Baudžiamoji byla Nr. T-104-997/2016

Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00518-2007-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.12.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,

sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Raimondai Šoparienei, asmeniui, kuriam taikoma priverčiama medicinos priemonė, T. V., jo įstatyminiam atstovui A. V., gynėjai Julijai Manako-Galminei,

teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2016-01-26 teikimą Nr. RS-227 dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiam, turinčiam nepilnametį vaiką, dirbančiam,

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartimi pripažinta, kad T. V. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamu. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi T. V. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, paskiriant jam stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi T. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Vėliau priverčiamosios medicinos priemonės T. V. buvo pratęsiamos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimis. Paskutinį kartą pratęsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutartimi.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-01-26 gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,– T. V. pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teikime nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu T. V. nė karto nesusisiekė su socialiniu darbuotoju, pas gydytoją–psichiatrą laiku neatvyksta, vengia vartoti medikamentus, jaučiasi esąs sveikas, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Taip pat nurodoma, kad paciento sveikata blogėja, stebimas agresyvumas, buvo sulaikytas policijos, iškelta baudžiamoji byla.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė patvirtino teikime išdėstytas aplinkybes, prašo teikimą tenkinti. Paaiškino, kad T. V. turi lankytis pas socialinę darbuotoją ir pas gydantį gydytoją–psichiatrą. Pas gydytoją jis lankosi, tačiau yra nukrypimai nuo nurodyto termino, t.y. kas 28 dienas. Pas socialinę darbuotoją lankytis atsisako. Pažymėjo, kas vaistai T. V. yra būtini, kaip ir gydimas, nors jis to nepripažįsta. Vaistai yra leidžiami tik centre, procedūriniame kabinete, kur jis turi atvykti kas 28 dienas. Gydanti gydytoja mato, kad T. V. sveikata negerėja, situacija tik prastėja, dėl ko ji kreipėsi į gydytojų komisiją, kurie – išnagrinėję situaciją, T. V. ligos istoriją,– nusprendė kreiptis į teismą šiuo teikimu. Paaiškino, kad T. V. būna labai piktas, pradeda erzintis, ramiai pakalbėti su juo nepavyksta, nors visos procedūros ir tvarka jam buvo išaiškinta ne kartą. Pridūrė, kad jo tėvai yra labai rūpestingi, su jais centras nuolat bendrauja. Pažymėjo, jog T. V. elgesį sąlygoja ne jis pats, o jo liga: jis serga šizofrenija.

Prokurorė prašė VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti ir skirti T. V. priverstinį stacionarųjį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėjo, kad T. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat byloje yra medžiaga, jog jis vengia vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, dėl ko tikslinga teikimą tenkinti siekiant apsaugoti jį patį bei aplinkinius.

T. V. teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, nurodė, jog jaučiasi normaliai, teigė esąs sveikas. Nurodė, kad leidžiamų vaistų jam nebėra paskirta, jam išrašyti raminamieji geriamieji vaistai, kuriuos jis išgeria, kai neužmiega. Kai jam jų nereikia – vaistų nevartoja. Nurodė nemanantis, kad jam reikia lankytis pas socialinę darbuotoją, teigia neturįs su ja apie ką kalbėti, tačiau paaiškino besilankantis pas gydytoją. Nurodė, kad šiuo metu dirba namuose, gauna neįgalumo pašalpą, lėšų jam užtenka. Prašo teikimo netenkinti.

Įstatyminis T. V. atstovas paaiškino, kad gyvena kartu, viename name. Nurodė, kad T. V. dirba kartu su juo statybose su vidaus remonto darbais: elektra, santechnika ir pan. Parodė, kad situacija būna prasta, kai T. V. vartoja alkoholį, o tai nesuderinama su vaistais ir gydimu. Pridūrė, kad sūnus yra geras žmogus: myli, rūpinasi, bendrauja su savo dukra, padeda finansiškai. Nurodė, kad po močiutės mirties ir po susitikimo su buvusia žmona jam buvo pablogėjimai, po susitikimų su buvusia žmona pavartoja alkoholio. Paaiškino, kad išgėręs jis nėra agresyvus, tačiau tada jis nesiorientuoja, nežino kaip grįžti namo. Nurodė, kad apie įvykį parduotuvėje nieko nežino, berods sūnus pavogė tris butelius degtinės, o pareigūnai jų namuose darė kratą. Taip pat sūnus parai buvo uždarytas į areštinę. Pridūrė, kad sūnus savo lėšomis disponuoja pats, moka išlaikymą vaikui. Nurodė norintis duoti sūnui šansą pasitaisyti, jei šis pasižadėtų negerti vartoti vaistus, lankytis pas socialinę darbuotoją.

Gynėja prašė teikimo netenkinti, nurodė, nesant pakankamai duomenų, jog T. V. ir jo veiksmai kelia visuomenei grėsmę.

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, t.y. taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. BPK 405 straipsnis taip pat numato, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir turi teisę priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį,– jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Pažymėtina, jog ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja, o stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 d.).

Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pakitusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas keisdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Teismui pateiktame VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikime dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo T. V. iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu T. V. nė karto nesusisiekė su socialiniu darbuotoju, pas gydytoją–psichiatrą laiku neatvyksta, vengia vartoti medikamentus, kadangi jaučiasi esąs sveikas, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Taip pat nurodoma, kad paciento sveikata blogėja, stebimas agresyvumas, buvo sulaikytas policijos, iškelta baudžiamoji byla. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino teikime išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad T. V. gydanti gydytoja mato, kad situacija tik prastėja, dėl ko ji kreipėsi į gydytojų komisiją, kurie – išnagrinėję situaciją, T. V. ligos istoriją,– nusprendė kreiptis į teismą dėl griežtesnės priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Taigi visi šie aptarti duomenys rodo, jog T. V. psichinė sveikata yra pakitusi ir šie pokyčiai, specialistų teigimu, yra į neigiamą pusę. Teismas pažymi, kad pagrindo abejoti psichikos sveikatos priežiūros specialistų kompetencija nėra, o subjektyvi T. V. nuomonė apie jo sveiktos būklę negali būti priežastimi, leidžiančia daryti išvadą apie šiuo metu jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rezultatyvumą.

Vertinant su T. V. psichikos būkle susijusį jo socialinį pavojingumą, pažymėtina tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tai jau leidžia teigti, kad jo socialinio pavojingumo lygis yra pakilęs. Atkreiptinas dėmesys ir į jo anksčiau padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis asmuo darė pavojingas veikas: Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2012-12-07 nutartimi jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, be kita ko, ir už pavojingo smurtinio sunkaus nusikaltimo – plėšimo, panaudojant peilį, padarymą; 2005-09-15 nutartimi pripažinta, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padegė pastatą ir jam buvo paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau vėliau, pablogėjus jo psichikos būklei, buvo taikytas stacionarinis gydymas iki 2006 m. Be to, T. V. tyčines nusikalstamas veikas darė ir iki susirgimo – Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-10-01 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 245 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys rodo, kad T. V. yra linkęs pakartotinai daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, o duomenys apie tai, kad jam anksčiau taikytas ambulatorinis gydymas buvo pakeistas griežtesne priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu gydymu, rodo, kad jam taikytas ambulatorinis gydymas ir anksčiau nebuvo pakankamai veiksmingas. Be to, kaip matyti, nepaisant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, T. V. daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Psichikos sveikatos centro duomenimis, kritikos nebuvimas ir jos formalumas neužtikrina T. V. gydymo, jis, net ir esant priverstiniam gydymui, būna agresyvus, vengia vartoti leidžiamuosius vaistus, nebendrauja su socialine darbuotoja, visa tai atskleidžia jo atmestina požiūrį į esamą sveikatos būklę, kurį galimai lemia ne jo paties asmenybė, o liga. Visi šie duomenys rodo, kad T. V. socialinis pavojingumas yra ne tik išlikęs, tačiau ir padidėjęs, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, siekiant apsaugoti aplinką, šeimą, visuomenę, užtikrinti rezultatyvesnį paties paciento gydymą.

Atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas aplinkybes, įvertinus VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro rekomendacijas, minėtos įstaigos atstovės paaiškinimus teisme, atsižvelgiant ir į kartu su T. V. gyvenančio įstatyminio atstovo A. V. paaiškinimus, darytina išvada, jog T. V. sveikatos būklė pablogėjo, jo socialinis pavojingumas padidėjo, todėl yra pagrindas sugriežtinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę T. V. atžvilgiu. Ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis keistinas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 439-440 straipsniais,

n u t a r i a:

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pakeisti T. V. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.