Baudžiamoji byla Nr. 2K-265/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.15; 2.1.15.2.6; 2.4.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis, bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria G. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalis: vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, du kompiuterių sisteminiai blokai, rasti adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti G. J.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
G. J. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. rugsėjo 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgamino kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidimų kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos viršijo 100 MGL dydžio sumą, ir jas platino bei laikė komercijos tikslais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1335 redakcija) (toliau – ATGTĮ) 73 straipsnio 2 punktą, nustatantį, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, o būtent:
G. J. nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. balandžio 18 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu K. A. dėl kompiuterinės žaidybinės programos COMAND AND CONQUER RED ALERT kopijos pardavimo ir neteisėtai atgaminęs į vieną kompaktinę plokštelę minėtą kompiuterinę žaidybinę programą, kurios vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 39,99 Lt, 2003 metų balandžio 18 – gegužės 6 dienomis, naudodamasis Valstybinės įmonės “Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtą kompiuterinės žaidybinės programos COMAND AND CONQUER RED ALERT kopiją, parduodamas ją už 17 Lt K. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. gegužės 14 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu G. Š. dėl kompiuterinės žaidybinės programos ENTER THE MATRIX ir kitų nenustatytų kopijų pardavimo ir neteisėtai atgaminęs į keturias kompaktines plokšteles minėtą kompiuterinę žaidybinę programą, kurios vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 25,50 Lt, 2003 metų gegužės 14 – 20 dienomis, naudodamasis VĮ “Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtą kompiuterinės žaidybinės programos ENTER THE MATRIX kopiją ir kitas nenustatytas kopijas, parduodamas jas už 52 Lt G. Š.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. gegužės 17 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu A. V. N. dėl kompiuterinės programos Microsoft Office XP Profesional bei kompiuterinių žaidybinių programų INCREDIBLE MACHINE EVEN MORE CONTRAPTION ir MICROSOFT FLIGHT SIMULATOR 2002 kopijų pardavimo ir, neteisėtai atgaminęs į šešias kompaktines plokšteles kompiuterinę programą ir kompiuterines žaidybines programas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 1 785,21 Lt, 2003 m. gegužės 17-21 dienomis, naudodamasis VĮ “Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtas kompiuterinės programos Microsoft Office XP Profesional bei kompiuterinių žaidybinių programų INCREDIBLE MACHINE EVEN MORE CONTRAPTION ir MICROSOFT FLIGHT SIMULATOR 2002 kopijas, parduodamas jas už 52 Lt A. V. N.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. liepos 2 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu G. Š. dėl audiovizualinių kūrinių CASINO, LEGENDS OF THE FALL bei FIGHT CLUB kopijų pardavimo, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra ne mažiau nei 155 Lt, 2003 m. liepos 2-11 dienomis, naudodamasis VĮ“Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtas audiovizualinių kūrinių CASINO, LEGENDS OF THE FALL bei FIGHT CLUB kopijas, parduodamas jas už 80 Lt G. Š.;
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. rugpjūčio 27 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu A. S. dėl kompiuterinių žaidybinių programų BALDURS GATES, BALDURS GATES II DARKEST DAY ir BALDURS GATES TALES OF THE SWORD COAST ir kitų nenustatytų kopijų pardavimo ir neteisėtai atgaminęs į septynias kompaktines plokšteles minėtas kompiuterines žaidybines programas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 50,97 Lt, 2003 m. balandžio 11 - rugpjūčio 30 dienomis, naudodamasis VĮ“Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtas kompiuterinių žaidybinių programų BALDURS GATES, BALDURS GATES II DARKEST DAY ir BALDURS GATES TALES OF THE SWORD COAST kopijas ir kitas nenustatytas kopijas, parduodamas jas už 172 Lt A. S.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytos datos iki 2003 m. rugsėjo 12 d., panaudodamas jam priklausantį kompiuterį Intel Pentium 4 2, elektroniniu paštu siunčiamais laiškais susitarė su Kauno mieste gyvenančiu V. S. dėl kompiuterinių programų 3D Studio Max 5.0 ir Adobe Photoshop 7.0 bei audiovizualinių kūrinių RED DRAGON ir CHILDREN OF DUNE kopijų pardavimo ir neteisėtai atgaminęs į šešias kompaktines plokšteles minėtas kompiuterines programas ir audiovizualinius kūrinius, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 18 526,82 Lt, 2003 m. rugsėjo 12-24 dienomis, naudodamasis VĮ“Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komerciniais tikslais platino neteisėtas kompiuterinių programų 3D Studio Max 5.0 ir Adobe Photoshop 7.0 bei audiovizualinių kūrinių RED DRAGON ir CHILDREN OF DUNE kopijas, parduodamas jas už 76 Lt V. S.
