LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. liepos 30 d. paduotu atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjungos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl jos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkinti visiškai, 2020 m. gegužės 25 d. įvykęs URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinį narių susirinkimas pripažintas neteisėtu, visi jame priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos, pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtas sprendimas dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo, ieškovui iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog L. Š. ir R. K. narystės profesinėje sąjungoje buvo sustabdytos teisėtai – įstatai nenumato tokios galimybės; susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, visi turėjo galimybę dalyvauti susirinkime bei pareikšti savo nuomonę; teismai nukrypo nuo teismų praktikos visiškai formaliai vertindami ginčą ir neanalizuodami ginčo turinio, formaliai vertino visus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, kad profesinėje sąjungoje buvo ne 94, o 64 nariai, fiktyviems nariams pripažino visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kad pats pirmininkas niekada nelaikė, kad profesinėje sąjungoje buvo 94 nariai, nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti narystės mokesčio nemokančių tariamų narių santykio su profesine sąjunga, vienasmeniškai nusprendė nereikalauti mokesčio, neinicijavo tokių narių pašalinimo ir manipuliavo narių skaičiumi santykiuose su skirtingomis institucijomis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą atsakovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai (j. a. k. 305141449) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Advokatų profesinės bendrijos ILAW (j. a. k. 302585363) 2021 m. liepos 30 d. banke Swedbank, AB.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas