Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-212-72/2011
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00236-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato VTS PB patrulis R. T. 2011-03-08 surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 174190. Kaip pažeidimo esmę nurodė tai, kad A. Z. 2011 m. kovo 8 d., 10 val. 30 min., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas – 0,74 promilės girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-08-09 nutarimu A. Z. pripažino kaltu, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir už šio pažeidimo padarymą skyrė jam 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog, nepaisant tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino, A. Z. įvykdytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 1 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujas tyrimui atlikti buvo paimtas praleidus nustatytą vienos valandos patikrinimo laiką, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto Nr. 5 išvados rezultatus, kuriuose konstatuota, kad pažeidėjui nustatytas alkoholio vartojimo faktas, kraujyje fiksuotas 0,27 promilės, o alkotesteriu nustatytas 0,39 promilės girtumas, vertino kaip nepatikimus ir priimdamas sprendimą rėmėsi patrulių R. T. ir V. J. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2011 m. kovo 8 d. 10.30 val. pažeidėjui nustatytas 0,74 promilės girtumas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad sustabdymo metu A. Z. kraujyje galėjo būti nuo 0,47 iki 0,70 promilės etilo alkoholio. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinės nuobaudos tikslus, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nebuvo nustatyta A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutarimas grindžiamas abejotinais kaltės įrodymais ir priimtas nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, taip pat byloje esant prieštaringiems įrodymams, todėl naikintinas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad alkotesterio ir valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje esantys duomenys yra prieštaringi ir skiriasi – atitinkamai 0,74 promilės ir nuo 0,47 iki 0,70 promilės. Esant tokiems duomenims mano, kad teismas neteisingai nustatė, jog 2011 m. kovo mėn. 8 d. 10.30 val. jis vairavo automobilį būdamas neblaivus - 0,74 promilės girtumo. Teismas nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo 2011 m. kovo mėn. 8 d. neblaivumui nustatyti aktu Nr. 5, iš kurio matyti, kad jo tirtame kraujyje alkoholio koncentracija tik 0,27 promilės. Aplinkybę, kad tyrimai atlikti praleidus nustatytą vienos valandos pasitikrinimo laiką, teismas vertino labai formaliai, neatsižvelgęs į tai, kad į gydymo įstaigą nuvyko nedelsiant, kai tik jį paleido policijos darbuotojai. Atvykimo laikas pas gydytoją V. R. fiksuotas 11.40 val., t. y. kai atvykęs į Kėdainių PSPC sulaukė eilės kortelei pasiimti bei sulaukė eilės prie kabineto pas gydytoją. Jis padarė viską, ką tuo metu galėjo ir nustatytąjį vienos valandos laiką viršijo labai nežymiai, todėl mano, kad tai negalėjo turėti įtakos patikrinimo rezultatams. Neneigia, kad dėl savo sveikatos būklės 2011-03-08 apie 10.20 val., nesuprasdamas, kad tai gali turėti įtakos jo blaivumui, išgėrė gydytojo kardiologo rekomenduotus „Gudobelių“ skysto ekstrakto „Valentis“ gurkšnį, o po to, vairavo automobilį, tačiau jokių alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Be to, kad jis buvo blaivus 2011-03-08 apie 9 val. ryte, gali paliudyti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos darbuotoja L. R., pas kurią buvo atvykęs ir su kuria betarpiškai bendravo. Todėl jei jis būtų neblaivus, ji tai būtų pastebėjusi. Mano, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada nėra objektyvi ir neginčytina, nes pagrįsta skaičiavimais, kurie gali būti ir neteisingi. Išvada pateikta neatsižvelgiant į jo išgerto ekstrakto „Valentis“ esančią alkoholio koncentraciją, netirta, ar išgėrus jo paminėto ekstrakto ir po 5-10 minučių tikrinant alkotesteriu, galima konstatuoti asmens neblaivumą ir kaip jis laipsniškai kinta laiko atžvilgiu. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK šioje administracinėje byloje nepateikė neabejotinų, vienas kitam neprieštaraujančių ir pakankamų duomenų bei įrodymų apie tai, kad jis automobilį vairavo neblaivus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK prašo palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nutarimą nepakeistą
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. Z. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog A. Z. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Z. kaltės įvykdžius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga – patrulių R. T. ir V. J. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad sustabdžius A. Z. vairuojamą transporto priemonę, iš automobilio sklido alkoholio kvapas, todėl buvo pasiūlyta A. Z. pasitikrinti girtumą, o pažeidėjui sutikus tikrintis girtumą, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 2-3), asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2011 m. kovo 8 d. 10.30 val. pažeidėjui A. Z. nustatyta 0,74 promilės alkoholio (b.l. 4), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, nustatančia, jog A. Z. sustabdymo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,47 iki 0,70 promilės etilo alkoholio (b. l. 39) ir įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju A. Z. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, net atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadą, kurioje nustatyta, jog A. Z. sustabdymo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,47 iki 0,70 promilės etilo alkoholio ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, spręstina, kad A. Z. kraujyje alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo leistiną 0,4 promilių normą.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009). Kadangi paimant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraują buvo nesilaikyta 2006 m. birželio 20 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-505 5 punkte nustatytų reikalavimų, testas atliktas praleidus nustatytą vienos valandos pasitikrinimo laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pateikto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 5, kaip lemiančio kitokį veikos kvalifikavimą.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutarimą teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Tomas Zdanavičius