Civilinė byla Nr. e2-187-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00010-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija:2.6.8.11.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.11.4; 3.2.6.1

 (S)

Dalyvaujant ieškovės atstovei D. L.,

Atsakovės atstovei advokatei A. F.-K,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ Atomeksin“ dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė ( toliau – IAE) kreipėsi į teismą bei prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau - UAB ) „Atomeksin“ 9633,80 Eur nuostolių, kilusių iš ikisutartinių santykių, atlyginimo.

2.       Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.       Nurodo, jog IAE 2023 m. kovo 2 d. paskelbė atvirą konkursą ( tarptautinis pirkimas) „Stacionarių dūmų ištraukimo ir filtravimo įrenginių pirkimas“. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta atsakovė UAB „Atomeksin“. Ieškovė kreipėsi į konkurso laimėtoją UAB „Atomeksin“ dėl prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovė UAB „Atomeksin“ atsisakė sudaryti sutartį, kadangi pabrango gamintojo produkcija ir sutarties pasirašymas dėl šios priežasties nėra įmanomas.

4.       Nurodo, jog atsakovė atsisakė pasirašyti viešojo pirkimo pardavimo sutartį viešojo pirkimo baigiamajame etape, kai ieškovė buvo įsitikinusi, kad sutartis bus sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju – UAB „Atomeksin“.

5.       Atsakovės argumentai dėl atsisakymo pasirašyti sutartį - siūlomų prekių pabrangimas, neleidžia vertinti atsakovės pasitraukimo iš konkurso kaip objektyviai pagrįsto bei teisėtu. Pažymi, kad tokiu atveju, kai asmuo, laimėjęs pirkimą, ima kvestionuoti savo pasiūlymo ekonomiškumą ir būsimą naudą ar patirtus nuostolius, vykdant būsimą pirkimo sutartį ir dėl to nesudaro su perkančiuoju subjektu pirkimo sutarties, teismų praktikoje laikomas nesąžiningu šalies elgesiu.

6.       Pažymi, kad vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reguliavimu, pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą terminą. Šis terminas turi būti ne trumpesnis negu nustatyta pirkimo dokumentuose. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą tiekėjas gali kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Tai lemia, jog po šio termino pabaigos, tiekėjas netenka teisės atšaukti pasiūlymo ir laimėjimo atveju turi pareigą pasirašyti sutartį.

7.       Pažymi, kad atsakovė nereiškė pretenzijų , neginčijo ieškovės ( perkančiosios organizacijos) veiksmų, kuriais galbūt galėjo būti nustatytos neaiškios, ūkio subjektus varžančios pateikti pasiūlymus ar kaip kitaip apsunkinančios tinkamo pasiūlymo paregimą pirkimo sąlygos. Atsakovė sutiko konkuruoti pagal konkurso nuostatus, 2023 m. balandžio 7 d. pasiūlyme Nr. S-72 deklaravo visišką pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose iškeltiems reikalavimams, įskaitant pasiūlymo galiojimo terminą 180 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo pateikimo termino pabaigos.

8.       Nurodo, jog atsakovės pasiūlyta kaina yra 23,22 proc. mažesnė už visų dalyvių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, tačiau nėra įprastai maža, neviršija 30 proc. visų dalyvių aritmetinio vidurkio ir VPK neatrodo neįprastai maža.

9.       Pažymi, kad faktinių aplinkybių vertinimas leidžia spręsti, jog siekdama laimėti konkursą, atsakovė sąmoningai manipuliavo pasiūlymo kaina, ją nustatydama žemesnę, nei diktavo tikrasis pelno ( ekonominės naudos) siekimo tikslas. Konkurso eigai pasiekus kulminacinį tašką, atsakovė neatlaikė savo pačios neapdairiai susikurto spaudimo ir ofertą neteisėtai atšaukė, subjektyviai manydama, jog neteisėtas pasiūlymo atsiėmimas neigiamų padarinių jai neužtrauks.

10.       Nesutinka su atsakovės argumentais, kad egzistuoja ieškovės kaltė dėl per ilgai trukusios konkurso procedūrų trukmės. Nurodo, jog konkursas vyko pagal VPĮ nuostatas, neišėjo už nustatyto tiekėjo pasiūlymų galiojimo termino ribų.

11.       Nurodo, jog atsakovė yra ta šalis, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti sutartį, todėl turi atlyginti nuostolius ieškovei, kadangi atsakovės neteisėtas elgesys lėmė, kad konkurse iš dalies nebuvo pasiekas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, kadangi galiausiai ieškovė buvo priversta jos poreikius tenkinančias prekes įsigyti už mažiau palankią ( aukštesnę) kainą, nei pasiūlė atsakovė.

12.       Teismo posėdyje ieškovė atstovė iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovės pažymėjo, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, vykdant viešojo pirkimo procedūras. Atsakovė turėjo įsivertinti galimus nuostolius prieš teikiant pasiūlymą.

13.        Atsakovės atsiliepimas, triplikas grindžiamas iš esmės šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovė nurodo, jog jos vertinimu ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14.       Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovei ( tiekėja), kurios pasiūlymas konkurse buvo pripažinta laimėjusiu, atsisakiusi sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kyla ikisutartinė atsakomybė, jeigu ji pasinaudojo teise nesudaryti pirkimo sutartį dėl iš esmės išaugusių būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų.

15.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra nesąžiningas ir toks atsisakymas savaime suponuoja atsakovės pareigą atlyginti ieškovės nuostolius, konkurso sąlygoms ir suformuotai teismų praktikai.

16.       Pažymi, kad tiekėjo teisė atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir tokio atsisakymo teisinės pasekmės įtvirtintos VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje. Be to, konkurso sąlygų A dalies 184 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo sutarties, arba atsisako sudaryti sutartį viešųjų pirkimų įstatyme ir PD nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisako sudaryti sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas neįvykdo sutartyje nustatytų įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija parengia naują sutartį ir siūlo ją sudaryti tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytų pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį ar neįvykdžius sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu toks pasiūlymas tenkina.

17.       Pažymi, kad konkurso sąlygų A dalies 18.4 punkte taip pat įtvirtinta, kad jei tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo sutarties, arba atsisako sudaryti sutartį viešųjų pirkimų įstatyme ir PD nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį. Tokiu atveju perkančioji organizacija parengia naują sutartį ir siūlo ją sudaryto tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį ar neįvykdžiusio sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu toks pasiūlymas tenkina PD nustatytus reikalavimus pasiūlymui, kuris gali būti nustatytas laimėjusiu.

18.       Nurodo, jog pagal suformuotą teismų praktiką, tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, dėl to savaime nekyla pareiga atlyginti kreditoriaus nuostolius, tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus svarbu nustatyti tiekėjo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis. Tiekėjo nesąžiningumas kaip prielaida kilti jo ikitsutartinei atsakomybei negali būti siejamas išimtinai su jo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį faktu. Pagal bendrąją civilinės teisės taisyklę asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas.

19.       Pažymi, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai dėl ieškovės neprotingai ir nepagrįstai ilgai vykdyto konkurso – nuo 2023 m. balandžio 12 d. pasiūlymų pateikimo paskutinės dienos iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės kvietimo sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį praėjo 129 dienos arba 4,5 mėn. Šiuo laikotarpiu iš esmės pasikeitė atsakovės 2023 m. balandžio 7 d. pasiūlyme nurodyta prekių kaina.   Pasiūlymo pateikimo dieną gamintojas atsakovei nurodė, kad konkursui būtinų prekių kainą sudaro 32 396,00 Eur be PVM, tuo tarpu 2023 m. rugsėjo 1 d., kai atsakovė buvo pakviesta sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį, gamintojas pakėlė prekių kainą iki 42 385,36 Eur. Atsakovės pasiūlyme nurodytų pagal sutartį pristatytinų prekių kainos skirtumas atsakovei yra esminis. Net jeigu atsakovė būtų sudariusi viešojo prikimo pardavimo sutartį, ji nebūtų buvusi pajėgi jos įvykdyti už 2023 m. balandžio 7 d. pasiūlyme nurodytą kainą. Jeigu sutartis nebūtų įvykdyta, tai lemtų jos nutraukimą ir didelius tiek ieškovės, tiek atsakovės nuostolius.

20.       Atsakovės, kaip tiekėjos, atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kai tokį atsisakymą lėmė objektyvios ir nuo atsakovės valios nepriklausančios priežastys ( prekių gamintojas pakėlė prekių kainą), negali būti laikomos nesąžiningu ir/ar neteisėtu . Priešingai, atsakovės elgesys sudarant viešojo pirkimo sutartį, iš anksto žinant, kad ji negalės jos įvykdyti, būtų nesąžiningas ir neteisėtas.

21.       Pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė konkurse dalyvavo neturėdama rimto ketinimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė dalyvavo konkurse, turėdama rimtą ketinimą sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dėl nepagrįstai ir neprotingai ilgai vykusio konkurso , prekių gamintojui ženkliai pakėlus kainą, atsakovė už 2023 m. balandžio 7 d. pasiūlyme nurodytą kainą nebūtų galėjusi įvykdyti sutarties, todėl siekdama išvengti abipusio šalių nuostolių, pasinaudojo įstatyme numatytu teisių gynybos būdu – teisėtai ir pagrįstai atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

22.       Nurodo, jog reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo būtina įrodyti žalos dydį ir faktą. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, ji patyrė nuostolius. Po atsisakymo sudaryti sutartį, ieškovė parengė naują sutartį ir sudarė sutartį su UAB „Ekobana“, kurios pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po atsakovės.

23.       Susiklosčius tokiai situacijai, kai tiekėjas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pasinaudojęs įstatyme, konkurso sąlygose bei teismų praktikoje įtvirtinta teise atsisakyti sudaryti sutartį, privalėtų atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius, apskaičiuotus kaip tiekėjų kainų skirtumas, nuostolių atlyginimas taptų baudinis, o ne skirtas grąžinti nukentėjusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį.

24.       Pažymi, kad šioje situacijoje, ieškovės , kaip perkančiosios organizacijos kaltė pasireiškia tuo, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be jokios pateisinamos priežasties konkurso procedūras vykdė beveik penkis mėnesius. Ieškovė neįrodė, kad toks ilgas konkurso vykdymo terminas buvo objektyviai būtinas.

25.       Atsakovė pateiktame triplike nurodo, jog atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad sutarties bendrųjų sąlygų 11.10 punkte yra įtvirtinta LR CK 6.217 str. 5 d. teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimui yra taikomos sutarties bendrųjų sąlygų 22 straipsnio institutas „Sutarties nutraukimas“.

26.       Pažymi, kad šalių valia ir tikrieji ketinimai, konkrečiai dėl sutarties nutraukimo galimybių, yra įtvirtinti ir atskleisti sutarties bendrųjų sąlygų 22 skyriuje, kurie konkrečiu aplinkybių atveju koreliuoja su sutarties bendrųjų sąlygų 21.3.7 papunkčiu, kurie nei lingvistiniu vertinimo pobūdžiu ar praktinio taikymo problematikos neturi. Bet kuris rinkos dalyvis ( potencialus tiekėjas) dalyvavęs viešojo pirkimo konkurse dėl siekio sudaryti sutartį suprato sutarties turinį, jos esmę bei valią, jos ketinimus, tame tarpe ir ieškovė.

27.       Pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 21.3.7 bei 22.3 punktų tarpusavio ryšys aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia tikruosius ketinimus, sutarties esmę, tikslą.

28.       Nurodo, jog sutartis negali būti nutraukta vienos šalies iniciatyva, kai tam neatsirado tiesioginio teisinio pagrindo. Sutarties bendrųjų sąlygų 22.3 ir 22.3.1 punktai yra įtvirtinti sutarties bendrųjų sąlygų „Sutarties nutraukimo institute“. Šios nuostatos bei jų institutas ( sutarties nutraukimas) tiek valine, tiek lingvistine, įskaitant bet neapsiribojant tikrąja šio instituto bei nuostatų ketinimo kilme bei tikslu, yra taikomos vienašaliam sutarties nutraukimui.

29.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

30.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ( toliau -CVP IS) paskelbė  atvirą konkursą ( tarptautinis pirkimas) „Stacionarus dūmų ištraukimo ir filtravimo įrenginių pirkimas“ ( pirkimo Nr. 649070) ( toliau – konkursas).  Konkurso dokumentų A dalies 2 skyriuje buvo nurodytu tokie konkurso terminai: 1) perkančioji organizacija prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus turi gauti ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 30 d. imtinai ( 2.1.1 punktas); 2) atsakymas į tiekėjo prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus turi būti siunčiamas taip, kad tiekėjas jį gautų ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 5 d. imtinai ( 2.1.2 punktas); 3) pasiūlymų pateikimo terminas -2023 m. balandžio 12 d. 9.00 val. ( 2.1.3 punktas); pradinio susipažinimo su pasiūlymais posėdžio data 2023 m. balandžio 12 d. ( 2.1.4 punktas). Pasiūlymų galiojimo laikas - 180 kalendorinių dienų nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atsakovė pateikė pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime 2023 m. balandžio 11 d.  2023 m. birželio 16 d. ieškovės viešųjų pirkimų komisija nutarė pareikalauti UAB „Atomeksin“ ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 26 d. pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą bei dokumentus, leidžiančius įsitikinti dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje išvardintų sąlygų nebuvimo. Terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą bei dokumentus leidžiančius įsitikinti dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje išvardintų sąlygų nebuvimo, buvo pratęstas atsakovės prašymu. Atsakovė pateikė įrodymus, kad neegzistuoja tiekėjo pašalinimo pagrindai bei neegzistuoja VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje išvardintos sąlygos.  Ieškovės viešųjų pirkimų komisija 2023 m. birželio 29 d. sudarė konkurso pasiūlymų eilę, kainų didėjimo tvarka: 1 vieta – UAB „Atomeksin“, pasiūlymo kaina su PVM 49 883,70 Eur; 2 vieta - UAB „Ekobana“ , pasiūlymo kaina su PVM – 61 540,60 Eur, 3 vieta – UAB „Serpantinas“, pasiūlymo kaina su PVM – 83490,00. Apie pasiūlymų eilės sudarymą viešojo pirkimo komisija 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. ĮS-3263 ( 13.66 E) informavo dalyvius. Vadovaujantis Ignalinos programos lėšomis finansuojamų viešųjų pirkimų dokumentų teikimo ir nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CVPA) direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 2022/8-339 ( toliau – instrukcija) 42 ir 45 punkto nuostatomis, IAE 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. ĮS -3794( 13.66E) pateikė konkurso procedūros dokumentus CPVA priežiūrai. Gavusi CPVA pritarimą, IAE 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. ĮS-4325 (13.66 E) kreipėsi į konkurso laimėtoją UAB „Atomeksin“ dėl prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo per 3 darbo dienų terminą ( iki 2023 m. rugsėjo 4 d. imtinai). UAB „Atomeksin“ 2023 m. rugsėjo 4 d. CVP IS priemonėmis atsiuntė ieškovei paaiškinimą, kad šiuo metu pabrangus produkcijai, viešojo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymas yra neįmanomas. 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu IAE informavo UAB „Atomeksin“ apie galimos ikisutartinių civilinės atsakomybės taikymą, kadangi atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, nepasibaigus pasiūlymo galiojimo terminui. Kadangi UAB „Atomeksin“ atsisakė sudaryti sutartį, ieškovės sudaryta viešojo pirkimo komisija pripažino antroje eilėje esančio tiekėjo UAB „Ekobana“ pasiūlymą laimėjusiu ir pakartotinai atlikusi veiksmus, nurodytus instrukcijos V skyriuje, 2023 m. spalio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Ekobana“ prekių viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. PSt-416 ( 13.66 E). 2023 m. spalio 16 d. IAE pareiškė atsakovei pretenziją dėl 9633,80 Eur nuostolių, kurie apskaičiuoti kaip pirmo, po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ir nustatyto laimėtojo pasiūlymų kainos be PVM skirtumas, atlyginimo ne teismo tvarka. Atsakovė su pareikšta pretenziją nesutiko.

31.       Kasacinio teismo nurodyta, kad klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia (be kita ko), dėl to, jog pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o pirkimo vykdytojai – koreguoti pirkimo sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktą; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 32 punktą).

32.       Galimybė pirkimo vykdytojams reikalauti iš tiekėjų civilinės atsakomybės dėl neteisėto atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį koreliuoja su kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti viešojo pirkimo procedūras, taigi pasitraukti iš derybų, yra ribota, taikytina išimtiniais atvejais, priklauso nuo tam tikrų siaurai aiškintinų sąlygų, kurių taikymą, be kita ko, lemia pastangos išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 33 punktą).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne tik pirkimo vykdytojai, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis viešųjų pirkimų proceso šalių elgesio modelis iš esmės atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ūkio subjekto įsipareigojimas pirkimo vykdytojui aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan. (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė, kurios pasiūlymas konkurse buvo pripažintas laimėjusiu, atsisakė sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį dėl išaugusių būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų. Ieškovės vertinimu, atsakovė elgesys yra nesąžiningas, tuo tarpu atsakovė savo atsisakymą pasirašyti viešojo pirkimo pardavimo sutartį iš esmės grindžia tuo, kad konkursas tęsėsi penkis mėnesius laiko ir dėl šios priežasties išaugo būsimos viešojo pirkimo pardavimo sutarties vykdymo kaštai.

35.       Tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, dėl to savaime tiekėjams nekyla pareiga atlyginti kreditoriaus (perkančiojo subjekto) patirtus nuostolius, tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus svarbu nustatyti tiekėjo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis. Tai, be kita ko, gali būti reikšminga sprendžiant dėl subjekto veiksmų sąžiningumo. Tiekėjo nesąžiningumas kaip prielaida kilti jo ikisutartinei atsakomybei negali būti siejamas išimtinai su jo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį faktu, papildomai teismui nevertinant ūkio subjekto įrodinėjamų tokio elgesio priežasčių objektyvumo, svarbos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 35 punktas). Vis dėlto vienintelė aplinkybė, kad tiekėjas pirkimo vykdytojui pateikia savo veiksmų pagrindimą, per se (savaime) nereiškia, jog dėl to jo atsisakymas sudaryti sutartį yra pateisinamas, sąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, 43 punktas).

36.       Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2023 m. balandžio 11 d. CVP IS priemonėmis pateikė pasiūlymą, kurio kaina 49 883,70 Eur su PVM ( 41 226,20 Eur be PVM). Pažymėtina, kad pagal Ignalinos programos lėšomis finansuojamo prekių viešojo pirkimo dokumentų 6.1 punktą – pasiūlymo galiojimo laikas yra 180 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Atsakovė pasiūlymą pateikė 2023 m. balandžio 11 d. 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė informavo atsakovę apie viešojo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą, t.y. viešojo pirkimo pardavimo sutartis atsakovei buvo siūloma pasirašyti jos pateikto 2023 m. balandžio 11 d. pasiūlymo galiojimo laikotarpiu, t.y. nebuvo suėjęs 180 dienų terminas nuo pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad dėl ilgai užsitęsusios pirkimo procedūros išaugo būsimos viešojo pirkimo pardavimo sutarties vykdymo kaštai. Kaip jau buvo minėta atsakovės pateikto pasiūlymo galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs. Teismo vertinimu šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad atsakovė dalyvaudama viešame pirkime ir teikdama pasiūlymą, nurodė pasiūlymo kainą, kuri buvo 23,22 proc. mažesnė už visų viešajame pirkime dalyvavusių dalyvių pasiūlymų aritmetinį vidurkio, t.y. neviršijo 30 procentų kitų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkio. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė turėjo atmesti atsakovės pasiūlymą. Pateikdama pasiūlymą ir nurodydama suteikiamų paslaugų kainą, atsakovė turėjo įvertinti visas galimas rizikas dėl pakankamai mažos kainos pasiūlymo, vertinant su kitų viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytomis kainomis bei kartu vertinti galimus gamintojo prekių kainodaros pasikeitimus, kurie buvo galimi ne tik iki viešojo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, bet ir pačios sutarties vykdymo metu.

37.       Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad laikotarpis nuo pasiūlymo pateikimo dienos iki pasiūlymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, buvo lemiantis veiksnys, galėjęs turėti įtakos gamintojo prekių kainos išaugimui. Pažymėtina, kad sudarant viešojo pirkimo pardavimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos bei pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Taigi šiuo pagrindu atsakovės atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kaip teisių gynimo būdas, laikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu. 

38.       Nors atsakovės vertinimu, atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kadangi sutartis buvo pasirašyta su antros vietos laimėtoju, tačiau šioje situacijoje yra svarbu tai, kad atsakovė atsisakė pasirašyti sutartį viešųjų pirkimų procedūrų baigiamajame etape, t.y. kai ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad sutartis bus sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu pirkėju.

39.        Atsakovė , teikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime, deklaravo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, įskaitant pasiūlymo galiojimo terminą 180 kalendorinių dienų nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Kaip jau buvo minėta, atsakovė nurodydama pasiūlyme paslaugų suteikimo kainą, turėjo įvertinti galimas rizikas dėl kainų pasikeitimo.

40.       Pažymėtina, kad asmens dalyvavimas pirkime reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs pirkimą, sudaryti pirkimo sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas pirkimas; ūkio subjektas, dalyvaudamas pirkime ir išreikšdamas sutikimą su pirkimo ir pirkimo sutarties sąlygomis, savo elgesiu perkančiajam subjektui sukuria pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog pirkimo sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas pirkime ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su pirkimo sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti pirkimo sutartį, inter alia, pratęsia pasiūlymo galiojimo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminus, tačiau, laimėjęs pirkimą, ima kvestionuoti savo pasiūlymo ekonomiškumą ir būsimą naudą ar patirtinus nuostolius, vykdant būsimą pirkimo sutartį, ir dėl to nesudaro su perkančiuoju subjektu pirkimo sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 32 punktas).

41.       Atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį baigiamajame viešojo pirkimo etape, vertintinas kaip nesąžiningas, kuris lėmė tai, kad ieškovė nepasiekė viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, kadangi ieškovės įsigijo jos poreikius tenkinančias prekes už aukštesnę kainą, nes antrosios vietos laimėtojos pasiūlyme nurodyta kaina buvo didesnė nei atsakovės pasiūlyme nurodyta kaina, kas iš esmės lėmė ieškovės nuostolius, kurie lėmė tai, kad prekės buvo įsigytos už aukštesnę kainą.

42.       Nors atsakovė nurodo, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, sudarydama sutartį su antrosios vietos laimėtoju, tačiau šiuo atveju, buvo pažeistas bendra viešųjų pirkimų principas, racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėjų pasiūliusiu ekonomiškai naudingiausią prekių kainą viešajame pirkime.  Atsakovės atsisakymą sudaryti pirkimo sutartį lėmė jai nepalankių aplinkybių atsiradimas – galimas būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų padidėjimas, o tokios aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamomis pagrįsti teisei atsisakyti pasirašyti sutartį.  Atsakovė, teikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime, turėjo įvertinti gamintojo Valco GmbH bendradarbiavimo su tarpininkais modelį ir būtent atsakovei teko produkcijos tiekimo ar jos galimų kainų augimo rizika ir jos valdymas aiškiai apibrėžtoje viešųjų pirkimų procedūroje.

43.       Kadangi šiuo atveju atsakovės atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį, yra nepagrįstas ir nesąžiningas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, kadangi tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

44.       Ieškovė pagrindė nuostolius, apskaičiuodama juos remiantis nurodytų pirmosios ir antrosios vietos laimėtojų nurodytų kainų skirtumu, kas teismo vertinimu neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos, kurį ieškovė turėjo skelbdama konkursą prekių įsigijimui, būtinų jos veiklos užtikrinimui. Esant šioms nustatytoms aplinkybės, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 9633,80 Eur nuostolių atlyginimo (

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

47.       Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad ji yra sumokėjusi 144,50 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – nepriteistinos.

48.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi išlaidos neviršija  jų priteisimui nustatytos minimalios sumos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atomeksin“, juridinio asmens kodas 9633,80 Eur ( devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus 80 ct.) nuostolių atlyginimą, 144,50 Eur ( šimtą keturiasdešimt keturis eurus 50 ct.) sumokėto žyminio mokesčio ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė, juridinio asmens kodas 255450080.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio  apygardos teismą.

Teisėja                                 Rita Dambrauskaitė