Civilinė byla Nr. e2A-143-392/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23730-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) R. M., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvės projektai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bartoseka“, uždarajai akcinei bendrovei „Lemnas“, B. S., B. S., V. M., R. M., D. S., V. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lemastija“ dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 788209/1445184 dalys 0,9264 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovei įsigijus dalį žemės sklypo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lemastija“, šiuo metu jai priklauso viso 0,8837 ha, o tai sudaro 95,39 procentų viso žemės sklypo. Atsižvelgdama, jog žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, ir jų interesai dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo skiriasi, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, siūlydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis, o už ieškovei tenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalį atsakovams išmokant pinigines kompensacijas. Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo vertė yra 360 000 Eur, o 1 aro vertė 3 886 Eur. Ieškovė patikslintu ieškiniu siūlo atsakovams sumokėti po 10 000 Eur už arą, atitinkamai tenkančią kompensacijos dalį pagal bendrasavininko turimą žemės sklypo dalį. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Lemnas“ yra pareiškęs priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, ieškovė siūlo alternatyvų reikalavimą - atidalijimą su atsakove UAB „Lemnas“ pagal ieškovės parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame būtų atidalijama atsakovei UAB „Lemnas“ tenkanti žemės sklypo dalis, projekte pažymėta taškais 13, 14,15,16,20, sklypo dalis „2“, o ieškovei – sklypo dalis „1“, projekte pažymėta taškais 1,2,3,4,5,7,8,9,10,11,13.20,16,17,18. Šis atidalijimo būdas leis suformuoti du atskirus žemės sklypus, eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje. Likusiems atsakovams, kurių nuosavybės dalys yra mažos, ieškovė išmokėtų pinigines kompensacijas. Tuo atveju, jei nei vienas iš siūlomų atidalijimo variantų nebūtų priimtini atsakovams ir teismas manytų, jog nėra pagrindo jų tenkinti, ieškovė prašo atidalinti ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei žemės sklypą „1“, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinyje pažymėtą taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 20,16,17,18, o atsakovams 0,0428 ha žemės sklypą „2“- brėžinyje pažymėtą taškais 13, 14, 15, 16, 20. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu pažymi, jog sprendžiant ginčą tarp bendraturčių, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip yra palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. 2021 m. balandžio 15 d. ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų, nekeisdama alternatyvių reikalavimų esmės, padidino atsakovams priteistinas piniginių kompensacijų sumas ir ieškinio reikalavimus patikslino. Pagrindas padidinti (perskaičiuoti) atsakovams priteistinas pinigines kompensacijas už ieškovei atidalijimo būdu atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis, yra į bylą pateiktas UAB „Partner LT“ 2021 m. kovo 16 d. surašytas vertinimas Nr. IP-K-21-03-12-A7, kurio duomenimis žemės sklypo 1 aro kaina yra 21 601 Eur. Tokiu būdu ieškovė siūlo už jai atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis atsakovei UAB „Bartoseka“ sumokėti 4 104,19 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ - 57 458,66 Eur, atsakovams B. S. ir B. S. - 3 240,15 Eur, atsakovei B. S. - 2 376,11 Eur, atsakovui V. M. - 5 832,27 Eur, atsakovui R. M. - 5 832,27 Eur, D. S. - 3 024,14 Eur, atsakovei V. G. - 10 368,48 Eur dydžio pinigines kompensacijas.
2. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog žemės sklypo atidalijimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, jog būtų pradėjusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo procesus. Projektas nėra išviešintas, apie projekto rengimą neinformuoti bendrasavininkai. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės siūlomos kompensacijos dydis yra visiškai nepagrįstas.
3. Atsakovė UAB „Lemnas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškovės pateikti alternatyvūs reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo natūra nėra pagrįsti įstatymu keliamais reikalavimais, t. y. ieškovės pateiktas projektas nebuvo tinkamai parengtas, išviešintas ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tuo remiantis tokie ieškininiai reikalavimai negali būti tenkinami. Tais atvejais, kai yra galimybė kitokiu būdu išspręsti bendraturčių naudojimosi daiktu nesutarimus, prioritetas turėtų būti teikiamas bet kokiam kitam būdui, tačiau ne kompensacijos priteisimui. Be to, ieškovės prašymas priteisti kompensacijas atsakovams už jų perleidžiamas nekilnojamojo turto dalis, tikėtina, neatitinka žemės sklypo rinkos kainų. Būtina atsižvelgti į tai, kad prie pat žemės sklypo bus projektuojama Šiaurinė gatvė, kurios metu yra sprendžiami aukštos įtampos tinklų iškėlimo iš žemės sklypo klausimai. Būtent tai pagerins šalia žemės sklypo esančią infrastruktūrą bei padidins žemės sklypo rinkos vertę.
4. Atsakovai V. M., R. M. ieškinį prašo atmesti. Nurodo, jog žemė, kaip turtinis vienetas ir žemė, kaip verslo objektas yra du skirtingi dalykai. Teigia, jog yra pasirengę laikytis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nevaržyti bendraturčių teisės įvykdyti verslo projektą bei įnešti savo turto dalį, vėliau gaunant pelno dalį iš verslo. Atsakovų nuomone, maksimali kaina už žemę arba maksimali nauda iš kitokio verslo, susijusio su nurodytu žemės sklypu, gali būti gauta tada, kai bus realizuojama arba panaudojamas visas žemės sklypas.
5. Analogiškais argumentais atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir atsakovė V. G..
6. Atsakovė UAB „Bartoseka“ pateikė priešieškinį, kuriuo siūlo absoliutų atidalijimo būdą, iš nuosavybės teisinių santykių pasitraukiant visiems bendraturčiams, jai priteisiant visą žemės sklypą natūra. Priešieškiniu atsakovė sutinka visiems bendraturčiams išmokėti pinigines kompensacijas už jiems priklausančias žemės sklypo dalis po 11 000 Eur už arą, t. y. vienu tūkstančiu daugiau, nei pirminiame ieškinyje siūlo ieškovė. Tokiu būdu atsakovė ieškovei bei likusiems atsakovams už jai tenkančias jų nekilnojamojo turto dalis siūlo išmokėti pinigines kompensacijas: ieškovei UAB „Laisvės projektai“ - 972 070 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ – 29 260 Eur, atsakovams B. S. ir B. S. – 1 650 Eur, B. S. – 1 210 Eur, V. M. – 2 970 Eur, R. M. – 2 970 Eur, atsakovei D. S. – 1 540 Eur ir V. G. – 5 280 Eur. Pažymi, jog atsakovė priklauso UAB „NT draudimo grupė“ įmonių grupei, kurios veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, pirkimas, pardavimas, nuoma bei kitos operacijos. Nekilnojamojo turto rinkoje ji veikia kaip profesionalus dalyvis, turi patirtį ir pajėgumus įgyvendinti projektus. Finansinė padėtis patvirtina realias galimybes sumokėti priešieškinyje nurodytą piniginę kompensaciją bendraturčiams. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškiniu dėl turto atidalijimo, nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovės UAB „Bartoseka“ turima žemės sklypo dalis yra itin maža (0,19 aro arba 19 kv. m) ir realiai atidalinti jos natūra negalima. Atsižvelgiant į tai, atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Ieškovės žemės sklypo dalies priverstinis paėmimas, kaip to reikalauja UAB „Bartoseka“ priešieškiniu, atsižvelgiant į ieškovės valdomą žemės sklypo dalį, laikytinas esminiu nuosavybės teisių pažeidimu. Toks atidalijimas ieškovės teigimu, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Priešieškinį laiko nemotyvuotu, nes atsakovė UAB „Bartoseka“ niekaip nepagrindžia, kodėl būtent jai turėtų būti priteisiama žemė natūra, už ją išmokant ieškovei piniginę kompensaciją.
8. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. prašo priešieškinį atmesti bei priteisti iš UAB „Bartoseka“ atsakovų bylinėjimosi išlaidas (900 Eur), susijusias su atsiliepimo į priešieškinį parengimu. Nurodo, jog atsakovės reikalavimas atidalinti neturi būti suabsoliutinamas. Toks atsakovės prašymas prieštarauja sisteminiam teisės normų taikymo principui, teismų praktikai ir Lietuvos Respublikos ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Pažymi, jog UAB „Bartoseka“ nuosavybės teisė atsirado išvestiniu nuosavybės įgijimo būdu, taigi ji prisiėmė riziką, jog ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis ir verslo projektą jai gali tekti įgyvendinti su bendraturčiais. Atsakovų V. M., R. M. ir V. G. nuosavybės įgijimo būdas yra specifinis tuo, jog jiems buvo atkurta nuosavybės teisė, be to, su žeme juos sieja ir emocinis ryšys, nes tai jų protėvių nuosavybės teise valdyta žemė, kuri buvo nacionalizuota. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su ginčo žeme susieta tik verslo santykiais, verslo projekto duodamas pelnas gali ženkliai viršyti teoriškai apskaičiuotą žemės sklypo vertę. Nurodo, jog jie nori dalyvauti verslo subjektų būsimame verslo projekte ir gauti pelną. Patvirtina, jog tam netrukdys bei duos visus sutikimus. Tiek UAB „Bartoseka‘, tiek ir UAB „Laisvės projektai“ interesas negali būti laikomas viešuoju interesu. Nuosavybė gali būti apribota tik esant konvencijos įtvirtintoms sąlygoms, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis. Tarptautiniai dokumentai, kuriuos yra Lietuva ratifikavusi, imperatyviai numato, kad nuosavybė gali būti ribojama tik įstatymų numatytais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas.
9. Atsakovė UAB „Lemnas“ su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog siūlomos priteisti kompensacijos už žemės sklypą UAB „Bartoseka“ nepagrindžia žemės sklypo rinkos kainos duomenimis. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Atidalijimo būdo priteisiant piniginę kompensaciją taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos. Nurodo, jog nepageidauja gauti kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies perleidimą kitam asmeniui, ar tai būtų ieškovė, ar atsakovė UAB „Bartoseka“, kadangi siekia išlaikyti nuosavybės teisę į žemės sklypą. Šioje žemės sklypo dalyje ji galėtų vystyti komercinę-ūkinę veiklą. Tai netrukdytų kitiems bendraturčiams naudotis žemės sklypu. Pažymi, jog pati UAB „Bartoseka“ šioje byloje yra pripažinusi, jog duomenys, kuriais yra grindžiama žemės sklypo vertė, yra visiškai nepagrįsta (po 10 000 Eur už arą), tačiau reikšdama priešieškinį, vadovaujasi būtent ieškovės siūloma kompensacija, neženkliai ją padidindama. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žemės sklypo infrastruktūra bus gerinama, todėl jo vertė tik didės. Į šias aplinkybes prašo atsižvelgti, vertinant kompensacijos dydį.
10. Atsakovė UAB „Lemnas“ pateikė priešieškinį ir prašo nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, nes ateityje planuoja žemės sklype vystyti ūkinę komercinę veiklą. Žemės sklypas yra patogioje vietoje, šalia yra dideli automobilių srautai, veikia prekybos centras. Nekilnojamojo daikto atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra bendrojo daikto atidalijimo išimtis, visų pirma turi būti sprendžiama dėl atidalijimo natūra. Neišnaudojus visų kitų galimybių įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kompensacijos priteisimas reikštų nuosavybės teisės pažeidimą. Tai subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Pažymi, jog bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, svarstytinas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę juo naudotis. Teigia, jog atsakovei yra svarbu išsaugoti savo nuosavybės teisę ir jokiu būdu nesutinka su atidalijimu išmokant piniginę kompensaciją. Nustačius naudojimosi bendru daiktu tvarką būtų geriausiai užtikrinama visų bendraturčių interesų apsauga, nes visi bendraturčiai galėtų įgyvendinti savo teises į turtą. Žemės sklypas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį bei būtų išvengta ginčų tarp bendraturčių ateityje. Pagal parengtą planą prašo atsakovei leisti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta “A”, o kitiems bendraturčiams – “B”, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu nesutinka, nes siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neišsprendžia visų bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
12. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu, kuriuo yra prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, sutinka.
13. Kiti atsakovai D. S., B. S. ir B. S. į ieškovės bei atsakovių pareikštus ieškinio reikalavimus savo teisinės pozicijos nepareiškė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, UAB „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir UAB „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatymo, atmetė. Atidalino 0,9264 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Laisvės projektai“ priteisiant natūra 0,8836 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinyje nurodytą indeksu „1“ ir pažymėtą taškais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,20,16,17,18; atsakovams paliko likusią žemės sklypo dalį, plane nurodytą indeksu „2“ ir pažymėtą taškais 13,14,15,16,20. Priteisė ieškovei iš atsakovų UAB „Lemnas“, UAB „Bartoseka“, B. S., B. S., R. M., V. M., V. G., D. S. lygiomis dalimis 3 944,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Lemnas“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Bartoseka“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M. ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. G.. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Laisvės projektai“ 919 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų UAB „Lemnas“, UAB „Bartoseka“, B. S., B. S., D. S., V. M., R. M., V. G. lygiomis dalimis 153,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 788209/1445184 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) arba 0,9264 ha. Kitos šio žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams UAB „Lemnas“ (buv. UAB „NT draudimo grupės vystymas“) priklauso 133/4362 dalys arba 0,0264 ha; UAB „Bartoseka“ priklauso 29/13896 dalys žemės sklypo, arba 0,0019 ha; B. S. ir B. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 56935/34865064 dalys žemės sklypo arba 0,0015 ha; B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/9264 dalys žemės sklypo arba 0,0011 ha; V. M. priklauso 9/3088 dalys žemės sklypo arba 0,0027 ha; R. M. priklauso 9/3088 dalys žemės sklypo, arba 0,0027 ha; D. S. priklauso 55/37056 dalys žemės sklypo arba 0,0014 ha; V. G. priklauso 48/9264 dalys žemės sklypo arba 0,0048 ha. (e. bylos 1 t. b. l. 9-11). 2019 m. gegužės 7 d. ieškovė pateikė žemės sklypo bendrasavininkiams pasiūlymą perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis ieškovei už jos pasiūlytą kainą (e. bylos 1 t., b. l. 15-40). NT Apus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 19/301 NT žemės sklypo rinkos vertė (2019 m. balandžio 24 d.) nurodyta 829 000 Eur. NEWSEC Konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos galima pardavimo kaina 2019 m. spalio 16 d. nurodyta 1 700 000 Eur. UAB „1Partner LT“ žemės sklypą 2021 m. kovo 12 d. įkainavo 2 mln. Eur.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės, patikslintu ieškiniu reiškia tris alternatyvius žemės sklypo atidalijimo būdus, prioritetą teikdama tokiam, kai visas arba dalis turto natūra priteisiamas ieškovei, o bendraturčiams išmokamos piniginės kompensacijos. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso virš 95 procentų viso žemės sklypo, o kiti bendrasavininkai dėl mažų žemės sklypo dalių daikto atsidalinti natūra negali. Toks turto atidalijimo būdas, ieškovės nuomone, leis užtikrinti racionalų žemės sklypo valdymą. Analogišką reikalavimą priskirti visą nekilnojamąjį turtą, išmokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, reiškia ir atsakovė UAB „Bartoseka“, kuriai nuosavybės teise priklauso 0,19 aro žemės sklype.
17. Teismo vertinimu, taikyti ieškovės bei atsakovės UAB „Bartoseka“ siūlomą išimtinį bendrojo daikto atidalijimo būdą, išmokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, šiuo atveju teisinio pagrindo nėra. Visų pirma, pati ieškovė pripažįsta, jog turto atsidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, visgi, yra galimas, nes antruoju alternatyviu atidalijimo variantu siūlo suformuoti du savarankiškus žemės sklypus, kurių vienas priklausytų UAB „Lemnas“. Nustačius šią aplinkybę, išimtinis bendrojo daikto atidalijimo būdas, kurį ieškovė siūlo pirmuoju atveju iš reiškiamų alternatyvių reikalavimų bei priešieškiniu prašo atidalinti turtą atsakovė UAB „Bartoseka“, negali būti tenkinamas, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendraturčio interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, o toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas neatitiktų proporcingumo, protingos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Teismas pažymėjo, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė UAB „Lemnas“, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys galimybę jiems nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse vykdyti ūkinę komercinę veiklą, todėl daikto dalies paėmimas iš bendraturčio išmokant piniginę kompensaciją, iš esmės reikštų savininko teisių pažeidimą.
18. Teismas pažymėjo, kad visi bendraturčiai (atsakovai), išskyrus tuos, kurie nepateikė savo teisinės pozicijos byloje apskritai, su turto atidalijimo būdu, išmokant jiems pinigines kompensacijas, nesutinka. Įvertinęs patį ginčo objektą bei jį charakterizuojančias savybes, vykdomus statybos projektus, kurie turi įtakos žemės sklypo rinkos kainai, nuolat kintančią žemės sklypo vertę, konstatavo, jog taikyti išimtinį daikto atidalijimą, bendraturčiams išmokant pinigines kompensacijas už jų perleidžiamą nekilnojamojo turto dalį, teisinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių ieškovės du pirmus alternatyvius ieškinio reikalavimus bei atsakovės UAB „Bartoseka‘ priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, netenkina.
19. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu prašomos bendros naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės parengtą projektą, konstatavo, kad atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tinkama, visų pirma dėl to, jog ji neapsprendžia visų žemės sklypo bendrasavininkų naudojimosi tvarkos. Žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, turintiems skirtingus lūkesčius dėl šio nekilnojamojo turto panaudojimo. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu konfliktų tarp bendraturčių nekyla, nes iki šiol sklypas nėra naudojamas, sprendžiama dėl jo atidalijimo būdo. Pažymėjo, jog žemės sklypui net nėra nustatytas naudojimosi būdas. Pati atsakovė pripažįsta, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo iš esmės dėl to, jog siekia išsaugoti nekilnojamojo turto dalį natūra, planuoja vystyti ūkinę komercinę veiklą, todėl teismo vertinimu akivaizdu, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužtikrins visų bendraturčių apsaugos ir nepadės išvengti konfliktų ateityje.
20. Teismas nurodė, jog atsakovai, nesutikdami su daikto atidalijimu apskritai, nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių manyti, kad santykinis atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip to prašo ieškovė trečiuoju alternatyviu reikalavimu, yra negalimas ar techniškai neįmanomas įgyvendinti, daro daiktui neproporcingą žalą, ar pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, daikto atidalijimas natūra pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį, sumažins bendraturčių skaičių, o tai reiškia, palengvins nuosavybės teisių įgyvendinimą, be to, toks atidalijimas nesuvaržys neproporcingai kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje, nusprendus dėl savo žemės sklypo dalių panaudojimo.
21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgęs į šios konkrečios situacijos aplinkybes, bendraturčių interesų derinimą, sprendė, jog ieškovės siūlomas santykinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, kuomet 0,8836 ha žemės sklypas, pažymėtas indeksu „1“ atidalijamas natūra pagal žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį ieškovei, o kitiems bendraturčiams (atsakovams) paliekamas natūra 0,0428 ha žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“, maksimaliai užtikrins tokio turto naudojimo racionalumą, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Todėl ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo natūra tenkino.
22. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, tai teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Bartoseka“, UAB „Lemnas“, B. S., B. S., R. M., V. M., V. G., D. S.. Atmetus atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškinį, iš pastarosios priteisė atsakovų V. M. (600 Eur) ir V. G. (300 Eur) patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimu į UAB „Bartoseka“ priešieškinį parengimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Atsakovai (apeliantai) R. M. ir V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus V. M. ir R. M. atžvilgiu atmesti, iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese po 575 Eur kiekvienam. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo dalių priteisimo natūra iš atsakovų V. M. ir R. M., išmokant jiems piniginę kompensaciją. Apeliantai nurodo, jog reikalavimų dėl šios sprendimo dalies nekelia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo teisine argumentacija atmetant šį ieškinio reikalavimą. Teismas turėjo laikytis tiek Lietuvos teismų praktikos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos ir šioje byloje taikyti Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau - Konvencija) nuostatas bei EŽTT praktiką.
23.2. Apeliantai nurodo, jog priklausomai nuo žemės sklypo radimosi vietos (ginčo žemės sklypas randasi komercine prasme vertingoje miesto dalyje), sklypo kaina arba verslo projekto duodamas pelnas ženkliai gali viršyti teoriškai paskaičiuotą žemės sklypo vertę. Kuo didesnis žemės sklypas, tuo didesnė jo vertė. Į tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo, nes asmenys, kurie atskiriami į mažo ploto žemės sklypą yra atskiriami nuo didelės vertės turto ir tokiu būdu dalis jų nuosavybės yra nusavinama. Atsakovai parengė schemą iš kurios matosi, kad jiems atidalintame 4 arų žemės sklype yra suplanuotas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų užimti apie 1/3 dalį žemės sklypo. Dėl šito atidalinto 4 arų žemės sklypo vertė itin ženkliai mažėja. Pirmosios instancijos teismas į bylą neišreikalavo detaliojo plano sprendinių, todėl nematė ir negalėjo matyti kokie apsunkinimai pagal detaliojo plano sprendinius tenka atidalijamiems žemės sklypams.
23.3. Apeliantai pažymi, jog jie nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelną. Proceso eigoje atsakovai ne kartą patvirtino, kad nekliudys ieškovo vykdomam verslo projektui, duos visus reikiamus sutikimus, proporcingai savo nuosavybės daliai dengs atsirandančias išlaidas. Apeliantai viso proceso metu laikėsi nuostatos, kad žemės sklypo padalinimas į atskirus sklypelius negalimas, nes maksimalios naudos gavimui sklypas turi būti vientisas.
23.4. Lietuvos teismų praktika liečia teisinius santykius, buvusius tarp fizinių asmenų. Teismai nurodytose bylose nėra nagrinėję verslo santykių. Apeliantų nuomone versle yra ir bus dalinė nuosavybė. Ginčo žemės sklypas neskirtas nei ieškovės, nei atsakovų asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė tokio tenkinimo negali turėti dėl savo juridinio statuso specifikos, o atsakovai – dėl per mažų sklypo dalių. Tačiau atsakovai turi emocinį ryšį su sklypo dalimis ir siekia dalyvauti verslo santykiuose per žemės sklypo bendrą valdymą. Atsakovai pirmosios instancijos teisme aiškiai pažymėjo, kad žemės sklypo dalys jiems svarbios ne tik kaip turtas, bet ir kaip tėvų bei senelių toje vietoje turėtos nuosavybės atminimas. Atsakovai procese nurodė, kad ieškovo siūlomu būdu atlikus atidalinimą iš bendrosios nuosavybės, jie laikytų tai pakartotine nacionalizacija ir investicijos atėmimu.
23.5. Pažymėjo, jog nacionaliniai teismai turi nagrinėti bylas iš Konvencijos perspektyvos. Ieškovės ieškinys visų pirma turėjo būti vertinamas pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, reikalavimus. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik esant Konvencijoje įtvirtintoms sąlygoms, o būtent - kai tai būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra privatus verslo subjektas, siekiantis pelno. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė siekia atidalinti ginčo sklypą viešo intereso tikslais (pvz.: vykdyti švietimo ar gydymo įstaigų statybą ir pan.), priešingai – tai išimtinai susiję tik su jos, kaip verslininkės interesais ir galima įmonės ekonomine nauda. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės interesai yra svarbesni nei atsakovų fundamentali teisė į nuosavybę. Nuosavybė negali būti atimta, jos vertė negali būti sumažinta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant.
23.6. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos santykyje su tarptautiniais dokumentais, reglamentuojančiais nuosavybės apsaugą. Pažymėjo, jog atsakovai nesutiko, jog jiems tenkančios nuosavybės - žemės sklypo dalys būti atidalintos priteisiant kompensaciją. Jie taip pat nesutiko, kad žemės sklypas būtų dalinamas į dalis, nes jų dalies vertė mažesniajame žemės sklype mažesnė nei bendrame nepadalintame žemės sklype.
23.7. Sprendžiant dėl atidalijimo, kuris Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme vertintinas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, svarbu nustatyti, ne tik teisinį pagrindą (CK 4.80 straipsnis), bet ir ar tai susiję su viešuoju interesu, ir ar toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, jog ieškovės siekiamas atidalijimas susijęs su viešuoju interesu ar visuomenės poreikiais, priešingai – jis susijęs išimtinai su ieškovės komerciniais tikslais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovės interesai yra svarbesni nei atsakovų. Taigi, teisinga interesų pusiausvyra ieškovės siūlomu atidalijimo būdu negali būti pasiekta ir toks ieškovės siūlomas nuosavybės įgijimo būdas vertintinas kaip neproporcinga priemonė nagrinėjamų santykių kontekste atsakovų interesų atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovei priklauso didžioji ginčo žemės sklypo dalis viso žemės sklypo, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų subjektinės nuosavybės teisės į jų ginčo sklypo dalis.
23.8. Apeliantai nurodo, kad žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, kol nėra parengto atidalijimo projekto. Byloje ieškovas pateikė matininko parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto pasiūlymą. Apeliantų nuomone, tai yra teisinės galios neturintis dokumentas, nes jis nėra projektas. Projektas turi neprieštarauti teritorijos detaliojo plano sprendiniams ir turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybe. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantis sprendinių brėžinys yra parengtas žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantų nuomone, teismas byloje neturėjo teritorijos detaliojo plano, neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės išvadų, kad pateiktas projektas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Vykstant ginčui teisme projektą tvirtina teismas, tačiau įstatymas teismo neatleidžia nuo pareigos gauti tinkamai parengtą projektą, žemės sklypo savininkų pritarimą arba nepritarimą, duomenis, kad apie projekto rengimą informuota visuomenė ir projektas suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą ir savivaldybės išvadą, kad projektas neprieštarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad byloje nedalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė ir gretimų atidalijamam žemės sklypui sklypų savininkai. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje nurodytų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
24. Atsakovė (apeliantė) UAB „Lemnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Laisvės projektai“ ieškinį ir UAB „Bartoseka“ priešieškinį atmesti, UAB „Lemnas“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovai R. M. ir V. M. atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundą prašo skundo reikalavimą dėl naudojimo tvarkos nustatyto atmesti, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir UAB „Laisvės projektai“ bei UAB „Bartoseka“ reikalavimų atmetimo palaiko.
26. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundą prašo tenkinti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
28. Atsakovė UAB „Lemnas“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Laisvės projektai“ ieškinį ir UAB „Bartoseka“ priešieškinį atmesti, UAB „Lemnas“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pritaria atsakovų apeliaciniame skunde dėstomam argumentui, kad skundžiamu sprendimu de facto buvo nusavinta dalis atsakovams priklausiusios nuosavybės. Teismas, spręsdamas atidalinti natūra žemės sklypo dalį neturėjo nei žemės sklypo kadastrinių matavimų, nei teritorijos planavimo dokumentų, nei atsakingų valstybės institucijų išvadų dėl realios galimybės žemės sklypą atidalinti tokiu būdu, kaip prašė ieškovė. Teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo, kuris nebuvo pagrįstas nei vienu įrodymu, grindžiančiu naujai formuotinų žemės sklypų atitiktį teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentams bei atsakovų interesams. Byloje nebuvo pateikti reikiami dokumentai tam, kad žemės sklypas galėtų būti atidalintas natūra.
29. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų ir bendraturčių teisės į nuosavybę buvo pažeistos, nes atidalijus žemės sklypą, sumažėjo ir atsakovų bei bendraturčių turimos likusios žemės sklypo dalies turto vertė. Visi bendraturčiai yra suinteresuoti tuo, jog žemės sklypo vertė nemažėtų, todėl sutiktų su ieškovės vykdomais projektais žemės sklype, nes tai reikštų žemės sklypo vertės augimą. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į teisės normas, kurios nustato apsaugą asmenų teisėms į nuosavybę. Apribojant atsakovų ir kitų bendraturčių nuosavybės teises į žemės sklypą, jį atidalijant, buvo pažeisti atsakovų ir kitų bendraturčių, kaip nuosavybės teisių į žemės sklypą turėtojų, interesai. Šioje byloje neegzistavo viešasis interesas, nes ieškovė buvo privatus juridinis asmuo, kuris nevykdė jokių viešojo pobūdžio veiklų. Atidalinus žemės sklypą ieškovei, buvo tenkintas tik jos individualus ir komercinis interesas, o kitų bendrasavininkų, tarp jų ir atsakovų bei UAB „Bartosekos“, nuosavybės teisės buvo apribotos ir turimos nuosavybės vertė buvo sumažinta, taip prievarta atimant jų turimos nuosavybės dalį. Teismas, atidalijęs žemės sklypą, pažeidė atsakovų ir kitų bendraturčių teises į nuosavybę. Ribodamas atsakovų ir kitų bendraturčių nuosavybės teises į žemės sklypą, teismas nesilaikė tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų nuosavybės ribojimo sąlygų. Be to, nebuvo išlaikyta visų žemės sklypo bendraturčių ir ieškovės interesų pusiausvyra, nes žemės sklypo atidalinimas buvo išimtinai naudingas ieškovei ir jos privačių interesų tenkinimui. Teismas nepaisė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, skirtų žemės sklypų atidalijimui. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė neparengė projekto ir nesilaikė Taisyklėse nustatytų projekto rengimo reikalavimų. Laikantis aktualių teisės aktų nuostatų, bylos nagrinėjime turėjo dalyvauti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turėtų tikrinti ieškovės parengtą projektą, Vilniaus miesto savivaldybė, kuri tvirtina, kad projektas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, ir gretimų žemės sklypų savininkai, kurių teisėms ir pareigoms įtakos galėtų turėti ieškovės parengtas projektas. Tačiau jų dalyvavimas byloje nebuvo užtikrintas.
30. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog didžiąją atsakovų pateikto apeliacinio skundo dalį užima jų argumentai, kuriais jie ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Tačiau atsakovų argumentai dėl jų atskirai ginčijamų teismo motyvų bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti (kaip kad prašo atsakovai), nes pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino kitais motyvais. Be to, atsakovai savo apeliaciniame skunde nekelia jokių į jų atskirai ginčijamus motyvus nukreiptų reikalavimų. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atsisakyta atidalyti priteisiant kompensaciją tiems patiems atsakovams, kaip ir nagrinėjamu atveju, ir toje dalyje ieškinį tenkino. Iš šioje byloje atsakovų pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jie vėl kartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti ir atmesti minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021. Atsižvelgiant į visa tai, yra pagrindas vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021, ir atsakovų argumentus, kuriais jie ginčija vien minėtą teismo sprendimo motyvų dalį, atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jie su ieškove nori dalyvauti verslo santykiuose per bendrą žemės sklypo valdymą ir gauti pelną. Tokie atsakovų norai yra visiškai nepagrįsti, o jų įgyvendinimo galimumo atsakovai neįrodė, apsiribojo tik deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais apie bendro verslo projekto vykdymą, ir pan. Atsakovų teiginiai apie tariamą turto vertės mažėjimą nepagrįsti jokiais įrodymais, jie nepateikė jokių konkrečių apskaičiavimų ir pan. Be to, atsakovų teikiama schema yra parengta ne kompetentingų matininkų, o pačių atsakovų. Iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai klaidingai suvokia jų apeliaciniame skunde minimus tarptautinės teisės aktus. Pažymėtina, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis negarantuoja absoliučios (besąlyginės) nuosavybės apsaugos. Priešingai, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos matyti, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama. Nuosavybės teisės ribojimas galimas, kai atliekamas įstatyme nustatytomis sąlygomis, kai tai yra būtina visuomenės interesams, o nuosavybės teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus (EŽTT byla Bél?né Nagy v. Vengrija, 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas, para. 112, 113 ir 115). Nei Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, nei kituose atsakovų nurodytuose tarptautinės teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tik tuo atveju, kai sklype bus statomos švietimo, gydymo įstaigos, ar pan. Įprastai atsidalinimas vyksta būtent tarp privačių asmenų, kurie ketina atsidalintą sklypą naudoti, kaip ir bet kuris savininkas, pagal savo poreikius, o ne statyti jame švietimo, gydymo įstaigas ar pan. Atsakovams žemės sklype priklauso itin mažos dalys (vos po keliasdešimt kv. m), vien atsakovų dalių nėra įmanoma atidalyti natūra, atsakovai realiai žemės sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo. Manytina, kad atsakovams priklausančių itin mažų žemės sklypo dalių paėmimas, sumokant atsakovams teisingą piniginę kompensaciją, esmingai nepažeistų atsakovų interesų. Tai, kad bendraturčiai nesutinka su atidalijimu išmokant kompensaciją, savaime nereiškia, kad tokio atidalijimo būdo taikymas neatitiktų minėtų tarptautinės teisės aktų - atidalyti piniginio ekvivalento būdu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, galima ir be savininko sutikimo. Ieškovės nuomone, toks itin nedidelis turtas (žemės sklype atsakovams priklauso vos po keliasdešimt kv. m) objektyviai negali turėti kokios nors esminės emocinės reikšmės. Be to, atsakovai žemės sklype jiems priklausančių dalių realiai nenaudojo, žemės sklypo nedirbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovai būtų užmezgę itin glaudų ryšį su žeme, galintį sąlygoti kokios nors esminės emocinės reikšmės atsiradimą. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo teisminio ginčo objektu, todėl teisės aktai nenumato galimybės pagal Taisykles atidalinti ginčo žemės sklypą, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai vadovavosi Taisyklių 10 punkto nuostatomis. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka ir aktualią teismų praktiką. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto turinio ydingumo - atsakovai neįrodė, kad pagal ieškovės pateiktą žemės atidalijimo projektą atsakovams kartu su kitais bendraturčiais liekanti bendrąja daline nuosavybe šio ginčo žemės sklypo dalis neatitinka atsakovų turimos dalies, ar pan. Iš atsakovų pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai teikia vien tik formalius pastebėjimus - apie tai, kad ieškovės pateiktas projektas nebuvo išviešintas, nebuvo informuota visuomenė, ir pan. Apeliaciniu skundu faktiškai siekia, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas formaliais pagrindais. Tokia atsakovų pozicija yra nesuderinama su CPK 328 straipsnio reikalavimais, todėl yra atmestina. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jo sprendimą naikinti nėra jokio pagrindo.
31. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Lemnas“ pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame atsakovė nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, jai yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Kadangi atsisakė skundo iki jo išnagrinėjimo iš esmės, jai turėtų būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 83 Eur.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinio skundo
33. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Lemnas“ pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame atsakovė nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, jai yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.
34. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės jo paduoti pakartotinai (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo atsisakymas, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis), priimamas, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nutraukiamas (308 straipsnio 2 dalis).
36. Apeliantei išaiškinama, kad teismas, priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinį procesą nutraukia ir, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 2 ir 3 dalyse).
37. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį. Apeliantei atsisakius apeliacinio skundo, jai grąžinamas 83 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinio skundo
38. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žemės sklypo atidalijimo natūra, nurodo, jog nesutinka, kad žemės sklypas būtų dalinamas į dalis, nes jų dalies vertė mažesniajame žemės sklype mažesnė nei bendrame nepadalintame žemės sklype. Apeliantai nurodo, kad teismas negalėjo ignoruoti aplinkybės, jog ieškovė, įsigydama ginčo sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė dideliam skaičiui bendrasavininkių, objektyviai turėjo numatyti, kad dalis bendrasavininkių gali nesutikti su atidalijimu išmokant kompensaciją ar jų žemės sklypo dalių vertės mažinimu.
39. Tačiau kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimas būdo, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalinant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
40. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
42. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės, reiškė tris alternatyvius žemės sklypo atidalijimo būdus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas kaip teisingiausiai atidalyti bendrą turtą, vertino kuris atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, užtikrins tokio turto naudojimo racionalumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčo objektą bei jį charakterizuojančias savybes, kurios turi įtakos žemės sklypo rinkos kainai, nuolat kintančią žemės sklypo vertę, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog taikyti ieškovės bei atsakovės UAB „Bartoseka“ siūlomą išimtinį bendrojo daikto atidalijimo būdą, išmokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra, nes tai padarius būtų pažeistas bendraturčio pamatinis interesas naudotis jo nuosavybe, toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas neatitiktų proporcingumo, protingos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Lemnas“ priešieškiniu prašomą nustatyti bendros naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės parengtą projektą, nustatęs, kad iki šiol sklypas nėra naudojamas ir net nėra nustatytas jo naudojimosi būdas, taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužtikrins visų bendraturčių apsaugos ir nepadės išvengti konfliktų ateityje.
43. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog daikto atidalijimas natūra pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį, sumažins bendraturčių skaičių, o tai reiškia, palengvins nuosavybės teisių įgyvendinimą, be to, toks atidalijimas neproporcingai nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje, nusprendus dėl savo žemės sklypo dalių panaudojimo. Apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo ir nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
44. Apeliantai nurodo, kad ieškovė, įgydama nuosavybę žinojo, kad tampa bendraturčiu norėdama daryti verslą, todėl prisiėmė riziką, jog ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis ir jai gali tekti verslo projektą įgyvendinti su bendraturčiais. Pasak apeliantų, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovės interesai yra svarbesni nei atsakovų.
45. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemę įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kurios įstatymų tvarka nėra nuginčytos, todėl tai yra teisėti sandoriai. Apeliantai gi nurodo, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis įgijo atkūrus nuosavybės teises ir paveldėjus pagal testamentą. Taigi, apeliantai žemės sklypo bendraturčiais tapo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo ir paveldėjimo procesų metu, jų pačių sutikimu, žinodami, kad jų dalys žemės sklype bus itin mažos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypo dalių įgijimą sąlygojo pačių apeliantų valia, todėl jie turi prisiimti visas jų pasirinkto elgesio varianto sąlygotas pasekmes, tame tarpe ir tai, kad sklypas gali būti atidalintas. Ieškovės teisė atsidalinti yra įtvirtinta CK 4.80 straipsnyje, todėl ieškovė ne prisiėmė kažkokią riziką, o turi teisėtų lūkesčių įgyvendinti minėtą įstatyme numatytą teisę.
46. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelną. Proceso eigoje atsakovai ne kartą patvirtino, kad nekliudys ieškovės vykdomam verslo projektui, duos visus reikiamus sutikimus, proporcingai savo nuosavybės daliai dengs atsirandančias išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantai apsiribojo tik deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais apie bendro verslo projekto valdymą, tačiau nepateikė duomenų, kad yra pajėgūs dalyvauti versle ir gali prisiimti galimą nuostolių riziką. Pažymėtina, kad konkretaus verslo dalyviu negali būti tampama ir be verslą vykdančio asmens sutikimo.
47. Apeliantai nurodo, kad sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo, reikia atsižvelgti į tai, jog atskiriant nuo didelio žemės sklypo mažo ploto žemės sklypus, jų vertė ženkliai mažėja. Taip pat nurodo, jog iš atsakovų parengtos schemos matosi, kad jiems atidalintame 4 arų žemės sklype yra suplanuotas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų užimti apie 1/3 dalį žemės sklypo, todėl atidalinto 4 arų žemės sklypo vertė itin ženkliai mažėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų teiginiai dėl tariamos žemės sklypo vertės sumažėjimo, nepagrįsti jokiais įrodymais, apeliantai nepateikė jokių konkrečių vertės pokyčių skaičiavimų. Apeliantų argumentai, jog sklype bus kelias, neleidžia daryti išvados, jog dėl to negalima atidalinti sklypo.
48. Iš V. M. ir R. M. apeliacinio skundo turinio matyti ir tai, jog atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvais, kuriais atmestas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo dalių priteisimo natūra iš atsakovų V. M. ir R. M., išmokant jiems piniginę kompensaciją ir to klausimu pateikia savo nuomonę bei plačius komentarus. Tačiau atsakovai nenurodo, kokius teismo argumentus iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies apeliacinės instancijos teismas turėtų pašalinti, ar kokia argumentacija teismo sprendimas turėtų būti papildytas. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti argumentai, kurių pagrindu teismas padarė savo išvadas. Tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą, nukreiptą į apeliantus, atmetė remdamasis kitais motyvais, nei to pageidauja apeliantai, neturi reikšmės galutiniam bylos išsprendimo rezultatui. Be to ir patys atsakovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo motyvais, aiškiai nurodė, jog reikalavimų dėl minėtos sprendimo dalies nekelia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų skundo argumentai ir šioje dalyje yra nepagrįsti.
49. Apeliantai nurodo ir tai, kad žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, kol nėra parengtas atidalijimo projektas. Pasak apeliantų, teismas byloje neturėjo teritorijos detaliojo plano, neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės išvadų, kad pateiktas projektas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Vykstant ginčui teisme projektą tvirtina teismas, tačiau, apeliantų nuomone, įstatymas teismo neatleidžia nuo pareigos gauti tinkamai parengtą projektą, žemės sklypo savininkų pritarimą arba nepritarimą, duomenis, kad apie projekto rengimą informuota visuomenė ir projektas suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta.
50. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.
51. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas. Ši teismo išvada yra pagrįsta ir atitinka teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1778-415/2021) konstatavo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, tais atvejais, kai žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti ir pan., yra rengiamas ir įgyvendinamas, kai tarp bendraturčių nėra ginčo, t. y. kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas atidalijamas į atskirus žemės sklypus bendraturčių susitarimu. Esant ginčui tarp bendraturčių dėl žemės sklypo atidalijimo būdo, teismui nagrinėjant atidalijimo klausimą teisme, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas.
52. Apeliantas nurodo, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad byloje nedalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė ir gretimų atidalijamam žemės sklypui sklypų savininkai. Dėl šios priežasties yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindas sprendimą panaikinti, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje nurodytų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
53. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
54. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei ar kitiems asmenims, kurie nėra įtraukti dalyvauti byloje, jokių teisių ir pareigų nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
56. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Bartoseka“ už atsiliepimų į atsakovų R. M., V. M., ir UAB „Lemnas“ apeliacinių skundų parengimą prašo priteisti turėtas 1 449,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi UAB „Bartoseka“ atsiliepimais skundus prašė tenkinti, o šie yra atmetami, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už skundų surašymą nepriteistinos. Atsakovė UAB „Lemnas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos taipogi nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lemnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lemnas“ 83 Eur žyminį mokestį.
Atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza