Civilinė byla Nr. e2-16861-996/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10915-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui Y. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–4) Y. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 7 155,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 778, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi. Nurodė, kad atsakovas vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas įmonei priklausantį vilkiką, kurio valstybinis numeris JPR564, (toliau – vilkikas) su puspriekabe, kurios valstybinis numeris HK485 (toliau – puspriekabė) (toliau kartu – transporto priemonė), 2022 m. liepos 28 d. Italijoje viršijo nustatytą leistiną greitį, dėl to atsakovui buvo išrašyta bauda, o vilkikas areštuotas ir nugabentas į baudos aikštelę. Paaiškino, kad įmonė apmokėjo baudą už greičio viršijimą ir baudos aikštelės mokestį, taip patyrė 7 155,42 Eur žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. šalys sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2022 m. liepos 28 d. atsakovo kelių eismo taisyklių pažeidimų įmonei atsiradusią žalą; susitarimo 1.3. punkte numatyta, kad, jeigu darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą. Darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2024 m. gegužės 10 d., tačiau atsakovas žalos per 30 dienų terminą neatlygino, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, siekiant iš darbuotojo išreikalauti įmonės patirtų nuostolių atlyginimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atsakovas žalą padarė netiesiogine tyčia, todėl įmonė reikalauja iš jo visos žalos atlyginimo, kadangi jis sistemingai tris kartus per labai trumpą laiką viršijo leistiną greitį, dėl ko buvo skirta bauda, kurią įmonė apmokėjo.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį, asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, jokių rašytinių paaiškinimų, prašymų į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.  

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 778 su priedais, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. (darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu) dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi (el. b. t. I, l. 9–23), 2022 m. liepos 28 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę Italijoje jį sustabdė policija, kuri nuskaičiusi tachografą nustatė, kad atsakovas per 28 dienas daug kartų viršijo greitį,  todėl paskyrė 7 155,42 Eur baudą už greičio viršijimą ir baudos aikštelės mokestį, kurie buvo apmokėti ieškovės lėšomis (el. b. t. I, l. 34–35, 37, 40, 43). Šalys 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo darbuotojas sutiko darbdavei gera valia atlyginti padarytą 7 155,42 Eur žalą per 30 d. nuo darbo santykių pabaigos (el. b. t. I, l. 26), darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2024 m. gegužės 10 d. (el. b. t. I, b. l. 87), darbdavė su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2024 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-13496/2024 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti darbdavės prašymą, nusprendusi, jog reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (el. b. t. I, b. l. 52–55).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal darbo sutarties 10.1 punktą, atsakovas įsipareigojo įmonei padarytą žalą atlyginti per 30 dienų, pagal 10.2 punktą, atsakovas pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo metu.

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2022 m. liepos 28 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Italijoje buvo sustabdytas policijos, kuri nuskaičiusi tachografą, nustatė, kad atsakovas per 28 dienas daug kartų viršijo greitį, todėl paskyrė 7 155,42 Eur baudą už greičio viršijimą ir baudos aikštelės mokestį, nes vilkikas buvo areštuotas ir nugabentas į aikštelę. Bauda už greičio viršijimą ir aikštelės mokestis buvo apmokėti ieškovės lėšomis, atsakovui sumokėjus nurodytą sumą, ieškovė 2022 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 675873 patvirtinimu pervedė į atsakovo sąskaitą 7 500 Eur sumą.   

Pabrėžtina, kad atsakovas – vairuotojas–ekspeditorius yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuoti transporto priemones neviršijant greičio, jis turi būti atidus ir dėmesingas kelyje, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą, laikytis kelių eismo taisyklių. Šiuo gi atveju, atsakovas nepaisė draudimo viršyti greitį vairuojant, elgėsi itin neatidžiai ir neatsargiai, neįvertino leistino greičio, vairavo transporto priemonę sistemingai viršydamas greitį, todėl dėl tokių savo neteisėtų veiksmų padarė įmonei žalą, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai sistemingai nesilaikė draudimo vairuoti neviršijant greičio dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad vairuoja transporto priemonę sistemingai viršydamas greitį, už ką jis gali būti nubaustas ir tokiais veiksmais padaryti darbdavei žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sąmoningai leidžiama šiems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Šalys 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti žalą per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos, tačiau atsakovas susitarimo sąlygų geranoriškai neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 7 155,42 Eur žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 155,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 7 155,42 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 155,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 161 Eur žyminis mokestis, 847 Eur išlaidos advokato pagalbai, 251,08 Eur vertimo išlaidos. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 259,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo Y. S. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis) 7 155,42 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 155,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 259,08 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-13496/2024 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja      Ieva Karpavičiūtė