Civilinė byla Nr. e2-76-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01085-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.1.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chemcentras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1179-555/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chemcentras“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu kilusios žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Agrobona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Chemcentras“ 139 636,00 Eur žalos atlyginimo ir šešis procentus metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei UAB „Chemcentras“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Tokį prašymą grindė preliminariu ieškinio pagrįstumu ir didele ieškinio sumą atsakovei, objektyviai padidinančia būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia operatyviai ir geranoriškai vykdyti savo įsipareigojimus, o ieškinio tenkinimo atveju yra tikimybė, jog atsakovė savo veiklą perkels į kitą įmonę.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016-09-07 nutartimi ieškovės UAB „Agrobona“ prašymą patenkino: 1) užtikrindamas ieškovės reikalavimus, areštavo atsakovei UAB „Chemcentras“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis 139 636 Eur sumai, leisdamas atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti; 2) nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštavo ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose sąskaitose, dalį, leisdamas atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove; 3) pavedė antstoliui, turinčiam teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam ieškovė pateiks šią nutartį vykdymui, surasti ir areštuoti atsakovės turtą, paliekant turtą saugoti atsakovei; 4) nurodė, kad antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią atsakovė UAB „Chemcentras gali per vieną kalendorinį mėnesį panaudoti teismo nurodytoms operacijoms atlikti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Chemcentras“ 139 636,00 Eur žalos atlyginimą, kuri atsirado dėl to, kad atsakovės UAB „Chemcentras“ inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-595-480/2015 ieškovės UAB „Agrobona“ atžvilgiu buvo nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2015-10-12 sprendimu ieškinys buvo atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-07 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais.
5. Teismas sprendė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas nustatė, kad 2015 metų pabaigoje atsakovė turėjo turto už 870 612 Eur, iš kurio didžioji dalis yra trumpalaikis turtas (755 572,00 Eur), tuo tarpu atsakovės įsipareigojimai sudarė 656 814 Eur. Šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovės reikalaujama priteisti 139 636 Eur suma atsakovei pakankamai didele ir dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, jog ji nurodytą sumą būtų pajėgi bet kada sumokėti. Tokiu atveju pripažino ir egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmę, jeigu prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Chemcentras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016-09-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kaip matyti iš teismui teikiamų atsakovės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų, užfiksuotų 2016-06-30, atsakovės nepaskirstytąjį pelną sudaro 347 956 Eur suma, taigi iš viso atsakovės turimo turto atėmus visus atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, likusios atsakovės turimo turto dalies (347 956 Eur) pakaktų patenkinti ieškovės reikalavimą beveik tris kartus. Atsakovė pradėjo veiklą 2007 m. ir yra stabiliai bei pelningai veikianti įmonė. Vienintelis atsakovės turto areštas yra įregistruotas būtent skundžiamos nutarties pagrindu. Atsakovėje dirba 16 apdraustų asmenų, atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
2. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad egzistuoja grėsmė jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tokios grėsmės neįrodė. Ieškovės prielaidos, jog atsakovė negaus balanse nurodytų gautinų sumų, neturi pagrindo. Kita vertus, per vienerius metus gautinos sumos atsakovės balanse yra atvaizduojamos atskaičius beviltiškus įsiskolinimus. Atsakovės atsargos, esant reikalui, nesunkiai galėtų būti realizuojamos. Atsakovės bendrasis likvidumo rodiklis yra net 1,33. Atsakovė neturi jokio pagrindo ar poreikio perkelti savo veiklą ar jos dalį į UAB „Nando“ ir taip bandyti išvengti atsakomybės. Atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomu ieškovės reikalavimo įvykdymą, netgi priešingai, atsakovės veiklos rezultatai buvo bei tebėra itin geri.
8. Ieškovė UAB „Agrobona“ ir trečiasis asmuo D. A. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovės pateikti įrodymai jos geros turtinės padėties nepagrindžia ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsakovė ilgalaikio nekilnojamojo turto neturėjo ir neįsigijo. Įmonės trumpalaikį turtą iš esmės sudaro atsargos ir pirkėjų įsiskolinimai. Per 2016 m. I pusmetį atsakovės pirkėjų įsiskolinimai išaugo daugiau nei dvigubai. Tikėtina, kad galutiniai atsakovės produkcijos vartotojai (ūkininkai) gali patirti sunkumų savo veikloje ir, atitinkamai, vykdydami atsiskaitymus. Atsakovės įsipareigojimai kredito įstaigoms per 2016 m. I pusmetį išaugo 80 proc., o įsipareigojimai tiekėjams – daugiau nei 2,5 karto. Įmonės balanse atvaizduotas nepaskirstytas pelnas atspindi praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus ir įmonės savininkų nuosavybę, tačiau tai nereiškia, kad įmonė realiai disponuoja šiais pinigais.
2. Atsakovė nepaneigė glaudžių sąsajų tarp bendrovių „Chemcentras“ ir „Nando“ (tas pats akcininkas, direktorius, veiklos adresas ir prekyba tais pačiais produktais), nenurodė, kuo remiantis pasirenkama veiklą vykdyti per vieną arba kitą įmonę. Atsakovės vengimas operatyviai ir geranoriškai vykdyti savo įsipareigojimus matyti ir iš kitų, jau baigtų, teisminių procesų (pvz., civilinėje byloje Nr. 2-6802-800/2013 atsakovė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą). Taip pat nebuvo paneigtas faktas, jog atsakovės vadovas D. A. atžvilgiu siekė inicijuoti baudžiamąjį procesą, tačiau, nesant nusikaltimo sudėties, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė (atsakovė) UAB „Chemcentras“ atskirajame skunde remiasi jos finansinės atskaitomybės duomenimis už 2016 m. pirmą pusmetį, taip pat teikia duomenis apie skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo, atsikirsdami į skundo argumentus, teikia teismui statistinius duomenis apie situaciją grūdų ir rapsų rinkoje, taip pat apie apeliantės turimas prekių atsargas ir veiklos sezoniškumą. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas yra dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, taigi šios aplinkybės nustatymui šalių pateikti duomenys gali būti reikšmingi, į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į skundą taip pat analizuoja ir savo argumentus grindžia apeliantės pateiktais duomenimis, į tai, kad pirmosios instancijos teisme laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nesuteikus apeliantei galimybės dėl to pasisakyti, apeliacinis teismas abiejų šalių pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos ir juos įvertins kartu su byloje jau esančiais duomenimis bei duomenimis iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nekvestionuoja pirmosios sąlygos buvimo ir savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia išimtinai argumentais, sietinais su antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 320 str., 338 str.).
11. Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos, padarė remdamasis apeliantės finansinės atskaitomybės už 2015 metus duomenimis, įvertindamas tai, kad didžioji dalis apeliantės turimo turto yra trumpalaikis turtas, kurio suma nežymiai viršija apeliantės įsipareigojimus, bei pripažindamas reikalaujamą priteisti sumą (139 636,00 Eur) apeliantei didele, t. y. taikė vien didelės ieškinio sumos kriterijų. Tačiau šio vienintelio kriterijaus, nenustačius apeliantės nesąžiningumo ir / ar bent didesnės tikimybės, kad ji sieks išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui.
13. Pažymėtina, kad ieškovė prielaidą, jog apeliantė gali savo veiklą perkelti į kitą įmonę, grindė vien ta aplinkybe, kad apeliantę ir UAB „Nando“ sieja tas pats akcininkas, direktorius, veiklos adresas ir prekyba tais pačiais produktais. Apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad apeliantė ėmėsi veiksmų savo veiklos perkėlimui į UAB „Nando“ ar kitų veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei. Apeliantės pateikti 2016-06-30 balansas ir 2016-06-30  pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantė ir toliau vykdo veiklą, o lyginant su praėjusiais finansiniais metais, išaugo apeliantės turimas tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas, įmonė veikia pelningai, pardavimo pajamos vien per 2016 pirmąjį pusmetį sudaro 80,67 proc. 2015 m. pardavimo pajamų, todėl jokių įžvelgiamų požymių, kad apeliantė mažintų savo veiklos apimtis ir / ar ketintų perkelti savo įmonės veiklą, nėra.
14. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu pareikštas reikalavimas viršija atsakovo turimą turtą, teismo sprendimo įvykdymo negalimumą lemia ne laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas, o objektyvi aplinkybė – reikalavimo ir turto disproporcija. Todėl tokie ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantės įmonės veiklos rezultatai, nurodyti balanse, nebūtinai reiškia pelningą ūkinę veiklą, nes didėja ir jos skolos bei įsipareigojimai, kad nėra duomenų ir apie realų disponavimą piniginėmis lėšomis, taip pat nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nenustačius apeliantės nesąžiningo elgesio.
16. Aktualu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalos negautų pajamų forma atlyginimą, jos dydį grįsdama kitos įmonės atitinkamu laikotarpiu gautu grynuoju pelnu, kuris, ieškovės teigimu, būtų uždirbtas ieškovės, jeigu nebūtų buvę neteisėtų apeliantės veiksmų. Tačiau tiek ir kreipimasis į teismą su atitinkamu ieškiniu, tiek ir pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso tik nuo paties asmens, inicijuojančio civilinės bylos procesą (šiuo atveju ieškovės UAB „Agrobona“) valios, taigi vien ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu nustatymo.
17. Be to, šioje byloje susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje nebuvo pagrindo ir tokiam vertinimui, kad ginčo suma apeliantei yra tiek didelė, kad pati savaime lemtų būsimo teismo sprendimo neįvykdymą. Priešingai, sutiktina su apeliantės pozicija, kad pagal 2016-06-30 balanso duomenis jos turimo turto, atėmus visus apeliantės įsipareigojimus, užtektų ieškovės reikalavimo įvykdymui jo patenkinimo atveju: apeliantė turėjo turto iš viso už 1 510 660 Eur, o bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma siekė 1 162 702 Eur, taigi šių sumų skirtumas – 347 958 Eur, viršija ieškinio sumą (139 636 Eur).
18. Tokio vertinimo nepaneigia ieškovės atsiliepime į skundą dėstomi argumentai, kad apeliantė ilgalaikio nekilnojamojo turto neįsigijo, kad didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas – atsargos ir pirkėjų įsiskolinimai. Ieškovės su atsiliepimu pateikta pažyma apie prekių atsargas, viena vertus, patvirtina, kad apeliantė šiomis atsargomis iš tikrųjų disponuoja, antra vertus, bankui įkeista tik dalis apeliantei priklausančių atsargų. Pažymėtina, kad ieškovė nekvestionuoja 2016-06-30 balanse pateiktų duomenų jų tikrumo aspektu. Apeliantės 2016-06-30 balansas pasirašytas tiek įmonės direktoriaus, tiek buhalterės, todėl ir teismui nėra pagrindo abejoti jame pateiktų duomenų tikrumu ar spręsti, kad apeliantės finansinė atskaitomybė neatitiktų realiai jos turimo turto. Tokia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad areštuotų transporto priemonių vertė neatitinka balanse nurodytos jų vertės, savaime nei patvirtina, nei paneigia balanso duomenų tikrumo, nesant duomenų, kaip transporto priemonių vertės buvo nustatytos vienu ir kitu atveju. Svarbu atsižvelgti ir į apeliantės pagrįstai akcentuojamą jos turtinės padėties dinamiką: tai, kad įmonė veiklą vykdo jau nuo 2007 metų, o jos finansinės atskaitomybės rodikliai, palyginus 2016-06-30 ir 2015-12-31 finansinės atskaitomybės duomenis, iš esmės gerėjo: išaugo apeliantės turimas tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas, įmonė veikia pelningai. Apeliantės pateikti 2016-09-12 duomenys patvirtina, kad apeliantės apdraustų asmenų skaičius buvo 16, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo.
19. Apeliacinės instancijos teismas aptaria ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei ekonomiškumo aspektus. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad didžiąją apeliantės turto dalį sudaro atsargos ir pirkėjų įsiskolinimai, kartu reiškia, jog nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto realiai būtų areštuojamos apeliantės piniginės lėšos. Elektroninėje bylos medžiagoje esantis Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju taip ir nutiko – buvo areštuotos apeliantei priklausančios transporto priemonės bei piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitinka ne tik apeliantės, bet ir pačios ieškovės interesų, nes dėl turto arešto atsiradęs apyvartinių lėšų trūkumas gali iš esmės paveikti apeliantės galimybę vykdyti ūkinę veiklą ir tuomet būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne jų netaikymas galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be nagrinėjamos bylos apeliantei nėra iškelta kitų bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovės nurodomas faktas, kad atsakovės vadovas trečiojo asmens D. A. atžvilgiu siekė inicijuoti baudžiamąjį procesą, tačiau, nesant nusikaltimo sudėties, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nesant duomenų, kad toks kreipimasis peržengė pažeistų teisių teisėto gynimo ribas ir prilygo piktnaudžiavimui teise, pats savaime taipogi negali būti vertinamas kaip apeliantės nesąžiningo elgesio, savaime lemiančio poreikį taikyti apeliantės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių institutą, įrodymas. Kitas ieškovės nurodytas faktas, kad civilinėje byloje Nr. 2-6802-800/2013 apeliantė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą, taip pat neįrodo apeliantės nesąžiningumo ar, juo labiau, to, kad apeliantė būtų vengusi įvykdyti teismo sprendimą. Kaip matyti iš nurodytoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio 2013-07-02 galutinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, siekdama, jog būtų panaikintos 2013-03-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantė toje byloje buvo įmokėjusi į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 71 210,96 Lt sumą (iš esmės ieškinio reikalavimus atitinkančią sumą), kurią, sprendimui įsiteisėjus, teismas nusprendė pervesti D. A. Duomenų, kad toje byloje priimtas teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl nesąžiningo apeliantės elgesio ar jos vengimo tai padaryti, nesama.
21. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad sąlygų visuma aptariamo išimtinio teisės instituto taikymui nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobona“ (įmonės kodas 302927710) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chemcentras“ (įmonės kodas 300901535) turto areštą.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė