Baudžiamoji byla Nr. 1-490-917/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42457-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1; 2.1.15.4.1; 2.1.14; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,
sekretoriaujant Gabijai Milevičiūtei, Aistei Jakimavičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,
kaltinamajai D. G.,
nukentėjusiesiems R. T., jos atstovui advokatui Linui Mažonui, V. K., R. F., E. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
D. G. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, krašto kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama kryptimi link Kauno miesto, kelio (duomenys neskelbtini)-ame kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama pavargusi, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to kilo pavojus eismo saugumui, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems automobilio RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviams R. T., V. K., R. F., E. Č. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji D. G. teismo posėdžio metu kalta prisipažino. Nurodė, kad visi automobilyje važiavę asmenys užmigo, ji viena liko vairuoti. Kaltinamojo sakė asmenims, jog jeigu jie miega, tai migdo ir ją. Kaltinamoji užmigo, dėl to įvyko eismo įvykis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 ir 276 straipsniais, teismo posėdžio metu pagarsino kaltinamosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2010 metais. Nuosavybės teise turi priklausantį lengvąjį automobilį, kurį vairuoja nuolatos. 2023 metų pabaigoje dirbo toje pačioje įmonėje, kaip ir dabar. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad ji, vairuodama įmonei priklausančią transporto priemonę – automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rytais surenka kelis darbuotojus iš jų namų ir atveža į gamybines patalpas, esančias Kaune. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 04.50 val., Kėdainių rajone išvažiavo iš namų. Vyko į (duomenys neskelbtini), kur prisijungė T. P., tada nuvažiavo dviese į (duomenys neskelbtini), kur įlipo į automobilį V. K.. Toliau važiavo į (duomenys neskelbtini), kur paėmė dvi keleives – R. F. ir E. Č.. Toliau važiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie jų prisijungė J. Š.. Paskutinis sustojimas buvo (duomenys neskelbtini), kur prie jų prisijungė R. T.. Į automobilį įsėdus paskutinei keleivei teko važiuoti dar esant tamsiam paros laikui. Vairavo automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi link Kauno. Ant priekinės keleivio sėdynės, kur be vairuotojo gali sėdėti du keleiviai, prie pat dešinio automobilio lango sėdėjo R. T.. T. P., R. F. ir E. Č. sėdėjo už vairuotojo sėdynės – automobilio salone, kuriame įrengtos šešios sėdimos vietos po tris dviem eilėmis. Galutinėje sėdimų vietų eilėje sėdėjo V. K. ir J. Š.. Transporto priemonių judėjimo srauto intensyvaus nebuvo, pravažiuodavo pavieniai automobiliai. Skubėti tikrai nereikėjo į darbą, nes dar turėjo laiko, į darbą nevėlavo. Maršrutas nuo namų iki darbo puikiai pažįstamas, nes juo važinėjo jau ketverius metus, iš kurių vienerius – pati už vairo. Vairuojamo automobilio greitis kartais būdavo iki 80 km/h. Vietose, kur staigūs posūkiai ar kelio vingiai, tikrai greitį sumažindavo iki 60–70 km/h. Tikrai žinojo, kur koks pavojingesnis kelio vingis yra šiame kelyje. Automobilyje grojo muzika negarsiai, matė, kad visi keleiviai miega, kitus net girdėjo tai darančius. Atsigėrė vienu momentu vandens, o paskui tik išgirdo R. T. balsą, kuri klausė: „D., ką darai?“. Tą akimirką pamatė, kad vairuojamas automobilis jau važiuoja priešingos krypties eismui skirta kelio puse ir automobilio kairės pusės ratai jau važiuoja kelkraščiu. Iš karto suko vairą dešinėn vengdama, kad automobilis nuvažiuotų nuo kelio važiuojamosios dalies į griovį. Automobilis sugrįžo į dešinę kelio pusę, skirtą važiuoti kryptimi link Kauno, tačiau automobilis apsisuko, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir apvirto. Automobilio priekinė dalis buvo pasisukusi kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pačio smūgio, kai automobilis nuvirto ant šono ir sustojo, nepamena, tačiau ji pati iškvietė medikus, policiją, apie įvykį pranešė brigadininkui. Kiek vėliau skambino ir vadovams. Liepė T. P. atidaryti šoninį langą, kad galėtų visi išlipti. Visi kartu iš automobilio išlipo savarankiškai. Visi buvo apimti išgąsčio. Praėjus kiek laiko pradėjo žmonės skųstis, kad atsirado jiems kūno skausmai. Iš pradžių atvyko vienas medikų automobilis, o paskui ir antras, nes reikėjo žmones nuvežti į gydymo įstaigas. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas blaivumas, ji buvo blaivi. Pačiai neprireikė medikų pagalbos. Po eismo įvykio su visais eismo įvykio metu nukentėjusiais žmonėmis bendravo, jų atsiprašė. Tikrai labai išgyvena nuolat prisiminusi šį eismo įvykį. Sunku paaiškinti, kodėl taip nutiko, tačiau yra tikra, kad buvo pervargusi. Paskutinę savaitę, prieš eismo įvykį, turėjo tik vieną poilsio dieną. Vadovų buvo prašoma dirbti už kitus darbininkus, nes trūko darbuotojų. Už papildomą darbą buvo mokami pinigai, o jai tikrai, kaip ir kiekvienam žmogui, norėjosi užsidirbti. Todėl neatsisakė papildomo darbo. Galimai, neįvertino savo fizinių galimybių dirbti daug be pakankamai reikalingo poilsio. Prieš porą metų mama patyrė traumą dirbdama tame pačiame darbe, kur dirba ji pati. Mamai reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią ji teikia daug laiko praleisdama su mama, nes mama savarankiškai negali savimi pasirūpinti. Tai atima daug asmeninio laiko ir fizinių jėgų. Esant galimybėms norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas proceso šalims susitaikius ir būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 169–70).
Teismo posėdžio metu D. G. parodymus patvirtino. Su nukentėjusiąja R. T. dėl susitaikymo kalbėjo, skambino jai prieš naujuosius metus, tačiau ji nekėlė, neatrašė. Atlyginti neturtinę žalą neturėtų galimybių. Teismo posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė visų nukentėjusiųjų.
Kaltinamajai D. G. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamosios prisipažinimo, D. G. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.
Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotojo pareigose. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., kartu su kolegomis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais D. G., R. F., E. Č., J. Š., R. T. ir T. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į darbo vietą – (duomenys neskelbtini), Kauno r. Automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo kolegė D. G., jis pats sėdėjo automobilio pačioje galinėje keleivio vietoje, kairėje pusėje prie lango. Saugos diržo prisisegęs nebuvo. Važiuojant kryptimi nuo Kėdainių miesto link Kauno r., (duomenys neskelbtini) plentu, tiksliai vietos nurodyti negali, tačiau buvo likęs kilometras iki (duomenys neskelbtini) miestelio, pajuto, kad automobilis tapo nevaldomas, važiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį griovį, virto ant stogo. Dėl ko būtent įvyko eismo įvykis, nematė, kol važiavo į darbą snaudė, buvo užmerkęs akis. Visi išlipo per automobilio langą. Viskas įvyko labai staiga. D. G. apie įvykį pranešė darbovietei ir specialiosioms tarnyboms. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, į įvykio vietą atvyko įmonės darbuotojas vardu R.. Iš įvykio vietos nesužalotus kolegas T. P. ir J. Š. parvežė į Kauną. Kartu su kitais eismo įvykio metu nukentėjusiais – E. Č., D. G., R. F. bei R. T., laukė atvykstančių specialiųjų tarnybų. Į eismo įvykio vietą atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Liudytojas nuvežtas į Kauno klinikas, gydytas stacionare keturias dienas. 2023 m. lapkričio 8 d. išleistas iš ligoninės, nustatyta kairės pusės raktikaulio lūžimas, paskirta nešioti įtvarą iki 2023 m. gruodžio 27 d., vėliau bus paskirta reabilitacija. Būnant įvykio vietoje D. G. paaiškino, kad važiuojant ji užsnūdo, dėl to įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiajam išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę '(duomenys neskelbtini)' (2 t., b. l. 116–119).
Nukentėjusioji R. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotojos pareigose. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., kartu su kolegomis D. G., V. K., E. Č., J. Š., R. T. ir T. P. vyko į darbo vietą automobiliu RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G.. Sėdėjo automobilio keleivio vietoje, kuri yra iškart už vairuotojo vietos, per vidurį. Saugos diržo prisisegusi nebuvo, kadangi automobilyje jie neveikia. Važiavo kryptimi nuo Kėdainių miesto link Kauno r., (duomenys neskelbtini) plento. Iki darbo vietos buvo likę, maždaug, dešimt minučių, kai pajuto, kad automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tapo nevaldomas: automobilis važiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį griovį bei apsiverčia ant stogo. Visi išlipo per automobilio langą. Viskas įvyko labai staiga, detaliau nurodyti negali. Kodėl įvyko eismo įvykis – nematė. D. G. pirmiausiai pranešė apie įvykį darbovietei ir tik tada iškvietė policiją ir medikus. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, į įvykio vietą atvyko įmonės darbuotojas R.. Iš įvykio vietos nesužalotus kolegas T. P. ir J. Š. jis parvežė į Kauną. Kartu su kitais eismo įvykio metu nukentėjusiais E. Č., D. G., V. K. bei R. T. laukė atvykstančių specialiųjų tarnybų. Į eismo įvykio vietą atvyko policija, medikai. Nukentėjusioji pristatyta į Kauno klinikas, gulėjo stacionare keturias dienas, nustatyta C2, Th4 slankstelių lūžiai, kaukolės kaulų lūžiai. Paskirta nešioti kaklo įtvarą du mėnesius. Būnant įvykio vietoje D. G. paaiškino, kad važiuojant ji užsnūdo, dėl to įvyko eismo įvykis. Moteriai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę '(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100–103).
Nukentėjusioji E. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūšiuotoja. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., kartu su bendradarbiais D. G., V. K., R. F., J. Š., R. T. ir T. P. važiavo automobiliu RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo D. G.. Nukentėjusioji sėdėjo automobilio keleivio vietoje, kuri yra iškart už priekinės keleivio vietos, prie lango. Saugos diržo prisisegusi nebuvo, kadangi toje vietoje, kur sėdėjo, jie neveikė. Važiuojant kryptimi nuo Kėdainių miesto link Kauno rajono, tiksliai vietos nurodyti negali, pajautė, kad automobilis tapo nevaldomas ir, kad automobilis važiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį griovį, apsiverčia ant stogo. Kol važiavo į darbą snaudė, buvo užsimerkusi, todėl tiksliai dėl ko įvyko eismo įvykis, nurodyti negali. Visi išlipo per automobilio langą. Viskas įvyko labai staiga, detaliau nurodyti kaip kas buvo negali. D. G. apie eismo įvykį pranešė darbovietei, policijai bei medikams. Kartu su kitais eismo įvykio metu nukentėjusiais kolegomis R. F., D. G., V. K. bei R. T. laukė atvykstančių specialiųjų tarnybų. Į eismo įvykio vietą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikų automobiliu nuvežta į Kauno klinikas, gydyta stacionare keturias dienas. Būnant įvykio vietoje D. G. paaiškino, kad važiuojant ji užsnūdo, dėl to įvyko eismo įvykis. Išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129).
Nukentėjusioji R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoja. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., važiavo į darbą. Kartu važiavo kolegos D. G., V. K., E. Č., J. Š., R. F., T. P.. Automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko į darbą, vairavo D. G.. Nukentėjusioji sėdėjo keleivio vietoje, kuri yra iš karto už vairuotojo vietos, prie lango. Saugos diržą prisisegusi buvo. Važiuojant kryptimi nuo Kėdainių miesto link Kauno rajono, (duomenys neskelbtini) plento, pajautė, kad automobilis tapo nevaldomas, automobilis važiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį griovį, apvirto. Išlipo iš automobilio pro automobilio keleivio dureles, kadangi pavyko jas atidaryti. Kodėl įvyko eismo įvykis, nematė. D. G. pirmiausiai pranešė apie įvykį darbovietei, ir tik tada iškvietė policiją ir medikus. Kartu su kitais eismo įvykio metu nukentėjusiais kolegomis E. Č., D. G., V. K. bei R. F. laukė atvykstančių specialiųjų tarnybų. Į eismo įvykio vietą atvyko policija, greitoji medicinos pagalba, kuri ją pristatė į Kauno klinikas. Kauno klinikose nustatytas antrojo kaklo slankstelio lūžis. Paskirta nešioti kaklo įtvarą 2 mėnesius, po ko bus atlikti papildomi tyrimai ir žiūrima ar dar yra kokių papildomų sužalojimų. Paskirtas gulimas režimas, kadangi daugiau pajudėjus svaigsta galva, taip pat dar vis nešioja kaklo įtvarą. Įvykio vietoje D. G. paaiškino, kad važiuojant ji užsnūdo, dėl to įvyko eismo įvykis. Išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini)' (2 t., b. l. 143).
Liudytoja J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotojos – pagalbinės pareigose. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., kartu su kolegomis D. G., R. T., T. P., dar dviem moterimis, kurių vardų nežino, bei vyresnio amžiaus vyru, kurio vardo taip pat nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į darbo vietą. Automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo D. G., liudytoja sėdėjo automobilio pačioje galinėje keleivio vietoje, per vidurį. Šalia sėdėjo vyresnio amžiaus vyras, kurio asmens duomenų nežino. Vietoje, kur sėdėjo, nėra įrengto saugos diržo, todėl jo prisisegusi nebuvo. Važiuojant kryptimi nuo Kėdainių miesto link Kauno rajono, (duomenys neskelbtini) plento, gretimai (duomenys neskelbtini) kaimo, automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai pasuko į kairę, tai yra, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, užvažiavo ant kelkraščio. Automobilis tapo nevaldomas, sugrįžo į dešinę kelio pusę ir nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje į esantį griovį. Viskas įvyko labai staiga. Vieni kitų pasiteiravo ar niekam nieko neatsitiko. Per langą išlipo iš automobilio, kiti asmenys važiavę kartu taip pat išlipo. D. G. iškvietė policiją ir medikus, pranešė apie įvykį darbovietei. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, į įvykio vietą atvyko įmonės darbuotojas vardu R., kuris liudytoją ir T. P. parvežė į Kauną. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Būnant įvykio vietoje su D. G. nebendravo. 2023 m. lapkričio 6 d. savarankiškai nuvyko į Kėdainių polikliniką, kadangi juto skausmą kairėje rankos alkūnėje. Po atliktų tyrimų nustatytas kairės rankos alkūnės sumušimas, nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Liudytojai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89–90).
Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotojo pareigose. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., kartu su kolegomis D. G., R. F., V. K., E. Č., J. Š. ir R. T. automobiliu RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į darbo vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. Automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairavo kolegė D. G.. Liudytojas sėdėjo automobilio keleivio vietoje, kuri yra iš kart už vairuotojo vietos. Saugos diržo prisisegęs nebuvo, negali paaiškinti kodėl. Važiuojant kryptimi nuo Kėdainių m. link Kauno r., (duomenys neskelbtini) plento, snaudė automobilyje. Likus, galimai, apie (duomenys neskelbtini) km. iki (duomenys neskelbtini) pajautė, kad automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tapo nevaldomas. Atsimerkęs pamatė, kad automobilis važiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį griovį bei apsiverčia ant stogo. Visi išlipo per automobilio langą. Viskas įvyko labai staiga, detaliau nurodyti kaip kas buvo negali. D. G. iškvietė policiją ir medikus, pranešė apie įvykį darbovietei. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, į įvykio vietą atvyko įmonės darbuotojas R.. Iš įvykio vietos liudytoją ir J. Š. R. parvežė į Kauną. Liudytojas įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Būnant įvykio vietoje D. G. jam paaiškino, kad važiuojant ji užsnūdo, dėl to įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, sužalojimų nepatyrė. Liudytojui išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini). Daugiau papildymų neturi (2 t., b. l. 94–95).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1).
Iš 2023 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno APVK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 4-ojo skyriaus tyrėjo K. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 4 d. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kauno rajone automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą rastas nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavęs automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei trys greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) ekipažai. Automobilio RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. G. paaiškino, kad vairuodama transporto priemonę užsnūdo, sukėlė eismo įvykį nuvažiuodama nuo kelio į griovį. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0678 patikrintas D. G. blaivumas – blaiva. Vairuotoja nurodė, kad du automobilio keleivius T. P. ir J. Š. įmonės brigadininkas nuvežė į darbą, nes jie nesusižalojo. Įvykio vietoje dirbę medikai nurodė, kad keleiviai R. F., E. Č., V. K. ir R. T. bus pristatyti į Kauno klinikas (1 t., b. l. 46–47).
Iš 2023 m. lapkričio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)-as kilometras. Nubraižytas eismo įvykio vietos schema, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 30–38, 55).
Iš 2023 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuoti automobilio apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Apdraustas automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje, poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–45, 54).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. Š. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairio žasto srityje, nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 50–51).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. konstatuotas kairio raktikaulio kūno lūžis, dėl ko buvo atlikta raktikaulio osteosintezės operacija. V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 56–59).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. F. konstatuota politrauma, pasireiškusi: kairio skruostikaulio kaktinės ataugos linijiniu lūžiu, kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžiu, kaklinio 2-o slankstelio intrasąnariniu lūžiu, krūtininio 4-to slankstelio kompresiniu lūžiu. Nustatytas nesunkus sveikatos surikdymas (2 t., b. l. 63–67).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. Č. diagnozuoti kairės pusės 6, 7, 8 ir 9-o šonkaulių lūžiai bei stuburo krūtininės dalies 3 ir 4-o slankstelių kompresiniai lūžiai. Patirti skeleto kaulų lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 69–71).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. T. diagnozuotas stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžis, kuriam gydyti paskirtas konservatyvus (neoperacinis) kelias, taikant ilgalaikę kaklo imobilizaciją kieta apykakle, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 74–77).
Iš informacinio pranešimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje nukentėjusiesiems paskaičiavo ir išmokėjo: R. F. 7500 Eur patirtai neturtinei žalai kompensuoti, E. Č. 4500 Eur patirtai neturtinei žalai kompensuoti, V. K. 3700 Eur patirtai neturtinei žalai kompensuoti, R. T. 3700 Eur patirtai neturtinei žalai ir 454,25 turtinei žalai gydymosi išlaidoms kompensuoti (2 t., b. l. 81).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų šių požymių buvimą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (eismo įvykio metu galiojo 2008 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo).
Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.
Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamoji D. G. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog dėl nuovargio ji užmigo prie vairo ir dėl to įvyko eismo įvykis.
Teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad D. G. 2023 m. lapkričio 4 d., apie 06.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, krašto kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama kryptimi link Kauno miesto, kelio (duomenys neskelbtini)-ame kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama pavargusi, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to kilo pavojus eismo saugumui, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems automobilio RENAULT TRAFIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviams R. T., V. K., R. F., E. Č. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Tarp D. G. sukelto eismo įvykio kilimo mechanizmo ir nukentėjusiųjų R. T., V. K., R. F., E. Č. šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, D. G. pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, ir šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių nukentėjusiesiems R. T., V. K., R. F., E. Č. kilimo sąlyga. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
IV. Dėl bausmės paskyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamosios D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. neteista, administracine tvarka per 5 metus nebausta baustas (2 t. b. l. 161–162), psichiatrinis gydymas – duomenų nėra, priklausomybės ligų gydymas – duomenų nėra. Kaltinamoji turi gyvenamąja vietą, yra dirbanti.
Teismas, skirdamas D. G. bausmę, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, ir sprendžia, kad D. G. skirtina bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, artimas minimaliam dydžiui.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajai D. G. klausimą ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamajai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad kaltinamoji neteista, penkerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka, todėl kaltinamosios veiksmai vertintini labiau kaip atsitiktinio pobūdžio elgesys, kadangi iš ją charakterizuojančios medžiagos matyti, jog ji nėra linkusi sistemiškai pažeidinėti įstatymų.
V. Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4028 Eur turtinės žalos atlyginimo ir visų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (3 t. b. l. 46–61).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusioji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotojos pareigose, atlyginimas buvo 630 Eur į rankas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) pažymas nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d., R. T. buvo išmokėta 4932,64 Eur nedarbo ir ligos išmokų. Jeigu nukentėjusioji nebūtų sužalota įvykio metu, jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarytų 7560 Eur. Taigi, nukentėjusioji R. T. patyrė 2628 Eur negautų pajamų nuostolį, kurį prašo priteisti.
Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti tiek prarastų pajamų faktą, tiek jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022), tuo pačiu pažymėtina, kad teismas (tame tarpe ir apeliacinės instancijos) baudžiamajame procese turi būti aktyvus ir privalo išsiaiškinti visas svarbias faktines aplinkybes, tame tarpe ir susijusias su civiliniu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023).
Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusioji R. T. dėl patirtų neteisėtų veiksmų sutrikdant jos sveikatą ir negalint užsiimti darbine veikla realiai negavo pajamų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. T. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoja. Nukentėjusioji negautas pajamas grindžia nurodydama, kad per mėnesį jos atlygis buvo 630 Eur į rankas. Nukentėjusioji nurodė, kad nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. būtų buvęs 7560 Eur. Šiuo atveju matyti, kad pati nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad mėnesinis atlyginimas buvo 630 Eur, tai yra, per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. jos atlyginimas būtų buvęs ne 7560 Eur, o 6615 Eur, kadangi nurodytas laikotarpis sudaro 10 mėnesių su puse (630*10=6300; 630/2=315; 6300+315=6615).
Šiuo atveju, nukentėjusiosios negautos pajamos dėl eismo įvykio laikytinos patirta turtine žala, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, R. T. iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisiant 6615 Eur negautų pajamų nuostoliui padengti.
Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos taip pat nurodyta, kad R. T. diagnozuotas stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžis, kuriam gydyti paskirtas konservatyvus (neoperacinis) kelias, taikant ilgalaikę kaklo mobilizaciją kieta apykakle, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji šiai dienai gydymui yra išleidusi 1410 Eur, teismui pateikė tai patvirtinančius kvitus (3 t., b. l. 56–61).
Be to, R. T. buvo atliekamas gydymas odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klinikoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 8 d. Žaliakalnio dantų klinikos sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) detalizacijoje nurodomos suteiktos paslaugos: laikinasis vainikėlis kulties atstatymas, atspaudai, protezavimo atrama implantui (2 vnt.), tiltas, cirkonio oksido vainikėliai ant implanto, tarpinis cirkonio vainikėlis, cirkonio oksido vainikėlis, iš viso – 1820 Eur.
(Duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje el. paštu pateikė informaciją, jog R. T. buvo išmokėta 4700 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1076,23 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti (3 t., b. l. 24). Teismui pateikti: 2024 m. vasario 5 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 3700 Eur (3 t., b. l. 26); 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 454,25 Eur (3 t., b. l. 27); 2024 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 14,66 Eur (3 t., b. l. 28); 2024 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 17,15 Eur (3 t., b. l. 29); 2024 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 150 Eur (3 t., b. l. 30); 2024 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 88,70 Eur (3 t., b. l. 31); 2024 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 1236,47 Eur (3 t., b. l. 32); 2024 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 61,87 Eur (3 t., b. l. 33); 2024 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pervedė 53,13 Eur (3 t., b. l. 34).
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji R. T. patyrė 3230 Eur gydymosi išlaidų (1410 Eur + 1820 Eur). 1076,23 Eur gydymosi išlaidoms padengti nukentėjusiajai atlygino (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje. Nukentėjusiajai liko neatlyginta 2153,77 Eur gydymosi išlaidoms padengti (3230 Eur – 1076,23 Eur), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, R. T. iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisiant 2153,77 Eur gydymosi išlaidoms padengti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusioji R. T. prašė iš kaltinamosios priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo R. T. pažymėtina, kad dėl D. G. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamoji neatsargiais veiksmais, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota R. T.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžis, kuriam gydyti paskirtas konservatyvus (neoperacinis) kelias, taikant ilgalaikę kaklo imobilizaciją kieta apykakle (2 t., b. l. 74–77). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad daugiau pajudėjus svaigsta galva, dar vis nešioja įtvarą, tęsia gydymą iki šiol. Sveikata yra labai pablogėjusi. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios R. T. pojūčiai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė nuolatinius ir besitęsiančius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tai yra, į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan.
Šiuo atveju R. T. dėl eismo įvykio, kurį sukėlė kaltinamoji D. G., nustatytas stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžis, kuriam gydyti paskirtas konservatyvus (neoperacinis) kelias, taikant ilgalaikę kaklo imobilizaciją kieta apykakle (2 t., b. l. 74–77). Bylos nagrinėjimo teisme metu, gautas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimas dėl dalyvumo lygio, kuriame nurodyta, kad vertinant bazinį dalyvumą, taikyta pagrindinė diagnozė S12.1, atitinkanti bazinio dalyvumo kriterijų 57.2. dėl ligos ir (ar) jos gydymo pasekmių išliko ne mažiau kaip >=3 lengvai išreikšti liekamieji reiškiniai (lėtinis skausmas, CNS, psichikos, kardiovaskuliniai, virškinimo, kvėpavimo, hematologiniai, dubens organų funkcijų, infekciniai, judėjimo ir atramos ir kt. sutrikimai), kai nepastoviai taikomas medikamentinis gydymas ar nuolat būtina dieta papunktį, nes diagnozuojami išliekantys padariniai po C2 slankstelio intrasąnarinio lūžio 2023 m. lapkričio mėnesį. 2024 m. kovo 26 d. patvirtintas nepilnas pasveikimas nei išliekantys nusiskundimai pakaušio skausmais, reikalaujančiais dažno medikamentinio gydymo. Vadovaujantis Dalyvumo lygio aprašo 27.11. papunkčiu, R. T. nustatomas 50 procentų dalyvumo lygis ir 50 procentų netekto dalyvumo lygis. Dalyvumo lygio terminas nustatomas nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.
Iš teismui pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad R. T. eismo įvykio metu patyrė stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžį, dėl kurio jai šiuo metu yra nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad dėl patirtos traumos įvykio metu nukentėjusiajai yra liekamieji reiškiniai, nukentėjusioji gydymą tęsia iki šiol, daugiau pajudėjus jai svaigsta galva.
Įvertinus nukentėjusiosios R. T. patirtus sužalojimus bei jų mastą, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmės yra išliekamosios, jų atkūrimo laikas yra ilgesnis, vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas iš viso 8000 Eur nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis. Teismas konstatuoja, kad įvertinus virš aptartų aplinkybių visumą, nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajai priteisti prašomą 30 000 Eur neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiosios ir jo atstovo kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje R. T. išmokėjo 4700 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 24). Civilinis ieškinys dalyje, dėl neturtinės žalos, tenkintinas iš dalies, R. T. iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisiant 3300 Eur (8000 Eur – 4700 Eur =3300 Eur ) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakoma VI. nuosprendžio skyriuje.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusioji R. T. pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Prašyme nurodyta, kad nukentėjusioji advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo iš viso 1400 Eur (konsultacija dėl civilinio ieškinio – 100 Eur; civilinio ieškinio surašymas – 1000 Eur; pasiruošimas bylos nagrinėjimui – 100 Eur; atstovavimas byloje 2024 m. gruodžio 3 d. – 100 Eur; atstovavimas byloje 2025 m. sausio 7 d. – 100 Eur). Prašoma 1400 Eur sumą priteisti nukentėjusiajai R. T..
Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatui Linui Mažonui nukentėjusioji R. T. sumokėjo 1400 Eur ((duomenys neskelbtini) banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 900 Eur; (duomenys neskelbtini) banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 200 Eur; grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 100 Eur; grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 200 Eur) (3 t., b. l.).
Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Linas Mažonas atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant teisme, teikė teisines konsultacijas, parengė civilinius ieškinius, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 1400 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisme. Todėl nukentėjusiosios patirtos 1400 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamosios D. G..
VII. Kiti klausimai
Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu D. G. nebuvo paskirta; laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 283 straipsniu, 286 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL, tai yra, 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur baudą.
Įpareigoti D. G. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - negautų pajamų tenkinti iš dalies, ir jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisti 6615 (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiolika) Eur negautų pajamų nuostoliui atlyginti.
Nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - gydymosi išlaidų tenkinti iš dalies, ir jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisti 2153,77 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus, 77 ct) Eur gydymosi išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, ir jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisti 3300 (tris tūkstančius tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios R. T. naudai iš D. G. priteisti 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Sigita Meškauskienė