Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-378-940/2023
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00813-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „O.“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2112-724/2023 pagal pareiškėjos UAB „O.“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 pagal ieškovės UAB „O.“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 pagal ieškovės UAB „O.“ ieškinį atsakovui L. S. dėl 1 160 Eur priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis atsakovui buvo suteikta teisė paimti automobilį, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, transporto priemonės saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas, o ne asmuo, kuriam leista paimti automobilį. 2022 m. lapkričio 22 d. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas nėra registruotas nei kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nei kaip valdytojas.
2. Pareiškėja UAB „O.“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, tenkinti ieškovės UAB „O.“ ieškinį atsakovui L. S. ir priteisti iš jo 1 160 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
3. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Teigė, jog jau po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo aplinkybė, kad minėtą automobilį atsakovas yra įgijęs 2021 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pasikeitęs savininkas nebuvo įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje. Ieškovė ieškinį atsakovui L. S. pareiškė turėdama netiesioginius įrodymus, jog pastarasis yra automobilio savininkas (policija automobilį nurodė grąžinti būtent L. S.), ir manė, kad tokių duomenų teismui pakanka. Šiuo metu žinant, jog automobilio savininkas yra ne VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodytas V. Š., bet L. S., teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą ir ieškinį tenkinęs. Tuo pačiu teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes nuosavybės įgijimo pagrindu laikė registraciją, o ne sandorį, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsniui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „O.“ prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022.
5. Teismas sprendė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir įrodymai (2021 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis) nelaikytini naujai paaiškėjusiais, nes 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 teismas konstatavo, jog pateiktų įrodymų gali neužtekti išvadai, kad atsakovas L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri priverstinai buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, savininkas ir (ar) valdytojas, nes byloje informacija apie transporto priemonės savininką – valdytoją nepateikta. Ieškovei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau teismo siūlymu ji nepasinaudojo, nesiėmė priemonių pašalinti nustatytų trūkumų, o 2022 m. lapkričio 21 d. raštu formaliai atsakė, kad neturi pagrindo abejoti Šiaulių apskrities VPK pateikta informacija, nes VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esanti informacija ne visada sutampa su faktiška, kiek tai susiję su transporto priemonės savininko nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog pripažinti, kad pareiškėjos pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Taigi, nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
6. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje teismas konstatavo, kad tai, jog ieškovė jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus jai nepalankų sprendimą ėmėsi priemonių gauti informaciją ir jos pagrindu nusprendė, kad dėl jų galimai padaryta teisės normos taikymo klaida, nėra pakankamas teisinis pagrindas daryti išvadą, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. nuosavybės įgijimo pagrindu laikė registraciją, o ne sandorį, automobilio savininku nelaikė asmens, kuris nuosavybės teises į automobilį įgijo sandorio pagrindu. Ieškovei nepateikus duomenų apie tai, kad L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri priverstinai buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, savininkas ir (ar) valdytojas, teismas vadovavosi Kelių transporto priemonių registro duomenimis, jog L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas. Taigi teisingai vadovavosi tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, tiek vertino įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, todėl padarė teisingą išvadą, kad transporto priemonės saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas, o ne asmuo, kuriam leista paimti automobilį, ir ieškinį atmetė. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ar teisės normų taikymu priimant sprendimą už akių, neatitinka aiškiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „O.“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 tenkinti.
8. Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiais, jog pareiškėjos pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, aplinkybė, kad automobilis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. priklausė L. S., yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi atitinka visus požymius, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Būtent: aplinkybė, jog automobilio savininku nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo L. S., jau egzistavo nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo ir priimant teismo sprendimą; šią aplinkybę pareiškėja sužinojo tik 2022 m. gruodžio 22 d., kai gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raštą. Tuo tarpu pagal teisinį reglamentavimą transporto priemonę saugančiam ūkio subjektui (šiuo atveju – pareiškėjai) policijos pareigūnas siunčia tik leidimą atsiimti transporto priemonę, kuris teismui ir buvo pateiktas su ieškiniu. Vadinasi, pareiškėja pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme negalėjo žinoti tikslių aplinkybių apie automobilio nuosavybės teisių perleidimą, negalėjo turėti pirkimo – pardavimo sutarties. Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėja tokius duomenis galėjo pateikti. Policijos komisariato nurodyta aplinkybė, jog automobilis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. priklausė L. S., yra esminė, kurios pagrindu teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.
9. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida. Tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas nenustatė svarbios aplinkybės, jog asmuo, kuriam išduodamas leidimas atsiimti transporto priemonę, gali būti tik savininkas arba valdytojas, kuriems įstatymas nustato pareigą sumokėti išlaidas už automobilio nutempimą ir saugojimą. Todėl teismo vertinimas, kad asmuo, kuriam išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, nėra savininkas, yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas gali būti suprantamas kaip aiški teisės normos taikymo klaida, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Byloje susiklostė tokia situacija, jog buvo netinkamai taikytas CK 4.47 straipsnis, pažeistas Lietuvos Respublikos saugaus eisimo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas ieškovės atžvilgiu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.
12. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, sąrašas yra baigtinis.
13. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kadangi jos manymu, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, taip pat naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jos prašymą atnaujinti procesą ir laikosi pozicijos, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktuose numatyti pagrindai procesui atnaujinti, kurių teismas nenustatė be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais iš dalies sutinka.
15. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus šiame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
17. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl kurios ji tvirtina įgijusi teisę per 3 mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo, laiko tai, kad pagal jos 2022 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi į Pakruojo rajono policijos komisariatą, prašant patikslinti (patvirtinti) informaciją apie automobilio savininką, 2022 m. gruodžio 12 d. iš Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus gavo raštą „Dėl duomenų suteikimo“, kuriame nurodyta, jog nuvežta ir saugota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosavybės teise priklausė L. S. pagal pirkimo – pardavimo sutartį.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjos kartu su prašymu atnaujinti byloje procesą pateikti įrodymai (2022 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas „Dėl duomenų suteikimo“ bei vėliau pateikta pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka teismų praktikoje formuojamos naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių (nutarties 16 punktas). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės savininko, bei išaiškintos tokių įrodymų nepateikimo pasekmės. Ieškovė vykdydama teismo nutartį 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė 2022 m. lapkričio 19 d. raštą ir susirašinėjimą su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, patvirtinantį, kad leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išduotas L. S., tuo pačiu pažymėdama, jog neturi pagrindo abejoti pateikta informacija ir daugiau jokių įrodymų neteikė. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismui 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pasiūlius pateikti papildomus įrodymus pareiškėja (ieškovė) savo teisės teikti įrodymus tinkamai neįgyvendino, o kartu su prašymu atnaujinti byloje procesą pateikti įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, kurie iš esmės turėjo ir galėjo būti ieškovės teismui pateikti (CPK 179 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti laikoma tokia nauja aplinkybė, kuri pareiškėjai iš esmės galėjo būti žinoma, konstatuoja, jog pareiškėjos minėti pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliantės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, todėl pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
20. Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
22. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu argumentuoja tuo, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nagrinėjęs teismas padarė aiškias tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų taikymo klaidas, t. y. tinkamai nenustatė bylai svarbių aplinkybių, o esant prieštaringiems įrodymams, neteisingai įvertino pateiktus duomenis, susijusius su leidimu atsiimti transporto priemonę. Pareiškėja, be kita ko, įrodinėjo, kad aiški teisės normos – CK 4.47 straipsnio – taikymo klaida yra tai, kad teismas nuosavybės įgijimo pagrindu laikė automobilio registraciją, o ne pirkimo – pardavimo sandorį.
23. Esminė reikalavimo teisingai išspręsti šalių ginčą įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 6 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių, kuris nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas, įvertinęs pareiškėjos (ieškovės) nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja (ieškovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimų pagrįstumą, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo specifikos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje negalimas.
24. Pažymėtina, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir vien formaliais pagrindais, atsižvelgdamas tik į 2022 m. lapkričio 22 d. Kelių transporto priemonių registro duomenis, kad atsakovas L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė.
27. Pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė Šiaulių VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus raštą, kuriame pažymima, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta informacija apie automobilio savininką V. Š. nebėra aktuali, nes automobilis 2021 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas L. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo – pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį.
28. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė leidimą atsiimti transporto priemonę, o 2022 m. lapkričio 17 d. teismui nurodžius, jog pateiktų dokumentų gali neužtekti išvadai, kad atsakovas L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, savininkas ir (ar) valdytojas, pateikė elektroninį susirašinėjimą, kuriame Šiaulių apskrities VPK nurodė, jog leidimas atsiimti transporto priemonę buvo išduotas L. S.. Šiuo aspektu sutiktina su apeliante, kad tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo, kuriam išduodamas leidimas atsiimti transporto priemonę, gali būti tik savininkas arba valdytojas, kuriems įstatymas nustato pareigą sumokėti išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 dėl formalaus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimo buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – vadovaujantis tuo, kad atsakovas L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas, negalimas 1 160 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimas ieškovės naudai iš atsakovo L. S., – kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti.
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, taip pat į sprendimo už akių instituto specifiką. Teismas nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „O.“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
31. Pareiškėjos (apeliantės) prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismo nėra nagrinėjami. Patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus šią civilinę bylą iš esmės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė