D. B., mušdamas savo šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą:
jis, 2025 rugpjūčio 18 d., apie 18.13 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia galva sudavė sugyventinei I. J. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Iš įtariamojo D. B. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad neprisimena kas įvyko 2025 m. rugpjūčio 18 d., gal susibarė su I., bet ji be jokios priežasties iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. pradėjo pareigūnams sakyti, kad jis ją muša, todėl jis priėjęs prie I. iš priekio, matant pareigūnams, savo galva trenkė jai į galvą. Ar nuo suduoto smūgio I. pradėjo bėgti kraujas, nežino.
Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), D. B., kuriam nustatytas 3,30 promilių girtumas, galva sudavė savo sugyventinei I. J., kuriai nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, į nosies sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. J. parodė, kad su D. B. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kartu vartojo alkoholį, kai D. B. pradėjo elgtis neadekvačiai, reikalavo, kad ji eitų į parduotuvę ir pirktų maistą, jam gamintų valgyti ir pan. Dėl susidariusios situacijos ji parašė savo darbdavei žinutę, kad negali išeiti į darbą, nes D. ją puola; darbdavė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, bijodama D., jiems pasakė, kad D. nėra, tačiau iš tualeto išėjęs ir pamatęs policijos pareigūnus D. puolė ją ir vieną kartą galva jai sudavė į nosį ir ją prakirto; iš prakirstos nosies pradėjo bėgti kraujas. Suduotas smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė vykti į ligoninę.
Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta I. J., ant kurios kaktos ir nosies matomas paraudimas, šnervėse yra raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės.
Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad antrą kartą apžiūrint I. J., jos nosies srityje matyti kirstinė žaizda, kraujosruva.
Iš 2025 m. rugsėjo 12 – 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip D. B. policijos pareigūnams pateikia savo dokumentą ir renkasi daiktus kambaryje; I. J. atneša ir padeda prie D. B. kojų batus. Matyti, kaip D. B. staiga smogia galva I. J. į veidą, moteris krenta į lovą ant nugaros.
Iš 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas apžiūrėjo I. J. medicininius dokumentus iš GMP ir konstatavo, kad I. J. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. J., sukėlė jai fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, jam net šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kurį jis su jos leidimu pažeidė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. B. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi faktinę šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. 18.25 val. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. 16.52 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Jurgita Grigonienė