Civilinė byla Nr. e3K-3-175-933/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 3.3.3.9; 3.4.4.5.3; 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Irmanto Šulco (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi Fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Cito bene“ ir uždaroji akcinė bendrovė „UHB Agro“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo kompetenciją bankroto byloje parduoti bendrovės ginčijamas reikalavimo teises civilinėse bylose, pareikštose pagal kreditoriaus netiesioginius ieškinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. Valaitis (toliau – nemokumo administratorius). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarta likviduoti bendrovę dėl bankroto.
3. Pareiškėja, bendrovės kreditorė UAB „BELOR“, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti bendrovės 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais.
4. Pareiškėja UAB „BELOR“ nurodė, kad kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo“ buvo nutarta patvirtinti papildomą 2937 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) administravimo išlaidų sąmatą, skirtą dokumentams parengti ir pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo“ nutarta parduoti bendrovės ginčijamas reikalavimo teises aukciono būdu, nustatant pradinę pardavimo kainą – 400 000 Eur už daugiau nei 40 mln. Eur vertės reikalavimus – ir suteikiant teisę nemokumo administratoriui vykdyti pardavimą pagal kreditorės UAB „UHB Agro“ siūlytas sąlygas. Pareiškėjos teigimu, nemokumo administratorius, veikdamas kartu su susijusiais asmenimis, atlieka neteisėtus veiksmus, siekdamas išimtinai savo turtinių interesų tenkinimo, mažindamas bendrovės mokumą ir panaikindamas galimybes atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Skundžiami nutarimai turi būti panaikinti, kadangi jie priimti nesilaikant imperatyviųjų įstatymo nuostatų, pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bendrovės kreditorių interesus bei viešąjį interesą.
5. Pareiškėja nurodė ir tai, kad 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta dėl kitos bendrovės teisių, pareikštų civilinėse bylose, pardavimo tvarkos nustatymo (t. y. dėl šių teisių pardavimo varžytynėse). Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais, kuriais 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bendrovės reikalavimo teisių pardavimo varžytynėse pripažintas teisėtu, nurodyta, kad toks bendrovės turtinių teisių pardavimo būdas yra teisėtas ir atitinka kreditorių interesus. Pareiškėjos teigimu, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo įvykdytas, nes nemokumo administratorius nutraukė turto varžytynes, neįsitikinęs tuo, ar yra pirkėjų, norinčių įsigyti bendrovės reikalavimo teises, už kokią maksimalią kainą bendrovės turtas gali būti parduodamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu prieštarauja įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytai teisėtai bendrovės reikalavimo teisių pardavimo kainai ir tvarkai, todėl turi būti panaikintas.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų, kuriais 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bendrovės reikalavimo teisių pardavimo varžytynėse pripažintas teisėtu, išvadomis, nes juose buvo pasisakyta dėl reikalavimo teisių pardavimo varžytynėse, bet ne aukcione. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 90 straipsnio nuostatos neįtvirtina galimybės parduoti bankrutavusios bendrovės turtą aukcione. Aukcionas yra vykdomas pagal aukciono organizatoriaus laisvai nustatytas taisykles, neužtikrinant skaidrumo ir sudarant sąlygas sudaryti bankrutuojančios bendrovės interesų neatitinkantį turto pardavimo sandorį. Nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas pažeidžiant bankroto proceso efektyvumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus, juridinio asmens turto pardavimo principus, taip pat imperatyviąsias įstatymo nuostatas dėl tam tikros vertės turto pardavimo tvarkos. Nemokumo administratoriaus ir UHB grupės įmonių bendri nesąžiningi veiksmai yra pripažinti įsiteisėjusiais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022). Pareiškėjos siekis užtikrinti teisėtą ir sąžiningą bendrovės bankroto procesą, leidžiantį patenkinti kreditorių turimus finansinius reikalavimus kuo didesne apimtimi, negali būti laikomas kreditorės nesąžiningumu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu, atsižvelgiant į tai, jog administravimo išlaidų tvirtinimo modelis orientuotas į kreditorių autonomiją. Bankroto proceso administravimo išlaidų poreikis, dydis, vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Šiuo atveju administravimo išlaidos padidėjo dėl nenumatyto FNTT prašymo pateikti tam tikra forma parengtus perduoti finansinės atskaitomybės dokumentus (t. y. dėl objektyvių priežasčių), o nemokumo administratorius, prašydamas papildyti administravimo išlaidų sąmatą tam tikra suma, pateikė kreditorių susirinkimui šias objektyvias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Dėl šių priežasčių teismas atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu, nenustatęs aplinkybių, nurodytų JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje, šiam nutarimui panaikinti.
9. Teismas, įvertinęs skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumą procedūriniu aspektu, nurodė, kad negalima išvada, jog kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas pažeidžiant JANĮ 43 straipsnio 1, 2 punktus, 47 straipsnio 1, 5 dalis, 51 straipsnio 1, 3, 6 dalis bei jas aiškinančią teismų praktiką. Nemokumo administratorius tinkamai ir laiku įgyvendino kreditorių informavimo pareigą, aiškiai pateikė informaciją kreditoriams. Aplinkybė, kad kreditorių UAB „UHB Agro“ ir UAB „BELOR“ turto pardavimo tvarkos pasiūlymai nebuvo įtraukti į protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to kreditoriai galėjo būti suklaidinti ir (ar) priimti neteisingą sprendimą, tinkamai neįvertinti pateiktų pasiūlymų.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu atitikties kreditorių interesams, nusprendė, kad šioje byloje turi būti vadovaujamasi ir anksčiau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja padavė dėl minėtų procesinių sprendimų kasacinį skundą. Teismas priėjo prie išvados dėl to, kad pati pareiškėja savo skunde nurodė, jog bendrovės ginčijamos reikalavimo teisės turėjo būti pardavinėjamos iš varžytynių, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje. Antra, pareiškėjos kasacinis skundas, teismo turimais duomenimis, vis dar nepriimtas nagrinėti. Nepriklausomai nuo to, ar jis bus priimtas nagrinėti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę. Trečia, vien kasacinio skundo priėmimas nesuponuoja išvados dėl akivaizdaus skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo.
11. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja ir teigia, jog kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė reikalavimo teisių pardavimo kaina (400 000 Eur) yra akivaizdžiai per maža ir neatitinka JANĮ 85 straipsnyje nustatytų turto pardavimo principų, tačiau į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, nemokumo administratoriaus paaiškinimai, kad parduodant reikalavimo teises laisvo pardavimo būdu ir net paskelbus aukcioną nuo 2025 m. kovo 17 d. iki 2025 m. kovo 25 d. neatsirado pirkėjo, kuris norėtų įsigyti ginčijamas reikalavimo teises, patvirtina tai, jog pradinė ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo kaina (400 000 Eur) nėra akivaizdžiai per maža ir pažeidžianti kreditorių interesus.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vykdant ginčijamų reikalavimo teisių pardavimą aukciono būdu, galimybė išpirkti šias teises už, pareiškėjos nuomone, per mažą 400 000 Eur kainą yra suteikiama ne tik UAB „UHB Agro“ ir su ja susijusioms įmonėms, bet ir pačiai pareiškėjai. Be to, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3003-340/2024, reikalavimo teisės kaip turto pardavimas yra įprasta procedūra bankroto bylose siekiant užbaigti kuo operatyviau bankroto procesą, o vien kreditorės pamąstymai, kad už žemą kainą galbūt bus perleista bendrovės reikalavimo teisė, nesudaro pagrindo kreditorių susirinkimo sprendimą dėl šio turto pardavimo laikyti neteisėtu.
13. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarime 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta aiški, skaidri ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo aukcione tvarka, reguliuojama ir VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. NVE-177(1.3 E) ,,Dėl Aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo aukcione galimybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.427 straipsnyje, šeštosios knygos IV dalies dvyliktajame skirsnyje. Todėl pareiškėjos motyvai, kad aukcionas yra vykdomas pagal aukciono organizatoriaus laisvai nustatytas taisykles, neužtikrinant skaidrumo ir sudarant sąlygas sudaryti bankrutuojančios bendrovės interesų neatitinkantį turto pardavimo sandorį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos kreditorės UAB „BELOR“ atskirąjį skundą, 2025 m. birželio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą; priteisė iš kreditorės UAB „BELOR“ kreditorei UAB „UHB Agro“ 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3003-340/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-187-467/2025 turi šiai bylai prejudicinę reikšmę. Šiuo atveju yra nagrinėjamas 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas, kuriuo pakeista 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkime patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka. Vis dėlto tai nereiškia, kad aptariamoje kitoje byloje nustatytų faktų teismas apskritai negalėjo vertinti nagrinėjamoje byloje tiek, kiek jie susiję su šioje byloje pareiškėjos pareikštais reikalavimais ir įrodinėjamomis aplinkybėmis.
16. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, jog kreditorių susirinkimo nutarimu 1-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintos papildomos išlaidos dokumentams FNTT surinkti ir pateikti buvo tiek būtinos, tiek pagrįstos ir jas lėmė objektyvios priežastys. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su šia pareiškėjos skundo dalimi ir pripažinti, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorės UAB „UHB Agro“ alternatyvus sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu projektas neprivalėjo būti pateiktas iš anksto, kadangi alternatyvus pasiūlymas galėjo būti pateiktas ir paties susirinkimo metu, dėl jo kreditoriai būtų galėję balsuoti. Dėl šios priežasties vien tai, kad dalis kreditorių galėjo nežinoti apie kreditorės UAB „UHB Agro“ ar net ir pačios pareiškėjos UAB „BELOR“ pateiktą alternatyvų pasiūlymą ir dėl jo neišreiškė nuomonės, atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų apie kreditorių, nedalyvavusių susirinkime ir nesupažindintų su alternatyviu pasiūlymu, pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, priešingai nei nurodė pareiškėja, nereiškia esminio nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, kad 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo tinkamai įvykdytas, o turto pardavimo procedūra, nurodyta kreditorių susirinkimo priimtame nutarime, nebuvo užbaigta, nurodė, kad pareiškėja pati pripažino, jog nemokumo administratorius tinkamai paskelbė varžytynes pagal 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Antra, jos paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatsirado nė vieno pirkėjo. Trečia, kaip paaiškino nemokumo administratorius, 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo sušaukimas buvo susijęs su tuo, kad po 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo buvo iškeltos dar trys civilinės bylos (Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-563-638/2025; Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-881-560/2025; Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-1416-661/2025). Poreikis sušaukti 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimą atsirado dėl papildomų bendrovės reikalavimo teisių, ginčijamų teismuose, pardavimo varžytynėse ir laisvo pardavimo būdu. Ketvirta, kreditorių susirinkimas 2025 m. kovo 4 d. pakeitė turto pardavimo tvarką, nustatytą 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčijamų bendrovės reikalavimo teisių pardavimas aukciono būdu yra teisėtas.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nemaža dalis bylų, iš kurių kildinamos pareiškėjos nurodomos reikalavimo teisės, jau yra pasibaigusios, atmetus ieškovų reikalavimus arba nutraukus bylas, todėl abejotina, ar pareiškėjos teiginiai apie tai, kad šiuo metu bendrovės reikalavimų suma vis dar siekia 40 mln. Eur, gali būti laikomi pagrįstais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „BELOR“ prašo panaikinti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas kreditorės UAB „BELOR“ reikalavimas dėl 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – kreditorės UAB „BELOR“ skundą dėl 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo tenkinti, priteisti kreditorės UAB „BELOR“ naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, nes nevertino ir nepasisakė dėl esminio kreditorės skunduose nurodyto argumento – ar kreditorių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą parduoti neišnagrinėtose bylose pagal kreditorių pareikštus netiesioginius ieškinius bendrovės turimas reikalavimo teises. Kreditorės vertinimu, tol, kol kreditorės iniciatyva prieš bendrovės valią pareikštų netiesioginių ieškinių pagrindu pradėtos bylos nėra išnagrinėtos, bendrovei negali būti suteikiama teisė disponuoti šiose bylose turimais reikalavimais.
20.2. Teismai neįvertino bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo netiesioginio ieškinio instituto kontekste, t. y. ar, pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą, nėra paneigiamas esminis CK 6.68 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Teismai neatsižvelgė, ar tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu nėra įteisinami bendrovės nemokumo administratoriaus ir su juo išvien veikiančių kreditorių nesąžiningi ir neteisėti siekiai, lėmę poreikį kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu. Taip pat neįvertinta, kad, suteikus teisę kreditorių susirinkimui priimti tokio pobūdžio nutarimą, netiesioginio ieškinio institutas apskritai netenka prasmės, netiesioginių ieškinių tolesnis nagrinėjimas tampa neįmanomas, o kreditorės, sąžiningai įgyvendinusios jai įstatymo suteiktą teisę, teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos.
21. Atsakovė LUAB „Arvi Fertis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kreditorės UAB „BELOR“ kasacinį skundą ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš pareiškėjos bendrovės naudai 3509 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, pareiškėjos esminiai argumentai nagrinėtose bylose dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo buvo susiję ne su reikalavimo teisių pagal netiesioginius ieškinius prieštaravimu kreditorių interesams ir teisės aktams, o apskritai su reikalavimo teisių pardavimo tvarka, kaina ir nutarimų priėmimo procedūriniais pažeidimais. Nors pareiškėja savo skunde dėl 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo pirmosios instancijos teismui ir savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo nurodė savo nuomonę dėl reikalavimo teisių pagal netiesioginius ieškinius pardavimo, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo pagrindinis pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Teismai, vertindami pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus dėl 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo, išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kreditorių teisės parduoti reikalavimo teises (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių ieškinių atžvilgiu) teisėtumo ir tinkamai pritaikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas.
21.2. Priešingai nei teigia kreditorė UAB „BELOR“, nemokumo administratorius kai kurių kreditorės UAB „BELOR“ pageidaujamų teisminių ginčų neinicijuoja ne dėl to, kad nenori ginti kreditorių interesų ar yra „susimokęs“ ir „veikia išvien“ su kai kuriais kreditoriais, o dėl to, kad vertina tokių ginčų neperspektyvumą ir potencialią grėsmę pakenkti kreditoriams tiek dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tiek dėl kitų galimų teisinių pasekmių. Net dvi iš šešių pareiškėjos inicijuotų bylų pagal netiesioginius ieškinius, kuriose teismų sprendimai jau yra įsiteisėję, iliustruoja, kad, priešingai nei ši kreditorė teigia apie savo inicijuojamų netiesioginių ieškinių akivaizdų pagrįstumą, situacija yra tokia: viena byla nutraukta, kitoje byloje nepagrįsti ir neteisėti pareiškėjos reikalavimai atmesti ir iš jos priteistas itin didelis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bendrovė taip pat būtų patyrusi tokias išlaidas, jeigu būtų pasidavusi šios kreditorės, veikiančios prieš operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, nepagrįstam spaudimui.
21.3. 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmimas nepaneigia ir negali paneigti netiesioginio ieškinio instituto, kadangi ginčijamų reikalavimo teisių potencialus įgijėjas, įvertinęs ginčijamos reikalavimo teisės potencialų pagrįstumą ir nustatęs jos perspektyvumą, bus pasiryžęs sumokėti kuo didesnę kainą už tokią ginčijamą reikalavimo teisę, nors kartu prisiims ir riziką bei visas pasekmes, jeigu reikalavimas bus atmestas. Tokiu atveju likviduojama dėl bankroto įmonė išvengs rizikos, gaus pajamas, o pats bankroto procesas vyks kur kas operatyviau ir, tikėtina, net bus užbaigtas.
22. Suinteresuotas asmuo UAB „UHB Agro“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos UAB „BELOR“ kasacinį skundą ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Kasaciniu skundu neginčijama nustatyta turto pardavimo tvarka, kaina ir jos mažinimo pagrindai, taip pat neginčijama, kad kreditoriai gali nuspręsti pardavinėti teisminiuose procesuose ginčijamas bendrovės reikalavimo teises bylose, kur ieškovė yra pati bendrovė, o ginčijama tik dalis 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-ojo darbotvarkės klausimo, kuria buvo nuspręsta pardavinėti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises bylose, pareikštose netiesioginių ieškinių pagrindu.
22.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, netiesioginio ieškinio pagrindu pareikštų ir ginčijamų likviduojamos įmonės reikalavimo teisių pardavimas niekaip nepaneigtų netiesioginio ieškinio instituto. Pareikšta ir ginčijama reikalavimo teisė yra turtas, už kurio pardavimą likviduojama įmonė gautų realius pinigus ir juos nedelsdama galėtų paskirstyti kreditoriams. Netiesioginio ieškinio pagrindu naudos gavėjas ir yra bendrovė, nepriklausomai nuo jos nurodyto procesinio statuso (atsakovė ar trečiasis asmuo), kadangi būtent šio asmens interesais veikia procese ieškovu nurodomas (prisistatantis) kreditorius. Toks kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, neįgyja reikalavimo teisės į prašomą priteisti sumą, dėl to negalėtų tokia reikalavimo teise disponuoti. Aptariama reikalavimo teisė ir bet kokia tenkinus ieškinį gautina nauda priklauso būtent bendrovei, kurios interesais veikia netiesioginį ieškinį pateikęs kreditorius. Atitinkamai tik bendrovė galėtų disponuoti ginčijama reikalavimo teise, nes bendrovė yra tikroji naudos gavėja bylose, kurios inicijuotos netiesioginio ieškinio pagrindu.
22.3. Kasaciniame skunde analizuojamas bendrovės nemokumo administratoriaus vengimas inicijuoti teisminius procesus, tačiau nemokumo administratorius neturi pareigos visais atvejais po to, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, pareikšti ieškinius dėl sandorių, kurių sudarymas buvo nustatytas kaip tyčinio bankroto požymis. Pats nemokumo administratorius savarankiškai sprendžia dėl bylos inicijavimo, prieš tai įvertinęs jos perspektyvas, galimą rezultatą, galimas priteistos sumos išieškojimo galimybes, bylinėjimosi išlaidas ir kitas aplinkybes. Kreditoriai negali įpareigoti nemokumo administratoriaus reikšti ieškinius, kurie, nemokumo administratoriaus vertinimu, yra neperspektyvūs. Nemokumo administratorius, reikšdamas nepagrįstus arba neperspektyvius ieškinius, rizikuoja bylinėjimosi išlaidomis ir kartu visų kreditorių atgautina kreditorių reikalavimo suma.
22.4. Reikšminga ir tai, kad 2024 m. sausio 18 d. nutartimi bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Taigi, be netiesioginio ieškinio instituto, kiekvienas kreditorius turi teisę į žalos atlyginimą savarankiškai. Tai reiškia, kad UAB „BELOR“ turi pasirinkimo teisę, kaip apginti savo interesus, o netiesioginių ieškinių pareiškimas negali būti prielaida vilkinti nemokumo procesą ir stabdyti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą bankroto byloje.
23. Suinteresuotas asmuo UAB „Cito bene“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos UAB „BELOR“ kasacinį skundą ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Nepagrįstai prieš kreditorių valią užtęstas bendrovės nemokumo procesas ir yra bendrovės kreditorių interesų pažeidimas. Nemokumo proceso tęsimas tol, kol bus galutinai baigti visi teisminiai procesai, kuriuose dalyvauja bendrovė, reikštų dar didesnį kreditorių interesų pažeidimą, o kartu ir viešojo intereso pažeidimus. UAB „Cito bene“ vertinimu, bendrovės turtas turėtų būti realizuojamas kaip įmanoma greičiau, taip pat kaip įmanoma greičiau turėtų būti skirstomos lėšos kreditoriams, o pati bendrovė – išregistruojama.
23.2. UAB „Cito bene“ neturi intereso laukti, kol visos pareiškėjos netiesioginio ieškinio pagrindu inicijuotos bylos bus galutinai išnagrinėtos ir reikalavimai atmesti, jos interesas – kuo greičiau parduoti skolininko bendrovės turtą (ginčijamas reikalavimo teises), gauti pinigus iš pardavimo ir paskirstyti jas kreditoriams. Kreditoriaus vertinimu, toks rezultatas būtų iš esmės geresnis, nei laukti galutinio bylų, kurių baigtis ir perspektyvos nėra žinomos, išnagrinėjimo. Kadangi dvi iš šešių pareiškėjos netiesioginio ieškinio pagrindu inicijuotų bylų nedavė jokios naudos bendrovei, yra pagrindas manyti, kad ir kiti pareiškėjos pareikšti reikalavimai bus atmesti.
23.3. Už skundžiamą nutarimą balsavo didžioji dauguma bendrovės kreditorių. Kreditoriai išreiškė daugumos valią dėl greito skolininko turto realizavimo, dėl to teismas neturėtų perimti kreditorių kompetencijos sprendžiant einamuosius klausimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
24. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
25. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
26. Šioje byloje kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nes nenustatyta pagrindo jas peržengti (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2025 m. kovo 4 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo“ panaikinimo. Pareiškėja prašė panaikinti 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu tiek dėl to, kad toks nutarimas pažeidžia kreditorių interesus, tiek dėl nemokumo administratoriaus atliktų esminių procedūrinių pažeidimų. Bylą išnagrinėję teismai, nenustatę nei kreditorių susirinkimo nutarimo 2-oju darbotvarkės klausimu priėmimo procedūros pažeidimų, nei kreditorių interesų pažeidimo materialiuoju (ginčijamo sprendimo turinio) aspektu, atmetė pareiškėjos reikalavimą pripažinti 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą tiek 1-uoju, tiek 2-uoju darbotvarkės klausimais negaliojančiu.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta nustatyti, jog LUAB ,,Arvi fertis“ turtas: 1) Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-503-XX/2024, 2) Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-512-XX/2024, 3) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-130-96712024, 4) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-971-643/2024, 5) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1565-779/2024, 6) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1578-936/2024, 7) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2001-614/2024, 8) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1987-98112021, 9) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1989-85212024, 10) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1988-39212024, 11) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2042-580/2024, 12) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2066-560/2024, 13) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2096-936/2024, 14) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-306-541/2024, 15) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-563-638/2025, 16) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-881-560/2025, 17) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1416-661/2025 bus parduodamas kaip turto vienetas aukciono būdu, skelbiant portale www.evarztynes.lt, aukciono paskelbimo ir vykdymo tvarką nustatant pagal VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. NVE-177(1.3 E) ,,Dėl Aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorė UAB „BELOR“, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, kuriais kreditorės skundo dalis dėl 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmesta, pateikė kasacinį skundą, kuriuo ginčija 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumą tik dėl tų ginčijamų bendrovės reikalavimų pardavimo, kurie yra pareikšti pačios pareiškėjos netiesioginių ieškinių pagrindu (t. y. Nr. e2A-512-XX/2024 (aktualus bylos Nr. e2A-512-910/2024), Nr. e2-971-643/2024, Nr. e2-1565-779/2024 (aktualus bylos Nr. e2-650-779/2025), Nr. e2-1578-936/2024 (aktualus Nr. e2-652-936/2025), Nr. e2-2096-936/2024 (aktualus bylos Nr. e2-839-936/2025) ir Nr. e2-1416-661/2025). Atitinkamai kreditorė kasaciniu skundu kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar kreditorių susirinkimas bankroto byloje turi kompetenciją priimti sprendimą parduoti bendrovės reikalavimo teises, kurios ginčijamos atskirose civilinėse bylose netiesioginių ieškinių pagrindu; 2) ar, pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta parduoti bendrovės turimas reikalavimo teises civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai, nėra paneigiamas esminis CK 6.68 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas netiesioginio ieškinio instituto tikslas.
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo“ dalis dėl bendrovės ginčijamų reikalavimo teisių, pareikštų civilinėse bylose pagal tiesioginius ieškinius, pardavimo kasacine tvarka neskundžiama. Kasacine tvarka taip pat nekvestionuojamos ir teismų padarytos išvados dėl šio nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo procedūriniu aspektu, todėl jos nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys kasaciniame skunde nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo
31. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės bankroto procesas pradėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d., t. y. dar galiojant ĮBĮ, tačiau ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 2025 m. kovo 4 d., jau galiojant JANĮ, dėl to byloje aktualu išspręsti klausimą dėl tokio nutarimo apskundimo tvarkai taikytino įstatymo.
33. JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi paminėta įstatymo nuostata JANĮ taikymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susiejo su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021, 15 punktas). Bendrovės kreditorių susirinkimas įvyko 2024 m. spalio 8 d., todėl sprendžiant dėl priimto kreditorių susirinkimo teisėtumo taikytinos JANĮ nuostatos nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išimtis.
34. Kadangi kreditorių susirinkimas įvyko ir ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2025 m. kovo 4 d., t. y. įsigaliojus JANĮ, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos JANĮ nuostatos.
Dėl vadovavimosi precedentu
35. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai Nr. 33/03 ir Nr. 26/07). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
36. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 33 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 35 punktas).
37. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-403/2025 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės yra analogiškos: tiek ankstesnėje civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje sprendžiamas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta parduoti bendrovės reikalavimo teises, pareikštas civilinėse bylose (įskaitant tiesioginius ir netiesioginius ieškinius), teisėtumo klausimas. Nors ankstesnėje civilinėje byloje 2024 m. spalio 8 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta ginčijamas bendrovės reikalavimo teises parduoti varžytynėse, o nagrinėjamoje civilinėje byloje 2025 m. kovo 4 d. bendrovės kreditorių nutarimu tas pačias ginčijamas bendrovės reikalavimo teises nuspręsta parduoti kitu būdu – kaip turto vienetą aukcione, tačiau toks šių civilinių bylų faktinių aplinkybių skirtumas (kitoks kreditorių susirinkime parinktas bendrovės reikalavimo teisių pardavimo būdas), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 pateiktais išaiškinimais. Konkretus turto pardavimo būdas nei ankstesnėje, nei nagrinėjamoje byloje nelaikytinas teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, kuri galėtų turėti įtakos aptariamos situacijos teisės normų aiškinimui ir taikymui. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad pareiškėja UAB „BELOR“ tiek ankstesnėje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje kasaciniu skundu kelia tuos pačius teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, nekvestionuodama pasirinkto ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo būdo: 1) ar kreditorių susirinkimas bankroto byloje turi kompetenciją priimti sprendimą parduoti bendrovės reikalavimo teises, kurios ginčijamos atskirose civilinėse bylose netiesioginių ieškinių pagrindu, ir 2) ar pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta parduoti bendrovės turimas reikalavimo teises ir bylose, kuriose nagrinėjami kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai, nėra paneigiamas esminis CK 6.68 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas netiesioginio ieškinio instituto tikslas.
39. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje siekdama užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos parduoti bendrovės reikalavimo teises, ginčijamas netiesioginių ieškinių pagrindu, ir netiesioginio ieškinio instituto bankroto byloje paskirties
40. Kaip minėta šios nutarties 38 punkte, kasaciniu skundu keliami analogiški kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 išnagrinėti teisės taikymo ir aiškinimo klausimai dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos parduoti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises ir netiesioginio ieškinio instituto bankroto byloje paskirties.
41. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos parduoti bendrovės reikalavimo teises, ginčijamas netiesioginių ieškinių pagrindu, nurodyta, kad turto pardavimo ir kainos nustatymo klausimai yra priskirti kreditorių susirinkimui. Taip pat toks klausimas yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, todėl dėl jo turėjo pasisakyti būtent kreditorių susirinkimas, kaip visiems juridinio asmens kreditorių interesams atstovaujantis kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo organas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nustatyta galimybė parduoti ir ginčijamą teisę (CK 6.427 straipsnis), todėl likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą parduoti ir ginčijamą bendrovės reikalavimo teisę.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 akcentuojama ir tai, kad JANĮ nustatyta, koks juridinio asmens turtas bankroto procese turi būti parduotas iš varžytynių, taip pat pasisakyta dėl teisės būtent kreditorių susirinkimui nuspręsti, kad nurodytas turtas gali būti parduodamas ir kitu būdu, ne iš varžytynių. Pažymėtina, kad ir kitose įstatymo nuostatose nurodoma, jog klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, sprendžia kreditorių susirinkimas, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt.
43. Vienas iš tokių atvejų, kai kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą parduoti bendrovės turtą kitu, ne iš varžytynių, būdu, yra įtvirtintas JANĮ 90 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorius, įvertinęs tai, kad po 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo buvo inicijuotos trys naujos civilinės bylos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-563-638/2025, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-881-560/2025, e2-1416-661/2025), sušaukė 2025 m. kovo 4 d. bendrovės kreditorių susirinkimą ir pateikė kreditoriams svarstyti klausimą dėl papildomų bendrovės reikalavimo teisių, ginčijamų teismuose, pardavimo varžytynėse ir laisvo pardavimo būdu. Kreditorei UAB „UHB Agro“ pateikus alternatyvų nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlymą parduoti bendrovės reikalavimo teises aukciono būdu ir esant daugumos kreditorių pritarimui, 2025 m. kovo 4 d. buvo priimtas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises aukciono būdu.
45. Teisėjų kolegija, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, pasisakydama dėl 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu parduodamų ginčijamų bendrovės reikalavimo teisių, pažymėjo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai, įvertinęs bylų perspektyvumą (kad dalis civilinių bylų yra inicijuotos nemokioms įmonėms, dalis reikalavimų teismų procesiniais sprendimais yra atmesti arba civilinės bylos nutrauktos), nusprendė, kad ne visos bendrovės atžvilgiu civilinėse bylose perleidžiamos reikalavimo teisės yra perspektyvios, todėl nėra pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu vertinti kaip mažinantį bankrutuojančios bendrovės turto vertę ir (ar) ribojantį kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
46. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl 2025 m. kovo 4 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu parduodamų ginčijamų bendrovės reikalavimo teisių, taip pat atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis civilinių bylų pagal 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimu parduodamas bendrovės ginčijamas reikalavimo teises jau yra pasibaigusios, atmetus ieškovų reikalavimus arba nutraukiant civilines bylas, todėl teismai abejojo, ar UAB „BELOR“ teiginiai, jog šiuo metu bendrovės ginčijamų reikalavimų suma vis dar siekia 40 mln. Eur, gali būti laikomi pagrįstais. Šios aplinkybės pažymėtos ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025. Teismai nustatė ir tai, kad 2024 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl bendrovės ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Siekiant parduoti ginčijamas reikalavimo teises laisvo pardavimo būdu ir net paskelbus aukcioną (pagal 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl ginčijamų bendrovės reikalavimo teisių pakeistą pardavimo būdą) nuo 2025 m. kovo 17 d. iki 2025 m. kovo 25 d. taip pat neatsirado pirkėjo, kuris norėtų įsigyti ginčijamas reikalavimo teises. Atsižvelgdami į šias pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai padarė išvadą, kad aukcione nustatyta pradinė ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo kaina (400 000 Eur) nėra akivaizdžiai per maža ir pažeidžianti kreditorių interesus, o nustatyta turto pardavimo tvarka yra aiški ir skaidri.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika bei JANĮ reglamentavimu, daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi JANĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostata ir nustatydami, jog toks turto pardavimo būdas (aukciono tvarka) yra aiškus bei skaidrus ir nepažeidžia kreditorių interesų, pagrįstai konstatavo, jog bendrovės kreditorių susirinkimas turėjo kompetenciją parduoti bendrovės ginčijamas reikalavimo teises aukciono būdu.
48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos kasacinio skundo argumentų, kad, kreditorių susirinkimui nutarus parduoti bendrovės turimas reikalavimo teises ir bylose, kuriose nagrinėjami kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai, yra paneigiamas esminis CK 6.68 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas netiesioginio ieškinio instituto tikslas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025 pateiktais išaiškinimais, kuriais šie pareiškėjos kasacinio skundo argumentai dėl netiesioginio ieškinio bankroto procese buvo atmesti.
49. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu, t. y. netiesioginis ieškinys iš tikrųjų yra skolininko ieškinys, pareikštas kreditoriaus prieš skolininko valią. Atitinkamai bankroto proceso metu už bankrutuojančią bendrovę veikiantis kreditorių susirinkimas, turintis kompetenciją spręsti esminius su bankroto procesu ir jo vykdymu susijusius esminius klausimus, tokius kaip turto pardavimo būdas, jo kaina ir pan., išsprendžia ir bankrutuojančios bendrovės ginčijamų reikalavimų, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie ginčijami netiesioginio ieškinio pagrindu, pardavimo klausimą. Taigi, patenkinus netiesioginį ieškinį, juo reikalautos sumos priteisiamos ne kreditoriui, o skolininkui, t. y. bendrovei, ir šios priteistos sumos paskirstomos visiems kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka. Todėl ginčijama reikalavimo teisė ir bet kokia tenkinus ieškinį gautina nauda priklauso būtent skolininkui, kurio interesais veikia netiesioginį ieškinį pateikęs kreditorius.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos kasacinio skundo argumentus dėl netiesioginio ieškinio prasmės netekimo, kadangi toks reikalavimo teisių pardavimas, kaip jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, nepanaikina netiesioginio ieškinio instituto paskirties.
Dėl suinteresuoto asmens UAB „UHB Agro“ pateikto procesinio prašymo ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų priėmimo
51. Dėl suinteresuoto asmens UAB „UHB Agro“ pareikšto procesinio prašymo, kuriuo, be kita ko, prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1896-1070/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog, Vilniaus apygardos teismui 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1896-1070/2025 atmetus pareiškėjos UAB „BELOR“ skundą, ta pačia nutartimi panaikintos ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 2025 m. kovo 4 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu vykdymo sustabdymas. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šio kreditorės prašymo.
52. Aptariamu procesiniu prašymu suinteresuotas asmuo UAB „UHB Agro“ taip pat prašo skirti kreditorei UAB „BELOR“ 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio tokios baudos skyrimo pagrindus, reglamentuota, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė nė vieno iš pirmiau nurodytų pagrindų, leidžiančių pripažinti kreditorę UAB „BELOR“ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir už tai skirti jai baudą, taip pat nėra duomenų, kad kreditorė pasinaudojo kasacinio skundo teise akivaizdžiai ne pagal paskirtį.
53. Pareiškėja UAB „BELOR“, nesutikdama su suinteresuoto asmens UAB „UHB Agro“ į bylą pateiktu procesiniu prašymu, pateikė rašytinius paaiškinimus, ginčydama procesiniame dokumente jo dėstomus faktus.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis). CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą, nebegali būti pateikiami. Civilinio proceso įstatymo nuostatos taip pat nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, teikti papildomus rašytinius paaiškinimus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
55. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
57. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „BELOR“ pateiktas kasacinis skundas nebuvo patenkintas, suinteresuoti asmenys UAB „UHB Agro“ ir UAB „Cito bene“ bei atsakovė LUAB „Arvi Fertis“ įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
58. Pagal kasacinio teismo praktiką, užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 26 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, taikydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 Redakcija) koeficientus, vadovaujasi Valstybės duomenų agentūros skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių), skaičiuojamu nuo paslaugų apmokėjimo datos.
59. Suinteresuotas asmuo UAB „UHB Agro“ prašo priteisti jam iš pareiškėjos UAB „BELOR“ 4989,24 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms kasaciniame procese, atlyginti. Nurodytas išlaidas suinteresuotas asmuo grindžia 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0722 ir 2025 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, laikytina, kad šios išlaidos skirtos už atsiliepimo parengimą ir pateikimą į kasacinį skundą. Apskaičiuojant suinteresuotam asmeniui UAB „UHB Agro“ priteistiną sumą už 2025 m. spalio 6 d. apmokėtą sąskaitą dėl teisinės pagalbos pagal sutartį suteikimo, taikytinas Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas 2025 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2387 Eur. Suinteresuoto asmens UAB „UHB Agro“ patirtos 4989,24 Eur išlaidos viršija šią maksimalią Rekomendacijose nustatytą sumą, todėl mažinamos iki maksimalios sumos ir jam iš pareiškėjos priteistina Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota suapvalinta suma 4058 Eur (2387 Eur × 1,7).
60. Suinteresuotas asmuo UAB „Cito bene“ prašo priteisti jam iš pareiškėjos UAB „BELOR“ 1800 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas suinteresuotas asmuo grindžia 2025 m. rugsėjo 30 d. išankstine sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20251021/10 ir 2025 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė LUAB „Arvi Fertis“ prašo priteisti jai iš pareiškėjos UAB „BELOR“ 3509 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas bendrovė grindžia 2025 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2025-125 ir 2025 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovės ir suinteresuoto asmens UAB „Cito bene“ prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl nurodytos sumos priteisiamos iš pareiškėjos UAB „BELOR“.
61. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas LUAB „Arvi fertis“ realizuoti turimas reikalavimo teises, ginčijamas: 1) Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-503-XX/2024, 2) Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-512-XX/2024, 3) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-130-967/2024, 4) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-971-643/2024, 5) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1565-779/2024, 6) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1578-936/2024, 7) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2001-614/2024, 8) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1987-981/2024, 9) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1989-852/2024, 10) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1988-392/2024, 11) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2042-580/2024, 12) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2066-560/2024, 13) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2096-936/2024, 14) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-306-541/2024, 15) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-563-638/2025, 16) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-881-560/2025, 17) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1416-661/2025. Netenkinus kasacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, panaikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“ (j. a. k. 303402007) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (j. a. k. 303276665) 4058 (keturis tūkstančius penkiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Cito bene“ (j. a. k. 305795865) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (j. a. k. 303276665) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ (j. a. k. 300632946) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (j. a. k. 303276665) 3509 (tris tūkstančius penkis šimtus devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas