Civilinė byla Nr. e2-10178-996/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05215-2020-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;

    1.3.5.3.2; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9;    

    1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7

    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Qualiworks“ atstovui A. V., veikiančiam pagal prokūrą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Qualiworks“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 R. Ž. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–7) uždarajai akcinei bendrovei „Qualiworks“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. DGKS-529 darbo byloje Nr. APS-2-22272/2020 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria jo prašymas buvo nepatenkintas, ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. liepos 5 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis iki 2019 m. spalio 16 d. dirbo įmonėje plataus profilio statybininko pareigose, darbo sutartimi buvo sulygtas 730 Eur per mėnesį darbo užmokestis, 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę, taip pat darbo sutartimi buvo sutarta, kad siuntimo dirbti į bet kurią užsienio valstybę atveju, atsakovė mokės jam 61 Eur fiksuoto dydžio dienpinigius, tačiau tais atvejais, kai jis bus siunčiamas dirbti į užsienio valstybę, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ aktualia redakcija, 50 procentų dienpinigių norma viršija darbo sutartyje nustatytą fiksuoto dydžio 52 Eur dienpinigių normą, jam bus mokami dienpinigiai, sudarantys 50 procentų minėtame įsakyme nustatytos dienpinigių normos sumos. Paaiškino, kad iš karto po darbo sutarties sudarymo jis buvo komandiruotas dirbti į (duomenys neskelbtini) ir kartu su dviem kitais atsakovės darbuotojais jis išvyko 2019 m. liepos 7 d., o grįžo 2019 m. spalio 9 d., jie (darbuotojai) patys buvo atsakingi už savo darbo laiko apskaitą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius su atliktų darbų sąrašu jis atsakovei siuntė per „WhatsApp“ programėlę, juos pateikdamas atsakovės darbų vadovui A.. Nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. dirbo 23 d. (206,5 val.), 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbo 27 d. (254,5 val.), 2019 m. rugsėjo mėn. dirbo 22 d. (199 val.), 2019 m. spalio mėn. dirbo 5 d. (48,5 val.), visą laiką nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2019 m. spalio 9 d. jis dirbo viršvalandžius: 2019 m. liepos mėn. dirbo 82,5 val. viršvalandžių (41,5 val. darbo dienomis, 41 val. poilsio dienomis), 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbo 88,5 val. viršvalandžių (34,5 val. darbo dienomis, 45,5 val. poilsio dienomis, 8,5 val. švenčių dienomis), 2019 m. rugsėjo mėn. dirbo 71 val. viršvalandžių (23,5 val. darbo dienomis, 47,5 val. poilsio dienomis), 2019 m. spalio mėn. dirbo 16,5 val. viršvalandžių (8 val. darbo dienomis, 8,5 val. poilsio dienomis). Teigė, kad už 2019 m. liepos mėn. jam turėjo būti sumokėta 570,44 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo sutartimi nustatytą darbo laiką, kas sudaro 328 Eur (atskaičius mokesčius), 574,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (82,5 val. viršvalandžių), kas sudaro 330,12 Eur (atskaičius mokesčius), 1 464 Eur dienpinigių, iš viso už 2019 m. liepos mėn. jam turėjo būti priskaičiuota 2 608,55 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 122,12 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, šių sumų mokėjimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 10 d.; už 2019 m. rugpjūčio mėn. jam turėjo būti sumokėta 730 Eur darbo užmokesčio už darbo sutartimi nustatytą darbo laiką, kas sudaro 419,75 Eur (atskaičius mokesčius), 780,60 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (88,5 val. viršvalandžių), kas sudaro 448,84 Eur (atskaičius mokesčius), 1 891 Eur dienpinigių, iš viso už 2019 m. rugpjūčio mėn. jam turėjo būti priskaičiuota 3 401,60 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 759,59 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, šių sumų mokėjimo terminas – 2019 m. rugsėjo 10 d.; už 2019 m. rugsėjo mėn. jam turėjo būti sumokėta 590,95 Eur darbo užmokesčio už darbo sutartimi nustatytą darbo laiką, kas sudaro 339,79 Eur (atskaičius mokesčius), 565,26 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (71 val. viršvalandžių), kas sudaro 325,02 Eur (atskaičius mokesčius), 1 586 Eur dienpinigių, iš viso už 2019 m. rugsėjo mėn. jam turėjo būti priskaičiuota 2 742,21 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 250,81 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, šių sumų mokėjimo terminas – 2019 m. spalio 10 d.; už 2019 m. spalio mėn. jam turėjo būti sumokėta 127,65 Eur darbo užmokesčio už darbo sutartimi nustatytą darbo laiką, kas sudaro 73,40 Eur (atskaičius mokesčius), 115,42 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (16,5 val. viršvalandžių), kas sudaro 66,37 Eur (atskaičius mokesčius), 610 Eur dienpinigių, iš viso už 2019 m. spalio mėn. jam turėjo būti priskaičiuota 853,07 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 749,77 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, šių sumų mokėjimo terminas – paskutinė jo darbo diena pas atsakovę; iš viso atsakovė iki darbo sutarties nutraukimo aukščiau nurodytais terminais turėjo priskaičiuoti 9 605,43 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėti jam 7 882,29 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat turėjo padengti jo turėtas išlaidas kurui ir išlaidas už darbe naudotus įrankius. Pažymėjo, kad atsakovė pervedė jam iš viso 4 970,39 Eur (300 Eur + 800 Eur + 700 Eur + 2 100 Eur + 1 070,39 Eur) darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius), nors pagal jo skaičiavimus atsakovė turėjo pervesti jam 7 882,29 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Pastebėjo tai, kad jis pats teikė atsakovei duomenis apie išdirbtą laiką komandiruotėje, tačiau iš atsakovės negavo duomenų apie tai, koks darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos buvo paskaičiuotos atskirais laikotarpiais, išskyrus vienos dienos susirašinėjimą, kurioje atsakovės atstovas A. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. per „WhatsApp“ programėlę jam parašė, kad liepos mėn. paskaičiuota, jog jis dirbo 229,5 val. ir priklausantis išmokėti darbo užmokestis sudaro 2 295 Eur, o rugpjūčio mėn. paskaičiuota, jog jis dirbo 245 val. ir priklausantis išmokėti darbo užmokestis sudaro 2 450 Eur. Paaiškino, kad jis sutiko su atsakovės siūlomu darbo užmokesčiu – 730 Eur (neatskaičius mokesčių), kas sudaro 419,75 Eur (atskaičius mokesčius), tik todėl, kad jam buvo aišku, jog jis bus komandiruojamas į (duomenys neskelbtini) ir visu komandiruotės laikotarpiu kiekvieną dieną jam bus mokami 61 Eur dydžio dienpinigiai. Pabrėžė, kad šalys aiškiai sulygo, jog bus mokami būtent 61 Eur fiksuoto dydžio dienpinigiai, o darbo sutartyje nuoroda į mažesnius dienpinigius padaryta tik tuo atveju, jei jis būtų vykęs į kitą nei (duomenys neskelbtini) užsienio valstybę. Nurodė, kad iki darbo sutarties nutraukimo atsakovė sumokėjo jam iš viso 3 900 Eur, darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 16 d., paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2019 m. gruodžio 13 d. – 1 070,39 Eur sumai, iš viso jis iš atsakovės gavo – 4 970,39 Eur darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl, jo skaičiavimais, atsakovė dar neišmokėjo jam 2 911,90 Eur sumos (7 882,29 Eur - 4 970,39 Eur) (atskaičius mokesčius). Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija sprendimu iš dalies tenkino jo prašymą ir nurodė išieškoti jam iš atsakovės 395,08 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) arba 227,16 Eur (atskaičius mokesčius), todėl 2 911,90 Eur suma mažintina 227,16 Eur ir šiuo ieškiniu iš atsakovės jis prašo priteisti 2 684,74 Eur (2 911,90 Eur - 227,16 Eur) (atskaičius mokesčius), be to, iš atsakovės jam turėtų būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą, kitu atveju ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. EPP priedo l. 50–55).

Atsakovė nurodė, kad ieškinyje pateikti ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir susijusių išmokų sumokėjimo yra grindžiami vien tik ieškovo pateiktomis darbo valandų suvestinėmis (tabeliais); nors pareiga žymėti pradirbtas valandas teko ieškovui (šios aplinkybės ji neginčija), tačiau atsižvelgiant į įmonės taikomą praktiką (kuri buvo žinoma ir ieškovui), siekiant įforminti pradirbtas darbo valandas, darbdavė turi patvirtinti (pasirašyti) darbuotojo pateiktus darbo laiko apskaitos duomenis, tokios praktikos taikymas yra teisėtas, kadangi leidžia užtikrinti, jog darbuotojas nepiktnaudžiaus jam suteikta teise pačiam žymėti darbo laiko apskaitą, be to, pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo užpildyti tabeliai buvo perduodami darbų vadovui A., kuris juos patvirtina, taip jis nurodė ir Darbo ginčų komisijai. Pažymėjo, kad darbuotojas žinojo, kokia yra taikoma darbo laiko apskaita ir privalėjo jos laikytis – būtent tinkamai vykdomos darbo laiko apskaitos pagrindu ieškovui galėjo būti mokamas darbo užmokestis, todėl atsižvelgiant į tai, kad ji taikė praktiką, kuomet visuomet patvirtina (pasirašo) darbuotojų darbo apskaitos duomenis, darytina išvada, kad ji niekada nesutiko su ieškovo pateiktais darbo laiko apskaitos duomenis, ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ieškovas iš tiesų atliko tabeliuose nurodytus darbus ir kad patys tabeliai yra darbdavės patvirtinti. Nurodė, kad kaip ir matyti iš paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, pats ieškovas netinkamai vykdė darbo laiko apskaitos reikalavimus – pavyzdžiui, įmonės atstovas A. V. nurodė, jog A. sakė, kad neturi pilnos informacijos už liepos mėnesį, prašė kaip galima greičiau perduoti jam informaciją, o vėliau nurodė, kad vis dar nieko negavo, tokia situacija, viena vertus, paneigia ieškinyje nurodytus ieškovo teiginius apie tai, kad ieškovui buvo sistemingai ir netinkamai mokėtas darbo užmokestis (vėluojant ir panašiai) bei, kita vertus, patvirtina, kad pats ieškovas iš esmės netinkamai vykdė jam pavestas ir su darbo laiko apskaita susijusias pareigas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo ginčų komisijos ieškovo pateikti reikalavimai buvo pilnai patenkinti ir įvykdyti, o kitos dalies reikalavimų (dėl dienpinigių) ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu atsisakė pats ieškovas (tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje), todėl ieškovo teisių gynimas jam pateikiant visiškai naujus reikalavimus (kurių dalies pats ieškovas ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu atsisakė) yra nepagrįstas.

Ieškovas, susipažinęs su atsakovės atsiliepimu ir pateiktais priedais, rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. II, l. 18–21, 30–32) sukonkretino pirmąjį ieškinio reikalavimą – prašo priteisti jam iš atsakovės 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius; nurodė, kad jis sutinka su atsakovės pagrindinės darbo užmokesčio dalies paskaičiavimu neatskaičius mokesčių bei atskaičius mokesčius, tačiau 2019 m. liepos mėn. jam turėjo būti priskaityta 574,11 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, kas atskaičius mokesčius sudaro 336,98 Eur, taip pat vietoj 732 Eur dienpinigių turėjo būti apskaičiuota 1 464 Eur dienpinigių; 2019 m. rugpjūčio mėn. jam turėjo būti priskaityta 780,60 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, kas atskaičius mokesčius sudaro 458,21 Eur, taip pat vietoj 945,50 Eur dienpinigių turėjo būti apskaičiuota 1 891 Eur dienpinigių; 2019 m. rugsėjo mėn. jam turėjo būti priskaityta 565,26 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, kas atskaičius mokesčius sudaro 331,81 Eur, taip pat vietoj 762,50 Eur dienpinigių turėjo būti apskaičiuota 1 586 Eur dienpinigių; 2019 m. spalio mėn. jam turėjo būti priskaityta 115,42 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, kas atskaičius mokesčius sudaro 47,67 Eur, taip pat vietoj 183 Eur dienpinigių turėjo būti apskaičiuota 610 Eur dienpinigių; iš viso atsakovė jam sumokėjo 5 653,65 Eur (3 900 Eur iki darbo sutarties nutraukimo, 1 070,39 Eur ginčui persikėlus į Darbo ginčų komisiją ir 683,26 Eur po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo); pagal atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, atsakovė sumokėjo jam 1 185,17 Eur pagrindinę darbo užmokesčio dalį (sumokėta atskaičius mokesčius), 976,67 Eur priedus (sumokėta atskaičius mokesčius), 185,59 Eur atostoginius (sumokėta atskaičius mokesčius), 2 623 Eur dienpinigius (nuo jų mokesčiai neskaičiuojami), taip pat po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo sumokėjo jam 288,18 Eur komandiruotės išlaidas bei 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, vadinasi, atsakovė sumokėjo jam visą priklausantį pagrindinį darbo užmokestį, visus atostoginius, dalį komandiruotės išlaidų (Darbo ginčų komisija neįvertino visų jo pateiktų išlaidų čekių), taip pat dalį dienpinigių ir dalį už viršvalandinius darbus; atsakovės mokėtus priedus (už 2019 m. liepos mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn.) jis vertina kaip kompensaciją už tai, kad jis, taip pat ir kiti atsakovės darbuotojai, naudojo jam priklausančius rankius ir kitas priemones, naudojosi jo transporto priemone; jam turėjo būti sumokėta 2 035,39 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, tačiau buvo sumokėta tik 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, vadinasi, jam nesumokėta suma už viršvalandinį darbą sudaro 2 035,39 Eur – 395,08 Eur = 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių); jam turėjo būti sumokėta 5 551 Eur dienpinigių, tačiau buvo sumokėta tik 2 623 Eur, vadinasi, jam nesumokėta dienpinigių suma sudaro 5 551 Eur – 2 623 Eur = 2 928 Eur. Nurodė, kad atsakovės atstovas A. V. nurodė jam pačiam vesti darbo laiko apskaitą, duomenis apie dirbtą laiką jis siuntė atsakovės darbų vadovui A., nes toks buvo atsakovės atstovo A. V. nurodymas; atsakovė niekada nekomentavo jo pateiktos darbo laiko apskaitos, jos nekritikavo, nenurodė atlikti jokių pakeitimų ar pataisymų, po to kai jis pateikdavo atsakovei paruoštus darbo laiko apskaitos dokumentus, iš atsakovės nesulaukdavo jokio atgalinio ryšio, todėl buvo įsitikinęs, kad darbo laiko apskaitą veda teisingai, tinkamai, priešingai atsakovės teiginiui, jam nebuvo žinoma jokia kitokia darbo laiko apskaitos vedimo tvarka; tą aplinkybę, kad atsakovė į savo vedamą darbo laiko apskaitą neįtraukė jo dirbtų viršvalandžių, jis sužinojo tik tuomet, kai po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją atsakovė pastarajai pateikė jo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo fiksuotas tik pagrindinis darbo laikas, t. y., darbo dienomis po 8 val. per dieną; pati atsakovė buvo sukūrusi regimybę, kad viršvalandinis darbas yra fiksuojamas ir bus apmokamas, tai matyti iš kartu su ieškiniu pateikto priedo „Atsakymas A. V. dėl paskaičiuoto atlyginimo whatsapp“ – jame 2019 m. rugsėjo 16 d. A. V. nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. jis dirbo 229,5 val., todėl skaičiuojant po 10 Eur už valandą, mokėtinas darbo užmokestis turėjo sudaryti 2 295 Eur, taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. jis dirbo 245 val., todėl skaičiuojant po 10 Eur už valandą, mokėtinas darbo užmokestis turėjo sudaryti 2 450 Eur; atsakovė nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų jos teiginį, jog jam buvo žinoma, kokiu būdu jo parengti darbo laiko apskaitos dokumentai turėjo būti tvirtinami, kas juos turėjo tvirtinti, kaip jam turėjo būti pranešama, kuri dalis jo pateiktų dokumentų yra tinkama, o kuri ne, kaip visi šie dokumentai apskaitomi atsakovės buhalterijoje. Pažymėjo, kad iš Darbo ginčų komisijos antrojo posėdžio, kuriame vyko darbo bylos nagrinėjimas iš esmės, garso įrašo galima daryti išvadą, kad jis buvo aiškiai suformulavęs savo reikalavimus ir neturėjo ketinimo jų keisti (mažinti ar atsisakyti), tačiau Darbo ginčų komisijoje jis pajuto spaudimą ir neturėdamas laiko gerai visko apgalvoti, sutiko su pačios Darbo ginčų komisijos jam primesta nuomone (pozicija), tuo labiau, Darbo ginčų komisija painiojosi pateiktuose dokumentuose, netinkamai vertino priskaičiuotas sumas kaip išmokėtas, taip klaidindama jį, kuris tokio pobūdžio ginčo nagrinėjime dalyvavo pirmą kartą gyvenime, Darbo ginčų komisija neišaiškino vieno ar kito reikalavimo atsisakymo pasekmių, jis savo valios atsisakyti tam tikrų reikalavimų tinkamai neišreiškė, nes tokios valios neturėjo. Mano, kad nėra pagrindo šią civilinę bylą nutraukti, taip pat nėra pagrindo netenkinti jo reikalavimų.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. EPP priedo l. 64–65) papildomai nurodė, kad pats ieškovas sutiko su įmonės teiginiais, jog jo darbo kokybė neatitinka reikiamų standartų, taip pat su tuo, jog atlikti darbai dėl prastos darbų kokybės turi būti apmokami pagal faktiškai atliktą darbą, o ne pradirbtas valandas, įmonei ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu išreiškus pretenzijas dėl netinkamos darbo kokybės, įmonė išreiškė nesutikimą su užpildytais darbo laiko apskaitos dokumentais ir niekada jų nepatvirtino, kas paneigia ieškovo teiginius, jog įmonė nepateikė jokių pastabų ar kritikos. Pažymėjo, kad darbuotojo apmokėjimas pagal faktiškai pradirbtą laiką atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus tik tokiu atveju, jei tą darbą darbuotojas atlieka profesionaliai ir kokybiškai, jei darbuotojui darbui atlikti reikia dvigubai daugiau laiko nei profesionaliam meistrui, toks darbuotojas atitinkamai atlygį už darbą gauna pagal išdirbį, o ne pagal faktiškai sugaištą laiką atliekant darbus. Kartu pažymėjo ir tai, kad Darbo ginčų komisijoje ieškovui nebuvo daromas joks spaudimas, jam nebuvo trukdoma prašyti padaryti pertrauką, kad jis galėtų apsvarstyti kilusius klausimus, tačiau tokia savo teise ieškovas nepasinaudojo.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytą išieškoti sumą atsakovė jam pervedė 2020 m. vasario 25 d.; sudarant su atsakove darbo sutartį buvo iš karto žinoma, kad jis vyks dirbti į (duomenys neskelbtini), dėl to buvo sutarta ir darbo sutartyje įtvirtinta 61 Eur dienpinigių norma, taip pat buvo kalbama, kad valandinis atlygis bus 15–16 Eur, tačiau atsakovė mokėjo 10 Eur už valandą; jis exel lenteles rengdavo fiksuodamas savo darbo laiko apskaitą, nes toks buvo darbdavės nurodymas, pagal jas su juo turėjo būti atsiskaitoma; dirbdavo ir savaitgaliais po 12 val., ir viršvalandžius, kadangi darbus atliko ofise (vienas iš 4 objektų buvo ofisas) po ofiso darbo valandų, buvo metas kai su A. dviese dirbo 2 objektuose, tuomet į darbą išvykdavo 7 val. ryto, darbus baigdavo 12 val. nakties, todėl jis nusivylęs tuo, jog atsakovė galiausiai sužymėjo jam darbo laiko apskaitą tik darbo dienomis ir tik po 8 val.; užtrukimas su darbais vyko dėl to, kad atsakovė pateikdavo brėžinius be matmenų, todėl tekdavo gaišti laiką ir pačiam skaičiuoti reikiamas medžiagas, tuomet tekdavo laukti medžiagų pristatymo, be to, jiems patiems buvo liepta gamintis sujungimus, o tai taip pat užtrukdavo, taipogi atsakovė liepė jam glaistyti sienas ir dažyti, nors žinojo, kad jis tokių darbų atlikti nemoka; jis naudojo savo transporto priemonę tiek vykimui į darbą, kitus darbuotojus kartais veždavo, taip pat su savo transporto priemone vykdavo medžiagų paimti, kurias vežant sudužo jo automobilio stiklas, tačiau atsakovė į tai nekreipė dėmesio, be to, daugiausia naudojo savo įrankius (gipso konstrukcijoms, medžio pjovimui, varžtus ir pan.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad ieškovui atsakovė buvo žodžiu nurodžiusi, jog jam bus mokamas 15–16 Eur darbo užmokestis už valandą, jei darbe bus naudojami jo (ieškovo) įrankiai; nepaisant vienokio žodinio susitarimo ir kitaip parengtos ir pasirašytos darbo sutarties, ieškovas sumas paskaičiavo remdamasis darbo sutarties turiniu; darbe ieškovas naudojo savo įrankius ir savo transporto priemonę; atsakovė turėjo vidiniais aktais apsibrėžti mokėtinų kompensacijų darbuotojams skaičiavimo tvarką bei dydžius ir tokiu atveju iš atsakovės nurodomų kompensacijos sumų 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur nebūtų turėjusi išskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo mokesčių ir tokiu būdu ieškovui nebūtų nepagrįstai išskaičiuota 687,12 Eur mokesčių suma; ieškovas į (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 m. liepos 7 d., o grįžo 2019 m. spalio 9 d., šiuo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki rugsėjo 13 d. turėjo atostogas; dėl laiku nesumokėtų sumų ieškovas siekia maksimalių netesybų iš atsakovės prisiteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. V. papildomai paaiškino, kad ieškovas darbo sutartimi buvo priimtas konkrečiai darbui (duomenys neskelbtini), todėl darbo sutartyje buvo nurodyta 61 Eur dienpinigių norma, buvo susitarta, kad jis vyks savo automobiliu ir naudos savo įrankius; dienpinigius mažino 50 proc. pagal darbo sutarties nuostatas, nes ieškovui buvo suteikta gyvenamoji vieta, atskirai dienpinigių mažinimo susitarimas nebuvo fiksuotas; jis (A. V.) dirbo Lietuvoje, o įmonės direktorius dirbo (duomenys neskelbtini) ir priiminėjo darbus; pirmąjį ieškovo darbo mėnesį skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį buvo atsižvelgta į jo (ieškovo) pateiktą darbo laiko apskaitą, tačiau vėliau nebe, nes ieškovas neatliko valandinių įkainių, susitarimas su ieškovu dėl valandinio įkainio buvo įtvirtintas darbo sutartyje, bet įvertinus ieškovo gebėjimus, darbo užmokestis jam buvo vertinamas atskirai, vėliau A. V. nurodė, kad visgi nebuvo valandinio atsiskaitymo susitarimo su ieškovu, tačiau vidinėje apskaitoje darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal valandinį apmokėjimą; ieškovas naudojo tiek savo, tiek įmonės įrankius, už kuriuos įmonė jam kompensavo, sumų 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur (nurodyta kaip priedai) dalis (kokia konkrečiai nežino) yra kompensacija ieškovui už įrankius; iš dalies pripažino, kad ieškovas dirbo viršvalandžius, tačiau ieškovas dirbo pagal savo gebėjimus, priimant į darbą ieškovą dalinai iš kito darbuotojo žinojo, kad ieškovas yra elektrikas, o ne statybininkas. 

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad su ieškovu dirbo pas atsakovę; prieš įsidarbindamas pas atsakovę rado internetiniame portale atsakovės skelbimą, jį aptarė su ieškovu ir dar su vienu kolega, tuomet susisiekė su įmone, bendravo su įmonės atstovu A. V. tik telefonu, A. V. klausė, kokius jie darbus gali atlikti, jam buvo atsakyta, kad viską, tik ne dažytojų darbą, A. V. buvo pasakyta, kad už 10 Eur už valandą jie nedirbs, su A. V. buvo sutarta, kad jų atlygis bus 12,50 Eur už valandą, tik neatsimena ar tai buvo suma su mokesčiais ar be, atsakovė paprašė, kad jie atsivežtų įrankius, vyktų savo automobiliais, žadėjo už tai sumokėti papildomai prie 12,50 Eur už valandą, todėl jie pasiėmė kiekvienas savo įrankius ir kiekvienas savo automobiliu išvyko į komandiruotę atsakovės nurodymu dirbti, atsakovė suteikė gyvenamąsias patalpas, jie dirbo keliuose objektuose, nuo gyvenamosios vietos šie objektai buvo nutolę apie 30 km ir apie 80 km, iki objekto tekdavo vykti apie 1,50 val., jiems atvykus į darbo vietą ieškovas pranešdavo apie tai atsakovės vadovui, o baigę darbus viską, ką padarė nufotografuodavo ir išsiųsdavo atsakovės vadovui, taip pat jiems buvo duodami nurodymai vykti pirkti medžiagų, dirbo jie ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, dirbo jie po 12 valandų darbo dienomis ir daugiau, savaitgaliais dirbo tam, kad greičiau priduoti objektą, beveik visą laiką dirbo su ieškovu, pastabų dėl darbo kokybės nebuvo gavę, tik įmonės vadovas norėjo greitesnio darbo tempo; nors ieškovas yra elektrikas, tačiau sugeba dirbti su gipsu, jie nebuvo profesionalai, bet yra įgavę patirtį; jis (liudytojas) dirbo apie 1 mėnesį ir 3 savaites, jam išvykstant įmonė su juo nebuvo pilnai atsiskaičiusi, nurodė, kad turi problemų su pinigais, įmonė nėra pilnai atsiskaičiusi ir dabar, po truputį skolą dengia.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią ieškovas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. buvo įdarbintas įmonėje dirbo plataus profilio statybininku, darbo sutartis nutraukta 2019 m. spalio 16 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 10–12, 197), darbuotojas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl galutinio atsiskaitymo iš darbdavės išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 74, 76), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir 288,18 Eur kitas komandiruotės išlaidas (kelionės išlaidas – kuro sąnaudas ir kelių mokesčius) (el. b. apyrašo t. I, l. 13–15).  

Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį, už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ginčas tarp šalių nekilo dėl to, kad sudarydamos darbo sutartį šalys iš karto sutarė, jog ieškovas dirbs (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 7 d. ieškovas savo automobiliu išvyko į komandiruotę darbui į (duomenys neskelbtini), kur atliko įvairius statybos, apdailos darbus, iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) grįžo 2019 m. spalio 9 d., tame tarpe nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atostogavo, darbo sutartis nutraukta 2019 m. spalio 16 d. ir jam iš viso už darbą įmonėje buvo išmokėta 5 653,65 Eur suma, iš kurių 300 Eur sumokėta 2019 m. rugpjūčio 5 d., 800 Eur sumokėta 2019 m. rugpjūčio 23 d., 700 Eur sumokėta 2019 m. rugsėjo 20 d., 2 100 Eur sumokėta 2019 m. spalio 8 d., 1 070,39 Eur sumokėta 2019 m. gruodžio 13 d. darbuotojui jau kreipusis į Darbo ginčų komisiją po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. spalio 16 d., tą patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 54–58), o 683,26 Eur sumokėta darbdavei įvykdant Darbo ginčų komisijos sprendimą (tai darbuotojas patvirtino teismo posėdžio metu). 

Darbuotojo skaičiavimais, įmonė teisingai jam išmokėjo pagrindinę darbo užmokesčio dalį, atostoginius, tačiau nepilnai atsiskaitė už viršvalandinį darbą (turėjo išmokėti 2 035,39 Eur, o išmokėjo 395,08 Eur, todėl likutis 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių)) ir išmokėjo ne visus jam priklausančius dienpinigius (turėjo išmokėti 5 551 Eur, o išmokėjo 2 623 Eur, todėl likutis 2 928 Eur), be to, įmonė nepagrįstai sumokėjo 687,12 Eur mokesčius nuo kompensacijos už įrankius (nuo 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur), todėl jam nepagrįstai nebuvo išmokėta ši įmonės išskaičiuota mokesčių suma. Pastebėtina, kad Darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 288,18 Eur kitas komandiruotės išlaidas (kelionės išlaidas – kuro sąnaudoas ir kelių mokesčius) (el. b. apyrašo t. I, l. 13–15), įmonė šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos nepasisako. Taipogi Darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 227,16 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 13–15), įmonė šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies taipogi neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos taip pat nepasisako. Ieškovas patvirtino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytas išieškoti sumas darbdavė jam išmokėjo, kaip kad teismo jau pažymėta aukščiau. Teismas toliau vertina, ar darbuotojo ieškinio reikalavimas dėl 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigių, 687,12 Eur kompensacijos už įrankius nepriemokos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. 

Kartu pastebėtina tai, kad nors Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, jog ieškovas reikalavimo dėl dienpinigių nepriemokos išieškojimo iš atsakovės posėdžio metu atsisakė, todėl šio reikalavimo Darbo ginčų komisija nesvarsto, tačiau iš Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu komisijos nariai ne kartą netinkamai ieškovui nurodė atsakovės išmokėtas sumas ir jų paskirtį, savaip interpretavo darbo sutarties 4 punkto nuostatas ir tai nurodė ieškovui, ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu dalyvavo vienas, be kvalifikuoto teisininko pagalbos, todėl teismas laiko, kad darbuotojas reikalavimo dėl dienpinigių atsisakė suklaidintas komisijos narių, be to, jam nebuvo išaiškintos reikalavimo atsisakymo pasekmės, todėl teismas darbuotojo reikalavimą dėl dienpinigių nepriemokos priteisimo iš atsakovės nagrinėja teisme, spręsdamas ginčą iš esmės (vien šiuo klausimu nukreipti ieškovą pakartotinai kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu atnaujinti terminą ir nagrinėti prašymą dėl dienpinigių išieškojimo, būtų pažeidžiamas operatyvumo principas). Iš to, kas išdėstyta aukščiau, teismas atsakovės teiginį apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis laiko nepagrįstu. 

Kaip jau pažymėta aukščiau, ginčas tarp šalių nekilo dėl to, kad sudarydamos darbo sutartį šalys iš karto sutarė, jog ieškovas dirbs (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovas darbo sutartimi buvo priimtas konkrečiai darbui (duomenys neskelbtini), todėl darbo sutartyje buvo nurodyta 61 Eur dienpinigių norma, dienpinigius įmonė mažino 50 proc. pagal darbo sutarties nuostatas, nes ieškovui buvo suteikta gyvenamoji vieta, atskirai dienpinigių mažinimo susitarimas nebuvo fiksuotas. Ieškovo teigimu, būtent dėl to, kad jie sulygo darbą (duomenys neskelbtini), darbo sutartimi buvo įtvirtinta konkreti 61 Eur dienpinigių norma, todėl jis ir sutiko sudaryti darbo sutartį. 

Pastebėtina, kad pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas darbo sutartimi buvo priimtas konkrečiai darbui (duomenys neskelbtini), kur dienpinigių norma ir yra 61 Eur. Byloje nustatyta, kad darbo sutarties 4 punkte įtvirtinta, jog šalys susitaria, kad siuntimo dirbti į bet kurią užsienio valstybę atveju, darbdavė mokės darbuotojui 61 Eur fiksuoto dydžio dienpinigius; tais atvejais, kai darbuotojas siunčiamas dirbti į užsienio valstybę, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ aktualia redakcija (toliau – Įsakymas) 50 proc. dienpinigių norma viršija šioje darbo sutartyje nustatytą fiksuoto dydžio 52 Eur dienpinigių normą, darbuotojui mokami dienpinigiai, sudarantys 50 proc. Įsakyme nustatytos dienpinigių normos sumos. Taigi, iš visiškai aiškaus ir nedviprasmiško darbo sutarties 4 punkto turinio akivaizdu, jog šalys sulygo, kad dienpinigiai darbuotojui bus mokami 61 Eur dydžio, o tik tais atvejais, kai 50 proc. dienpinigių norma viršija 52 Eur dienpinigių normą, darbuotojui bus mokami 50 proc. Įsakyme nustatytos dienpinigių normos dydžio dienpinigiai. Nagrinėjamu atveju darbuotojas buvo komandiruotas darbui į (duomenys neskelbtini), ginčui aktualiu laikotarpiu Įsakymas jau buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžio sąrašas (duomenys neskelbtini)nustatė 61 Eur dienpinigių normą, vadinasi, pagal darbo sutarties 4 punkto nuostatas, kai 50 proc. dienpinigių norma neviršija 52 Eur dienpinigių normos (šiuo atveju 61 Eur/2 yra 30,50 Eur, taigi, neviršija 52 Eur), darbuotojui turėjo būti mokami nesumažinti dienpinigiai (100 proc.), t. y. 61 Eur dydžio dienpinigiai už dieną, kaip kad pagrįstai juos skaičiuoja ieškovas, tuo tarpu atsakovė, skaičiavusi ieškovui tik 50 proc. dienpinigių normos, tą darė neteisėtai, kadangi nesivadovavo su ieškovu sulygtos darbo sutarties 4 punkto nuostatomis. Vien tai, kad, kaip teigė atsakovė, ieškovui ji buvo suteikusi gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), neturi įtakos dienpinigių dydžio skaičiavimui, kadangi pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad papildomo susitarimo su ieškovu dėl dienpinigių dydžio nebuvo, o buvo vadovaujamasi darbo sutarties nuostata, kuri teismo atskleista aukščiau. Taigi, darbuotojui už komandiruotėje praleistą laiką turėjo būti mokami 61 Eur už dieną dienpinigiai. Ginčas tarp šalių nekilo, kad ieškovas darbdavės nurodymu į komandiruotę (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 m. liepos 7 d., o grįžo 2019 m. spalio 9 d., tame tarpe nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atostogavo, komandiruotėje ieškovas buvo 91 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė darbuotojui išmokėjo 2 623 Eur dienpinigius, nors turėjo išmokėti 5 551 Eur (91 d. × 61 Eur) dienpinigius, taigi, pagrįstas darbuotojo reikalavimas dėl 2 928 Eur dienpinigių nepriemokos jam priteisimo, todėl toks darbuotojo reikalavimas tenkinamas.

Toliau pasisakydamas dėl viršvalandinio darbo teismas pažymi, kad atsakovės pozicija byloje yra dviprasmiška – vienu metu atsakovė ginčija ieškovo dirbtą viršvalandinį darbą, kitu metu jį iš dalies pripažįsta (kaip kad nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu), teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat negalėjo aiškiai atsakyti, kokiu būdu ieškovui buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, savo paaiškinimus keitė, tuo labiau, kai pats atsakovės atstovas ieškovui 2019 m. rugsėjo 16 d. siuntė atsiskaitymo paskaičiavimus už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn., nurodydamas, kad ieškovui už 2019 m. liepos mėn. priskaičiuota 2 295 Eur (atskaičius mokesčius) ir už 2019 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 2 450 Eur (atskaičius mokesčius), pats įskaičiuodamas viršvalandžius – nurodydamas, kad 2019 m. liepos mėn. ieškovas dirbo 229,50 val., 2019 m. rugpjūčio mėn. – 245 val., tačiau pagal atsakovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį ieškovui buvo išmokėta už 2019 m. liepos mėn. 1 913 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. 1 504,50 Eur, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui žymėtas tik darbo laikas darbo dienomis po 8 val. Įmonė, turėdama pareigą pagrįsti savo tinkamą atsiskaitymą su darbuotoju, to nepadarė, darbuotojo pateiktų skaičiavimų nepaneigė, darbuotojo teiginius patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. P., be to, priekaištai dėl darbų kokybės darbo santykių metu nebuvo fiksuoti, bylos medžiaga patvirtina, kad viršvalandinį darbą darbdavės nurodymu darbuotojas dirbo, nes buvo objektas (biuras), kur teko dirbti tik pasibaigus biuro darbo valandoms, darbuotojui buvo nurodyta dirbti darbą, kurį jis nurodė paprastai nedirbantis, pačiam vykti pirkti medžiagas, nevisada laiku buvo pristatomos medžiagos, todėl atsakovės teiginiai dėl nepakankamo darbuotojo darbo tempo nepagrįsti. Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, jog darbuotojo reikalavimas dėl 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemokos už viršvalandinį darbą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Byloje ginčas nekilo, kad šalys buvo sutarusios, jog ieškovas naudos savo įrankius, komandiruotėje ieškovas naudojo tiek savo, tiek įmonės įrankius, tai patvirtina ir bylos medžiaga (šalių susirašinėjimas). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nurodytų sumų 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur dalis (kokia konkrečiai nežino) yra kompensacija ieškovui už įrankius. Matyti, kad įmonė nuo šių sumų išskaičiavo 687,12 Eur mokesčius, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsakovė turėjo vidiniais aktais apsibrėžti mokėtinų kompensacijų darbuotojams skaičiavimo tvarką bei dydžius ir tokiu atveju iš atsakovės nurodomų kompensacijos sumų 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur nebūtų turėjusi išskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo mokesčių ir tokiu būdu ieškovui nebūtų nepagrįstai išskaičiuota 687,12 Eur mokesčių suma, pareiga užtikrinti tinkamą DK 31 straipsnio 1 dalies taikymą kyla darbdavei (darbdavė turi pasirūpinti įrodymais, kad tokių darbo priemonių reikėjo atliekant darbo funkciją, turėti susitarimą su darbuotoju dėl jų naudojimo), vadinasi, ieškovui turi būti priteisiama 687,12 Eur kompensacijos už įrankius nepriemoka.

Taipogi ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (maksimalias netesybas). Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 2 000 Eur (atskaičius mokesčius), pagrindo maksimalių netesybų priteisimui nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – darbuotojui iš darbdavės priteisiama 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) suma už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur (į rankas) dienpinigiai, 687,12 Eur (į rankas) kompensacija už įrankius ir 2 000 Eur (į rankas) netesybos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria darbuotojo reikalavimai nebuvo patenkinti, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, yra įsiteisėjusi ir darbdavės įvykdyta.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 745,75 Eur (atskaičius mokesčius) nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 1 120 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 53, t. II, l. 51–55, 89–91). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų dokumentų kiekį ir išsamumą ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 163 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismas šioje byloje patyrė 12,42 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo R. Ž. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždatosios akcinės bendrovės „Qualiworks“ (į. k. 304788049) 1 640,31 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimties eurų ir trisdešimt vieno euro cento) (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) (į rankas) dienpinigius, 687,12 Eur (šašių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir dvylikos euro centų) (į rankas) kompensaciją už įrankius, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) (į rankas) netesybas, 1 120 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimties eurų) (į rankas) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. DGKS-529 darbo byloje Nr. APS-2-22272/2020 dalį, kuria R. Ž. reikalavimai nebuvo patenkinti, laikyti netekusia galios (likusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. DGKS-529 darbo byloje Nr. APS-2-22272/2020 dalis, kuria R. Ž. reikalavimai buvo patenkinti, yra įsiteisėjusi ir uždarosios akcinės bendrovės „Qualiworks“ įvykdyta).

Sprendimo dalį dėl R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Qualiworks“ (į. k. 304788049) priteistos 745,75 Eur (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Qualiworks“ (į. k. 304788049) 163 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12 Eur (dvylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė