Civilinė byla Nr. 2A-780-601/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12704-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 52.1.; 121.18.; 121.19.2.; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) UAB ,,Norvelita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Eurotopas“, atstovaujamos bankroto administratorius UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ ieškinį atsakovei UAB ,,Norvelita“ dėl skolos, kylančios iš rangos sutarties, ir palūkanų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Norvelita“ 35 712,72 Lt skolos, 3 005,74 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo ir montavimo darbų sutartį Nr. 11-27, kuria ieškovė įsipareigojo įrengti epoksidinę grindų dangą atsakovės naujai statomame pastate. 2011-12-08 ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame abi šalys sulygo dėl sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų atsakovo statomame gamybiniame pastate. Šiame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 199 712,92 Lt. 2011-12-08 buvo sudarytas ir priedas prie atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame nurodyti defektai ir nebaigti darbai. Minėtu priedu šalys sulygo, jog defektus ieškovė ištaisys savo sąskaita. Šalims vykdant pirkimo–pardavimo ir montavimo darbų sutartį Nr. 11-27 bei atsižvelgiant į pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą bei jo priedą, atsakovei 2011-12-08 buvo išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra serija ERTU Nr. 00730 199 712,92 Lt sumai. Atsakovė iki šiol yra apmokėjusi tik dalį, t. y. 164 000 Lt sumos už atliktus darbus pagal 2011 m. gruodžio mėnesio aktą, todėl ieškovei liko skolinga 35 712,72 Lt sumą.
- Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b. l. 82-88).
- Priteisė iš atsakovo UAB „Norvelita“ ieškovo bankrutuojančios UAB „Eurotopas“ naudai 35 712,72 Lt skolos, 3 005,74 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (38 718,46 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
- Priteisė iš atsakovo UAB „Norvelita“ 1 162 Lt žyminio mokesčio ir 19,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2011-09-27 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo ir montavimo darbų sutartis Nr. 11-27 su priedais, pagal kurios 1.1 ir 5.2 punktus rangovas (ieškovas) įsipareigojo, remiantis sutartyje numatytomis sąlygomis ir priedais, pristatyti ir iškloti Vokietijos Remmers epoksidinę grindų dangą atsakovo statomame gamybiniam pastate bei priduoti atliktus darbus atsakovui. Užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir medžiagas bei sutartyje nustatyta tvarka už juos apmokėti. 2011-10-17 raštu ieškovas informavo atsakovą, jog dėl pagrindų kokybės negali prisiimti atsakomybės, kadangi betonavimo darbus atliko ne ieškovas. 2011-12-08 atliktų darbų aktas patvirtina, kad rangovas UAB „Eurotopas“ perdavė, o užsakovas UAB „Norvelita“ priėmė pirkimo–pardavimo ir montavimo darbų sutartyje nurodytus darbus. Už atliktus darbus 2011-12-08 atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ERT11 Nr. 00730 viso 199 712,92 Lt sumai. 2011-12-08 sudarytas UAB „Eurotopas“ defektų ir nebaigtų darbų sąrašas, pasirašytas abiejų šalių atstovų, kuriame šalys susitarė dėl sąraše nurodytų darbų atlikimo ieškovo sąskaita. Atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo 164 000 Lt sumą, likusios 35 712,92 Lt sumos mokėjimą sulaikė. 2012-02-07 raštu ieškovas nurodė, kad dalį defektų pašalino bei prašo sumokėti 65 712,92 Lt sulaikytą atsiskaitymą. 2012-04-12 raštu ieškovas pažymėjo, jog atsakovas nesuteikia galimybės iki galo pašalinti defektų bei paprašė iki 2012-04-18 suteikti galimybę. Atsakovas pripažino, jog patalpų atlaisvinimas jam būtų nuostolingas, todėl ieškovo prašymu patalpų darbams vykdyti nesuteikė. 2012-06-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog nurodytose patalpose grindyse yra įdubimų, kaupiasi vanduo, daugiau jokių defektų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atliktų rangos darbų kokybės ir jų apmokėjimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.644 str. 1 d. bei 6.655 str. 1 d. pažymėjo, kad nurodytoje normoje nustatyta pagrindinė darbų apmokėjimo sąlyga – tinkamai ir laiku atlikti darbai. Pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir užfiksuojama darbų priėmimo–perdavimo akte. Teismas vertino, kad abiejų šalių pasirašytas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas ir atliktų darbų aktas patvirtina, jog ieškovas sutartyje nurodytus darbus atliko. Kartu su darbų perdavimo–priėmimo aktu šalys sudarė defektų ir nebaigtų darbų sąrašą, kuriame nurodytus darbus ieškovas įsipareigojo atlikti savo sąskaita. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovo nurodyti bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti trūkumai sąlygoti ne rangovo netinkamu darbu, bet ankstesnio rangovo UAB ,,Bilderis“, betonavusio grindis, veiksmų, kuris atsakingas už grindų paruošimą. Šalys buvo sulygusios tik dėl epoksidinės grindų dangos atsakovo statomame gamybiniam pastate išklojimo. Ieškovas apie nekokybiškai paruoštas grindis dangos klojimui raštu informavo atsakovą. Teismas vertino, jog tai, kad ieškovas 2011-12-08 defektų ir nebaigtų darbų akte geranoriškai sutiko atlikti sutartyje nesulygtus darbus: sužeminti prieš tarpus esantį kalnelį (vandens nubėgimui) bei sutvarkyti grindis, kad nebūtų balų, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neatliko darbų pagal 2011-09-27 pirkimo–pardavimo ir montavimo darbų sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti. Teismas, priteisdamas ieškovui 35 712,72 Lt skolą, priteisė 3 005,74 Lt kompensuojamas palūkanas už tai, kad atsakovas vėlavo sumokėti likusią sumokėti sumą.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti, o teismui manant, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį negalėjo tinkamai įvykdyti dėl UAB ,,Bilderis“ netinkamai atliktų betonavimo darbų – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 93-95).
Motyvuose nurodė:
- Teismas konstatavo, kad bendrovės „Norvelita“ gamybinėse patalpose vanduo po plovimo nenuteka dėl to, kad betonavimo darbus netinkamai atliko UAB „Bilderis“, kas reiškia, kad teismo sprendimas turi įtakos UAB „Bilderis“ pareigoms ir jis turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu. Todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui.
- CK 6.659 str. 1 d. yra suformuluotas imperatyvas rangovo atžvilgiu – jei pastarajam tampa žinoma, kad yra grėsmė atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Rangovas (ieškovas) privalėjo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą ir pradėti galėjo tik gavus rašytinį užsakovo (atsakovo) nurodymą.
- Nesant rašytinio dokumento, kad UAB „Norvelita“ prisiima riziką dėl to, jog atlikus gamybinių patalpų grindų padengimą epoksidine danga, po plovimo stovės vanduo, perkelti atsakovui ar betonavimo darbus atlikusiam rangovui atsakomybę dėl galutinio rezultato trūkumų nėra galima.
- UAB ,,Bilderis“ direktorius S. M. nurodė, kad po ieškovo pretenzijos buvo atlikti papildomi grindų betonavimo darbai ir ieškovas pradėjo klojimo darbus patikrinęs atliktus darbus. Ieškovė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą nedaryti darbų tol, kol nebus sudarytos sąlygos tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Pradėjusi ir atlikusi darbus ieškovė prisiėmė riziką dėl galutinio rezultato. Tai, kad rangovas po papildomų betonavimo darbų atlikimo pradėjo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, reiškia, kad kliūčių tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvo.
- Teismas 2011-12-08 priedą prie atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto be jokio pagrindo laikė dokumentu, neliečiančiu ginčo šalių rangos teisinių santykių. Priešingai, šis dokumentas yra sudėtinė priėmimo–perdavimo akto dalis, rodanti, jog ieškovė suprato esanti atsakinga dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
- Vadovaujantis CK 6.658 str. 5 d. ir 6.662 str. 2 d. ieškovei trūkumų nepašalinus, atsakovė turėjo teisę sumą, reikalingą defektų pašalinimui, išskaityti iš sumos, priklausančios rangovui už darbus. Pagal 6.665 str. atsakovė turi teisę reikalauti iš rangovo sumažinti darbų kainą. Teismo sprendimas, kai reikia apmokėti už netinkamą rangos darbų atlikimą ir po to dar kartą apmokėti naujajam rangovui, negali būti laikomas teisingu ir protingu.
Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašė priteisti iš apeliantės UAB ,,Norvelita“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 99-103).
Motyvuose nurodė:
- Nepagrįsta, kad teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, teismo sprendimo argumentai savaime nesukuria UAB ,,Bilderis“ materialiųjų teisių ir pareigų apelianto atžvilgiu. Šiuo atveju teismas sprendime pateikė bylos faktinių aplinkybių vertinimą, aktualų ginčo dalykui. Reikalavimai UAB ,,Bilderis“ kyla iš atsakovės ir minėto rangovo tarpusavio sutartinių santykių (UAB ,,Bilderis“ apeliantei atliktų gamybinių patalpų grindų betonavimo).
- Ieškovei ar teismui nekilo pareiga UAB ,,Bilderis“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Jei atsakovė manė esant tai reikalinga, galėjo pati reikšti prašymą, tačiau nereiškė. Aktyviai naudojantis teisėmis pačiai UAB ,,Bilderis“ kilo pareiga įsitraukti į civilinės bylos Nr. 2-16592-285/2013 nagrinėjimą. UAB ,,Bilderis“ vadovas buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, todėl turėjo galimybes pateikti savo paaiškinimus dėl atsakomybės už defektų pašalinimą.
- Ieškovė informavo apeliantę apie galimas pasekmes, jeigu apeliantė nesudarys tinkamų sąlygų ieškovei pradėti darbus ir ieškovė juos turės pradėti esant netinkamai atliktiems betonavimo darbams, todėl apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė darbus pradėjo, nes buvo neva įsitikinusi, kad galės juos tinkamai pabaigti, nepagrįsti. Nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė galėjo darbus pradėti tik gavusi rašytinį apeliantės (užsakovo) nurodymą, kadangi pagal CK 6.659 str. 2 d. neįtvirtinta užsakovo nurodymo rangovui forma (rašytinė).
- Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė, pradėjusi darbus esant netinkamai atliktiems betonavimo darbams, tuo prisiėmė riziką dėl galutinio darbo rezultato, yra nelogiškas ir prieštaraujantis byloje pateiktam rašytiniam įrodymui – 2011-10-17 raštui. Teismas pagrįstai nesirėmė aplinkybe, kad apeliantė nebuvo raštu įsipareigojusi prisiimti rizikos dėl galutinio rezultato trūkumų, bet šią riziką prisiėmė nusprendusi nestabdyti ieškovės darbų pradžios, nors buvo informuota apie galimas pasekmes.
- Teismas įvertino ieškovės atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir tinkamai nustatė jos ribas, todėl atmestini argumentai, kad Kauno apylinkės teismas 2011-12-08 priedą prie atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto be jokio pagrindo laikė dokumentu, neliečiančiu ginčo šalių rangos teisinių santykių, kadangi šis dokumentas yra sudėtinė priėmimo–perdavimo akto dalis, patvirtinanti, kad ieškovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti defektus ir atlikti papildomus darbus ir kt.,
- Ieškovė visų sutartinių darbų trūkumus pašalino, apeliantės įvardijami defektai yra laikytini papildomais nesutartiniais darbais, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo remtis CK 6.658 str. 5 d., kad apeliantė turi teisę atskaityti iš ieškovei mokėtinos skolos sumų. Visi defektų ir nebaigtų darbų sąraše nurodyti darbų trūkumai, susiję su tinkamu sutarties įvykdymu, ieškovės buvo pašalinti, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo ginčo atveju taikyti CK 6.662 str. 2 d.
- Teismo sprendimo teisingumas ar teismo nešališkumas negali būti pagrįstai siejamas su apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodytų materialinės teisės normų netaikymu skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime. Ieškovės atliktų rangos darbų tinkamumas buvo įrodytas ir teismo konstatuotas, o atsakovė turi teisę kreiptis dėl grindų dangos nelygumų ir įdubų pašalinimo ar jų šalinimo išlaidų atlyginimo į šiuos defektus nepašalinusią UAB ,,Bilderis“.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).
Byloje kilo ginčas dėl rangovo (ieškovės) atliktų darbų (grindų dangos nelygumų, nuolydžio nebuvimo) kokybės.
Nustatyta, kad apeliantei (užsakovei) grindis betonavo UAB „Bilderis“, o ieškovė padengė jas (išklojo) specialia epoksidine danga. Ieškovė nurodo, kad grindų dangos nelygumai ir nuolydžio nebuvimas atsirado dėl netinkamai išbetonuotų grindų, prieš atliekant darbus apeliantė apie tai buvo įspėta. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo - „teismas sutinka, su ieškovo teiginiu, jog atsakovo nurodyti bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti trūkumai sąlygoti ne rangovo netinkamu darbu, bet ankstesnio rangovo, betonavusio grindis, veiksmų“, ir priteisė iš apeliantės likusį įsiskolinimą už atliktus darbus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilus ginčui, kas yra atsakingas už grindų dangos nelygumus, t. y. ar rangovas UAB „Bilderis“, ar ieškovė (rangovas), į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti abu rangovai, nes pripažinus, kad už šių darbų kokybę vienas iš jų nėra atsakingas (ką šiuo atveju ir padarė teismas), atsakomybė tenka kitam. Kaip matyti, rangovas UAB „Bilderis“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, tačiau teismo sprendimu buvo konstatuota, jog dėl jo veiksmų (grindų betonavimo) atsirado darbų trūkumai, t. y. buvo konstatuota UAB „Bilderis“ atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų. Tokiu būdu, neįtraukus UAB „Bilderis“ dalyvaujančiu byloje asmeniu, buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų (pripažinta atsakinga už darbų trūkumus) ir atimta jai galimybė ginčyti tokį teismo sprendimą.
Panaikinus apskųstą teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Virginija Gudynienė
Izolda Nėnienė