Civilinė byla Nr. e2-701-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00760-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės G. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė GDL Capital ir mažoji bendrija ,,Masala“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. (toliau – atsakovas), prašydama pripažinti negaliojančiais toliau nurodomus sandorius ir taikyti restituciją:

1.1.                      2024 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį, kuria ieškovė atsakovui paskolino 280 000 Eur;

1.2.                      2024 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė atsakovui padovanojo 7/15 dalis patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini); 7/120 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 3409/39465 dalis negyvenamosios patalpos – sporto klubo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – buto kompleksas);

1.3.                      2024 m. balandžio 23 d. akcijų dovanojimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei padovanojo 500 paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) GDL Capital akcijų, o tai sudaro 50 proc. visų UAB GDL Capital akcijų;

1.4.                      2024 m. balandžio 25 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas nepiniginiais įnašais nuo 1 000 Eur iki 901 000 Eur, naujai išleidžiant 900 000 paprastųjų nematerialių vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų; akcininkui D. J. suteikta teisė įsigyti 480 000 naujai išleidžiamų paprastųjų nematerialių vardinių akcijų, kurios apmokamos asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (atsakovui priklausiusiomis buto komplekso dalimis), o akcininkei G. J. 420 000 akcijų, kurios apmokamus asmenines nuosavybės teise priklausančiu turtu (ieškovei priklausiusiomis buto komplekso dalimis);

1.5.                      2024 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, kuria ieškovė atsakovui paskolino 200 000 Eur;

1.6.                      2024 m. gegužės 15 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimą, kuriuo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas piniginiais įnašais nuo 901 000 Eur iki 1 266 000 Eur, naujai išleidžiant 365 000 Eur paprastųjų nematerialių vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų; akcininkui D. J. suteikta teisė įsigyti 365 000 naujai išleidžiamų paprastųjų nematerialių vardinių akcijų, kurios apmokamos asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (piniginėmis lėšomis);

1.7.                      2024 m. gegužės 17 d. mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovui visas mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Masala“ nario turtines ir neturtines teises;

1.8.                      2024 m. gegužės 17 d. mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 punkte įtvirtintą arbitražinę išlygą, pagal kurią bet koks ginčas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, įskaitant bet kokį klausimą dėl jos sudarymo, galiojimo ar nutraukimo, perduodamas ir galutinai išsprendžiamas Londono tarptautinio arbitražo teisme (LCIA) pagal LCIA taisykles, kurios laikomos įtrauktomis į šią sąlygą.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1.         areštuoti ne mažesnei nei bendrai 480 000 Eur dydžio sumai atsakovui D. J. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises, reikalavimo teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą D. J. ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su ieškove G. J.;

2.2.         areštuoti UAB GDL Capital priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1461/7893 dalį patalpų – sporto klubo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti;

2.3.         areštuoti MB „Masala“ priklausančią transporto priemonę – automobilį Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), perduodant šį automobilį saugoti ir leidžiant šiuo automobiliu naudotis ieškovei G. J.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl atsakovo apgaulės. Atsakovas yra įgijęs kvalifikuotą balsų daugumą UAB GDL Capital, leidžiančią priimti esminius UAB GDL Capital sprendimus. Atsakovo veiksmai pasididinant savo akcijų dalis rodo, kad atsakovas, kaip turintis kvalifikuotą balsų daugumą asmuo, gali įkeisti ar perleisti buto kompleksą ar imtis kitų veiksmų. Tai, kad atsakovas jaučiasi buto komplekso savininkas ir gali imtis veiksmų, siekiant jį perleisti, patvirtina atsakovo draudimas ieškovei patekti į butą. Atsakovas yra perėmęs ir ieškovei priklausiusios MB ,,Masala“ kontrolę, įskaitant ir MB ,,Masala“ valdomą automobilį, kuris buvo naudojamas ieškovės. Atsakovas pranešė ieškovei, kad ketina automobilį parduoti, o 2024 m. liepos 12 d. žinute informavo, jog automobilis parduotas, nors valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis automobilis tebepriklauso MB ,,Masala“. Atsakovas realiai ketina perleisti automobilį tretiesiems asmenis bei taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovui ir toliau vykdant „turto nutolinimo nuo ieškovės veiksmus“, būsimas palankus teismo sprendimo įvykdymas ieškovei būtų apsunkintas arba iš vis neįmanomas – ieškovė turėtų reikšti papildomus reikalavimus, siekdama turtą susigrąžinti iš trečiųjų asmenų, inicijuoti naujus teisminius procesus. Be to, atsakovo veikla susijusius su kriptovaliutomis. Turto, paslėpto virtualioje piniginėje, suradimas ir grąžinimas iš esmės būtų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir:

3.1.                      areštavo atsakovui priklausantį, esantį pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 480 000 Eur, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove;

3.2.                      areštavo UAB GDL Capital priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1461/7893 dalį patalpų – sporto klubo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti;

3.3.                      areštavo MB „Masala“ priklausantį turtą – transporto priemonę – automobilį Porsche Cayenne, (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduodant šį automobilį saugoti ir leidžiant šiuo automobiliu naudotis ieškovei G. J.

4.       Teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

5.       Teismo teigimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su draudimu iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos perleisti ginčo sandoriais atsakovo įgytą turtą. Taip pat šios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, užtikrina ieškovės reikalavimo įvykdymą jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

6.       Ieškovė pateikė atsakovo ieškovei siųstas žinutes, iš kurių matyti, kad atsakovas draudžia ieškovei patekti į butą nors ji vis dar yra šį butą valdančios UAB GDL Capital akcininkė. Taip pat atsakovas pranešė ieškovei, kad jis ketina perleisti ginčo automobilį tretiesiems asmenis. Teismas sutiko su ieškove, kad esant duomenims, jog atsakovas dirba kriptovaliutų versle, investuoja į virtualias valiutas, o paslėpto turto „virtualioje piniginėje“ suradimas ir grąžinimas iš esmės būtų neįmanomas. Teismo vertinimu, aptarti atsakovo veiksmai leidžia spręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

7.       Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad nors ieškovė įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis UAB GDL Capital ir MB „Masala“, tačiau iš ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, jog jiems ieškovė yra pareiškusi tiesioginius materialius reikalavimus. Ginčo turtas (buto kompleksas ir automobilis) priklauso tretiesiems asmenims UAB GDL Capital ir MB „Masala“. Ieškinio patenkinimo atveju šių įmonių turtinė padėtis pasikeistų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip MB „Masala“ narys, jau ėmėsi veiksmų dėl automobilio perleidimo tretiesiems asmenims, teismas nutarė automobilį perduoti saugoti faktinei šio automobilio naudotojai – ieškovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas (apeliantas) D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas: ieškinys grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, pateiktas siekiant pagerinti ieškovės pozicijas būsimoje skyrybų byloje; dalis ieškinio reikalavimų objektyviai negali ir negalės būti patenkinti, kadangi jie pareikšti netinkamam atsakovui (UAB GDL Capital nėra traukiama atsakovu byloje); reikalavimams dėl UAB GDL Capital akcininkų sprendimų pareikšti praleistas ieškinio senaties terminas; ieškovė ginčija 2024 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, kuri sudaryta notarine tvarka, tačiau trečiuoju asmeniu neįtrauktas notaras; nė vienas ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais; ieškovė pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, tačiau 2024 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta arbitražinė išlyga.

8.2.                      Atsakovo darbas kriptovaliutų versle nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – taikymui. Ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas atliko ar ketintų atlikti nesąžiningus veiksmus, siekiant nuslėpti jam priklausantį turtą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso trečiųjų asmenų, kurie valdo didelės vertės turtą, įnašai bei akcijos, jis turi nuolatinį darbą, gauna pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ketina nuslėpti jam priklausantį turtą. Be to, nepriklausomai nuo paskolos sandorių (ne)galiojimo, atsakovo pareiga grąžinti paskolintas lėšas ieškovei neišnyksta. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai suteikiant prioritetą ieškovei. 

8.3.                      Automobilio areštas objektyviai nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 2024 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. reikalavimą dėl MB „Masala“ nario teisių nuosavybės teisės nuginčijimo, bet ne dėl MB „Masala“ nuosavybės teise turimo turto. Be to, mažosios bendrijos turtas yra atskirtas nuo mažosios bendrijos nario turto, taigi, ieškovė, netgi būdama MB „Masala“ nare, negalėtų savaime naudotis bendrijai priklausančiu automobiliu. Net jeigu automobilis būtų parduotas, tai už automobilį gautos piniginės lėšos atitektų MB „Masala“. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovei vietoje ginčo automobilio buvo siūlytas kitas automobilis.

8.4.                      Aplinkybė, kad ieškovė siekia nuginčyti sandorius, susijusius su buto komplekso perleidimu UAB GDL Capital bei su UAB GDL Capital įstatinio kapitalo didinimu, nesudaro pagrindo laikinosios apsaugos priemonės – buto komplekso arešto – taikymui. Priešingai nei nurodė ieškovė, vien tai, kad atsakovui priklauso didesnė dalis UAB GDL Capital akcijų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas be ieškovės (bendrovės akcininkės) žinios galėtų priimti sprendimą (nors nei poreikio, nei ketinimų tokio sprendimo priėmimui šiame etape nėra) dėl buto komplekso pardavimo ar apsunkinimo. UAB DGL Capital 2024 m. gegužės 13 d. sudarė ketinimų protokolą, kurio pagrindu bendrovė įsipareigojo butą pritaikyti trumpalaikei nuomai. Bendrovei turint tikslą butą išlaikyti ir jį suremontavus vykdyti buto nuomą, neegzistuoja buto ar buto komplekso perleidimo rizika.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. J. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atkirtimai į atskirojo skundo argumentus: 

9.1.                      Nei viena iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo: atsakovo argumentai dėl strateginio ieškinio pareiškimo deklaratyvūs; trečiųjų asmenų procesinis statusas ir jų sudėtis gali būti tikslinama bylos nagrinėjimo metu; ieškinio senaties (ne)taikymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas; nacionalinis teismas, į kurį kreipėsi viena iš šalių, gali spręsti arbitražinės išlygos galiojimo klausimą, jeigu bent viena iš šalių ją ginčija, o vienas iš ieškinio reikalavimų ir yra dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia.

9.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovė ieškinyje pateikė įrodymus, kad atsakovas jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdamas pasisavinti ieškovei priklausantį turtą: atsakovas 2024 m. liepos 10 d. žinute pranešė, kad ginčo automobilis jau neva parduotas; atsakovas uždraudė ieškovei patekti į butą (nors ji vis dar yra UAB GDL Capital akcininkė). Jau pritaikius areštą automobiliui, ieškovei būnant savo darbovietėje, atsakovas, turėdamas atsarginius automobilio raktelius, slaptai paėmė automobilį su ieškovės daiktais ir tik ieškovei iškvietus policiją jį grąžino, tačiau atsarginius raktelius pasiliko. Aplinkybė, kad atsakovas dirba virtualių valiutų versle, nebuvo ieškovės nurodomas savarankiškas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, o nurodyta tik papildomai, kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Antstoliui pritaikius areštą atsakovo banko sąskaitoms paaiškėjo, kad atsakovas iš esmės neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tai papildomai pagrindžia, kad atsakovas ėmėsi veiksmų slėpti turtą.

9.3.                      Pripažinus MB ,,Masala“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, ieškovei sugrįžtų MB ,,Masala“ nario teisės, atitinkamai ir teisės priimti sprendimus dėl bendrijai priklausančio turto – automobilio. Įstatymai nedraudžia asmeniniais tikslais naudoti automobilio, o tik nustato papildomas sąlygas, sprendžiamas mokestine prasme. Mažai tikėtina, kad atsakovas automobilį parduotų sąžiningai ir rinkos kaina, be to, atsakovas, nuosavybes teise turėdamas visas bendrijos nario turtines ir neturtines teises, galėtų bendrijai priklausančiomis piniginėmis lėšomis disponuoti savo nuožiūra. Tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus ir vien šis faktas yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.4.                      Ieškinyje išsamiai paaiškinta, kad atsakovas yra tapęs 67,79 proc. UAB GDL Capital, turinčios buto kompleksą, akcininku ir, atitinkamai, įgijęs kvalifikuotą balsų daugumą, leidžiančią priimti esminius UAB GDL Capital sprendimus. Atsakovo veiksmai pasididinant savo akcijų dalis rodo, kad atsakovas, kaip turintis kvalifikuotą daugumą asmuo, gali imtis ir kitų veiksmų – įkeisti ar perleisti buto kompleksą ar imtis kitų veiksmų, jog ieškovės dalis dar labiau sumažėtų arba buto komplekso apskritai bendrovėje nebeliktų, tai patvirtina ir draudimas ieškovei patekti į butą. Grėsmę, kad atsakovas imasi nesąžiningų veiksmų patvirtina ir tai, jog atsakovas pats nurodo, kad ketina butą išnuomoti tretiesiems asmenims, o tai taip pat yra ieškovės teisių suvaržymas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) ieškovės ir atsakovo komunikaciją žinutėmis (1–7 priedai); 2) pranešimą apie mediacijos posėdį (8 priedas); 3) pažymą apie mediacijos užbaigimą (9 priedas); 4) UAB GDL Capital ketinimų protokolą dėl buto nuomos (10 priedas); 5) MB ,,Masala“ banko sąskaitos išrašą (11 priedas); 6) UAB GDL Capital mokėjimo nurodymus (perkant medžiagas buto remontui) (12 priedas).

14.       Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) informaciją apie atsakovo areštuotas lėšas banko sąskaitose; 2) atsakovo sms žinutės ieškovei kopiją.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015  m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).

16.       Atsakovas pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas jam nepranešus. Apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus UAB GDL Capital ketinimų protokolą dėl buto nuomos ir UAB GDL Capital mokėjimo nurodymus (perkant medžiagas buto remontui) bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais, nes šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto arešto (ne)pagrįstumo. Įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie pateikti su atskiruoju skundu, ieškovė su įrodymais turėjo galimybę susipažinti. Atsakovo pateiktus ieškovės ir atsakovo komunikaciją žinutėmis, pranešimus dėl mediacijos, MB ,,Masala“ banko sąskaitos išrašą atsisakoma priimti, nes pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui.

17.       Apeliacinės instancijos teismas priimta ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą informaciją apie atsakovo areštuotas lėšas banko sąskaitose, nes pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo (ne)sąžiningumo laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – taikymo kontekste. Atsakovo sms žinutės ieškovei kopiją atsisakoma priimti, nes ji neturi esminės reikšmės teisingam ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑78‑1120/2021).

19.       Atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama esminio tikslo – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be pirmiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir yra būtinos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialaus reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017; 2021 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-790/2021).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo

20.       Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑159‑464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).

21.       Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).  

22.       Ieškovė reiškia reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, taip pat reikalavimą dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo sandorius ieškovė sudarė ir su arbitražo išlyga sutiko dėl atsakovo apgaulės ir nesąžiningų veiksmų, siekiant pasiruošti santuokos nutraukimo bylai ir „ginčo sandorių grandine“ perimti ieškovei nuosavybės teise priklausiusį turtą. Apeliacinės instancijos teismas toliau detaliau pasisako dėl atskirų ieškinio reikalavimų prima facie (ne)pagrįstumo.

22.1.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis 2024 m. balandžio 14 d. ir 2024 m. gegužės 12 d. paskolos sutartis. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimai prima facie pagrįsti.

22.2.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas prima facie pagrįstas. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė nėra įtraukusi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, notaro, patvirtinusio sandorį, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo vertinti reikalavimo kaip aiškiai neapgrįsto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad argumentai, susiję su trečiųjų asmenų (ne)įtraukimu dalyvauti byloje, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes jie nėra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimu ir gali būti išspręsti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo ar net teisminio nagrinėjimo stadijose tiek teismui atliekant procesinius veiksmus (įtraukiant trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, tiek, esant poreikiui, ieškovei keičiant ieškinio pagrindą arba dalyką, kartu išsprendžiant dalyvaujančių byloje asmenų rato, jų procesinės padėties klausimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 23 punktą).

22.3.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. balandžio 23 d. akcijų dovanojimo sutartį. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas prima facie pagrįstas.

22.4.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. gegužės 17 d. mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat sutartyje numatytą arbitražinę išlygą. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nurodo, kad reikalavimas dėl 2014 m. gegužės 17 d. sutarties pripažinimo negaliojančia nėra prima facie pagrįstas (turi būti paliktas nenagrinėtu), nes sutartyje numatyta arbitražinė išlyga. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijama ne tik sutartis, bet ir joje esanti arbitražinė išlyga. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Be to, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki ieškinio pateikimo arbitraže (iki arbitražo proceso pradžios), nepriklausomai nuo to, kur pagal ginčo šalių susitarimą yra numatyta arbitražo vieta (CPK 147 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-759-464/2022). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti reikalavimai laikytini prima facie pagrįsti.

22.5.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimus. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nurodo, kad reikalavimai nelaikytini preliminariai pagrįstais, nes UAB GDL Capital nėra traukiama atsakove byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl tinkamų atsakovų byloje gali būti išspręstas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo ar teisminio nagrinėjimo stadijose, ieškovei keičiant ieškinio pagrindą arba dalyką, kartu išsprendžiant dalyvaujančių byloje asmenų rato, jų procesinės padėties klausimus, tačiau nesudaro pagrindo vertinti paties reikalavimo kaip prima facie nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (taip pat žr. šios nutarties 47 punktą).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir prie jo pridėtus įrodymus, neturi pagrindo šioje proceso stadijoje konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių įrodomosios vertės bus sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tai, kad atsakovas turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovei, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas. Taigi pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – tenkinama.

24.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, kiek tai yra svarbu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

25.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

26.       Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1146‑330/2022). Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2012 m. sausio 12  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012).

27.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). 

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto 480 000 Eur dydžio sumai

28.       Atsakovo turto areštu 480 000 Eur prašoma užtikrini ieškinio reikalavimų dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis įvykdymą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

29.       Apeliacinės instancijos pažymi, kad iš tikrųjų, kaip atskirajame skunde nurodo atsakovas, didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia ne tiek sprendimo įvykdymo procedūros, o grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes tikimybė, jog asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali įvertinti ir reikalavimo sumos dydį, tačiau ne tik absoliutų dydį, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, o šalia to taip pat ir vertinti kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).

30.       Tikrinant skundžiamos nutarties (ne)teisėtumą ir (ar) (ne)pagrįstumą, visų pirma pažymėtina tai, kad ginčas kyla tarp susituokusių asmenų, o ieškovė, ginčydama atitinkamus sandorius, remiasi būtent atsakovo apgaule sudarant šiuos sandorius. Antra, ginčo atveju reiškiami reikalavimai dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. 

31.       Nors atsakovas nurodo, kad turi turto, gauna pastovias pajamas, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo veikla susijusi su virtualiomis valiutomis, atsakovas investuoja turimas lėšas į virtualias valiutas. Pritartina atsakovui, kad atsakovo veikla su virtualiomis valiutomis savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo, tačiau, atsižvelgus į virtualių valiutų iššūkius, pripažįstamus teisinėje doktrinoje, tokius kaip didesnis sandorių dėl virtualių valiutų anonimiškumas, centrinio administratoriaus nebuvimas, nepakankamas teisinis reguliavimas (Katuoka S., Sinkevičiūtė O. K. Virtualios valiutos ir pinigų plovimo prevencijos santykis tarptautinės teisės požiūriu. Visuomenės pokyčiai ir teisė, straipsnių rinkinys, 356–378 psl.), taip pat į tai, jog ne visos finansinių technologijų bendrovės yra prisijungusios prie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), todėl tokių bendrovių virtualiose piniginėse esančių lėšų suradimas yra apsunkintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl atsakovo veiklos padidina grėsmę tinkamam sprendimo įvykdymui. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė informaciją apie antstolio areštuotas atsakovo lėšas banko sąskaitose, iš kurių matyti, kad atsakovo dešimtyje areštuotų banko sąskaitų iš esmės nerasta piniginių lėšų.

32.       Atsakovas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes nepriklausomai nuo paskolos sandorių (ne)galiojimo, atsakovo pareiga grąžinti paskolintas lėšas ieškovei neišnyksta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovo argumentas nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes, tenkinus ieškovės reikalavimus ir pritaikius restituciją, teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovui kiltų pareiga grąžinti visą gautą sumą, o pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina būtinumą užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

33.       Atsakovo argumentas dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia lygiateisiškumo principą, atmetamas, kaip deklaratyvus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ir ribojimus proceso šaliai. Šiuo atveju, laikinas atsakovo turto areštas nelaikytinas neproporcingu ar varžantis daugiau teisių nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti.

34.       Atsižvelgęs į aptartus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo turto arešto 480 000 Eur) taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – MB „Masala“ priklausančios transporto priemonės arešto

35.       Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad automobilio areštas objektyviai nėra susijęs su civilinėje byloje pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinyje nereiškiami reikalavimai dėl trečiajam asmeniui priklausančio automobilio.

36.       Kaip minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugai galimų reikalavimų, kurie byloje nebuvo pareikšti ar nėra reiškiami ar neketinama jų reikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-370/2018).

37.       Ieškovė prašė užtikrinti ieškinio reikalavimo dėl 2024 m. gegužės 17 d. mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovė pardavė atsakovui visas mažosios bendrijos MB ,,Masala“ nario turtines ir neturtines teises, pripažinimo negaliojančia įvykdymą MB ,,Masala“ automobilio areštu. Pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį patenkino.

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – MB ,,Masala“ automobilio areštas – nėra susiję su ieškovės pareikštais reikalavimais ir nėra būtinos tam, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta negaliojanti mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutartis, galėtų būti įvykdytas. Ieškovė nepagrindė, kokį ryšį su jos pareikštais ieškinio reikalavimais turi šie jos prašomi pritaikyti draudimai, taip pat nenurodė, kokiu būdu, jų netaikius, būtų sutrukdyta įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. 

39.       Nors atsakovas, kaip MB ,,Masala“ turtinių ir neturtinių teisių turėtojas, šiuo metu gali priimti sprendimus dėl MB ,,Masala“ turto, tarp jų ir automobilio, reikalavimas dėl MB ,,Masala“ priklausančio konkretaus turto – automobilio ieškinyje nėra reiškiamas, automobilis nėra ginčo objektas. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, net jeigu automobilis būtų parduotas, už automobilį gautos piniginės lėšos priklausytų MB „Masala“. Taigi, MB „Masala“ bendra turto masė nepasikeistų, nes MB „Masala“ vietoje automobilio gautų ekvivalentą pinigais.

40.       Ieškovė nurodo, kad mažai tikėtina, jog atsakovas automobilį parduotų sąžiningai ir rinkos kaina, atsakovas turės galimybę disponuoti bendrijai priklausančiomis lėšomis, o tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad: i) tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nėra pateikta; ii) laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ar naujų ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-281-464/2016); iii) kaip jau minėta, aptariamas automobilis šiuo atveju nėra ginčo objektas pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištyrus bylos medžiagą ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, laikinosios apsaugos priemonės – MB ,,Masala“ priklausančio automobilio areštas – nėra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais ir nėra būtinos tam, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, o laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią trečiajam asmeniui disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, yra neproporcingos ir neadekvačios siekiamam tikslui, be to, jos varžo trečiojo asmens teises labiau nei to reikia siekiant įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. 

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – UAB GDL Capital priklausančio buto komplekso arešto

42.       Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė siekia nuginčyti sandorius, susijusius su buto komplekso perleidimu UAB GDL Capital bei su UAB GDL Capital įstatinio kapitalo didinimu, nesudaro pagrindo laikinosios apsaugos priemonės – buto komplekso arešto – taikymui.

43.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad:

43.1.                      2021 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo buto kompleksą: ieškovė 14/15 dalis buto, 7/60 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, 6818/39465 dalis sporto klubo patalpos, o atsakovas 1/15 dalis buto, 1/120 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, 487/39465 dalis sporto klubo patalpos.

43.2.                      2024 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi ieškovė atsakovui padovanojo 7/15 dalis buto, 7/120 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, 3409/39465 dalis sporto klubo patalpos; po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovei priklausė 7/15 dalis buto, 7/120 dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir 1461/7893 dalis sporto klubo patalpos, o atsakovui 8/15 dalis buto, 8/120 dalis stovėjimo aikštelės ir 3896/39465 dalis sporto klubo patalpos.

43.3.                      2024 m. balandžio 25 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiomis buto komplekso dalimis ir atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusiomis dalimis apmokėta ieškovės ir atsakovo įsigytų akcijų dalis (ieškovei priklausiusia 7/15 dalimi buto, 7/120 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ir 1461/7893 dalimi sporto klubo patalpos, o atsakovui 8/15 dalimi buto, 8/120 dalimi stovėjimo aikštelės ir 3896/39465 dalimi sporto klubo patalpos).

44.       Ieškiniu ginčijama 2024 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis ir 2024 m. balandžio 25 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašoma taikyti restituciją. Priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą ir pritaikius restituciją ieškovei būtų grąžinta 14/15 dalis buto, 7/60 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, 6818/39465 dalis sporto klubo patalpos, o atsakovui 1/15 dalis buto, 1/120 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, 487/39465 dalis sporto klubo patalpos.

45.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas siekia sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. sandorių šalių grąžinimo į tokią padėtį, kokia buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, sandorio pagrindu perleisto objekto išsaugojimas yra itin svarbus užtikrinant restitucijos, taigi ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo realią galimybę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taigi, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-74-516/2016; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-654-881/2021 15 punktas).

46.       Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai orientuotos į galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė ginčijamų „ginčo sandorių grandine“ siekia susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, kuriuos įrodinėja sudariusi dėl atsakovo apgaulės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti galimos restitucijos natūra taikymą, t. y. 14/15 dalies buto, 7/60 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, 6818/39465 dalies sporto klubo patalpos grąžinimą ieškovei ir 1/15 dalies buto, 1/120 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, 487/39465 dalies sporto klubo patalpos grąžinimą atsakovui. Atsižvelgiant į šį tikslą, restitucijos natūra taikymo galimybė, sudarius pakartotinį buto komplekso perleidimo sandorį, būtų apsunkinta, kadangi tokiu atveju buto kompleksą įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, be to, egzistuoja ir šio turto įkeitimo, hipotekos ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

47.       Šiame kontekste pažymėtina, kad buto kompleksas šiuo metu priklauso UAB GDL Capital, kuri byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, statusu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovo atžvilgiu. Tai susiję su tuo, kad materialieji teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1293-196/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑364‑370/2018). Visgi, išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, pripažįstama teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiųjų asmenų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015; 2016 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-517-157/2016). Byloje, be kita ko, ginčijamas ir 2024 m. balandžio 25 d. UAB GDL Capital akcininkų sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, atsiskaitant už akcijas bendrovei, perleistas visas buto kompleksas, kurį, ieškinio tenkinimo atveju, bendrovė turėtų grąžinti taikant restituciją, taigi, nors ieškinyje UAB GDL Capital nurodoma trečiuoju asmeniu, faktiškai pagal pareikštą materialųjį reikalavimą būsimas teismo sprendimas turės įtakos UAB GDL Capital teisėms ir pareigoms. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, įvertintus tai, kad ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir nustačius ieškinio trūkumus, tai, jog byla pirmosios instancijos teisme dar yra iš esmės parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šios konkrečios bylos atveju buto komplekso areštas pritaikytas pagrįstai. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas išaiškinimo ir bendradarbiavimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis pareigą (CPK 8 straipsnis), turėtų pasiūlyti ieškovei spręsti klausimą dėl UAB GDL Capital procesinės padėties pakeitimo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 45 straipsnis).

48.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovo, kuriam priklauso didžioji UAB GDL Capital akcijų dalis, veiksmus, t. y. atsisakymą leisti ieškovei apžiūrėti ir (ar) įeiti į buto kompleksą, nepaisant to, kad ieškovė taip pat yra UAB GDL Capital akcininkė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).

49.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė UAB GDL Capital priklausančio buto komplekso areštą.

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumui ir (ne)teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

51.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisingai pritaikęs proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pagrįstai ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 480 000 Eur ir UAB GDL Capital priklausančio buto komplekso areštą. Pirmosios instancijos teismas byloje pareikštų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių pagrindu nepagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, nesusijusią su pareikštais materialiaisiais reikalavimais – MB „Masala“ priklausančios transporto priemonės areštą. Dėl išdėstytų argumentų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria areštuota MB „Masala“ priklausanti transporto priemonė, pakeičiama – ieškovės prašymo dalis dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria areštuota mažajai bendrijai „Masala“, juridinio asmens kodas 304704930, priklausanti transporto priemonė – automobilis Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), perduodant šį automobilį saugoti ir leidžiant šiuo automobiliu naudotis ieškovei G. J., panaikinti ir ieškovės prašymo dalį dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas