Baudžiamoji byla Nr. 1S-141-923/2026
Proceso Nr. 1-69-3-00236-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) priimto 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. B. nuteistas 2023 m birželio 21 d. Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 31 d.. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo dienai – 2 metai 5 mėnesiai 25 dienos.
3. Komisijos nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų. Nutarime nurodyta, kad stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir siekti pozityvių pokyčių. Jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2024 m. spalio 7 d. užsiėmė individualia veikla (bižuterijos gamyba), kuri nuo 2025 m. sausio 8 d. prilyginta darbinei veiklai. Mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, IV gimnazijos klasėje. Dalyvavo Socialinių įgūdžių lavinimo programoje, buvo aktyvus, iniciatyvus, dalijasi grupėje turimomis žiniomis ir įgūdžiais, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Jam suteikiamos trumpalaikės išvykos ir jų metu pažeidimų nefiksuota. Du kartus skatintas, paskutinį kartą 2025 m. liepos 8 d., bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka 2024 m. spalio 11 d. Asmuo teistas 12 kartų. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka 3 kartą, 3 kartus laisvės atėmimo bausmę vykdė užsienyje. Nuteistojo įvykdytiems nusikaltimams (vagystės, sukčiavimas, vogtų prekių prekyba) būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Išlieka nusikalstamo elgesio minimizavimas. Nors nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau turi menką oficialios darbinės veiklos patirtį, neturi įgijęs specialybės. Abejonių kelia pateiktas įmonės sutikimas įdarbinti nuteistąjį lygtinio paleidimo taikymo atveju, nes nuo jo suteikimo 2025 m. balandžio 8 d., praėjo beveik metai ir matoma, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Dėl priemonių nukreiptų į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją nuteistasis kreipėsi tik 2025 m. gruodžio 4 d., priemonių vykdymas pradėtas 2026 m. sausio mėnesį ir dar nėra pateikti šių priemonių įgyvendinimo rezultatai. Nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo savivertė labai aukšta, linkęs save pateikti tik iš pozityvios pusės, neigiamų savybių neįžvelgia, savianalizė išlieka paviršutiniška, geba atpažinti tam tikras problemas, tačiau nelinkęs analizuoti jų atsiradimo vidinių priežasčių, kurios gali būti susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Dėl visų šių aplinkybių Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.
4. Kauno apylinkės teismo teisėja 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tokiu būdu negalima spręsti, jog taikomo lygtinio paleidimo atveju, probacija jau būtų efektyvi, todėl pritarė Komisijai, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
5. Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas ir jį palaikanti apylinkės teismo nutartis nėra išsamūs ir tinkamai argumentuoti, o juose padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nors priimant nutarimą bei sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikia įvertinti visas aplinkybes, tačiau Komisija ir teismas faktiškai suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Tuo tarpu, absoliuti dauguma Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, tačiau nebuvo įvertintos tinkamai, o šios aplinkybės skundžiamuose sprendimuose neanalizuotos arba paprasčiausiai nutylėtos. Skundžiamų sprendimų motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
5.2. Pasak nuteistojo, nepagrįstas teismo argumentas, susijęs su resocializacijos plano vykdymu. Pažymi, kad į kalėjimą atvyko tik 2024 m. rugsėjį, resocializacijos planas sudarytas 2024 m. rugsėjo 23 d., tačiau jam šis planas buvo įteiktas tik 2025 m. balandžio 24 d., dėl ko 7 mėnesius negalėjo žinoti kokios priemonės jam nustatytos ir kokių veiksmų iš jo yra tikimasi. Analogiškai buvo ir su antruoju resocializacijos planu, kuris jam įteiktas tik 2026 m. sausio 8 d. Pažymi, kad 2025 m. balandžio planą jis įvykdė pilnai, visas priemones atliko, ir po plano įvykdymo 2025 m. gruodžio 4 d. savo iniciatyva kreipėsi dėl naujo plano sudarymo, kas rodo jo aktyvų ir sąmoningą dalyvavimą resocializacijos procese.
5.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad vis tik nutartyje dviprasmiškai skamba teiginiai, kad jis lankė individualias psichologo konsultacijas, dalyvavo net 99 užimtumo veiklose, tačiau teigiama, ir tai, kad nors jis turėjo galimybę mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to nedarė. Nesupranta, kaip dalyvaudamas tokiame kiekyje veiklų jis nedarė jokios pažangos. Tai, kad jis darė pažangą patvirtina objektyvūs faktai, t. y. kad jis perkeltas į lengvąją grupę, tai, kad jis teiktas svarstymui dėl perkėlimo į atviro tipo kalėjimą, kad du kartus skatintas, kad nuo 2024 m. spalio 11 d. stebimas jo nepriekaištingas elgesys, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, o į ją gali būti perkelti tik asmenys, kuriems nustatyta žema rizika arba vidutinė, tačiau padaryta pažanga ją mažinant. Nurodo, kad jam nustatyta vidutinė, o ne didelė rizika, todėl tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo teiginiai, kad jam buvo nustatyta didelė rizika yra nepagrįsti ir faktiškai neįmanomi.
5.4. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jam nustatyti net 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o apsauginių veiksnių nenustatyta. Teigia, kad individualiame resocializacijos plane nurodyti visai kiti duomenys, t. y. nurodyti tik trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir du apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teismas nurodo visai kitus veiksnius, nei jie nurodyti jo individualiame resocializacijos plane, taip pat buvo visiškai ignoruojami apsauginiai veiksniai, t. y. kad yra palaikomi artimi ryšiai su artimaisiais, darbinės veiklos vykdymas. Be to, nuteistasis pažymi, kad mokosi, neturi jokių finansinių įsiskolinimų, turi rašytinį įsipareigojimą iš įmonės, kad paleistą lygtinai jį įdarbins. Nuteistasis nesutinka su Komisijos ir teismo nurodomomis abejonėmis dėl įmonės sutikimo jį įdarbinti. Tvirtina, kad Komisijos ir teismo dėstomi teiginiai yra absurdiški ir diskriminuojantys smulkųjį verslą. Net ir įmonė, turinti vieną darbuotoją, yra teisėta verslo forma ir neturi ribojimų įdarbinti kitus asmenis, todėl tai negali būti kvestionuojama. Tai, kad praėjo beveik metai laiko po gauto sutikimo taip pat nieko nereiškia, nes įmonė savo sutikimo neatšaukė. Nuteistasis skunde nurodė, kad pateiks atnaujintą sutikimą, kuriame atsispindės, jog įdarbinimo sąlygos nepasikeitė.
5.5. Nuteistasis skunde pažymi, jog turi tik vieną drausminę nuobaudą, du kartus buvo skatintas, kas reiškia, jog jo elgesio balansas aiškiai teigiamas, nes skatinimų skaičius viršija nuobaudų. Be to, drausminė nuobauda paskirta prieš daugiau nei 16 mėnesių, o nuo to laiko jo elgesys yra nepriekaištingas, dėl to drausminė nuobauda negali būti suabsoliutinama ir būti pagrindas atmesti lygtinio paleidimo prašymą, taip ignoruojant visą teigiamą kontekstą. Toks vertinimas pažeidžia proporcingumo principą. Pažymi, kad Komisija savo nutarime konstatuoja daugybę teigiamų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, rodančių jo akivaizdžią pažangą ir teigiamą elgesio dinamiką, tačiau jas visas ignoruoja darant galutinę išvadą ir sutelkia dėmesį tik į neigiamus aspektus, kurie yra neteisingi ir iškreipti.
5.6. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymui keliamas sąlygas, o tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą Komisija pažeidė įstatyme įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Be to, atsisakant taikyti lygtinį paleidimą nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų rekomendacijų nuostatomis, EŽTT jurisprudencija
5.7. Nuteistasis skunde nurodo vertinantis jam taikomus apribojimus ir priežiūrą, juos vertina kaip teigiamus veiksnius, padedančius jam susitelkti į sėkmingą resocializaciją ir ateitį be nusikaltimų. Jo įsitraukimas į nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklą, bendradarbiavimas nevyriausybine organizacija ir nuolatinis domėjimasis kalinimo sistemos pokyčiais rodo jo norą bendradarbiauti ir prisidėti prie pozityvių pokyčių įstaigoje, o ne propaguoti subkultūrą. Teigia esantis sąmoningai ir tikslingai įsitraukęs į resocializacijos procesą, o jo pastangos mažinti kriminogeninius poreikius ir stiprinti apsauginius veiksnius yra nuolatinės ir rezultatyvios. Jo aktyvus dalyvavimas užimtumo veiklose, savikritiškas mąstymas ir pasikeitusios nuostatos aiškiai demonstruoja jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tvirtina esantis atviras grįžtamajam ryšiui, pripažįsta padarytas klaidas ir savo atsakomybę, geba konstruktyviai diskutuoti ir laikytis taisyklių. Nurodo, kad turi tvirtus socialinius ryšius, gyvenamąją vietą. Dėl visų šių aplinkybių gali būti paleistas lygtinai.
6. Kauno apygardos teisme 2026 m. balandžio 20 d. gautas nuteistojo elektroninis laiškas, kuriame jis pridėjo UAB „R“ direktoriaus pranešimą. Pranešime nurodoma, jog įmonė norėtų priimti į darbą V. B. pagalbiniu darbuotoju metalinių gaminių šlifavimo ir pakavimo skyriuje.
7. Atsiliepimų, kitų prašymų ar pareiškimų dėl nušalinimo byloje negauta.
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Komisijos bei apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ir leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo skunde nurodytus argumentus, jog skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurių visuma pirmosios instancijos teismui neleido daryti išvados, jog nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad V. B. skunde aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi rekomendaciją šiuo klausimu. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių nuteistasis pilnai neatitinka.
12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.
13. Nacionalinėje teisėje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
14. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis V. B. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, V. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą formalųjį pagrindą (yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. B. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nuteistasis neatitinka materialiosios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą.
15. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad tiek Komisijos nutarime, tiek ir apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip didelė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas analizavo nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tendencijas nuo pat pirminio vertinimo ir rėmėsi 2026 m. sausio 26 d. nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, t. y. konstatavo, kad nuteistojo V. B. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2025 m. balandžio 11 d. ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama, kaip vidutinė. Vėliau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką buvo vertinta 2025 m. liepos 25 d., o šio vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta, kaip didelė, t. y. po pirmojo vertinimo padidėjo, o paskutiniuoju 2026 m. sausio 26 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis tik teisėjų kolegija patikrinusi šiuos duomenis su ankstesne, 2025 m. liepos 28 d. nuteistojo asmens byloje esančia Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad joje nurodoma, jog 2025 m. liepos 25 d. vertinimo metu nuteistajam nustatyta išliekanti vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad 2026 m. sausio 26 d. nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti netikslūs duomenys, kuriais rėmėsi ir Komisija bei apylinkės teismas, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, konstatuotina, kad nuteistojo V. B. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo yra nepakitusi ir yra nustatyta kaip vidutinė.
16. Nors rizika yra išlikusi tame pačiame lygyje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuojama, kad ši rizika turi mažėjimo tendenciją. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistasis deda pastangas siekiant minėtas rizikas valdyti – bausmės atlikimo vykdo individualią veiklą, kuri prilyginama darbinei veiklai, gauna už tai pajamas, yra motyvuotas darbui, gerai mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, demonstruoja norą keisti savo nusikalstamą elgesį, nuo 2024 m. spalio 11 d. nepadarė jokių drausminių nusižengimų, nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos ir reikalavimų, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo rekomendacijas ir šie teigiami aspektai buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, kadangi kaip teisingai pažymėjo ir apeliantas, atsižvelgiant į jo daromą pažangą nuteistasis V. B. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti iš paprastosios į lengvąją grupę, kas neabejotinai pagerino jo bausmės atlikimo sąlygas. Vis tik, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistais elgiasi taip, kaip iš esmės turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
17. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių V. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.
18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalauja išsamios analizės dėl prognozuojamo nuteistojo elgesio ateityje, svarbu įvertinti tai, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Šios prognozės neabejotinai padaromas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį praeityje bei įvertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Aptariamu atveju, nuteistasis V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečia kartą, tris kartus laisvės atėmimo bausmė atlikinėjo užsienio valstybėse, viso Lietuvoje ir užsienyje teistas net 12 kartų, pirmą kartą – būnant 15 metų amžiaus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Fiksuojamas nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, nei nusikalstamos veikos sunkumas, nei neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Pažymėtina, kad sistemingas nuteistojo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko neabejotina, jog nuteistajam yra būtina dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme.
19. Siekiant nustatyti nuteistojo pažangą mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, privalo būti vertinami asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Šiuo atveju nuteistojo V. B. akivaizdžia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, abejonių kelia vis dar nustatomi pakankamai nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie priešingai nei teigiama nuteistojo skunde – nurodomi ir išvardijami Socialinio tyrimo išvadoje, o ne individualiame resocializacijos plane (jame nurodomos priemonės, kuriomis siekiama atitinkamus veiksnius sumažinti ar panaikinti). Tiek Komisijos nutarime, tiek ir apylinkės teismo nutartyje įvardyti septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra išlikę tokie patys kaip ir ankstesniojo vertinimo metu ir kuriuos savo tinkamu elgesiu nuteistasis gali eliminuoti – neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; neturi darbo patirties; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti atitinkamos srities specialisto, vertinant nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, pirmieji du veiksniai yra tapatūs ir turėtų būti vertinamas kaip vienas dinaminis veiksnys. Nepaisant to, visi išvardyti bei išlikę nuo ankstesniojo vertinimo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai neabejotinai reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant mažinti pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką.
20. Aplinkybė, kad V. B. neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį išskirta kaip kriminogeninis veiksnys atsižvelgiant į tai, kad nors nuteistasis yra vidutinio amžiaus, tačiau turi sukaupęs tik 5 metus oficialios darbinės patirties, jo dirbti darbai buvo trumpalaikiai, viso turėjo 5 darbdavius, turėjo įgijęs ir verslo liudijimą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nepilnamečių pataisos namuose baigė 10 klasę. Jokios specialybės nebuvo įgijęs. Šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, baigė 11 klasę. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau dirbti nepradėjo, kadangi netrukus nuo bausmės pradžios atlikimo Lietuvoje jis pradėjo vykdyti individualią veiklą, susijusią su dirbtinės bižuterijos gamyba, kas buvo prilyginta darbinei veiklai. Komisijai ir pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių nuteistojo asmens byloje esanti UAB „A“ pažyma dėl sutikimo priimti V. B. į darbą, nes nuo sutikimo praėjo metai laiko bei dėl to, kad minėtoje įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtino, kad tokios abejonės yra nepagrįstos, diskriminuojančios ir teigė, jog pateiks atnaujintą įmonės sutikimą, matyti, kad apeliacinės instancijos teismui jis pateikė ne atnaujintą įmonės UAB „A“ sutikimą, bet visiškai naują UAB „R“ pranešimą apie V. B. priėmimą į darbą. Visi šie duomenys rodo, kad nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys yra valdomas. Nors darbinė patirtis nebuvo pagrindas dėl ko asmuo nusikalto, vis tik pažymėtina, kad šis veiksnys susijęs su asmens gyvenimo kokybe ir pajamų gavimu, o nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos išimtinai susiję su finansinės naudos siekimu.
21. Socialinio tyrimo išvados skiltyje „mąstymas ir elgesys“ nurodoma, jog analizuodamas savo gyvenimo situaciją, nuteistasis išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos analizavimo. Pažymėta, kad V. B. geba atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus yra linkęs minimalizuoti žalas, stebimas orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgiant į teisės aktus. Net ir įvardindamas problematiškas sritis, nesiima aktyvių veiksmų jas koreguoti, kartoja tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko ir neįvertina ankstesnio patyrimo, nenumato savo veiksmų pasekmių, atsižvelgia tik į savo poreikius, pasikliauna sėkmės tikimybe, manydamas, jog nebus pagautas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistais save vertina itin aukštai (10 balų iš 10), save pateikia iš pozityviosios pusės, o iš neigiamų įvardijo tik tai, kad yra avantiūristas. Supranta poreikį laikytis įstatymų, elgesio taisyklių, tačiau praeityje negebėjo jų laikytis ir suvaržyti savo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys, atspindintys nuteistojo mąstymą ir elgesį sudaro pagrindą abejoti, ar bausmės atlikimo metu nuteistojo mąstymas yra tiek pakitęs, kad sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis gebės laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalst.
22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad nuteistasis nebuvo laiku supažindinamas su individualiu resocializacijos planu, dėl ko negalėjo žinoti, ko iš jo buvo tikimasi. Duomenys, kada asmuo yra supažindinamas su šiais planais atsispindi kalėjimo darbuotojų pildomoje darbo su nuteistuoju knygelėje. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, 2024 m. rugsėjo 23 d. V. B. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis buvo supažindintas tą pačią dieną. Šis pirminis resocializacijos planas buvo pakoreguotas ir papildytas atitinkamomis priemonėmis 2025 m. balandžio 24 d., nuteistasis su juo supažindintas 2025 m. balandžio 28 d.. Planas atnaujintas 2026 m. sausio 8 d., tą pačią dieną su juo buvo supažindintas ir V. B.. Tai, kad nuteistasis teigia nežinojęs ko iš jo buvo tikimasi paneigia ir tai, kad kaip minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą.
23. Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad individualiame resocializacijos plane numatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iš individualaus nuteistojo V. B. resocializacijos plano, 4 numeriu punktu pažymėta grafa „Apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką“ nėra pildyta, o pildyta tik 5 numeriu pažymėta grafa „gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai“, kur ir nurodomos nuteistojo aplinkybės, susijusios su palaikomais artimais ryšiais. Vis tik pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam yra nustatytas vienas apsauginis veiksnys – šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tiek dėl nuteistojo nurodytų aplinkybių, kurias jis vertina kaip apsauginius veiksnius, tiek ir dėl Socialinio tyrimo išvadoje įvardyto apsauginio veiksnio.
24. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.
25. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tikrinamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankama pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad šiuo metu pataisos procesas jau yra baigtas.
26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo V. B. skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Lina Lesinskienė
Aurelijus Rauckis
Aušra Vingilė