Procesinio
sprendimo kategorijos
2.1.7.4.;
2.1.15.17.; 2.3.6.4.5.1.; (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, teisėjo Jono
Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį
skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio,
kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu
ketveriems metams. Be to, pritaikius BK 68 straipsnį, R. M.
uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto
priemones.
Iš R. M. nukentėjusiajai J. K. priteista 800 Lt turtinei žalai atlyginti, 35 000 Lt
neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl turtinės 500 Lt dydžio
žalos atlyginimo atmesta.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. gynėjos Karinos Račkauskienės apeliacinis skundas
atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n
u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d. apie 13.03
val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 26.200 km, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių
eismo taisyklių (toliau - KET) 53 punkto reikalavimo nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti
pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...”; KET 172
punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas
leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti
į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų
sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis
turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti...”; buvusiomis eismo įvykio metu
kelio ir meteorologinėmis sąlygomis, jis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo
priemonių ir viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, kas sukėlė
pavojų priešingoje eismo juostoje automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusiam M.
K. ir šalia sėdėjusiai D. A., tai yra R.
M. su vairuojamu automobiliu išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė
į automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
ir autoįvykio metu M. K. buvo padarytas sunkus
sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį, kuri ištiko nuo sužalojimų visumos, o nukentėjusiajai
D. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis
R. M. kasaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės
teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti. Kasatorius nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ne
tik jis, bet ir nukentėjęs M. K., kuris atliko lenkimo
manevrą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad eismo juosta, skirta važiuoti į
Jonavos pusę, buvo siauresnė, nei skirta važiuoti į Kauno pusę, liudytojas D. V. parodė, kad automobilis „VW Passat“ viršijo greitį, bet
nesimėtė ir tvarkingai važiavo antra juosta, iš įvykio vietos apžiūros
protokolo, liudytojos J. Š. parodymų patikrinimo įvykio
vietoje protokolo išplaukia, kad įvykio vietoje lenkimui buvo likę tik apie 1,6
metro. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nukentėjęs
M. K. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau
teismas į tai neatsižvelgė, nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp jo ir
nukentėjusio M. K. padarytų Kelių eismo taisyklių
pažeidimų ir kilusių padarinių bei nepateikė dėl to teisinių išvadų, todėl
pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir 305
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Šie pažeidimai sutrukdė teismui priimti
teisingą sprendimą byloje, todėl jie turėtų būti laikomi esminiais Baudžiamojo
proceso kodekso pažeidimais.
Kasatorius
taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės
normas, reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės, kai pats
nukentėjęs asmuo yra kaltas dėl kilusių padarinių. Iš 2006 m. kovo 27 d.
specialisto išvados Nr. M 287 /06 (02) matyti, kad M. K. buvo
vartojęs raminančių vaistų, kuriuos vartoti vairuojant mechanines transporto
priemones nerekomenduojama. Be to, M. K. vairavo
automobilį neprisisegęs saugos diržo. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad
pats nukentėjęs sukūrė palankias sąlygas eismo įvykiui kilti ir dėl to jis buvo
sunkiai sužalotas bei mirė. Atsižvelgus į paminėtą aplinkybę, kasatoriaus
manymu, tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo
civilinės atsakomybės, jis nuo materialinės atsakomybės turėtų būti atleistas.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo R. M. kasacinį
skundą atmesti. Jis nurodo, kad iš teismo posėdžio protokolų matyti, jog
teismas ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, patikrino visas esmines
bylos aplinkybes ir remdamasis jais padarė išvadas apie faktines bylos
aplinkybes, įskaitant ir priežastinį ryšį. Iš nuosprendžio matyti, kad išvada
apie priežastinį ryšį buvo padaryta įvertinus specialisto V. Š. išvadą,
jog eismo įvykio kilimo techninė priežastis buvo R. M. pasirinktas
nesaugus važiavimo greitis, dėl kurio jis nesuvaldė vairuojamo automobilio,
išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais
važiavusiu, M. K. vairuojamu automobiliu. Šią išvadą
specialistas patvirtino ir apklausos teisme metu. Akivaizdu, kad jeigu R. M. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y.
būtų važiavęs saugiu greičiu bei suvaldęs automobilį, jis nebūtų išvažiavęs į
priešingos krypties eismo juostą bei susidūręs su iš priešingos pusės
atvažiuojančia transporto priemone ir šios transporto priemonės vairuotojas M. K. nebūtų žuvęs. Taigi, paduotame kasaciniame skunde R. M. nepagrįstai teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo bylą,
pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto
reikalavimus. Kasatorius taip pat nepagrįstai tvirtina, kad turėtų būti
atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes eismo įvykis kilo ne dėl to, kad M. K. vartojo raminamuosius vaistus ir vairavo transporto
priemonę neprisisegęs saugos diržų, o dėl R. M. nusikalstamų
veiksmų. M. K. žmona nukentėjusioji J. K.
dėl R. M. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinės ir
neturtinės žalos, tuo tarpu BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui dėl
nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą baudžiamojoje byloje
kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį, todėl teismas, spręsdamas R. M. kaltės klausimą, pagrįstai vadovaudamasis BPK 115
straipsnio taisyklėmis, patenkino nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį ir
priteisė jai R. M. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apygardos teismas išsamiai patikrino
pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino įrodymus ir
nutartyje išdėstė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,
civilinio ieškinio priteisimo yra teisingos. Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismas nutartyje išsamiai atsakė į visus esminius apeliacinio
skundo argumentus.
Nuteistojo
R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes
apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas išsamiai išnagrinėjus visas esmines
bylos aplinkybes, ištyrus visus esminę reikšmę turinčius įrodymus ir įvertinus
jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą. R. M. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu
patikimai patvirtina liudytojų P. S., J.
Š., D. V., šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje
protokolai, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės protokolai, 2007
m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. M 287 /06 (06/02) dėl M.
K. mirties priežasties, 2006 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr.
11-1761 (06) dėl eismo įvykio techninės priežasties, 2008 m. rugsėjo 18 d.
ekspertizės aktas Nr. 11-2422 (08) dėl eismo įvykio eigos. Informacijos apie
kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes teikia nukentėjusiųjų J.
K., D. A. parodymai, pastarosios liudytojos parodymų
patikrinimo vietoje protokolas, 2006 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr.
G-1141 06 (02) dėl D. A. kūno sužalojimų, patirtų
eismo įvykio metu, liudytojų R. M., P. P.,
E. S. parodymai, paties R. M. parodymai
duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas,
2008 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-486 (08) dėl M.
K. sužalojimų masto, jei jis būtų prisisegęs saugos diržų, nustatymo,
specialisto išvados dėl M. K. ir R. M. blaivumo
ir kiti įrodymai.
Kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad
pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,
pripažindamas, kad jis, o ne nukentėjęs M. K., išvažiavo į
priešpriešinio eismo juostą. R. M. teisingai pastebi, kad
iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio juosta, skirta važiuoti
iš Jonavos į Kauną, yra platesnė, nei skirta važiuoti iš Kauno į Jonavą, tačiau
iš to paties protokolo matyti, kad eismo juosta, skirta važiuoti iš Kauno į
Jonavą yra plati, 5 metrų pločio (T. 2. b.l. 18-19). Kaip teisingai pastebi
kasatorius, iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad
tiesiogiai prieš eismo įvykį R. M. vairuojamas automobilis
važiavo greičiau, bet tvarkingai, tačiau iš to paties liudytojo parodymų aišku,
kad jis tiesiogiai susidūrimo momento nematė. Išvada apie tai leidžia daryti D. V. parodymai, kad prieš jį važiavęs automobilis
persirikiavo antrą juostą ir kažkaip užkirto kelią antrąja juosta važiavusiam R. M. automobiliui, pasigirdo didelis smūgio garsas ir jis
pamanė, kad R. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jam
kelią užkirtusi automobilį (T. 3 b. l.190-195). Akivaizdu, kad jei liudytojas
D. V. būtų matęs patį susidūrimo momentą, jis neduotų
parodymų apie tai, kad iš pradžių pamanė, kad susidūrė R. M. automobilis
ir ta pačia eismo juosta važiavęs jam kelią užkirtęs automobilis. Iš esmės
tokia pati pastaba gali būti padaryta apie liudytojos J. Š. parodymus
ir jų patikrinimo įvykio vietoje protokolą, nes liudytoja parodė tik tai, kad matė
lenkti pasirengusį „Audi A6“, po to pasuko savo automobilį dešiniau ir išgirdo
garsą bei pajuto smūgį, paties susidūrimo momento ji nematė (T. 3 b. l. 186-189).
Kolegija pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu atstumą, kuriuo ji
važiavo nutolusi nuo punktyrinės linijos, ir atstumą, kurį ji pasuko link
dešinio kelkraščio, kai pamatė, jog ją ketina lenkti M. K.
vairuojamas automobilis „Audi A6“, liudytoja J. Š. nurodė
tik apytiksliai pagal prisiminimuose išlikusią jos automobilio padėtį
tiesiogiai prieš įvykį, bet ne remdamasi eismo įvykio metu prietaisais
užfiksuotais duomenimis ar remiantis aprobuotais moksliniais tyrimais atliktais
skaičiavimais, todėl negalima teigti, kad liudytojos J. Š. parodymai
dėl to, kad tarp jos automobilio ir punktyrinės linijos, žyminčios kelio
vidurį, buvo 1, 6 m. yra absoliučiai tikslūs. Iš byloje apklaustų
liudytojų, tik liudytojas P. P. parodė, kad tiesiogiai
prieš įvykį matė, kaip automobilis „Audi A6“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio
eismo juostą, tačiau, kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šio liudytojo
parodymus įvertino kritiškai dėl liudytojo P. P. parodymų
prieštaravimo specialisto išvadai ir ekspertizės aktui. Iš 2006 m. lapkričio
13 d. specialisto išvados Nr. 11-1761 (06), kuri grindžiama įvykio vietos
apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuotais pasitelkus techninius prietaisus, matyti,
kad techniškai eismo įvykį nulėmė aplinkybė, kad R. M. viršijo
leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo
juostą, kur susidūrė su M. K. vairuojamu automobiliu (T. 1
b. l. 65-77). Iš 2008 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akto Nr. 11-2422 (08)
dėl eismo įvykio eigos matyti, kad važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link
Jonavos plotis – 5 m., užtikrino automobilio „Audi A6“ vairuotojui M. K. ta pačia kryptimi arčiau dešiniojo važiuojamosios
dalies krašto važiavusio automobilio „Renault-21“, vairuojamo J. Š.,
pralenkimą neišvažiavus į kelio Kaunas-Jonava priešpriešinio eismo juostą (T. 4
b. l. 3-5). Atsižvelgus į tai, kad byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta,
kad tik R. M. veiksmai sukėlė eismo įvykį, kad M. K. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, darytina
išvada, kad teismai pagrįstai netyrė R. M. versijos, kad
eismo įvykio priežastis buvo ne jo, o M. K. išvažiavimas
į priešpriešinę eismo juostą, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp tariamo M. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t.y.
išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, ir kilusių padarinių – eismo įvykio,
kurio metu žuvo vienas ir buvo sužaloti du žmonės, bei nepateikė dėl to
teisinių išvadų.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios
instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo
išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų. Iš pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu
dėl nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdžiai matyti, kad jis grindžiamas liudytojų
P. S., J. Š., D. V.,
šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, transporto priemonių
apžiūros ir techninės būklės protokolais, 2007 m. kovo 27 d. specialisto išvada
Nr. M 287 /06 (06/02) dėl M. K. mirties priežasties,
2006 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1761 (06) dėl eismo įvykio
techninės priežasties, 2008 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2422 (08)
dėl eismo įvykio eigos (T. 4 b. l. 124-130) ir kitais įrodymais. Iš
nuosprendžio taip pat matyti, kad jame išdėstyti nusikalstamos veikos
kvalifikavimo motyvai, nes jame aiškiai nurodyta, kodėl R. M. nusikalstama
veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį,
perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 5 dalį (T. 4. b. l. 130-131).
Dėl BPK 109, 115 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.253
straipsnio 1 dalies taikymo
BPK
109 straipsnio 1 dalyje yra numatyta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio
turtinės ir neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam
ar kaltinamajam arba už jų veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį
ieškinį, kuris nagrinėjamas su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje
yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas remdamasis
įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies
patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamojoje byloje
nukentėjusioji J. K., M. K. žmona,
laikydamasi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pareiškė civilinį ieškinį
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo R. M.. Vėliau R. M. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas
kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo M. K., ir tuo
pačiu nuosprendžiu, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius
civilinio ieškinio dydį, iš jo J. K. naudai buvo
priteistas civilinis ieškinys. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J.
K. buvo pareiškusi žymiai didesnį civilinį ieškinį dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo, tačiau išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad
civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodyta, o civilinio
ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į R.
M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, turtinę padėtį,
teismų praktiką ir teisingumo bei protingumo kriterijus, buvo iš esmės
sumažinta vietoje prašomų 100 000 Lt, priteisiant 35 000 Lt. Pažymėtina, kad
byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad nukentėjusio M.
K. elgesys, t.y. raminamųjų vaistų vartojimas, neprisisegimas saugos diržo,
būtų kokiu nors būdu nulėmę eismo įvykio ar jo padarinių atsiradimą arba būtų
nulėmę didesnį padarinių sunkumą, todėl nėra pagrindo R. M. visiškai
ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio
normas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo R. M. kasacinį
skundą atmesti.
Teisėjai:
Albinas
Sirvydis
Jonas
Prapiestis
Rimantas Baumilas