Administracinė byla Nr. I-1791-554/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01200-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjo A. B. skundu,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. B. skundas atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 209 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ pakeitimo, 2009 m. spalio 14 dienos Nr. 1-120.
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ 2 straipsnio 13,14,15 dalys) ir Viešojo administravimo įstatymas (2 straipsnio 8, 9,10 dalys) apibrėžia, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei; individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. A5-63/2003, AS438-763/2009), kad norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.
Pareiškėjas ginčija Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymą „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ pakeitimo, kurio 1 punktu buvo pakeistas Lėšų taupymo plano, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ 6 punktas ir jis išdėstytas taip: „6. Nuteistųjų (suimtųjų) kamerose šviesiu paros metu nuo kovo mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) ir nuo spalio mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 15.00 val.) išjungti dirbtino apšvietimo lempas“, o 2 punktu pavesta Administracijos reikalų skyriui su įsakymu pasirašytinai supažindinti Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuosius padėjėjus“.
Įvertinus skundžiamą įsakymą, darytina išvada, kad jis turi norminio administracinio akto požymius, t.y. jame įtvirtinti bendro požymio nurodymai, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų, šis įsakymas nustato taisykles individualiais požymiais neapibrėžtų asmenų ratui, o ne konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Todėl skundžiamas įsakymas vertintinas kaip norminis administracinis aktas.
Norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t.y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr. LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008).
ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą, ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokia konkreti byla dėl pareiškėjo skunde nurodytų jo teisių pažeidimo teisme nėra nagrinėjama, be to, pareiškėjas jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu ir neskundžia.
Pareiškėjo skundas nėra susijęs ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia bylą, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos, todėl pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakoma priimti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjas,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti A. B. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti A. B. .
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Algis Markevičius