas (šiuo atveju atsakovas AB „Axis Industries“) įpareigojamas perduoti pirkėjui (UAB „Granulita“) daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo– pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis už daikto trūkumus atsako visais atvejais, išskyrus, kai įrodo, jog šie trūkumai atsirado jau po daiktų perdavimo pirkėjui, ir dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaitės ar nenugalimos jėgos. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009) laikoma, kad pareiga įrodyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleidžiančias daikto pardavėją nuo atsakomybės, tenka pardavėjui. Nagrinėjamu atveju įrodymų, atleidžiančių pardavėją nuo atsakomybės, byloje nėra, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.

Byloje nustatyta, kad gaisras įvyko (žala atsirado) dėl to, jog projektavimo metu buvo parinkta nepagrįstai aukšta medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos pakuros atjungimo temperatūra (130°C), taip pat neįvertinta dulkių sprogimo ir kiti galimi pavojai. Taigi, daikto trūkumas (netinkamos kokybės pakuros atjungimo mechanizmas) dėl netinkamo projekto atsirado dar gamybos metu, t. y. iki įrangos perdavimo pirkėjui, todėl civilinė atsakomybė, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kyla šios įrangos pardavėjui ir gamintojui (atsakovui). Įstatymuose dalinės atsakomybės tokiu atveju nenustatyta.

Dėl teismų nustatyto kaltės laipsnio. Teismai, remdamiesi ekspertizės aktu,  konstatavo, kad už padarytą žalą yra atsakingi keturi subjektai. Kasatoriaus nuomone, kaltės laipsnio nustatymas ir civilinės atsakomybės padalijimas yra teisinio priežastinio ryšio nustatymo klausimas, reikalaujantis teisinių, o ne specialiųjų techninių žinių, todėl VĮ Techninės priežiūros tarnybos pateikta išvada dėl kaltės padalijimo tarp keturių subjektų vadovautis negalima, o teismai kiekvieno iš asmenų civilinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo klausimą turėjo išspręsti savarankiškai, atsižvelgdami ne tik į faktinį šių asmenų prisidėjimą prie žalos atsiradimo, tačiau ir į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias atsakomybės už padarytą žalą taikymą konkretiems asmenims. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nustatyta atsakomybė netinkamos kokybės daikto gamintojui, o ne jo projektuotojui, ekspertui ar naudotojui. Be to, netgi jei už žalą būtų atsakingi keli asmenys, tai būtų pagrindas pripažinti jų solidariąją, o ne dalinę atsakomybę (1985 m. liepos 25 d. Europos Bendrijų Tarybos  Direktyvos    85/374/EEB   dėl    valstybių    narių    įstatymų   ir    kitų    teisės    aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo 5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012), todėl ieškinys turėjo būti patenkintas kaip pareikštas vienam iš solidariųjų bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl UAB „Bioprojektas“ atsakomybės. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti objekto projektavimo darbų, leidžia daryti išvadą, kad jis nėra atsakingas pirkėjui dėl netinkamo projekto ir tuo jam padarytos žalos. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad atsakovui, prieš pagaminant ir išleidžiant daiktą į apyvartą, buvo reikalinga trečiųjų asmenų (projektuotojo) pagalba, neatleidžia jo nuo atsakomybės prieš pirkėją. Projektavimo darbus užsakė atsakovas. CK 6.38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Be to, atsakovo AB „Axis industrines“ ir trečiojo asmens UAB „Granulita“ sudarytos Tiekimo sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad už subrangovų ir kitų trečiųjų asmenų atliktus darbus arba padarytą žalą atsako tiekėjas. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad už bet kokių atsakovo pasamdytų trečiųjų asmenų (įskaitant ir UAB „Bioprojektas“) atliktus darbus civilinė atsakomybė UAB „Granulita“ atžvilgiu kyla ne tiems tretiesiems asmenims, o pačiam atsakovui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Granulita“ ir UAB „Bioprojektas“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl teismo pozicija, kad dėl netinkamo Projektavimo sutarties Nr. 2007-93/52999-70185G1EGUD vykdymo pretenzijas projektuotojui turi reikšti UAB „Granulita“ (nesanti šios sutarties šalimi), yra visiškai nepagrįsti.

Dėl UAB „Statybų ekspertizė“ atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Granulita“  ir UAB „Statybos ekspertizė“ sudarė žodinį susitarimą dėl techninio projekto ekspertizės atlikimo, tačiau tokio susitarimo egzistavimas laikytinas tik papildomu, pirkėjo iniciatyva atliktu įsigyjamos įrangos techniniu įvertinimu, ir tai nepašalina atsakovo sutartinės atsakomybės patiekti pirkėjui visus saugumo reikalavimus atitinkantį, tinkamai pagamintą (įskaitant tinkamą suprojektavimą ir ekspertinį įvertinimą) įrenginį. Atsakovui neužtikrinus parduoto daikto tinkamo techninio įvertinimo (ekspertizės), daikto pirkėjo atlikti papildomi veiksmai, siekiant įsitikinti daikto kokybe, negali būti laikomi aplinkybe, visiškai ar iš dalies atleidžiančia pardavėją nuo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Dėl UAB „Granulita“ atsakomybės. Teismų argumentai dėl darbuotojų nesupažindinimo su parduoto daikto eksploatavimo instrukcija, daikto nepritaikymas darbui ir pan. yra teisiškai nereikšmingi, nes gaisro priežastis buvo ne netinkamas įrangos naudojimas, o jos kokybė. Be to, jei netinkamas personalo instruktavimas ir turėtų kokį nors faktinį ar teisinį priežastinį ryšį su atsiradusia žala, už tai būtų atsakingas atsakovas, nes pagal sutartį jis atliko personalo mokymo darbus.

Kasatorius nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad žalos dydžiui turėjo įtakos aplinkybė, jog produkcija buvo laikoma patalpoje, kurioje ji buvo ką tik pagaminta. Pažymėtina, kad teismas nevertino, ar žala būtų buvusi mažesnė, jei produkcija būtų laikoma kitose patalpose (kurios, remiantis bylos medžiaga, irgi nukentėjo nuo gaisro), taip pat nepagrįstai tapatino sandėliavimo sąvoką su daikto laikinu buvimu patalpoje, kurioje buvo gaminama produkcija (kas yra neatskiriama technologinio proceso dalis, trunkanti nuo produkcijos pagaminimo momento iki jos pervežimo į sandėliavimo patalpas). Be to, teismas, konstatuodamas, kad UAB „Granulita“ atsakomybė už žalą sudaro 20 proc., neatsižvelgė į tai, kad draudimo išmoka už sugadintą produkciją buvo tik 14 530,11 Lt.

Atsakovas AB „Axis Industries“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo nurodytose bylose ratio decidendi iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos, nes jose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl gaisro padarytos žalos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad draudėjas UAB ,,Granulita“ turi pagrindą reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl gaisro, o ne dėl nekokybiškos produkcijos. Būtent dėl gaisro padarytos žalos kyla atsakomybė, todėl draudikas, reikšdamas subrogacinį reikalavimą CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėjo vadovautis teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės taikymu dėl gaisro padarytos žalos, o ne atsakovo AB „Axis Industries“ ir UAB „Granulita“ santykiais ir tiekėjo atsakomybe už pagaminto gaminio kokybę.

Kadangi ieškovas atlygino žalą, kilusią ne dėl daikto kokybės trūkumų, o dėl gaisro, tai  reikalaudamas atlyginti išmokėtą išmoką jis privalėjo išsamiai ištirti ir įvertinti gaisro kilimą ir išplitimą lėmusius veiksnius bei nustatyti už tai atsakingus asmenis (Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Draudikas privalo vadovautis ne sutartinę, o deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes daikto kokybės trūkumas buvo tik viena iš galimų priežasčių gaisrui kilti, tačiau šio išplitimą bei žalą lėmė ir kiti veiksniai, kuriuos nustačius buvo identifikuoti už ją atsakingi asmenys ir, priklausomai nuo jų kaltės laipsnio, paskirstytos kiekvienam asmeniui tenkančios atsakomybės dalys.

Civiliniame procese egzistuoja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Į bylą buvo pateiktos dvi ekspertizės, jos viena kitą papildė. Ekspertizės aktu nustatytos atskirų subjektų  kaltės dalys bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Byloje nesant kitų įrodymų ir ieškovui atsisakius teisminės ekspertizės, teismas privalėjo tirti šalių į bylą pateiktus įrodymus ir jais vadovaudamasis spręsti dėl ieškovo reikalavimų (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis).

Civilinio proceso šalys nustato bylos nagrinėjimo ribas savo reikalavimais ir atsikirtimais. Ieškovui nereiškiant reikalavimo priteisti žalą iš visų už kilusią žalą atsakingų asmenų solidariai, teismas galėjo tenkinti tik tuos reikalavimus, kuriuos pareiškė ieškovas, ir neturėjo pagrindo spręsti dėl į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų solidariosios atsakomybės.

Ieškovas  klaidingai interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad už kilusį ir išplitusį gaisrą yra atsakingas tik daikto gamintojas, o ne teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti asmenys. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai nenustatinėjami, todėl kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertintini.

Ieškovo argumentai, kad pagamintos produkcijos laikymas patalpoje, kurioje yra sprogi aplinka, laikytinas ne sandėliavimu, bet normaliu laikinu buvimu gamybinėje patalpoje, atmestini, nes produkcijos laikymas ir sandėliavimas yra analogišką reikšmę turintys žodžiai, taigi pats daikto pirkėjas (UAB „Granulita“) pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles ir dėl to jis laikytinas iš dalies atsakingu už kilusią žalą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, nes jose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už daikto trūkumus, o ne dėl gaisro padarytos žalos, todėl argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovo ir atsakovo AB „Axis Industries“ nesaisto jokie sutartiniai santykiai, kuriems būtų taikomos sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas atlygino žalą, kilusią ne dėl daikto kokybės trūkumų, o dėl gaisro. CK 6.253 straipsnyje nustatyta, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Taigi, darytina išvada, kad, nesant sutartinės atsakomybės, pagal CK yra galima dalinė civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta ir nepaneigta jokiais kitais įrodymais keturių subjektų (AB „Axis Industries“, UAB „Bioprojektas“, UAB „Statybos ekspertizė“ ir UAB „Granulita“) kaltė dėl kilusio gaisro, kuri pagal teismų vertinimą yra dalinė. Kaltės dalys nustatytos VĮ Techninės priežiūros tarnybos ekspertizės išvadoje. Pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui skirti teismo ekspertizę, tikslioms gaisro priežastims ir kaltininkams nustatyti, tačiau ieškovas atsisakė, todėl teismai pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų kaltę.

Pagal 2007 m. gruodžio 22 d. su AB „Axis industrines“ sudarytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas draudikas neatsako už projektavimo klaidas (Draudimo sutarties 4.5.3 punktas), todėl plačiau dėl UAB „Bioprojektas“ atsakomybės nepasisakoma, tačiau atsiliepime sutinkama su teismo motyvais, kad atsakovas AB „Axis Industries“ 2007 m. gegužės       5 d. tiekimo sutartimi nebuvo įsipareigojęs atlikti objekto projektavimo darbų ir jis nėra atsakingas pirkėjui dėl netinkamo projekto ir tuo padarytos žalos pirkėjui. Projektą atlikęs vykdytojas nėra tiekėjo pasitelktas subrangovas, todėl tiekėjas nėra atsakingas už projekto kokybę.

Teismas pagrįstai rėmėsi VĮ Technikos priežiūros tarnybos ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad UAB „Statybos ekspertizė“ nekokybiškai atliko projekto bendrąją ekspertizę. Ši išvada nėra paneigta teismo proceso metu, todėl laikytina pagrįsta. Be to, byloje nustatyta, kad techninio projekto ekspertizė buvo atlikta UAB „Granulita“ prašymu, o draudikas už kitų subjektų veiksmus pagal Draudimo sutartį neatsako.

Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad pagamintos produkcijos laikymas patalpoje, kurioje yra sprogimo pavojus, nelaikytinas sandėliavimu. Patalpa, kurioje UAB „Granulita“ laikė pagamintą produkciją, tam nepritaikyta, todėl UAB „Granulita“ turi prisiimti riziką dėl produkcijos sugadinimo (žalos), nes savo veiksmais prie to prisidėjo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo AB „Axis Industries“ neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio už visą sukeltą žalą buvimą, tai konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė CPK 178 straipsnyje nurodytos pareigos ir neturi reikalavimo teisės atsakovams pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl ginčo santykių kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad UAB „Axis Industries“ ir UAB „Granulita“ pasirašė tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Axis Industries“ įsipareigojo pagaminti, pristatyti, sumontuoti, paleisti ir suderinti medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos įrangą, o UAB „Granulita“ įsipareigojo prekę priimti ir sumokėti nustatytą kainą. Vykdydama šią sutartį UAB „Axis Industries“ sudarė sutartį su UAB „Bioprojektas“, pagal kurią UAB „Bioprojektas“ įsipareigojo parengti medienos pjuvenų džiovinimo-granuliavimo linijos techninį projektą ir pagal teisės aktų reikalavimus suderinti jį su visomis institucijomis bei asmenimis, o užsakovas įsipareigojo techninį projektą priimti ir už jį sumokėti. UAB „Axis Industries“ sumontavo pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos įrangą ir ją perdavė UAB „Granulita“. Pradėjus įrangą eksploatuoti, kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas UAB „Granulita“ priklausantis turtas, įskaitant pagamintą produkciją. Gaisro priežastimi tiek VĮ „TUVtechnika“, tiek VĮ Techninės priežiūros tarnybos ekspertai įvardijo tam tikrus pjuvenų džiovinimo įrenginio trūkumus (nuo džiovyklos neatjungta pakura, aukšta temperatūra džiovyklos priekinėje dalyje, neįrengtos papildomos blokuotės ir pan.).

Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia UAB „Granulita“ draudikas AAS „Gjensidige Baltic“, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką dėl sunaikinto turto.  CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Toks draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu vadinamas subrogacija. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario  10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009). Kitaip tariant, UAB „Granulita“ draudikas AAS „Gjensidige Baltic“, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas UAB „Granulita“ teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala.

Minėta, kad UAB „Granulita“ medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos įrangą iš UAB „Axis Industries“ įgijo sutarties pagrindu. Sutartyje nustatyta, kad: tiekėjas (UAB „Axis Industries“) yra atsakingas už įrangos pagaminimą, pristatymą, montavimą, paleidimą-derinimą, bei pirkėjo (UAB „Granulita“) personalo apmokymą (Sutarties 4.2 punktas); tiekėjas Sutarties vykdymui turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, už kurių atliktus darbus ar padarytą žalą visiškai atsako tiekėjas (Sutarties 7.3 punktas); įrangai suteikia dvylikos mėnesių garantiją  (13.1 punktas); tiekėjas įsipareigoja atlyginti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl tiekėjo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, kiek jų nepadengia sutartyje nustatytos netesybos (Sutarties 8.3 punktas).

Šių sutarties sąlygų visuma bei bendroji rangovo pareiga užtikrinti darbų kokybę (CK 6.664 straipsnis) suponuoja tai, kad už netinkamos kokybės daikto padarytą žalą yra atsakingas rangovas (nagrinėjamu atveju sutartyje vadinamas „tiekėju“), t. y.  UAB „Axis Industries“, todėl UAB „Granulita“ draudikas AAS „Gjensidige Baltic“, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikšti reikalavimus pagal pirmiau nurodytą sutartį ir jos pagrindu reikalauti atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudėjo UAB „Granulita“ ir UAB „Bioprojektas“ sutartiniai santykiai nesaistė, šią įmonę pasitelkė tiekėjas UAB „Axis Industries“, kuris, vadovaujantis Tiekimo sutarties 7.3 punktu, yra atsakingas už pasitelktų asmenų atliktus darbus, todėl tiek UAB „Granulita“ reikalavimo atveju, tiek nagrinėjamu atveju, kai ieškinį reiškia užsakovo (pirkėjo) UAB „Granulita“ draudikas, pakeitęs draudėją prievoliniuose santykiuose, yra teisiškai nereikšminga UAB „Bioprojektas“ ir  UAB „Axis Industries“ kaltės dalis dėl netinkamos įrangos, nes užsakovui (pirkėjui) yra atsakingas tik tiekėjas, t. y. UAB „Axis Industries“. Šios ir UAB „Bioprojektas“ kaltės dalys gali būti reikšmingos tik jų tarpusavio santykiuose, todėl teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė dėl dalinės UAB „Bioprojektas“ atsakomybės, kaip ir dėl UAB ,,Statybos ekspertizė“ dalinės atsakomybės, nes už pagaminto daikto kokybę bendrovei „Granulita“ pagal sutartį yra atsakinga UAB „Axis Industries“, ir šios pareigos bei  atsakomybės už  jos neįvykdymą faktas, kad užsakovas užsakė papildomą projekto bendrąją ekspertizę, nepanaikina.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl to, jog UAB „Bioprojektas“  ir UAB ,,Statybos ekspertizė“ dalinė atsakomybė nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma, laikytini pagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės aktas, kuriame nustatytas atskirų subjektų kaltės dydis, yra vienas iš įrodymų ir turi būti vertinamas civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste; vienas jis negali lemti santykių teisinio kvalifikavimo, t. y. pagal Sutarties sąlygas ir faktines bylos aplinkybes nustačius, kad užsakovui UAB „Granulita“ dėl padarytos žalos sutarties pagrindu yra atsakinga UAB „Axis Industries“, kuri taip pat prisiėmė atsakomybę už trečiųjų pasitelktų asmenų veiksmus bei garantavo perduodamo daikto kokybę, ekspertizės aktu nustatytos UAB „Bioprojektas“ ir UAB ,,Statybos ekspertizė“ atsakomybės dalys negali sumažinti UAB „Axis Industries“ atsakomybės bendrovei „Granulita“. Kitaip tariant, jei UAB ,,Statybos ekspertizė“ atlikti veiksmai nesumažina UAB „Axis Industries“ atsakomybės, o UAB „Axis Industries“ pagal sutarties sąlygas yra atsakinga už UAB „Bioprojektas“ veiksmus UAB „Granulita“, tai UAB „Axis Industries“ atlygintina žala apskaičiuojama neatsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytą šių subjektų kaltės dydį, t. y. už padarytą žalą UAB „Granulita“ atžvilgiu yra atsakinga UAB „Axis Industries. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino aptartas teisės normas ir netinkamai taikė teismų praktiką, todėl netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius; nepagrįstai vadovavosi eksperto nurodyta UAB „Bioprojektas“ ir UAB ,,Statybos ekspertizė“ kaltės dalimi ir dėl šios ieškinio dalies nepagrįstai sumažino atsakovo UAB „Axis Industries“ civilinę atsakomybę už UAB „Granulita“ patirtą žalą.

Dėl UAB „Granulita“ kaltės dėl atsiradusios žalos

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos iš dalies kalta UAB „Granulita“, nes nesiėmė reikiamų priemonių, kad darbo įrenginiai, kurias naudojosi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui, neinstruktavo personalo bei netinkamai sandėliavo pagamintą produkciją. Atsižvelgdami į šias aplinkybes bei į VĮ Techninės priežiūros tarnybos atliktos ekspertizės išvadą, kad dėl gaisro yra 20 proc. UAB ,,Granulita“, eksploatavusi džiovinimo–granuliavimo liniją, kaltės, teismai sprendė, kad UAB „Axis Industries“ draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai šia dalimi sumažino AAS „Gjensidige Baltic“ mokėtiną sumą, taip pat pagrįstai atsisakė atlyginti dėl sugadintos produkcijos patirtą žalą.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija jau konstatavo, kad už žalą atsakingo asmens nustatymas ir santykių kvalifikavimas yra fakto ir teisės klausimas, todėl, nepaisant eksperto nustatytos UAB ,,Granulita“ atsakomybės dalies, teismas pirmiausia turi išsiaiškinti, ar ekspertizės išvadoje nurodytas subjektas teisiškai yra apskritai laikytinas atsakingu. Ekspertas teismo posėdžio metu aiškindamas, kodėl savo išvadoje nustatė dalinę UAB „Granulita“ atsakomybę, nurodė, kad jis (darbdavys) privalėjo instruktuoti darbuotojus, tačiau to nepadarė. Nors ekspertas nurodė, kad  neinstruktuoti darbuotojai galėjo iš dalies lemti žalos atsiradimą, tačiau teismai netyrė ir nenustatinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su darbuotojų apmokymu, t. y. neįvertino, kad, minėta, pagal UAB „Granulita“ ir UAB „Axis Industries“ sudarytą tiekimo sutartį būtent pastarajai teko medienos pjuvenų džiovinimo–granuliavimo linijos įrengimo bei UAB „Granulita“  personalo apmokymo pareiga. Taigi, teismai netyrė bei nevertino visų įrodymų dėl UAB „Granulita“ kaltės, t. y. nustatė, kad dėl kilusios žalos (neįskaitant sugadintos produkcijos) yra UAB „Granulita“ kaltės, neišaiškinę aplinkybių, reikšmingų kaltei nustatyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui iš naujo nagrinėti ir spręsti, ar byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti UAB „Granulita“ kaltę dėl gaisro ir, jeigu sudaro, tai kiek dėl to turėtų būti mažinama atlygintina žala.

Sprendžiant dėl to, ar už gaisro metu atsiradusią žalą, susijusią su sugadinta produkcija, kurios vertė 14 530,11 Lt, turi atlyginti UAB „Axis Industries“, ar ši žala atsirado dėl UAB „Granulita“ kaltės, nes produkcija buvo netinkamai sandėliuojama, taip pat yra svarbios faktinės bylos aplinkybės. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad UAB „Granulita“ laikė pagamintą produkciją ne tam skirtoje vietoje, nors pagal UAB „Bioprojektas“ techninį projektą granulės turėjo būti laikomos sandėliavimo patalpoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų nėra aišku, ar UAB „Granulita“ buvo supažindinta su pirmiau nurodytu techniniu projektu, nes, minėta, jos ir UAB „Bioprojektas“  sutartiniai santykiai nesaistė, o byloje nenustatyta, ar UAB „Axis Industries“ įvykdė pareigą instruktuoti darbuotojus, kas bendrąja prasme apima ir informacijos pateikimą dėl pagamintos produkcijos laikymo. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar produkcijos laikymas gamybinėse patalpose lėmė didesnės žalos atsiradimą, nes nuo gaisro nukentėjo ir kitos patalpos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, nėra galimybės nuspręsti, ar UAB „Granulita“ veiksmai sandėliuojant produkciją gali būti vertinami kaip neteisėti, ar juos ir atsiradusią žalą siejo priežastinis ryšys ir ar dėl to UAB „Axis Industries“ atsakomybė dėl gaisro metu padarytos žalos (sugadintos produkcijos) gali būti mažinama. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nagrinėtinas ir spręstinas iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  112,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Virgilijus Grabinskas

              Gintaras Kryževičius

              Vincas Verseckas