Administracinė byla Nr. A-634-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04676-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) viršininko 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 9P-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. T. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2022 m. birželio 30 d. gavo pranešimą, kad yra sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, įforminant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ProBioSanus“ 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus metrologijos srities teisės aktų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3870(R22) (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir surašant 2022 m. gegužės 9 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. PR/21/R-3(6.20.1) (toliau – ir Protokolas). Komisijos sudarymo pagrindas nebuvo nurodytas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. gavo Įsakymą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nesutiko su skirta tarnybine nuobauda, nes galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant įstatymus, Inspekcijos viršininko įsakymus ir Inspekcijos nustatytas darbo tvarkos taisykles ir proporcingumo principą, o priimtas galutinis sprendimas neadekvatus Komisijos išvadoms.
2.2. Surašant Patikrinimo aktą tikrai buvo klaidingai nurodyti patikrintų produktų su nustatytais pažeidimais pavadinimai. Klaida pasikartojo ir surašant Protokolą. Tačiau surašyti neatitikimai neturėjo įtakos bendram nustatytų pažeidimų kiekiui. Buvo nustatyta dviejų produktų po 5 vnt. ir 6 vnt. masės neatitikimų. Produktų prekių kiekio neatitikimai galėjo būti traktuojami kaip mažareikšmis pažeidimas, jeigu nebūtų nustatytas dar vienas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio l dalyje (pateikimas rinkai ar tiekimas rinkai arba ženklinimas pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus), kas ir buvo traktuojama kaip pagrindinis pažeidimas. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda. Komisijai buvo pateiktas paaiškinimas dėl padarytos klaidos galimos priežasties. Taipogi Komisijai buvo atsakyta į pateiktus klausimus. Tačiau pareiškėjas nebuvo supažindintas su Komisijos motyvuotomis išvadomis. Pareiškėjo nuomone, pradelsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminai, nes Komisija sukurta 2022 m. birželio 22 d., o Įsakymas pasirašytas 2022 m. rugsėjo 26 d.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovas atliko visus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuriame nėra nustatyta prievolė pranešime dėl galimo nusižengimo tyrimo nurodyti komisijos sudarymo pagrindą. Inspekcijos viršininko įsakymai ir nustatytos darbo tvarkos taisyklės neturi ir negali turėti įtakos atliekant galimų tarnybinių nusižengimų tyrimus, kadangi šie procesai reglamentuojami aukštesnės galios teisės aktais.
3.2. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. motyvuotoje išvadoje Nr. 161VD-437(1.4) „Dėl I. T. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo atsakovui yra neprivalomas. Pripažindamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir parinkdamas konkrečią tarnybinę nuobaudą, atsakovas objektyviai vertino ir atsižvelgė į Komisijos Išvadoje pateiktus nustatytus faktus ir juos pagrindžiančius įrodymus, siekė, kad paskirta tarnybinė nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sunkumą bei turėjo tikslą ne tik nubausti pareiškėją, bet ir daryti įtaką jo elgesiui, nes kitu atveju susilpnėtų jos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir kitiems atsakovo įstaigoje dirbantiems valstybės tarnautojams. Skiriant tarnybinę nuobaudą atsakovas vertino veiką, kuria padarytas tarnybinis nusižengimas, ir nusižengimo sudėties subjektyviuosius elementus – asmens kaltės formą, motyvus, kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo kaltė įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Dėl pareiškėjo veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą, nesustabdžius reikalavimų neatitinkančių prekių tiekimą į rinką kilo žala ne tik atsakovo reputacijai, bet ir vartotojams, įsigyjantiems neatitinkančias reikalavimų prekes. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas planinį UAB „ProBioSanus“ patikrinimą ne klaidingai nurodė patikrintų produktų su nustatytais pažeidimais pavadinimus, bet iš esmės klaidingai surašė Patikrinimo aktą, nesivadovaudamas Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 11V-255 „Dėl fasuotų prekių kiekio kontrolės teisinės metrologijos reikalavimų atitikčiai nustatyti tvarkos aprašu“ (toliau – ir Fasuotų prekių aprašas). Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 punktu, prekės, neatitinkančios reikalavimų, laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, turėjo būti uždraustos tiekti rinkai, kad vartotojai, pirkdami prekes, nebūtų klaidinami. Komisija Išvadoje, atsižvelgdama į Aprašo reikalavimus, nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas – netinkamai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliktas planinis patikrinimas, patikrinimo rezultatų įforminimas, jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (žala) – vartotojai nebuvo apsaugoti nuo netinkamai sufasuotų prekių įsigijimo ir dėl šios priežasties buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių – netinkamai atliktas planinis patikrinimas ir rezultatų įforminimas suponavo galimybę ir toliau tiekti prekybai neatitinkančias reikalavimų prekes ir klaidinti vartotojus.
3.3. UAB „ProBioSanus“ padarytas metrologijos srities teisės aktų pažeidimas turėjo būti nagrinėjamas ir, esant pažeidimams, sankciją, vadovaujantis Metrologijos įstatymo nuostatomis, turėjo skirti Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 11V-58 (1.2) sudaryta Komisija juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti (toliau – ir Pažeidimų komisija). Dėl pareiškėjo netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintų pažeidimo aplinkybių, pažeidimo faktinių įrodymų ir netinkamo pareigų atlikimo Pažeidimų komisija negalėjo įvertinti visų aplinkybių skiriant UAB „ProBioSanus“ Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus.
3.4. Pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, įvertintos visos aplinkybės ir nustatyti kaltės įrodymai. Komisija, gavusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimą Nr. 161VD-420(1.4Mr), papildomai 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į pareiškėją, pateikdama papildomus klausimus, siekiant objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti visas galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus atsakymus ir turimą faktinę medžiagą bei ją pagrindžiančius įrodymus, 2022 m. rugpjūčio 31 d. surašė motyvuotą Išvadą. Vadovaujantis Aprašo 20 punktu, pareiškėjas, per Lietuvos metrologijos inspekcijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir eDVS), buvo supažindintas ir susipažino su Įsakymu. Atsakovas iš pareiškėjo nėra gavęs prašymo susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, vadovaujantis Aprašo 221 punktu. Apie teisę susipažinti su neįslaptinta galimo tarnybinio nusižengimo medžiaga pareiškėjas buvo raštu informuotas Komisijos 2022 m. birželio 30 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 161VD-357(1.4Mr) (toliau – ir Pranešimas). Atsakovas vertino, jog išlaikyti visi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procesiniai veiksmai ir terminai. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Komisijos surašyta motyvuota Išvada.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. T. skundą.
5. Teismas, vadovavosi VTĮ ir Aprašo nuostatomis, susijusiomis su tarnybiniais nusižengimais, jų tyrimu, ir nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 5, 7 punktais bei atsižvelgęs į Komisijos juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti 2022 m. birželio 15 d. pasitarimo protokolo Nr. 161VD-327(1.27Mr) (toliau – ir Pasitarimo protokolas) 2.2 punktą, 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 11V-130(1.2) „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją Rytų regiono skyriaus vedėjo S. B. ir Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo I. T. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
5.2. Komisijos pirmininkė 2022 m. birželio 30 d. Panešimu pranešė pareiškėjui apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Kadangi pagal Aprašo 11 punktą į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų, Pranešime pareiškėjas buvo informuotas apie teisę pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. dėl atsakovo 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1 pareiškėjui suteiktų kasmetinių atostogų nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. imtinai. Pareiškėjas per eDVS su Pranešimu susipažino 2022 m. liepos 1 d.
5.3. Pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, kad galimai yra padarytas tarnybinis nusižengimas, atliekant UAB „ProBioSanus“ metrologijos srities teisės aktų laikymosi kontrolę (2022 m. balandžio 14 d. pavedimas atlikti planinį patikrinimą Nr. P-751(R22) (toliau – ir Pavedimas), surašant Patikrinimo aktą bei Protokolą, ir galimai pažeistos VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų bei Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 11V-184 „Dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6, 7, 9 ir 16 punktų nuostatos.
5.4. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad surašant UAB ,,Pro BioSanus“ Patikrinimo aktą ir Protokolą galimai buvo padarytos kelios techninės klaidos. Surašyto protokolo forma yra naujai sukurta ir tuo metu dar nebuvo galutinai patvirtinta. Surašant tokius dokumentus yra didelė tikimybė padaryti technines klaidas (Pranešime nenurodyta, kokios klaidos yra padarytos). Tačiau padarytos techninės klaidos, kurios nepakeičia surašyto dokumento esmės ir rezultatų, traktuojamos kaip galimas tarnybinis nusižengimas, yra neproporcingas pareiškėjo darbų vertinimas.
5.5. Komisija 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškėjui papildomus klausimus, į kuriuos buvo prašoma atsakyti per 5 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. imtinai. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymus į Komisijos užduotus papildomus klausimus.
5.6. Komisija 2022 m. rugpjūčio 31 d. surašė motyvuotą išvadą Nr. 161VD-437(1.4Mr) „Dėl I. T. tarnybinio nusižengimo“, kurioje nurodė, kad pareiškėjas, netinkamai vykdydamas pavestą užduotį, nekokybiškai rengdamas dokumentus, pateikdamas neteisingus duomenis, siųsdamas nekokybiškai ir neatsakingai parengtus dokumentus juridiniam asmeniui, padarė tarnybinį nusižengimą atliekant UAB „ProBioSanus“ metrologijos srities teisės aktų laikymosi kontrolę (Pavedimas), t. y. surašant Patikrinimo aktą ir Protokolą, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto („Valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“) ir 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto („Valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“) bei Pareigybės aprašymo 6 punkto („Koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su priežiūrą ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais“), 7 punkto („Koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą arba prireikus atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas“), 9 punkto („Koordinuoja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja susijusią informaciją“) ir 16 punkto („Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka tiria juridinių asmenų padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, taiko ūkio subjektams Metrologijos įstatyme ir techniniuose reglamentuose nurodytas poveikio priemones“) nuostatas. Pareiškėjo tarnybinis sudėtinis tęstinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigėsi, kai I. T. surašė ir pasirašė Protokolą. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas, padarytas 2022 m. gegužės 9 d., dėl aplaidumo. Laikytina, kad I. T. kaltė gali būti įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo metu nustatyta, kad dėl I. T. veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą kilo žala Inspekcijos reputacijai. Dėl I. T. netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintas pažeidimo aplinkybes, pažeidimo faktinius įrodymus ir netinkamo pareigų atlikimo Pažeidimų komisija negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, skiriant UAB „ProBioSanus“ Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Komisija nenustatė I. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodytų VTĮ 35 straipsnyje ar kituose įstatymuose. I. T. atsakymai į pateiktą Pranešimą ir į papildomus Komisijos klausimus yra neišsamūs, kaltė nepripažinta. Vertinant ankstesnę I. T. tarnybinę veiklą, nustatyta, kad 2008–2013 m. ir 2015–2021 m. tarnybinės veiklos vertinimo metu I. T. įvertintas gerai, 2005–2007 m., 2014 m. ir 2022 m. – labai gerai. Vertinant ankstesnę tarnybinę veiklą taip pat nustatyta, kad I. T. ne kartą buvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis: 1999 m., 2002 m. ir 2012 m. skirtas papeikimas, 2000 m. – griežtas papeikimas, 2015 m. ir 2019 m. – pastaba. Komisija pasiūlė I. T. skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte – pastabą.
5.7. Inspekcijos viršininkas vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 34 straipsniu, Aprašo 15 punktu ir 17.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
6. Teismas, ištyręs tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą, atmetė pareiškėjo argumentus dėl pradelstų tyrimo atlikimo terminų, nustatęs, kad atsakovas nepažeidė VTĮ ir Apraše nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros ir terminų.
7. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, atmetė ir pareiškėjo argumentus, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant įstatymus, Inspekcijos viršininko įsakymus ir Inspekcijos nustatytas darbo tvarkos taisykles bei proporcingumo principą, o priimtas galutinis sprendimas neadekvatus galimoms Komisijos Išvadoms, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kokios būtent teisės normos yra pažeistos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Byloje nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmai yra atlikti vadovaujantis VTĮ ir Aprašo nuostatomis. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad Inspekcijos viršininko įsakymai ir Inspekcijoje nustatytos darbo tvarkos taisyklės neturi ir negali turėti įtakos atliekant galimų tarnybinių nusižengimų tyrimus, kadangi šie procesai reglamentuojami aukštesnės galios teisės aktais.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teisės pažeidimų kvalifikavimo, tarnybinių nusižengimų sudėties aspektais, analizavo VTĮ įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas, Pareigybės aprašymo nuostatas, dėl kurių nesilaikymo dėl pareiškėjo buvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas planinį UAB „ProBioSanus“ patikrinimą ne klaidingai nurodė patikrintų produktų su nustatytais pažeidimais pavadinimus, bet iš esmės klaidingai surašė Patikrinimo aktą, nesivadovaudamas Fasuotų prekių aprašu. Pagal Fasuotų prekių aprašo 5 punktą pas gamintoją, fasuotoją ar importuotoją nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, regiono skyriaus vedėjas informuoja Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininką ir sprendžia dėl poveikio priemonės taikymo ir organizuoja patikrinimus pas platintojus. Pas platintojus nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, fasuotų prekių kiekio patikrinimo rezultatai (svėrimo protokolai) perduodami Lietuvos metrologijos inspekcijos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra gamintojas, fasuotojas ar importuotojas ir platintojui nurodoma fasuotas prekes, neatitinkančias reikalavimų, pašalinti iš prekybos. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 punktu, prekės, neatitinkančios reikalavimų, laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, turėjo būti uždraustos tiekti rinkai, kad vartotojai, pirkdami prekes, nebūtų klaidinami.
9. Teismas nurodė, kad Komisija Išvadoje nustatė pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtį, t. y. buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas – netinkamai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliktas planinis patikrinimas, patikrinimo rezultatų įforminimas, jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (žala) – vartotojai nebuvo apsaugoti nuo netinkamai sufasuotų prekių įsigijimo ir dėl šios priežasties buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių – netinkamai atliktas planinis patikrinimas ir rezultatų įforminimas suponavo galimybę ir toliau tiekti prekybai neatitinkančias reikalavimų prekes ir klaidinti vartotojus. Taip pat, dėl pareiškėjo aplaidžiai atliktų pareigų Pažeidimų komisija negalėjo išnagrinėti UAB „ProBioSanus“ galimai padaryto pažeidimo vadovaujantis Metrologijos įstatymo nuostatomis. Būtent dėl pareiškėjo netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintų pažeidimo aplinkybių, pažeidimo faktinių įrodymų ir netinkamo pareigų atlikimo Pažeidimų komisija negalėjo įvertinti visų aplinkybių, skiriant UAB „ProBioSanus“ Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus (Pasitarimo protokolo kopija, Inspekcijos 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. N/21-5(6.21Mr) „Dėl UAB „ProBioSanus“ metrologijos srities teisės aktų pažeidimo“ kopija). Komisija Išvadoje kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad surašyti neatitikimai neturėjo įtakos bendram nustatytų pažeidimų kiekiui ir, kad produktų prekių kiekio neatitikimai galėjo būti traktuojami kaip mažareikšmis pažeidimas. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų bei Pareigybės aprašymo 6, 7, 9 ir 16 punktų nuostatas.
10. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (VTĮ 33 str. 3 d. 2 p.), nors Komisija siūlė skirti pastabą. Įvertinęs atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus dėl nuobaudos parinkimo, teismas jiems pritarė ir sprendė, jog parinkta nuobauda – papeikimas šiuo atveju yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjas netinkamai vykdė pavestą užduotį, nekokybiškai rengė dokumentus, pateikė neteisingus duomenis, siuntė nekokybiškai ir neatsakingai parengtus dokumentus juridiniam asmeniui, neteisingai surašė tiek Patikrinimo aktą, tiek ir Protokolą, pažeidė kelių teisės normų reikalavimus, pareiškėjo tarnybinis sudėtinis tęstinis nusižengimas yra vertinamas kaip trunkamojo pobūdžio, pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, I. T. kaltė vertintina kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Teismas pažymėjo, jog dėl I. T. veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą kilo žala Inspekcijos reputacijai – Pažeidimų komisija negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, skiriant UAB „ProBioSanus“ Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje taip pat nurodyta, kad I. T. atsakymai į pateiktą Pranešimą ir į papildomus Komisijos klausimus yra neišsamūs, pareiškėjas savo kaltės nepripažino.
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su Išvada, nustatęs, jog pareiškėjas per eDVS buvo supažindintas ir susipažino su Įsakymu (eDVS „Veiksmų istorijos išrašas“ kopija). Pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė prašymą atsakovui susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, vadovaujantis Aprašo 221 punktu. Teismas pažymėjo, kad apie teisę susipažinti su neįslaptinta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga pareiškėjas buvo raštu informuotas Komisijos Pranešimu.
12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, visapusiškai, įvertintos visos aplinkybės ir nustatyti įrodymai, įskaitant ir pareiškėjo paaiškinimus bei atsakymus į papildomus Komisijos klausimus dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo nustatytos visos pareiškėjo atsakomybei reikšmingos aplinkybės: tarnybinio nusižengimo faktas, kaltės forma, įvertintas teisės aktais pavestų funkcijų svarbumas, bei tai, kad toks pareiškėjo pažeidimas daro neigiamą įtaką atsakovo reputacijai, todėl Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga nuobauda padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas, pripažinęs Įsakymą pagrįstu ir teisėtu, atmetė pareiškėjo skundą.
III.
13. Pareiškėjas I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes šiais aspektais:
14.1. Byloje tvirtinama, kad Patikrinimo aktas surašytas nesivadovaujant Fasuotų prekių aprašu, tačiau prekių kiekio kontrolė buvo atlikta vadovaujantis Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 (toliau – ir Reglamentas). Šis faktas nurodytas Patikrinimo akte. Visi atlikti kontrolės veiksmai atitinka Reglamento reikalavimus. Fasuotų prekių aprašas taisomas dėl jo neatitikties Reglamentui;
14.2. Neginčijant Patikrinimo akte ir Protokole dėl rūpestingumo stokos nesąmoningai padarytų klaidų (supainiotų dviejų produktų pavadinimo vietų) bei gailintis dėl jų, ši klaida nepagrįstai traktuojama kaip netinkamas ir netikslus metrologinės srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimas bei netikslus pažeidimo aplinkybių, faktinių įrodymų nustatymas ir netinkamas pareigų atlikimas. Tokiu būdu atimama teisė padaryti elementarią žmogišką klaidą, paliekama pareiga tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių dėl nepakankamo nerūpestingumo neįvykdžius, skiriama tokia tarnybinė nuobauda, kuri darytų įtaką tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems įstaigoje dirbantiems valstybės tarnautojams;
14.3. Patikrinimo aktą pasirašęs ūkio subjekto atstovas neturėjo pretenzijų jo turiniui, laiku apmokėjo skirtą nuobaudą, įvykdžius Patikrinimo akte surašytus nurodymus. Taip pat nebuvo jokių pretenzijų Protokolo turiniui. Pasirašytas Protokolas buvo perduotas Pažeidimų komisijai, kuri pati priėmė sprendimą neorganizuoti posėdžio dėl UAB „ProBioSanus“ galimai padaryto pažeidimo. Neaišku, ar galėjo kilti žala institucijai dėl neorganizuoto posėdžio;
14.4. Tvirtinama, kad dėl pareiškėjo kaltės prekės, neatitinkančios reikalavimų, laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, nebuvo uždraustos tiekti rinkai, kad vartotojai, pirkdami prekes, nebūtų klaidinami. Tokiu būdu vartotojai nebuvo apsaugoti nuo netinkamai sufasuotų prekių įsigijimo ir buvo pažeistos vartotojų teisės. Tačiau pats teismas pažymėjo, kad pagal Fasuotų prekių aprašo 5 punktą <...> regiono skyriaus vedėjas informuoja Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininką ir sprendžia dėl poveikio priemonės taikymo ir organizuoja patikrinimus pas platintojus. Pas platintojus nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, fasuotų prekių kiekio patikrinimo rezultatai (svėrimo protokolai) perduodami Lietuvos metrologijos inspekcijos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra gamintojas, fasuotojas ar importuotojas ir platintojui nurodoma fasuotas prekes, neatitinkančias reikalavimų, pašalinti iš prekybos. Visus šiuos veiksmus turėjo organizuoti regiono skyriaus vedėjas. Tokiu būdu tvirtinimas, kad dėl pareiškėjo netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo įforminimo, netiksliai apibūdintų aplinkybių, dėl kurių kilo žala ne tik Inspekcijos reputacijai, bet ir vartotojams, įsigyjantiems neatitinkančias reikalavimų prekes, neatitinka tikrovės. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, kuri pareiškėjui turi būti pakeista;
14.5. Sutiktina su Komisijos išvada dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, tačiau griežtesnio sprendimo skirti papeikimą yra neaiškios priežastys, iniciatorius (pareiškėjui nebuvo pateiktas tarnybinis pranešimas, dėl kurio buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo procesas).
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei akcentuoja, kad:
15.1. Apeliaciniame skunde minimas Reglamentas neapima reikalavimų fasuotoms prekėms, nepatenkančioms į Reglamento taikymo sritį, kas ir buvo nustatyta bei konstatuota Komisijos Išvadoje.
15.2. Pažeidimų komisija aptariamą klausimą nagrinėjo 2022 m. birželio 15 d. posėdyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val., byloje yra tai pagrindžiantys įrodymai (Pasitarimo protokolo kopija);
15.3. Pareiškėjas, gavęs Rytų regiono skyriaus vedėjo S. B. Pavedimą, po Patikrinimo akto surašymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus pas gamintoją, turėjo nedelsiant informuoti Rytų regiono skyriaus vedėją S. B., kuris, savo ruožtu, informaciją turėjo perduoti Inspekcijos viršininkui dėl planinio patikrinimo metu rastų fasuotų prekių kiekio neatitikimų ir organizuoti patikrinimus pas platintojus. Vėliau, pas platintojus nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, fasuotų prekių kiekio patikrinimo rezultatai (svėrimo protokolai) turėjo būti perduoti Inspekcijos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra gamintojas ir platintojams nurodyti fasuotas prekes, neatitinkančias reikalavimų, pašalinti iš prekybos vadovaujantis Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 punkto nuostatomis;
15.4. Atsakovas siekė, kad paskirta tarnybinė nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sunkumą bei turėjo tikslą ne tik nubausti pareiškėją, bet ir daryti įtaką jo elgesiui, nes kitu atveju susilpnėtų jos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir kitiems Inspekcijoje dirbantiems valstybės tarnautojams;
15.5. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus Pažeidimų komisijos Pasitarimo protokolą apie galimą tarnybinį nusižengimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 9P-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. T. skyrimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą priėjęs prie išvadų, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį paskirta adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda – papeikimas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, o jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešas interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgus į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija).
21. VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 str. 2 d. )(2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3136 redakcija).
22. VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.
23. Aprašo 14 punkte (2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 934 redakcija) nustatyta, jog ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.
24. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje <...> nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, <...> ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas (Aprašo 15 p.).
25. Pagal Aprašo 17.1 punktą (2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 934 redakcija) gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima, be kita ko, sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-789/2024).
27. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ji priimta vadovaujantis Išvada, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. Inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo I. T. ir vyriausiojo specialisto A. V. pasirašytuose Patikrinimo akte ir Fasuotų prekių kiekio kontrolės rezultatų protokole, 2022 m. gegužės 9 d. I. T. surašytame Metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokole Nr. PR/211R-3(6.20.1), 2022 m. gegužės 3 d. Inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo I. T. pasirašytame Šaukime Nr. 51SR-13 yra redakcinio ir / ar turinio neatitikčių, pateiktų klaidingų duomenų: Patikrinimo akte ir Fasuotų prekių kiekio kontrolės rezultatų protokole, Protokole neatitinka nurodytų tikrintos produkcijos defektuotų bandinių skaičiai. Visuose dokumentuose tikrinti bandiniai ir jų skaičiai nurodyti skirtingi; Patikrinimo akte ir Fasuotų prekių kiekio kontrolės rezultatų protokole skirtingai fiksuojami pažeidimai (Išvados priedas, Neatitikimų lentelė) (Išvados 3 p.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija Patikrinimo akte ir Protokole dėl rūpestingumo stokos nesąmoningai padarytų klaidų (supainiotų dviejų produktų pavadinimo vietų) bei gailisi dėl jų, tačiau mano, jog ši klaida nepagrįstai traktuojama kaip netinkamas ir netikslus metrologinės srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimas, pažeidimo aplinkybių, faktinių įrodymų nustatytas ir netinkamas pareigų atlikimas. Šiuo ir kitu apeliaciniame skunde nurodytu argumentu (dėl Reglamento taikymo patikrinimo metu) pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.
29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.
30. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai (be kita ko, Pažeidimų komisijos Pasitarimo protokolas, Išvada) patvirtina, kad Protokolas bei prie jo pridėtas Patikrinimo aktas parengti netvarkingai, nekokybiškai, netinkamai, nesilaikant Inspekcijos lokaliais teisės aktais nustatytų reikalavimų, be kita ko, Fasuotų prekių aprašo reikalavimų, kuris pareiškėją įpareigojo po patikrinimo, nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus pas gamintoją, nedelsiant ir tinkamai informuoti Rytų regiono skyriaus vedėją, kuris informaciją turėjo perduoti Inspekcijos viršininkui dėl Pavedimu atlikto planinio patikrinimo metu rastų fasuotų prekių kiekio neatitikimų ir organizuoti patikrinimus pas platintojus. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas to nepadarė. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė dėl Reglamento taikymo patikrinimo metu nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir nekeičia susiklosčiusios situacijos vertinimo, nes būtent Fasuotų prekių aprašas nustato Lietuvos metrologijos inspekcijos atliekamų fasuotų prekių kiekio patikrinimų organizavimo eigą, procesus ir galimas taikyti poveikio priemones, siekiant užtikrinti, kad fasuotos prekės atitiktų teisinės metrologijos reikalavimus, nustatytus, be kita ko, Reglamente (Fasuotų prekių aprašo 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje visi tarnybinio nusižengimo elementai nustatyti pakankamai išsamiai: pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojo elgesį reglamentuojančias taisykles (VTĮ 16 str. 1 d. nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (4, 6 p.), Pareigybės aprašymo 6, 7, 9 ir 16 p. nuostatas), netinkamai vykdydamas pavestą užduotį (Pavedimą), nekokybiškai rengdamas dokumentus, pateikdamas neteisingus duomenis, siųsdamas nekokybiškai ir neatsakingai parengtus dokumentus juridiniam asmeniui, pareiškėjo kaltė (nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas), o taip pat konstatuota, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo žala Inspekcijos reputacijai (Pažeidimų komisija negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, skiriant UAB „ProBioSanus“ Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiu, konstatuotina, kad šiuo atveju tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pripažintina pagrįsta ir teisėta, pareiškėjas šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) pareiškėjo argumentams dėl jo padarytų klaidų pildant Patikrinimo aktą bei Protokolą vertinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas šiuo aspektu.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime esantis tvirtinimas dėl jo netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo įforminimo, netiksliai apibūdintų aplinkybių, dėl kurių kilo žala ne tik Inspekcijos reputacijai, bet ir vartotojams, įsigyjantiems neatitinkančias reikalavimų prekes, neatitinka tikrovės.
32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Išvadoje, nei skundžiamame Įsakyme nėra nustatytų aplinkybių, susijusių su žalos atsiradimu vartotojams. Toks argumentas pateiktas atsakovo atsiliepime į skundą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. pasekmės (žala) – vartotojai nebuvo apsaugoti nuo netinkamai sufasuotų prekių įsigijimo ir dėl šios priežasties buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių – netinkamai atliktas planinis patikrinimas ir rezultatų įforminimas suponavo galimybę ir toliau tiekti prekybai neatitinkančias reikalavimų prekes ir klaidinti vartotojus.
33. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo argumentus dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmių vartotojams, todėl šie teismo motyvai šalintini iš teismo sprendimo kaip nepagrįsti.
34. Byloje nustatyta, kad Pažeidimų komisija UAB „ProBioSanus“ padarytą metrologijos srities teisės akto pažeidimą pagal Protokolą nagrinėjo 2022 m. birželio 7 d. posėdyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val., todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo organizuotas posėdis dėl UAB „ProBioSanus“ galimai padaryto pažeidimo, kaip neatitinkantys byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas dalyvavo Pažeidimų komisijos posėdyje, todėl žinojo apie jo metu konstatuotus Protokolo bei Patikrinimo akto neatitikimus metrologijos srities teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nežinojo, ar negalėjo žinoti apie to paties posėdžio metu Pažeidimų komisijos pateiktą siūlymą inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl Rytų regiono skyriaus vedėjo ir pareiškėjo aplaidaus pareigų vykdymo (Pažeidimų komisijos Pasitarimo protokolo nutarimo 2.2 p.). Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, naudodamasis jam VTĮ 331 straipsnio 1 punktu suteikta teise (būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis), teikė prašymą atsakovui susipažinti su tarnybiniu pranešimu, dėl kurio buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo procesas, tad šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
35. Vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimui, teismų praktikoje pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3721-789/2022).
36. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su Komisijos siūlymu dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, nes neaiškios yra griežtesnės nuobaudos – papeikimo – priežastys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį (aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas), mastą (netinkamas vienkartinio Pavedimo vykdymas / įforminimas), nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės rūšį (nepakankamas rūpestingumas), pažeidimo pasekmes (žala Inspekcijos reputacijai, nes juridinis asmuo gavo netinkamai parengtus dokumentus), byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neginčija Patikrinimo akte ir Protokole padarytų klaidų, nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes (yra turėjęs ne tik tarnybinių nuobaudų (aktualios vėliausiai skirtos 2015 m. ir 2019 m. – pastaba, 2000 m. – griežtas papeikimas), bet ir gerai įvertintas tarnybinės veiklos vertinimo metu 2015–2021 m., o 2022 m. labai gerai), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslas galėtų būti pasiektas skiriant pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Įsakymo dalis yra keičiama, o pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba.
37. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, pakeisti Įsakymo 2 punktu pareiškėjui paskirtą nuobaudą – papeikimą – į pastabą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo I. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 9P-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. T. skyrimo“ 2 punktu pareiškėjui I. T. skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – į tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Kita skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė