Administracinė byla Nr. eI2-3801-402/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03289-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „WB transport“ atstovei I. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. N.-D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „WB transport“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 32850 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas), kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „WB transport“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo paskirta 200 Eur bauda.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas 2023 m. rugsėjo 4 d. nurodymas (nurodymas išsiųstas rugsėjo 4 d. darbo pabaigoje) pateikti paaiškinimus iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 8:00 valandos ryto (kas realiai yra iki 6 dienos darbo pabaigos). Nepaisydama neadekvačiai trumpo termino, įmonė vykdė nurodymus ir pateikė prašomą informaciją nepraleisdama terminų. UAB „WB transport“ taip pat įvykdė 2023 m. rugsėjo 4 d. nurodymą iki 2023 m. rugsėjo 12 d. 8:00 valandos ryto pateikti dokumentus, susijusius su darbuotojais D. K., S. A., Y. M., Y. B. ir A. I.. Dokumentus pateikė el. paštu nepraleisdama termino. 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas patvirtinimas, kad dokumentai VDI gauti. 2023 m. rugsėjo 27 d. gauta teminė ataskaita Nr. TA0843-0017 bei įmonių tikrinimo klausimynas Nr. TA1547-0036, kuriuose nenurodyta jokių pažeidimų. 

2023 m. rugsėjo 28 d. UAB „WB transport“ buvo gautas dar vienas nurodymas 2023 m. spalio 5 d. 10 val. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodant, kad bus sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad iki šio pranešimo gavimo ir iki atvykimo įmonei nebuvo nurodyta pažeidimų, taip pat nebuvo detalizuota, kodėl bus sprendžiamas atsakomybės klausimas.

Atvykus pas vyriausiąją darbo inspektorę A. N.-D., pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji padarė pažeidimą dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių pranešimų (toliau – ir LDU pranešimas) apie įmonėje įdarbintus užsieniečius Y. M., Y. B. pateikimo. Todėl 2023 m. spalio 10 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1547-0001. Inspektorė pažeidimo aprašyme nurodė, kad UAB „WB transport“ nepateikė laiku Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai privalomus teikti pranešimus apie dirbančius įmonėje trečiųjų šalių piliečius (toliau – ir užsieniečiai). Šiuo pagrindu 2023 m. spalio 19 d. priimtas ginčijamas Nutarimas. Šis nutarimas surašytas nurodant, kad 2023 m. kovo 3 d. įdarbinant du užsienio piliečius buvo pavėluotai pateikti pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, todėl taikytina administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, LDU pranešimas yra teikiamas Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – „Sodra“). Jokie teisės aktai neįpareigoja darbdavio teikti LDU pranešimų Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, nebent institucija to atskirai reikalauja. Pažymėtina, kad nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Užimtumo tarnyba pareiškėjos neprašė pateikti tokių pranešimų.

LDU pranešimas apie 2023 m. kovo 3 d. įdarbintus užsieniečius Y. M., Y. B. buvo pateiktas 2023 m. gegužės 25 d., tačiau tai buvo padaryta pačiai įmonei pastebėjus apie nepriimtus „Sodros“ sistemoje dokumentus, t. y. gerokai prieš patikrinimą, o ne VDI patikrinimo metu. Paaiškinimuose įmonės atstovas nurodė, kad „Sodros“ sistema nesuteikia jokių galimybių pasitikrinti pranešimo patekimo būklės, kad situacija įvyko dėl žmogiškosios klaidos bei pačios „Sodros“ sistemos netobulumo, ir tai nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad LDU pranešimai „Sodros“ informacinėje sistemoje niekada nebuvo teikiami pavėluotai, o ši klaida įvyko galimai dėl sistemos funkcionalumo sutrikimų. Kadangi darbo sutartis pasirašoma prieš 1 darbo dieną, pranešimo apie Lietuvoje dirbantį užsienietį formų teikimas „Sodros“ informacinėje sistemoje per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) taip pat turi būti atliktas per 1 dieną, o sistema dažnai stringa ir neleidžia pateikti nustatytų formų, kaip minėta, nesuteikia jokių galimybių pasitikrinti pranešimo pateikimo būklės. „Sodros“ sistema nepateikia atgalinio ryšio, t. y. pranešimo, kad LDU forma yra pateikta arba nepateikta. Tai nesudaro galimybės darbdaviams pasitikrinti savo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Priešingai, norint pasitikrinti, reikia darbdaviams atskirai išsirinkti ataskaitą ir ją išsifiltruoti, kad galima būtų pasitikrinti tokius duomenis.

Pažymėjo, jog pareiškėja visada laikosi nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos, laiku pateikia privalomus pranešimus apie Lietuvoje, savo įmonėje, įdarbintus užsieniečius. Visuomet tinkamai praneša apie darbuotojų darbo santykių pradžią. VDI nustatytais pažeidimais nebuvo padaryta žala, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, valstybės valdymo tvarkai. Minėti pažeidimai buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ir pašalinti iki patikrinimo.

Nutarime yra tik formaliai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, tačiau nėra įvardijamos ir detalizuotos tokiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei sprendimo motyvai. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas ir tai yra siejama su teisėtumo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).

Nutarime nėra atskleista ir nustatyta visa nusižengimo sudėtis, nėra nurodytas priežastinis ryšys, motyvai ir kita. Priešingai, Nutarime tiesiog cituojamas tekstas, jog UĮ 57 straipsnio 2 dalis nurodo, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Toks prisidengimas teisės aktu nėra tinkamas, nes nėra aiškiai reglamentuota, kada pavėluotas pateikimas laikomas administraciniu tiesės pažeidimu, taip pat taikant administracines prievartos priemones nėra atsižvelgiama į nuobaudų taikymo pasekmes, bei neįvertinami pačių nuobaudų skyrimo padariniai.

Įmonė pateikė visus VDI prašomus dokumentus, teminėj ataskaitoj nepažymėta neatitikimų, o 2023 m. rugsėjo 27 d. įmonių tikrinimo klausimyne netgi nurodyta, kad 1.1, 1.2, 1.3 klausimai tikrinimui nėra aktualūs, tačiau būtent šiuo pagrindu skiriama administracinė nuobauda už pažeidimus, kurie rasti pačio darbdavio ir ištaisyti iki pažeidimo nustatymo. Dėl šios priežasties administracinė nuobauda skiriama pažeidžiant protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įmonė, kuriai skiriama administracinė nuobauda dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, netenka teisės metus laiko įdarbinti užsieniečių, taip pat visų tuo metu įmonėje įdarbintų užsieniečių teisėto buvimo dokumentai (vizos ir (arba) leidimai laikinai gyventi) yra panaikinami. Pats pažeidimas buvo paties darbdavio pastebėtas dar iki patikrinimo ir buvo ištaisytas, todėl yra nebeaktualus ir mažareikšmis.

Situacija, kad darbdavys pavėluotai pateikė LDU pranešimus, nepadarė jokios įtakos dirbančių asmenų darbo užmokesčiui, darbo pradžiai, mokamiems valstybei mokesčiams ar kitiems apčiuopiamiems, valstybės ginamiems gėriams. LDU pranešimų tikslas yra statistinės informacijos surinkimas.

Pareiškėja taip pat mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad UĮ 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta net ir minimali bauda jai yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Tokią išvadą daro atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, t. y. į tai, kad jis yra daugiau formalus, padarytas dėl aplaidumo, sąžiningo klydimo, nesant piktybiškumui, neslepiant užsieniečių įdarbinimo fakto, nevengiant mokėti mokesčių valstybei, pripažįstant teisės pažeidimo faktines aplinkybes, jų neslepiant ir nuoširdžiai gailintis. Formalus pažeidimas buvo pašalintas pačios pareiškėjos iniciatyva, o ne pradėjus tyrimą ar gavus informaciją apie tai. VDI neatsižvelgė į šias aplinkybes ir dėl to atitinkamai nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Atsakovės atstovė su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog juridinis asmuo UAB „WB transport“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu
Nr. V401/EV-281A/-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalį, kadangi pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie įmonėje dirbančius užsieniečius. Y. M. ir Y. B. įmonėje dirbo nuo 2023 m. kovo 3 d., o LDU pranešimai pateikti 2023 m. gegužės 25 d.

Pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie:

1)       įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje (4.1 papunktis);

2)       atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (4.2 papunktis).

Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad darbdavys, įdarbinęs Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Informaciją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, šio įsakymo 1 punktu patvirtinta tvarka, darbdaviai pradeda teikti nuo 2019 m. lapkričio 4 d.

Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB ,,WB transport“ per EDAS nepateikė LDU pranešimų laiku, t. y. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečių (Y. M., Y. B.) įdarbinimo dienos, todėl pažeidė Tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus. VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaudamasi UĮ 57 straipsnio 2 dalimi, 57 straipsnio 3 dalimi, teisėtai Nutarimu UAB „WB transport“ skyrė sankcijoje numatytą minimalią 200 Eur baudą. VDI yra įsitikinusi, kad byla išnagrinėta visapusiškai, kad pateikta teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, todėl patenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 32850 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo UAB „WB transport“ (juridinio asmens kodas 305144993) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo paskirta 200 Eur bauda.

Bylos duomenimis, pareiškėja 2023 m. rugsėjo 5 d. gavo nurodymą (nurodymas išsiųstas rugsėjo 4 dienos darbo pabaigoje) iki 2023 m. rugsėjo 7d. 8:00 valandos ryto pateikti paaiškinimus (kas realiai yra iki rugsėjo 6 dienos darbo pabaigos). Įmonė vykdė nurodymus ir pateikė prašomą informaciją nepraleisdama terminų. Pareiškėja taip pat įvykdė 2023 m. rugsėjo 4 d. nurodymą iki 2023 m. rugsėjo 12 d. 8:00 valandos ryto pateikti dokumentus, susijusius su darbuotojais D. K., S. A., Y. M., Y. B. ir A. I.. Dokumentus pateikė el. paštu nepraleisdama termino. 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas patvirtinimas, kad dokumentai VDI gauti. 2023 m. rugsėjo 27 d. gauta teminė ataskaita Nr. TA0843-0017 ir įmonių tikrinimo klausimynas Nr. TA1547-0036, kuriuose nenurodyta jokių pažeidimų.

2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja gavo dar vieną nurodymą 2023 m. spalio 5 d. 10 val. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes bus sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad iki šio pranešimo gavimo ir iki atvykimo pareiškėjai nebuvo nurodyta pažeidimų, taip pat nebuvo detalizuota, kodėl bus sprendžiamas atsakomybės klausimas.

Atvykus pas vyriausiąją darbo inspektorę A. N.-D., pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji padarė pažeidimą dėl LDU pranešimų apie įmonėje įdarbintus užsieniečius Y. M., Y. B. pateikimo. Todėl 2023 m. spalio 10 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1547-0001. Inspektorė pažeidimo aprašyme nurodė, kad UAB „WB transport“ nepateikė laiku Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai privalomus teikti pranešimus apie dirbančius įmonėje užsieniečius. Šiuo pagrindu 2023 m. spalio 19 d. priimtas ginčijamas Nutarimas. Šis nutarimas surašytas nurodant, kad 2023 m. kovo 3 d. įdarbinant du užsienio piliečius buvo pavėluotai pateikti pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, todėl taikytina administracinė atsakomybė.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalį, kadangi pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie įmonėje dirbančius užsieniečius. Y. M. ir Y. B. įmonėje dirbo nuo 2023 m. kovo 3 d., o LDU pranešimai pateikti 2023 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

        ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

        ANK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės:

1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti;

2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;

3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;

4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;

6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;

8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;

9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo;

10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 2 dalis).

        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; kad nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, jog nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; kad paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-773/2007).

Analogiška nuostata reglamentuota ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnyje (mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nustatymas). Pažeidimo pripažinimas yra tik lengvinanti aplinkybė skiriant nuobaudą. Pažeidimas buvo nutrauktas dar nepradėjus tyrimą. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

UĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. UĮ 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos <...> darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

UĮ 57 straipsnio („Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos“) 2 dalyje nurodyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis laiku neinformuoja apie įdarbintus arba komandiruotus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per „Sodros“ informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

UĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie:

1)       įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje (4.1 papunktis);

2)       atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (4.2 papunktis).

Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad darbdavys, įdarbinęs Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Informaciją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, šio įsakymo 1 punktu patvirtinta tvarka, darbdaviai pradeda teikti nuo 2019 m. lapkričio 4 d. 

Teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad pareiškėja per EDAS nepateikė LDU pranešimų laiku, t. y. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečių (Y. M., Y. B.) įdarbinimo dienos, todėl pažeidė Tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus. Pritaria, kad VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaudamasi UĮ 57 straipsnio 2 dalimi, 57 straipsnio 3 dalimi, teisėtai Nutarimu UAB „WB transport“ skyrė sankcijoje numatytą minimalią 200 Eur baudą. Sutinka, kad byla išnagrinėta visapusiškai, kad pateikta teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, todėl patenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo. Nagrinėjant juridinio asmens bylą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos atstovė skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad pritaikius UĮ 57 straipsnio
2–3 dalyse numatytą sankciją būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi sankcija sukeltų neigiamų padarinių visai bendrovei, taip pat ir jos darbuotojams, įskaitant užsieniečius, kuriems nebūtų pratęsiami leidimai dirbti. Be to, minėtos sankcijos taikymas nepasiektų ir pažeidimų prevencijos bei stabilumo darbo santykiuose tikslų, kadangi Lietuvos darbo rinka šiuo metu neužtikrina reikalingo atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikio, bendrovė nesugebės vykdyti veiklos. 

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nei atsakovė, nei teismas nesprendžia klausimų, susijusių su užsieniečiams išduodamų vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų dirbti išdavimu, pratęsimu ar jų panaikinimu, nes tai kitų institucijų kompetencija.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra:

1)       atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2)       nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis

3)       atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Taigi nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus, atžvilgiu.

ANK 34 straipsnyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, skyrimas arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Taigi, priimant VDI Nutarimą, įstatymas ar kitas teisės aktas nebuvo pažeistas, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat teisės aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsakovė pagrįstai ir motyvuotai priėmė Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir, vadovaudamasi UĮ 57 straipsnio 2, 3 dalimi, teisėtai paskyrė finansinę sankciją – 200 Eur baudą. Pažymėtina, kad nuobaudą skiriantis subjektas proporcingumo principą taiko kiekvieną kartą tirdamas ir vertindamas, kuri nuobaudos rūšis ir dydis (parenkant poveikio priemonę įstatymo nustatytos sankcijos ribose) atitinka, t. y. yra proporcingi padarytam pažeidimui. Skunde nurodytais argumentais taikant proporcingumo principą, ir kiti Užimtumo įstatyme ar kituose teisės aktuose reglamentuoti pažeidimai gali tapti „nesisteminiai ir mažareikšmiai“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nelaikoma proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „WB transport“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                       Natalja Zelionkienė