Baudžiamoji byla Nr. 1-20-830/2012
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00164-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.7.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.5.;
1.1.10.1.;1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.;2.3.6.4.5.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 6 d.
Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,
sekretoriaujant Loretai Klezienei,
dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui,
nukentėjusiajam K. P.,
kaltinamajam S. J.,
jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 1994-11-09 Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 2 d. (1961 m. BK), 46 str. – laisvės atėmimu 2 metams lygtinai, skiriant 2 metų bandomąjį laikotarpį;
- 1995-06-23 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK, 2 veikos), 42 str., galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams
- 1995-10-23 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. BK 42 str. subendrinus su 1995-06-23 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. pagrindu neatlikta bausmė sumažinta 1/3. 1997-04-15 lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės;
- 2011-06-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. nubaustas areštu 45 paroms. Panevėžio apygardos teismas 2011-11-23 nuosprendžiu pakeitė 2011-06-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę pakeitė į 30 MGL dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2011-11-23),
teistumas neišnykęs, be to, prieš S. J. 2003-06-03 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. buvo nutrauktas BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
S. J., 2011 metų gegužės 8 d., apie 16 val. Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. iš chuliganiškų paskatų trenkdamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu K. P. į veidą, o nuo smūgių K. P. parkritusiam ant žemės vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam K. P. į pakaušį, tuo dėl viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainiko lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatą.
Bylos įrodymai
Kaltinamasis S. J. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino. Jis paaiškino, kad įvykio dieną jis su D. Š. pjovė malkas. Jam paskambino sūnus, kuris tuo metu žvejojo prie Gulbinų ežero su draugu M. A.. Vaikas pasakė, kad juos užpuolė girtas vyriškis, nori juos paskandinti. Tuo metu atvažiavo R. A., pasakė, kad ir jam skambino jo sūnus. Su R. A. bei D. Š., nuvažiavo prie ežero, kur žvejojo vaikai. Ten pamatė vaikščiojantį bei griuvinėjantį girtą K. P., kurį pažinojo iš matymo. Priėjo prie vaikų, sūnus parodė į K. P. ir pasakė, kad tai būtent tas asmuo norėjo atimti valtį. Vaikai sakė, kad K. P. grasino paskandinti, jei jie neplauks į krantą. Vaikai buvo apsiverkę. Prie ežero buvo ir kitų žmonių. Jis (S. J.) buvo priėjęs ir prie kitų žmonių, iš kurių pažinojo R. K., kurie taip pat nurodė į K. P. kaip į asmenį, kuris rėkavo vaikams. K. P. priėjo prie jų mašinos, jis (S. J.) kalbėjosi su K. P.. tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas. K. P. sakė, kad nežinojo, kad tai yra jų vaikai. Jis K. P. pasakė, kad šis nelįstų prie vaikų. Sakė piktai, nes buvo supykęs dėl vaikų. Šaukė K. P. – “ką tu čia darai”, jokio fizinio kontakto nebuvo. Kalbėjo trumpai. Smurto prieš K. P. nenaudojo. Niekas kitas prieš K. P. taip pat smurto nenaudojo. K. P. nebuvo sužalotas. Kalbėjo dar su vaikais, po pokalbio važiavo namo. Vaikai liko prie ežero. Važiavo dar aplink ežerą, buvo sustoję prie K. P., bei pro automobilio langą sakė, kad daugiau prie vaikų nelįstų. K. P. buvo su drauge. Iki tol su K. P. jokių konfliktų nėra turėjęs. Mano, kad K. P. nori iš jo pasipelnyti. Po šio įvykio jam skambino K. P., siūlė atvažiuoti tartis, klausė ar jis (S. J.) nenori nupirkti K. P. dantų. Jis (S. J.) atsisakė, nes nieko nepadarė K. P.. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė.
Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2011-05-08 apie 16 val. jis su drauge G. B. motoroleriu nuvažiavo prie Gulbinų ežero žvejoti. Jis (K. P.) buvo išgėręs, su savimi dar turėjo sidro. G. B. nuėjo žvejoti toliau. Prie ežero matė R. K. su šeima, kurie kažką šventė, buvo priėjęs prie jų. Prie ežero jis pamatė, kad ežere valtimi plaukioja vaikai. Kadangi vaikams vieniems plaukioti negalima, nes jie gali įkristi į vandenį bei prigerti, todėl jis norėjo sudrausminti vaikus, šaukė jiems, kad šie plauktų į krantą. Šaukė gal apie puse valandos. Tačiau vaikai neplaukė į krantą. Po kiek laiko baltu BMW atvažiavo S. J., kurį pažinojo iš matymo. Automobilį vairavo R. A., kurį taip pat pažinojo iš matymo. Jie atvažiavo keturiese, R. A. buvo už vairo, kitų asmenų (be S. J. ir R. A.) nepažinojo. S. J. priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis gąsdina vaikus. S. J. buvo nusiteikęs agresyviai, buvo išgėręs. S. J. pradėjo ant jo rėkti, įžeidinėti. Suprato, kad vaikai iš valties iškvietė jį (S. J.). Jis (K. P.) pasakė S. J., kad nepažino valtyje plaukiojančių vaikų. S. J. kumščiu smogė jam į veidą. Gavo du smūgius į žandikaulį, apsipylė krauju. Jam suklupus bei pasilenkus, S. J. spyrė koja į veidą. Pajuto, kad išmušti dantys. Užsidengęs kraujuojančią burną, nuėjo link toliau žvejojusios G. B., pasakė jai kas nutiko. Jiems stovint ant kelio, pro šalį važiavo S. J., išlipo iš mašinos rėkė: ”gal dar mažai gavai”, tačiau kartu važiavę asmenys, įsodino S. J. į automobilį ir nuvažiavo. Kitą dieną po įvykio skambino S. J. klausė jo ar šis nenorintis nupirkti jam dantų, tačiau S. J. pradėjo šaukti, kad jis (K. P.) dar mažai gavo. Į policiją kreipėsi po kelių dienų, abejojo ar reikia pranešti. Konflikto metu jam buvo išmušti du dantys ir vienas nuskeltas. Dantų remontas kainuos 3700 Lt, todėl prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.
Iš 2011-09-07 akistatos protokolo matyti, kad akistatoje S. J. ir K. P. esminėse aplinkybėse tvirtino savo ankščiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prieštaravimų jų parodymuose panaikinti nepavyko (b.l. 50-51).
Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis. 2011-05-08 su draugu M. A. žvejojo su valtimi Gulbinų ežere. Ant kranto buvęs vyriškis pradėjo jiems šaukti, kad jie plauktų į krantą ir atiduotų valtį. Jis šaukė, kad užmuš bei paskandins. Minėtas vyriškis buvo neblaivus, rankoje laikė „pūslę“ sidro. Vyriškis šaukė 5-10 minučių. Labai išsigando, paskambino tėčiui, pasakė, kad kažkoks vyriškis nori juos sumušti bei paskandinti. Atvažiavo tėtis su M. tėvu R.. Nematė, kad tėtis kalbėtųsi su tuo žmogumi, kuris ant jų šaukė. Padėję valtį, nuvažiavo su tėčiu. Matė, kad jiems grasinęs vyriškis, sėdo girtas važiuoti ant motorolerio, važiuodamas vingiavo. Nematė, kad su šiuo vyriškiu būtų buvę kiti asmenys. Tėtis (S. J.) buvo blaivus, pats vairavo automobilį.
Liudytojas M. A. parodė, kad įvykio dieną jis su draugu E. J. žvejojo iš valties, Gulbinų ežere. Išgirdo, kad kažkas jiems rėkia nuo kranto. Pastebėjo K. P., kuris rėkė, kad paskandins jei jie neišlips iš valties. Valtis buvo jų (M. A. ir E. J.) tėvų. K. P. šaukė gal apie 20 minučių. Jis (M. A.) paskambino savo tėvui. Už 10 minučių, BMW automobiliu atvažiavo tėtis R. A., kartu buvo S. J., D. Š.. Jie visi išlipo iš automobilio, klausė jų kas čia vyksta. Jie (M. A. ir E. J.) jiems papasakojo, kad K. P. žadėjo juos nuskandinti. S. J. nuėjo prie K. P. pasiaiškinti. S. J. pakalbėjo su K. P., o D. Š. ir R. A. buvo prie jų (prie valties). S. J. nemušė K. P.. K. P. buvo neblaivus, svirduliavo, rankoje laikė sidro butelį. S. J. buvo blaivus. K. P. sakė, kad neatpažino jų (M. A. ir E. J.). Po to visi išsiskirstė – jis su E. J. liko žvejoti, tėvai išvažiavo. Kaip išvažiavo K. P., nematė. Prie ežero dar buvo kompanija, todėl mano, kad K. P. buvo su šia kompanija.
Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo K. P. sugyventinė. 2011-05-08 motoroleriu su K. P. atvažiavo prie Gulbinų ežero žvejoti. K. P. buvo išgėręs, ir dar turėjo butelį. Prie ežero buvo žmonių, kurie šventė gimtadienį, K. P. su jais pasisveikino. Ji paliko K. P., o pati nuėjo žvejoti, link kelio. Ežere kažkokie vaikai plaukiojo su valtimi ir K. P. juos šaukė, kad plauktų į krantą. K. P. norėjo šiuos vaikus sudrausminti. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiuoja automobilis. Ji buvo toli, už kokių 200 metrų ir pamatė, kad iš automobilio išlipo žmonės. Girdėjo rėkavimą, triukšmą. K. P. stovėjo, prie jo priėjo kažkas, stumdėsi. Ji nedrįso prieiti arčiau. Po to pamatė, kad K. P. pradėjo eiti jos pusėn. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad K. P. buvo visas kruvinas, pasakė, kad nebėra dantų, vienas dantis dar kabėjo, jį K. P. ištraukė iš burnos. K. P. pasakė jai, kad jam išmušė dantis S., dėl to kad jis (K. P.) rėkavo ant vaikų, kurie ežere plaukė valtimi. K. P. nugara buvo purvina. Po to prie jų privažiavo automobilis ir iš jo priekio, keleivio pusės, išlipo S. J., kurį ji pažinojo iš matymo, pradėjo eiti artyn K. P., sakydamas “dar mažai gavai”. Bet kažkas išlipo iš mašinos ir įgrūdo S. J. į automobilį, bei nuvažiavo. Ji su K. P. grįžo prie motorolerio ir išvažiavo namo. K. P. iš pradžių bijojo kreiptis į policiją, nes tą dieną pats buvo girtas. Namuose detaliau apžiūrėjo K. P. padarytus sužalojimus – pakaušyje buvo guzas, veidas buvo patinęs, išmušti dantys. Iki šio įvykio K. P. nebuvo sužalotas, dantys buvo sveiki.
Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-05-08 prie Gulbinų ežero žvejojo jo ir S. J. vaikai. Dieną jam paskambino sūnus M. ir pasakė, kad kažkoks vyras ant jų rėkia, grasina užmušti, nuskandinti. Jis, kartu su S. J. bei D. Š., automobiliu nuvažiavo prie ežero. Atvažiavus pašaukė vaikus, kad atplauktų. Atplaukę vaikai parodė asmenį, kuris ant jų šaukė – K. P.. K. P. buvo girtas, išgriuvo iš krūmų, rankoje laikė sidro butelį. Jis (K. P.) sakė, kad nepyktų ant jo, nes neatpažino jų vaikų, norėjo kad jų (R. A. ir S. J.) valtimi neplaukiotų pašaliniai. Kalbėjosi su K. P. per atstumą, niekas prie jo nebuvo priėjęs. Niekas K. P. nemušė. K. P. nebuvo sužalotas, nežino kas jį sužalojo. Nematė, kad S. J. būtų priėjęs prie K. P.. Su vaikais susidėjo reikmenis į automobilį, važiavo namo. Dar buvo sustoję prie K. P. sugyventinės, “persimetė” keliais žodžiais. Kitą dieną K. P. skambino jam, sakė kad reikia atvažiuoti susitarti, prašė S. J. telefono numerio.
Liudytojas S. A. parodė, kad įvykio dieną jis su draugais buvo prie Gulbinų ežero, šventė R. S. vaiko krikštynas. Atvažiavo K. P., kurio jis iki tol nepažinojo. Jis buvo girtas, vaikščiojo palei ežerą, “burnojosi”. Po kiek laiko automobiliu atvažiavo S. J., kurio iki to laiko nepažinojo. Su juo buvo R. A., kurį jis pažinojo iš matymo. S. J. priėjo prie jų, paklausė kas grasino jo vaikams, paskui nuvažiavo prie ežero, prie vaikų. S. J. buvo piktas, susirūpinęs. Matė, kaip S. J. kalbėjosi su K. P.. S. J. su juo kalbėjosi “per atstumą”, garsiai. Nematė, kad S. J. būtų buvęs priėjęs prie K. P.. Jie (K. P. su S. J.) pakalbėjo trumpai. K. P. su drauge nuvažiavo motoroleriu. Nematė, kad K. P. būtu buvęs sužalotas, nežino kas jį sužalojo.
Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dieną prie Gulbinų ežero šventė sesers dukros krikštynas. Prie jų priėjo K. P., kurį ji pažinojo, nes ankščiau gyveno viename kaime. K. P. buvo neblaivus, turėjo dar vieną butelį pažastyje. K. P. pakalbėjo su R. K., bei nuėjo prie ežero. Ežere valtimi plaukiojo du vaikai. Negirdėjo, kad ką K. P. šauktų tiems vaikams. Vėliau automobiliu prie ežero atvažiavo trys vyrai, tarp kurių buvo ir S. J., kurį pažįsta iš matymo, nes yra sesers pažįstamas. Jie pakalbėjo per atstumą su K. P.. Su K. P. kalbėjosi R. A. bei S. J.. Apie ką kalbėjosi, negirdėjo. Kalbėjosi garsiai, lyg koliotusi. Paskui K. P. pasiėmė motorolerį ir juo nuvažiavo. Niekas prieš K. P. jokio smurto nenaudojo. Paskui S. J. priėjo prie jų, trumpai pakalbėjo ir nuvažiavo.
Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dieną prie Gulbinų ežero šventė dukters Komuniją. Prie jo priėjo K. P., kurį pažinojo, nes ankščiau yra dirbę kartu. K. P. buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas. Po to jis nuėjo žvejoti. Ežere valtimi plaukiojo vaikai. Atrodo K. P. prašė tų vaikų valties, tačiau tiksliai neprisimena. Jis pats (R. K.) tuo metu jau buvo išgėręs. Negirdėjo, kad K. P. vaikams šauktų. Vėliau atvažiavo R. A., S. J.. S. J. pažįsta, tai yra jo klasiokas, kartu mokėsi iki 9 klasės. Kažkuris iš jų (atvažiavusiųjų) prie ežero pasikalbėjo su K. P.. Apie ką kalbėjosi nežino, nes jie buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo jo (R. K.). Nematė, kad prieš K. P. būtų naudojamas smurtas. Vėliau pro jį (R. K.) praėjo K. P., kuris buvo užsidengęs rankomis galvą. Sumušimo žymių ant K. P. nesimatė. Vėliau prie jo (R. K.) priėjo ir S. J., pakalbėjo. Nežino ar S. J. buvo blaivus.
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2011-05-08 pjovė malkas pas S. J.. Atvažiavo R. A. ir pasakė, kad jų vaikus (S. J. ir R. A.) prie ežero kažkas užpuolė. Sėdo į R. A. automobilį ir su S. J. bei R. A. nuvažiavo prie ežero. Automobilį vairavo R. A.. Prie ežero pamatė prie suoliuko sėdinčius žmones. Jis (D. Š.) su S. J. nuėjo prie šių asmenų, klausė kas užkabinėjo vaikus, ir jie nurodė į netoliese buvusį K. P.. Jis (D. Š.) pažinojo K. P. iš matymo, nes prie ežero jį buvo ir ankščiau matęs. S. J. nuėjo su K. P. pasišnekėti, o jis (D. Š.) nuėjo prie vaikų. Matėsi, kad K. P. buvo neblaivus, su savim turėjo butelį alkoholio. Su K. P. kalbėjosi S. J. bei R. A.. Visi srovėjo 1-2 metrų atstumu vienas nuo kito. Apie ką kalbėjo, negirdėjo. Jie kažką tarpusavyje išsiaiškino. Jokio konflikto nebuvo. Nematė, kad prieš K. P. būtų naudojamas smurtas. Vėliau važiavo namo, vaikus paliko prie ežero, matė K. P. einantį, buvo sustoję. S. J. kažką dar pasakė K. P., tačiau iš automobilio išlipęs nebuvo. Nematė, kad su K. P. būtų buvę kitų asmenų. Tą dieną tiek jis (D. Š.), tiek S. J. buvo blaivūs.
Iš 2011-05-10 Vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero. Pietinėje ežero dalyje yra poilsiavietė (b.l. 9-12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. P. konstatuota viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžiai, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17).
Iš VĮ “Regitra” pateiktos informacijos matyti, kad automobilis BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, priklauso R. A. gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
S. J. teigia smurto prieš nukentėjusįjį K. P. nenaudojęs, tačiau tokius S. J. paaiškinimus paneigia byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai. Visų pirma tai nukentėjusiojo K. P. parodymai. K. P. nuo pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad smurtą prieš jį, suduodant jam smūgius naudojo S. J.. Nėra nustatyta, kad iki įvykio tarp K. P. bei S. J. būtų buvę kokie nors asmeniniai santykiai, nesutarimai ar pykčiai. Iki konflikto jie buvo tik iš matymo pažįstami, nebendravo. Byloje nėra nustatytas jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindo manyti, kad nukentėjusysis apkalbinėja kaltinamąjį. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti įrodymai - teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, apie tai į kurią vietą ir kokiu būdu jiems buvo suduoti smūgiai, sutampa sužalojimo padarymo laikas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja G. B.. Nors ši liudytoja tiesiogiai nematė kaip S. J. sužalojo K. P., tačiau ši liudytoja betarpiškai po sužalojimo bendravo su nukentėjusiuoju, matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Įvykio vietoje nukentėjusysis šiai liudytojai iš karto nurodė, kad buvo sumuštas S. J.. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Nors ši liudytoja yra nukentėjusiojo sugyventinė, tačiau kaltinamojo ji iki įvykio asmeniškai nepažinojo, jokių asmeninių santykių ir konfliktų neturėjo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymus apie esmines įvykio aplinkybes davė nuosekliai.
Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Tyrimo pradžioje jis tvirtino, kad K. P. įvykio metu buvo prie jo priėjęs (b.l. 45), vėliau tvirtino, kad nei pats K. P., nei jis prie K. P. s priėjęs nebuvo, tik per atstumą 15-20 metrų jis užrėkė ant K. P. (b.l. 51), teisme S. J. jau nurodė, kad kalbėjosi su K. P. 2 metrų atstumu. Panašių prieštaravimų S. J. parodymuose yra daug, ir tai leidžia daryti išvadą, kad S. J. davė neteisingus parodymus. Tai vertintina, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atmeta kitų liudytojų parodymus, apie tai, kad smurtas K. P. atžvilgiu nebuvo naudojamas. Šie parodymai yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ir lyginant juos su paties kaltinamojo parodymais, parodymai nėra nuoseklūs, skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas jais nesiremia. Dalis liudytojų yra kaltinamojo artimieji ir draugai (E. J., M. A., R. A., D. Š.), todėl teismas jų parodymus vertina kaip siekį padėti S. J. išvengti atsakomybės. Liudytojas R. K. buvęs S. J. klasiokas, liudytoja R. S. nurodė, kad S. J. yra jos sesers pažįstamas, šie liudytojai (S. A., R. S.) procese atsirado kaltinamojo iniciatyva (b.l. 79), praėjus daugiau nei puse metų po paties įvykio, kas leidžia abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu. Kaltinamojo veika truko labai trumpą laiko tarpą, liudytojai R. K., R. S., S. A. buvo nuo įvykio vietos apie 200 m atstumu (R. K. parodymai), darytina išvada, kad šių liudytojų parodymai, kurie taip pat nėra nuoseklūs, nenuneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl kaltinamojo smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį.
Sumušdamas K. P. viešoje vietoje, S. J. be jokios abejonės pažeidė viešąją tvarką. Jo veiksmai pasireiškė įžūliais, akivaizdžiai agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais – smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį. Nors nukentėjusysis pats netinkamai elgėsi – būdamas neblaivus, viešoje vietoje, rėkavo ant nukentėjusiojo sūnaus bei su juo buvusio M. A., teismo manymu, paskatos dėl kurių S. J. naudojo smurtą prieš K. P., negali paneigti viešosios tvarkos pažeidimui būdingus motyvus. Kaltinamasis iškilusią konfliktinę situaciją pasirinko spręsti tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teismas įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad padarinių atžvilgiu kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Nors kaltinamasis nesiekė pažeisti viešąją tvarką, tačiau pagal atliekamų veiksmų pobūdį kaltinamasis turėjo numatyti bei suvokti, kad savo smurtiniais veiksmais viešoje vietoje neabejotinai pažeis viešąją tvarką. Dėl šio įvykio buvo kviesta policija, nukentėjusiajam bei liudytojai R. B. buvo nutrauktas poilsis, laisvalaikio praleidimas (žvejyba).
Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai nustatomos, kai nusikalstama veika būna padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Smurtinių S. J. veiksmų prieš K. P. pasekoje, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas - viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžiai, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties. Teismo manymu, paties nukentėjusiojo netinkami veiksmai, t.y. kad jis būdamas neblaivus šaukė ant kaltinamojo vaiko bei su juo esančio kito vaiko, tebuvo mažareikšmė dingstis kaltinamajam naudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis tokiais veiksmais – smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį, parodė aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą.
Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje išanalizuotais bei patikrintai įrodymais nustatyta, jog S. J. 2011 metų gegužės 8 d., apie 16 val. Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. iš chuliganiškų paskatų, suduodamas smūgius K. P. į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatą. Kaltinamojo S. J. padarytos veikos yra nusikalstamos, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėtis, ir yra pilnai įrodytos minėtais aptartais įrodymais. Nusikalstamų veikų kvalifikacija atitinka aukštesniojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio veikose (2012-01-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-13-337/2012)
Kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad S. J. nusikalstamus veiksmus atliko būdamas neblaivus, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Bausmių skyrimo motyvai
Skirdamas bausmes S. J. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. S. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.) bei apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.), veika tyčinės, baigtos, smurtinės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau veikos padarymo metu ankstesni teistumai buvo išnykę. Dėl smurtinės veikos S. J. buvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Po veikos padarymo S. J. buvo nuteistas už kitą nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.
S. J. charakterizuojamas patenkinamai – jis dirba, administracine tvarka ankščiau baustas dėl KET pažeidimų, nuobaudos išnykę (b.l. 58-61), vedęs, šeimoje augina nepilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad už apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.) sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas skiria S. J. BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kadangi tarp nustatytų veikų yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta bausmė bendrintina su ankstesniu įsiteisėjusiu neįvykdytu teismo nuosprendžiu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. J. dirba, vedęs, šeimoje augina nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius).
Civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai
Byloje nukentėjusysis K. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3700 Lt turtinės žalos (b.l. 103). Nukentėjusysis turtinę žalą grindžia gydymo įstaigos parengtu gydymo planu bei busimomis išlaidomis už gydymą (b.l. 102). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai.
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis prašo priteisti būsimas gydymo išlaidas (nuostolius) ir tai nėra jo faktiškai patirtos išlaidos. Šiuo atveju teismas mano, kad egzistuoja CK 6.249 str. 3 d. taikymo sąlygos dėl nukentėjusiojo busimų nuostolių už odontologines paslaugas. Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, būsimų gydymosi išlaidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais. Žala nukentėjusiajam padaryta nusikalstamais tyčiniais veiksmais. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti žala yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Proceso išlaidas byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 29,75 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktų turinčių reikšmės bylai tirti byloje nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 2 d., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti :
- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti S. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Pagal BK 63 str. 1 d., 9 d., subendrintą bausmę subendrinti su 2011-06-03 Biržų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-11-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme – 30 MGL dydžio bauda ir paskirti S. J. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 30 MGL dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo 2011-11-23 (nuo Panevėžio apygardos teismo 2011-11-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. – atidėti S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytą žalą, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteisti iš S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuketėjusiajam K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 29,75 Lt (dvidešimt devynis litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.
Teisėjas Česlovas Kulikauskas