Tokiu būdu G. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2003 m. rugsėjo 24 d., naudodamasis VĮ“Lietuvos paštas” teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, komercijos tikslais platino materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidybinių programų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas iš viso 20 583,49 Lt, parduodamas penkiems asmenims ne mažiau nei 27 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis už 449 Lt.
Be to, G. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2003 m. rugsėjo 23 d. savo bute komercijos tikslais laikė 191 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra ne mažesnė nei 364 681,49 Lt; 955 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis audiovizualinių kūrinių MPEG-4, VCD ir DVD formatu, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą yra 57 443,51 Lt; 1 808 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis personalinio kompiuterio žaidybinių programų, SONY „PlayStation“ žaidimų ir SONY „PlayStation 2“ žaidimų: kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą yra 39 430,52 Lt. Taip, G. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2003 m. rugsėjo 23 d. komercijos tikslais iš viso laikė 2954 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidybinių programų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas 461 555,52 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, jį išteisinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pakeisti bausmę iš laisvės apribojimo į minimalią piniginę baudą, grąžinti kompiuterį ir asmeniniais tikslais sukauptą kompaktinių plokštelių kolekciją. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai aiškino baudžiamąjį bei specialius įstatymus, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, taip pat bylos įrodymus, kasatoriaus kaltę grindė prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo pažeidimų neištaisė.
Nuteistojo G. J. nuomone, galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo jam atėmė tai, kad nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje nebuvo nurodytos kūrinių kainos. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje nurodyti kompaktinių plokštelių kiekiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl dalies kompaktinių plokštelių, taip pat ir dėl tuščių laikmenų, paimtų kratos metu, teismas iš viso nepasisakė. Skunde teigiama, kad krata nuteistojo gyvenamojoje vietoje atlikta, šiurkščiai pažeidžiant BPK 149 straipsnio nuostatas, paimti daiktai neaprašyti, nenurodytos jų individualios žymės, krata atlikta jam nedalyvaujant (šiuos pažeidimus konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nelaikė jų esminiais). Kasatoriaus manymu, dėl minėtų procesinių pažeidimų tapo neįmanoma nustatyti, koks kiekis daiktų buvo paimtas kratos metu. Kratos protokole nurodoma, kad surasta ir paimta 2954 vnt. kompaktinių plokštelių, o išvardijant kompaktines plokšteles, kalbama apie 3500 vnt. Taigi nuteistajam neaišku, iš kur papildomai atsirado 554 vnt. kompaktinių plokštelių. Ši aplinkybė buvo ne kartą nurodyta teismui, tačiau priemonių tikrajam paimtų daiktų skaičiui nustatyti nebuvo imtasi. Kasatorius pabrėžia, kad paimtos kompaktinės plokštelės yra jo asmeninė kolekcija, skirta ne komerciniam platinimui, o asmeniniam naudojimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad didžiąją dalį įrašų sudaro enciklopedijos, reportažai, katalogai ir pan., o tai nėra kūriniai ATGTĮ 2 straipsnio 18 punkto prasme. Jo nuomone, nenustačius įrašytų kūrinių autorių, jų sukurtų kūrinių pavadinimų, kūrinių pirmojo įrašo datų, kaip to reikalaujama įstatyme, negalima kalbėti apskritai apie kūrinio originalumą ar jo teisinę apsaugą.
Kasatorius taip pat nurodo, kad BK 192 straipsnio norma yra blanketinė, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo vadovautis specialiais teisės aktais - ATGTĮ, Berno, Romos konvencijomis, Fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo konvencija, PPS III d. „Intelektinės nuosavybės užtikrinimas”. Jo manymu, BK 192 straipsnio dispozicijoje įstatymo leidėjas pakankamai aiškiai nustatė nusikalstamos veikos objektą ir dalyką: objektas – tai literatūros, mokslo ar meno kūrinio autoriaus turtinės teisės, dalykas – komerciniais tikslais neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo ar meno kūrinys. Nusikaltimo objektas BK 192 straipsnio prasme – autoriaus teisės į kūrinį. Kūrinys, jo sąvokos apibūdinimas, kūrinio autorius, jo teisės ir tai, kas laikoma autorių teisių pažeidimu, aiškiai apibrėžti ATGTĮ nuostatose. Autorių teises reglamentuoja tarptautinė Berno konvencija. Kūrinio autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, sukūręs kūrinį. Kūrinys yra ginamas, jeigu jis yra originalus ir yra kūrybinės veiklos rezultatas. Kadangi autorinė teisė yra privatinės teisės institutas, visais atvejais nustačius autorių teisių pažeidimus, autoriui, kaip nukentėjusiajam, baudžiamojoje byloje turi būti pranešta, ir tik autorius sprendžia, ginti jam savo teises ar ne. Pasaulinėje teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad, nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, privalu išsiaiškinti: ar objektas, kuris yra tiriamas, yra kūrinys; ar kūrinio autoriaus turtinės teisės priklauso autoriui, ar jas autorius perleido kitam konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui; ar kaltinamasis padarė pažeidimą, ar atliko nusikalstamą veiką, atgamindamas kūrinį. Byloje, kurioje nuteistasis kaltinamas pažeidęs autorių teises, nenustatyti kūrinių autoriai, kūrinių sukūrimo laikas, vieta, priklausomybė. Tik nustačius šias aplinkybes, kasatorius galėjo būti kaltinamas autorių teisių pažeidimu BK 192 straipsnio pagrindu.
G. J, nesutinka su teismo išvada, kad neteisėtai atgamino kūrinių kopijas, nurodydamas, kad absoliučią daugumą įrašų įsigijo pirkdamas ar keisdamasis su kitais asmenimis. Kratos metu kompaktinių plokštelių gamybos įrangos nerasta, nenustatyta, kad kas nors buvo matęs jį atgaminant kompaktines plokšteles. Kasatorius mano, kad kaltė dėl neteisėto kūrinių kopijų atgaminimo, laikymo ir platinimo buvo grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis, todėl jis dėl šio epizodo turi būti išteisintas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ATGTĮ 20 straipsnio 1 dalis leidžia be autoriaus leidimo fiziniam asmeniui asmeniniam naudojimui atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių. Taigi, net jei ir būtų buvę nustatyta, kad atgamino ir laikė teisėtai išleisto kūrinio kopiją asmeniniam naudojimui, įstatymo prasme tai nėra pažeidimas ar nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys, kad, naudojantis sisteminiu bloku Nr. 2, galima įrašyti kompaktinius diskus, nes jame yra kompaktinių diskų įrašymo įrenginys, nėra įrodymas, jog kasatorius įrašė minėtas kompaktines plokšteles. Visi šiuolaikiniai kompiuteriai komplektuojami su įrašymo įrenginiu, tad ne išimtis ir šis kompiuteris, tačiau, ar su juo buvo įrašytos paimtos plokštelės, nebuvo nustatyta, tokie prašymai specialistams net nebuvo pateikti. Apžiūrint kompaktines plokšteles teisme kartu su specialistais, buvo nustatyta, kad visos jos pagamintos specialiose kompaktinių plokštelių gamyklose su nuorodomis į gamintoją ir pirmojo įrašo datą. Visos kompaktinės plokštelės atgamintos ne kompiuteriu, todėl, nuteistojo įsitikinimu, jis nepagrįstai apkaltintas, atgaminęs plokšteles kompiuteriu.
Skunde akcentuojama, kad byloje neįrodyta, jog kasatorius savo gyvenamojoje vietoje laikė 3233 neteisėtas kūrinių kopijas komerciniais tikslais. Iš G. J. buto paimtos kompaktinės plokštelės su įrašais buvo sukauptos per daugelį metų kaip jo asmeninė kolekcija, beveik visų yra tik po vieną egzempliorių, o didžiąją įrašų dalį sudaro ištraukos iš transliuojamų laidų, nuotraukos, žodynai, enciklopedijos, katalogai, reikalingi mokslui ir savišvietai. ATGTĮ 22, 24 straipsniai suteikia teisę be autoriaus sutikimo naudoti kūrinius mokymo bei informacijos tikslais.
Kasatoriaus manymu, teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad G. J. už atlygį parduodavo neteisėtas kūrinių kopijas. Nuteistajam neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nes byloje apklausti liudytojai parodė, kad su G. J. tiesiogiai nebendravo, tiesiogiai iš jo kompaktinių plokštelių nepirko, o jas gaudavo paštu. Byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad apie siūlomas prekes jie sužinoję iš skelbimų internete, kai kurie iš jų nurodė elektroninius adresus, kuriais pateikdavo užsakymus. Teismo teiginys, kad minėtais elektroninio pašto adresais naudojosi kasatorius, yra prielaida, nes jį patvirtinančių faktinių duomenų nėra. Teismas netyrė ir nevertino Matematikos ir informatikos instituto išaiškinimo, kuriame nurodoma, kad naudojant proxy serverį galinis vartotojas gali nematyti vartotojo, kuris naudoja šį serverį, IP adreso. Nuteistasis taip pat mano, kad ekspertų išvada apie pinigų gavimą pašte 2003 m. rugsėjo 24 d. pateikta tikėtina forma, todėl negali būti įrodymu.
Skunde teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė BK 192 straipsnio pagrindu kyla tada, kai kūrinių ar jų kopijų laikymas, gabenimas, platinimas, atliekami komerciniais tikslais. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 17 dalį komerciniais tikslais laikomi tokie tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Kūrinių naudojimas savo reikmėms nėra kūrinių naudojimas komerciniais tikslais. Taip pat ir galutinio vartotojo teisėtai išleistų kūrinių naudojimas negali būti prilygintas komerciniam naudojimui BK 192 straipsnio prasme. Nurodytos teisės normos teismai neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Teismas taip pat nesikreipė į laikmenose nurodytus gamintojus, kad būtų galima nustatyti, ar jų įrašai atgaminti teisėtai.
Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į LAT suformuotą teismų praktiką, kad pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų išplėstinės kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-3-2006). Kasatorius pabrėžia, kad kopijų mažmeninės kainos kriterijus turi būti aiškinamas tiksliai ir tai turi būti privalomai įrodinėtina aplinkybė. Nepaisant to, nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei teisme nebuvo nurodytos konkrečių kompaktinių plokštelių su įrašais kainos, pasitenkinta bendros vertės nurodymu. Be to, teismo nuosprendyje konkrečiai nenuspręsta, kokios kompaktinės plokštelės yra konfiskuojamos ir kokios yra grąžinamos.
Įstatymas skelbia, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina teisiamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina teisiamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pašalinus visus prieštaravimus. Abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Baudžiamoji byla nebuvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinė instancija skunde išdėstytų argumentų netyrė ir dėl jų nepasisakė.
Kasatorius nurodo, kad teismo paskirta bausmė (laisvės apribojimas) neadekvati jo padarytai veikai, be to, užkerta galimybę pasirinkti darbą, kuris galėtų būti susijęs su komandiruotėmis ir pan.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo atmesti nuteistojo G. J. kasacinį skundą. Nurodo, kad iš kasacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka su tam tikromis teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu, todėl nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, turi būti palikti nenagrinėti. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ne prielaidomis, o išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas vertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, lygindamas ir gretindamas įrodymus, kurie patvirtino jo kaltę. Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kratos atlikimo aplinkybėmis, išsamiai aptarė apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas tam tikrus pažeidimus, tačiau motyvuotai paaiškindamas, kodėl juos laiko neesminiais. Priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, už kokių ir kokio kiekio materialių laikmenų su neteisėtais įrašais laikymą komerciniais tikslais yra nuteistas G. J. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kompaktinės plokštelės su jose esančiomis neteisėtomis kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių kopijomis, esant tam tikroms sąlygoms, sudaro BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyką. Skunde sąmoningai nutylimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 20 d. nutarties Nr. 2K-218/2004 motyvai, kurie iš esmės paneigia kasacinio skundo argumentus, susijusius su nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnio 1 dalyje, objektu ir dalyku. Konstatuodamas, kad pas G.J. buvo rastos ir paimtos kompaktinės plokštelės su neteisėtais įrašais, teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad įrašų atgaminimo neteisėtumą įrodo materialių laikmenų apipavidalinimas ir charakteristikos. Kompaktinių plokštelių kaip laikmenos savybių tyrimas ir panaudojimas įrodinėjimui negali būti atmetamas, ypač tais atvejais, kai atitinkamos savybės panaudojamos kompaktinių plokštelių platinimui, pardavinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Taigi ir šiuo požiūriu byloje įstatymo taikymo klaidų nebuvo padaryta ir nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypta. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kūrinių kopijų neteisėtumu, jo kaltės dėl neteisėtų kūrinių kopijų atgaminimo, platinimo ir laikymo komerciniais tikslais įrodymo bei neteisingo teisėtų kopijų mažmeninės kainos nustatymo. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visais šiais klausimais teismas išsamiai pasisakė, apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei norėjo nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, kad nuteistojo apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Skirdamas G. J. bausmę teismas BK 54 ir 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Kita vertus, kasaciniame skunde nepateikiama jokių duomenų, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatytų įpareigojimų, tai yra atlikti jam paskirtos bausmės.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje. Nuteistojo G. J. kasaciniame skunde nurodyti ne tik argumentai, atitinkantys, kasacijos pagrindus, bet ir teiginiai, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, bylos įrodymų vertinimas, teismo išvadų atitikimas faktinėms aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad nuosprendžio ir nutarties pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Dėl BK 192 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už tokias alternatyvias veikas: a) neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą, b) neteisėtų kūrinių kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais. Šio nusikaltimo dalykas yra neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo, meno ar kitoks kūrinys, jo dalis, duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) objektas, taip pat neteisėtai atgamintas gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas. Kopijų neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs su autoriumi ar gretutinių teisių subjektu autorinės ar autorines licencinės sutarties arba piktnaudžiaudamas sudarytos licencinės sutarties suteiktomis teisėmis atgaminti ar kitaip naudoti kūrinio originalą ar jo dalį. Objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį taikymą, yra neteisėtų kūrinio kopijų bendra vertė, nusikaltimo padarymo metu viršijanti 100 MGL dydžio sumą, kuri yra apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas. BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl konkretūs joje numatytos veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, šiuo atveju Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau - ATGTĮ). Šio įstatymo taikymo sritis yra teisinių santykių, atsiradusių tarp autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ir visų kitų asmenų, kūrinių naudotojų, reglamentavimas. Įstatymas saugo autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises į jų kūrybinio darbo rezultatus. Teismai šio įstatymo apibrėžtas sąvokas „atgaminimas“, „neteisėtos kopijos“, „komercijos tikslai“, „audiovizualinis kūrinys“, „gretutinių teisių objektas“ ir kitas nuostatas aiškino sistemiškai su baudžiamuoju įstatymu.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo G. J. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais: kratos metu pas G. J. bute rasti ir paimti du kompiuterio sisteminiai blokai, 133 kompaktinės plokštelės su kompiuterinių programų įrašais, 3100 kompaktinių plokštelių su audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidimų įrašais. Kasatorius pripažino šių daiktų nuosavybės teisę, tik ginčijo jų paskirtį, laikymo tikslus. Specialistų išvadose nurodyta, kad iš G. J. paimtuose ir tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse (materialiose laikmenose) yra neteisėtos įvairių kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterinių žaidybinių programų kopijos. Naudojantis tyrimui pateiktu kompiuterio sisteminiu bloku Nr. 2 galima įrašyti kompaktinius diskus, nes jame yra kompaktinių diskų įrašymo įrenginys. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kokie elektroniniai laiškai buvo siunčiami iš pateikto kompiuterio Nr. 2, tarp jų elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimų tekstuose yra nuorodos apie „kompaktų“ išsiuntimą atitinkamu adresu ir atsiskaitymo už jas tvarka. Liudytojas V. S. patvirtino, kad jis naudojosi minėtu elektroninio pašto adresu. Susidomėjęs interneto skelbimų puslapyje skelbiama informacija apie parduodamus kompaktinius diskus su įrašais, jis susirašinėjo su šią informaciją skelbusiu asmeniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir susitarė už 76 Lt pirkti 6 kompaktines plokšteles su pasirinktų audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių programų įrašais. Vėliau susitarimą realizavo pašte išperkamosios siuntos būdu. Paštu atsiųstų kompaktinių plokštelių su neteisėtomis kūrinių kopijomis siuntėjas bei siuntinio išperkamojo mokesčio gavėjas buvo tas pats asmuo – G. J. Vilniaus apskrities centrinio pašto pateiktoje informacijoje (t. 2, b. l. 92-98) pažymėta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų rugsėjo 30 d. buvo gautos 94 išperkamojo mokesčio perlaidos, adresuotos G. J. Tarp išperkamosios perlaidos siuntėjų nurodyti A. N., G. Š., K. A., A. S. ir kt. Šie asmenys, apklausti kaip liudytojai, nurodė, kad elektroniniu paštu gavę informaciją apie kompaktinių diskų su įrašais pardavimą, juos pirko išperkamosios pašto siuntos būdu pagal susitarimo sąlygas. Iš liudytojų V. S., A. V. N., G. Š., K. A., A. S. daiktų poėmio protokolais paimti 25 kompaktiniai diskai su įrašais, kuriuos ištyrę informacinių technologijų specialistai nustatė, kad šiose laikmenose atgamintos neteisėtos audiovizualinių kūrinių, kompiuterinių žaidybinių programų, kompiuterinių programų kopijos. Taip pat kitais teismų išnagrinėtas faktiniais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. J. disponavo kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterinių žaidybinių programų neteisėtomis kopijomis. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamiesi Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis, kitais teisės aktais konstatavo, kad kratos metu iš G. J. būsto, o taip pat iš liudytojų pagal daiktų poėmio protokolus paimtose, specialistų tyrimui pateiktose materialiose laikmenose atgaminti įrašai yra neteisėtos kūrinių kopijos. Tokią išvadą paneigiančių duomenų teisėjų kolegija neturi. Teismas, remdamasis ištirtais bylos faktiniais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad G. J. neteisėtas kūrinių kopijas platino ir laikė komercijos tikslais, o ne asmeniniam naudojimui, kaip nurodo kasatorius. Šiuo atveju komercijos tikslais laikomi ne tik tokie tikslai, kurie susiję su veikla, vykdoma tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir tokia veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu.
Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kūrinių neteisėtų kopijų bendrą vertę pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas, vadovavosi tiek specialistų išvadose pateiktais duomenimis, tiek duomenimis, gautais iš kūrinius platinančių bendrovių. Teismo nustatyta visų G. J. laikytų ir platintų neteisėtų kūrinių kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas (461 555,52 Lt) yra didesnė nei įstatyme numatyta 100 MGL dydžio riba baudžiamajai atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad teisės normos dispozicijoje reikalaujama nustatyti bendrą kopijų vertę, todėl kasatoriaus argumentas apie teisės į gynybą pažeidimą, nuosprendyje nenurodžius atskirai kiekvieno kūrinio kopijos kainos, yra nepagrįstas.
Neabejotina, kad platindamas ir komerciniais tikslais laikydamas neteisėtas kūrinių kopijas G. J. suvokė, kad šiai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų ir platintų kūrinių autoriais ar gretutinių teisių subjektais, jų teisių perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad, be atitinkamo leidimo toliau vykdydamas tokią veiklą, jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisių subjektų, jų teisių perėmėjų ar jų tinkamai įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip veikti.
Dėl BPK 149 straipsnio reikalavimų pažeidimo
Krata nuteistojo G. J. gyvenamojoje patalpoje atlikta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, turint informacijos apie neteisėtą kompaktinių plokštelių su įrašais platinimą, siekiant surasti bei paimti daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti – materialias laikmenas su audiovizualinių kūrinių, kompiuterinių programų įrašais bei naudojama kompiuterine technika neteisėtiems įrašams gaminti (t. 1, b.l. 23). Ši procesinė priemonė atlikta, laikantis BPK 145 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 149 straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatytų taisyklių, tačiau neatsižvelgta į BPK 149 straipsnio 7, 9 punktų nuostatas, kuriose reikalaujama, kad kratos metu surasti ir paimti daiktai išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridėtame apyraše, nurodant kiekį, individualias žymes. Į šį procesinį pažeidimą atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kratos metu surastos ir paimtos kompaktinės plokštelės su įrašais buvo tik suskaičiuotos, tačiau neaprašyti jų pagrindiniai požymiai, individualios žymės. Vis dėlto teismas pagrįstai konstatavo, kad šis procesinis pažeidimas nėra esminis, nes nesutrukdė pirmosios instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Skunde minimas pažeidimas nesuvaržė kaltinamojo teisių į gynybą. Krata buvo atliekama, dalyvaujant buto savininkui J. J., kuris nepageidavo, kad dalyvautų kviestinis, pats nurodė, jog nutartyje atlikti kratą minimi daiktai yra jo sūnaus G. J. kambaryje. Kratos metu rastos materialios laikmenos buvo suskaičiuotos, supakuotos, užantspauduotos ir užklijuotos popieriaus juostelėmis su dalyvių, tarp jų ir J. J. (kasatoriaus artimo giminaičio), parašais. Pastabų dėl kratos atlikimo teisėtumo nebuvo pareikšta (t. 1, b.l. 24, 25). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo materialių laikmenų (kompaktinių plokštelių) paėmimo, jų tyrimo aplinkybes ir neturėjo pagrindo abejoti, kad buvo tiriamos būtent tos laikmenos, kurių paėmimas įformintas kratos protokolu.
Dėl BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 307 straipsnio 6 dalies 2 punkto taikymo
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstas, laikantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nustatytų taisyklių.
Iš kratos protokolo matyti, kad pas G. J. bute rasti ir paimti du kompiuterio sisteminiai blokai, 3100 kompaktinių plokštelių su audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidimų įrašais, 133 kompaktinės plokštelės su kompiuterinių programų įrašais. Taigi, kratos metu buvo paimtos 3233 kompaktinės plokštelės, o ne 2954 ar 3500, kaip teigia kasatorius. Dar 25 kompaktinės plokštelės buvo paimtos iš byloje apklaustų liudytojų. Nuosprendžiu nustatyta, kad G. J. savo bute komercijos tikslais iš viso laikė 2954 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidybinių programų kopijomis. Vadinasi, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta už kokių ir kokio kiekio materialių laikmenų su neteisėtais įrašais laikymą komerciniais tikslais yra nuteistas G. J. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojamos kūrinių neteisėtos kopijos, t. y. materialios laikmenos su neteisėtomis kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterinių žaidybinių programų kopijomis, o teisėtos kopijos grąžinamos G. J. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartimi G. J. grąžino du kompiuterių sisteminius blokus. Vadinasi, daiktų priklausomybės klausimas išspręstas. Nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ar neaiškumus dėl daiktinių įrodymų paskirstymo galima pašalinti BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl kitų BPK normų taikymo
Laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje tiksliai, logiškai ir nuosekliai išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl G. J. padarytos veikos ir kaltės, o taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė gynybos teiginius apie teisėtą naudojimąsi įrašais materialiose laikmenose. Kasatorius nepagrįstai kelia abejones dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo vykdymo, tiriant ir vertinant įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus faktinius duomenis, gautus liudytojų parodymais, daiktų poėmio ir apžiūros protokolais, dokumentų pateikimo protokolais, specialistų išvadomis ir kt., kuriais patvirtintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Duomenys, kuriais pagrįstas nuosprendis, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų taip pat nepažeidė. Ta aplinkybė, kad teismai įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nėra baudžiamojo proceso normos pažeidimas.
Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkami neįvertino ir iš esmės nepaneigė apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistai netyrė autorystės klausimų, kompaktinės plokštelės naudotos asmeniniams poreikiams, kūrinių neteisėtas atgaminimas neįrodytas, nenustatyti tie, kas susirašinėjo interneto svetainėje užfiksuotais elektroninio pašto adresais ir pan. Būtent šie ir kiti argumentai buvo analizuojami apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje konstatuota, kad apelianto argumentai nepagrįsti, ir nurodyti išsamūs motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas tik iš dalies patenkintas. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo nutartyje neprivalu pateikti motyvuotų išvadų dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento – pakanka pateikti jas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas laikėsi.
Bausmės skyrimas
Kasatorius nuosprendį laiko ydingu ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, skiriant bausmę. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. J., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgęs į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir veikos tikslus, nuteistojo asmenybę. Paskirta BK 192 straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, nepažeidžia kasatoriaus konstitucinių teisių į mokslą, darbą, taip pat teisės gyventi su šeima. Parinkdamas draudimo ir įpareigojimų rūšis, nustatydamas jų turinį teismas atsižvelgė į nuteistojo G. J. asmenybę ir siekė, kad paskirta bausmė nesutrukdytų mokytis, gyventi su tėvais. Pažymėtina ir tai, kad, kasaciniame skunde ginčijant paskirtos bausmės rūšį, nenurodomas baudžiamojo įstatymo netinkamas taikymas, vadovaujamasi prielaidomis dėl bausmės vykdymo pasekmių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. J. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti šioje byloje priimtus teismų sprendimus bei tokio pobūdžio bylose koreguoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Egidijus Bieliūnas
Benediktas Stakauskas