Civilinė byla Nr. e2A-1004-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00351-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 2.5.7; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-64-630/2020 pagal pareiškėjos D. E. ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. pareiškimus dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. V., E. M. ir R. V..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos P. L. mirties, priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. L., kuriai mirus, atsirado palikimas, kurį sudaro du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kitas turtas. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Palikėja susilaukė trijų dukrų: D. E., L. V. ir O. B. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios O. B. M. dukros – E. M. ir R. V. yra suinteresuotaisiais asmenimis byloje. Po palikėjos P. L. atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė suinteresuotasis asmuo L. V.. Pareiškėja žinojo apie palikimą, atsiradusį po motinos mirties, ir turėjo valią šį palikimą priimti, dėl šio teisinio santykio buvo rūpestinga. Pareiškėjos ir L. V. santykiai buvo geri, jos geranoriškai sutarė, jog pareiškėja pas notarą priimti palikimo nevyks, o palikimą priims tik L. V., nes vienam paveldėtojui bus paprasčiau įforminti paveldimus žemės sklypus ir jais disponuoti. L. V. pažadėjo pareiškėjai kompensuoti jos dalį pinigais. Pareiškėja tokį susitarimą laikė priimtinu ir tinkamu, todėl per įstatymo nustatytą terminą pas notarą nevyko. Kai pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, pašlijo jos santykiai su L. V., ji atsisakė nuo bet kokios kompensacijos pareiškėjai mokėjimo ir 2019 m. kovo mėn. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 1-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. L. V. nesutiko, kad palikimą, pasibaigus terminui, galėtų priimti ir kiti įpėdiniai. Be to L. V. įkalbėjo E. M. atsisakyti savo palikimo dalies, už tai pažadėdama jai atitinkamą kompensaciją, tačiau jokios kompensacijos E. M. nėra gavusi. Pareiškėja, turėjusi norą priimti palikimą, prašoma sesers L. V. ir pasitikėdama ja, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui, pareiškėja ilgą laiką bendravo su seserimi L. V., prašė susiklosčiusį teisinį santykį išspręsti visoms šalims tinkamu būdu, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėja su suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. pareiškimu sutiko, prieštaravimų nereiškė.
3. Suinteresuotas asmuo R. V. su pareiškėjos D. E. pareiškimu sutiko, taip pat išreiškė norą atnaujinti palikimo priėmimo terminą ir pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo teismo prašė atnaujinti jai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po P. L. mirties, priimti. R. V. nurodė, kad yra O. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė P. L., po kurios mirties atsirado palikimas – žemės sklypai bei kitas turtas. P. L. testamento nebuvo sudariusi. P. L. visą turtą norėjo palikti savo dukroms lygiomis dalimis, tačiau po jos mirties palikimą priėmė tik L. V.. Ji apie atsiradusį palikimą žinojo nuo 2015 m. žinojo ir jį norėjo priimti. R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalus pasitikėjimo pagrindais tvarkė pareiškėja D. E. ir L. V.. Tetos jai nurodė, kad palikimą priims tik L. V., nes vienam turto paveldėtojui bus paprasčiau įforminti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti, o kitiems įpėdiniams bus išmokėtos atitinkamos kompensacijos. Tokį žodinį susitarimą ji laikė priimtinu ir tinkamu, todėl per įstatymo nustatytą terminą pas notarą nebevyko. Kiek vėliau sužinojo, kad L. V. atsisakė įtraukti kitus paveldėtojus palikimui priimti, palikimą priėmė viena, niekaip nekompensavo įpėdiniams tenkančios palikimo dalies ir nesutinka, kad palikimą, pasibaigus terminui, galėtų priimti ir kiti įpėdiniai. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos nei teisinių santykių stabilumui, nei palikimą priėmusios įpėdinės L. V. teisėms ir pareigoms.
4. Suinteresuotas asmuo E. M., su pareiškėjos D. E. ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. pareiškimais sutiko, prieštaravimų nereiškė, prašė juos tenkinti ir paaiškino, kad ji nežinojo, jog močiutė turi žemių ar kito turto. Apie palikimą sužinojo 2015 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, kai „Skype“ programa jai paskambino L. V. vyras, kuris jai pasakė, kad močiutė po mirties paliko turtą – žemių, tačiau nesakė, kad ji praleido terminą palikimui priimti. Ji nežinojo, kad palikimo priėmimui yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Apie praleistą terminą sužinojo iš notarės. E. M. nurodė, kad būtent D. E. norėjo priimti palikimą, tačiau ji būtų atsisakiusi palikimo vien dėl to, jog L. V. būtų paprasčiau įforminti paveldėjimo reikalus.
5. Suinteresuotasis asmuo L. V. su pareiškėjos D. E. pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. L. V. nurodė, kad D. E. nenurodė jokių rimtų priežasčių, dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tarp D. E. ir jos nebuvo jokio susitarimo dėl to, kad ji tvarkys D. E. palikimo priėmimo klausimus. Jokio susitarimo, kad pareiškėjai bus kompensuota pinigais nebuvo. Ji neketino parduoti žemės sklypų, kurie sudaro palikimą, todėl jai nebuvo pagrindo tartis dėl kompensacijų mokėjimo. Nė viena nurodyto susitarimo šalių nieko nedarė susitarimui įgyvendinti, kiti įpėdiniai kompensacijų iš jos nereikalavo. D. E. buvo pasyvi dėl palikimo priėmimo, neišreiškė valios priimti palikimą, jos valia buvo nepriimti palikimo, kadangi ji daugiau nei keturi metus buvo pasyvi palikimo priėmimo klausimu. Rūpestingas ir protingas asmuo vien pažadų pagrindu neatsisakytų savo valios priimti palikimą ir nebūtų pasyvus dėl savo teisių įgyvendinimo. L. V. pateiktame atsiliepime su suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. pareiškimu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė iš esmės tapačius argumentus jau nurodytiems atsikirtime į D. E. pareikštus reikalavimus, todėl jie nekartojami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos D. E. ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. pareiškimus tenkino visiškai: atnaujino pareiškėjai D. E. ir suinteresuotajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po P. L. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti; priteisė iš L. V. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas D. E. naudai ir 14,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.
7. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. E. ir R. V. valia buvo priimti po P. L. mirties atsiradusį palikimą. Tačiau, aplinkybė, jog D. E. ir R. V. dėl teisinių žinių stokos praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, per se (lot. savaime, pati viena) nelaikė svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą.
8. Teismas taip pat vertino, kad D. E. galimai buvo suklaidinta teisinės situacijos, kadangi nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui pateikimo ir nuosavybės teisės liudijimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūrų skirtumo, dėl ko buvo klaidingai įsitikinusi, kad palikimą galima priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir laikė, jog šios aplinkybės objektyviai galėjo apsunkinti pareiškėjos galimybes imtis reikiamų skubių palikimo priėmimo veiksmų.
9. Aplinkybes, kad R. V. jauna išvyko iš (duomenys neskelbtini), neturėjo patirties tvarkant palikimo priėmimo klausimus, kadangi po mamos O. B. M. mirties buvo nepilnametė (14 m.) ir jai šiuo klausimu atstovavo tėvas, jau septyniolika metų gyvena (duomenys neskelbtini), po P. L. mirties nė vienas iš jos įpėdinių nepranešė jai, kad reikia atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, norint priimti atsiradusį palikimą, viena augina dvi nepilnametes dukras, palikimo atsiradimo metu jos dukrai E. V. buvo 4 m., o dukrai A. V. – 8 m., jos finansinė padėtis buvo sunki, neturėjo galimybių grįžti į (duomenys neskelbtini) būtent dėl sunkios finansinės padėties, teismas laikė objektyviai apsunkinusias jai imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. E. ir L. V. gyveno tame pačiame kaime, palaikė glaudžius santykius, viską darydavo kartu, jokių piktumų tarp jų nebuvo, kad D. E. nuolat lankėsi L. V. namuose, kartu augino vaikus ir prižiūrėjo mamą P. L., laikė, kad D. E. pagrįstai tikėjosi ir palikimo priėmimo klausimus spręsti kartu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog D. E. nežinojo, jog L. V. priėmė P. L. palikimą, L. V. geranoriškai nepranešė pareiškėjai apie palikimo priėmimo faktą, dėl ko D. E. buvo suklaidinta ir delsė priimti palikimą, atsiradusį po P. L. mirties.
11. Teismas sutiko, kad L. V. neturėjo pareigos informuoti E. M. ir R. V. apie palikimo priėmimą ir palikėjos turto sudėtį, tačiau vien šio pozityvaus veiksmo neatlikimas, įvertinus aplinkybę, kad L. V. (ar jos sutuoktinis) su E. M. susisiekė ir apie praleistą terminą palikimui priimti pranešė tik 2015 m. pradžioje, t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, teismo įsitikinimu, pagrįstu visų byloje esančių įrodymų visetu, reiškia E. M., o per ją ir R. V., klaidinimu dėl galimybės paveldėti, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes – E. M. nežinojo, kad po P. L. mirties liko paveldimo turto, dėl teisinių žinios stokos E. M. ir R. V. nežinojo, kad turi atlikti kokius nors aktyvius veiksmus palikimui priimti ir tam yra nustatytas trijų mėnesių terminas, pasitikėjo L. V., kuri yra jų teta, ir kuri buvo R. V. krikšto motina, jų santykiai buvo geri, E. M. ir R. V. motina O. B. M. mirė joms esant nepilnametėms, E. M. ir R. V. pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini), be to L. V. galimai suprato, kad tiek E. M., tiek R. V. nežino, kad jos gali paveldėti po P. L. mirties atsiradusį palikimą atstovavimo teise ir turi pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
12. Teismas laikė, kad pareiškėja galimai klaidingai suprato L. V. poziciją, kadangi ji tik 2019 m. kovo 26 d. (praėjus beveik penkiems metams po P. L. mirties) galutinai išreiškė savo nesutikimą, kad pareiškėja priimtų po P. L. mirties atsiradusį palikimą, nesikreipdama į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Iki L. V. pozicijos 2019 m. kovo 26 d. išreiškimo, pareiškėja galėjo tikėtis, kad L. V. duos sutikimą priimti palikimą geranoriškai, neteismine tvarka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai L. V. veiksmai – nesitarimas su pareiškėja dėl palikimo priėmimo klausimų, bendradarbiavimo stoka, neinformavimas, kad notaro biure parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o pareiškėjai praleidus terminą palikimui priimti – pozicijos sprendžiamu klausimu neišreiškimas, sąlygojo pareiškėjos savalaikį nesikreipimą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir šias aplinkybes laikė svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios sutrukdė jai priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą.
13. Remdamasis analogiškais argumentais teismas pripažino, kad R. V. palikimo atsiradimo, per tris mėnesius po palikimo atsiradimo ir praleidus terminą palikimui priimti gyveno (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) negrįžo dėl sunkios finansinės padėties, nes viena augino dvi mažametes dukras, kai L. V. veiksmai – bendradarbiavimo stoka, neinformavimas apie būtinybę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, susiekimas su įpėdinėmis jau pasibaigus terminui palikimui priimti ir nurodymas, kad jos turi atsisakyti palikimo, aiškios pozicijos sprendžiamu klausimu neišreiškimas, o galimai ir siūlymas tam tikrų kompensacijų, dėl kurių galutinai nesusitarė, sąlygojo R. V. termino priimti palikimą praleidimą ir savalaikį nesikreipimą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir šias aplinkybes laikė svarbiomis, nuo R. V. valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios sutrukdė jai priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą.
14. Teismas nustatė, kad L. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nėra išduotas, ji taip pat nėra patyrusi jokių papildomų paveldimo turto išlaikymo išlaidų, kadangi žemės sklypai yra išnuomoti, pinigai už žemės nuomą neišmokėti, nes įpėdiniams neįformintos nuosavybės teisės į paveldimą turtą, L. V. mokėjo tik žemės mokestį, pareiškėja ir R. V. paveldėjimo bylą vedančią notarę yra informavusios apie tai, kad bus kreiptasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nurodė, kad paveldėtas turtas neįregistruotas L. V. vardu, todėl teisinių pasekmių tretiesiems asmenims dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesukels. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atnaujinus terminą palikimui priimti visoms įpėdinėms, būtų pasiekta socialiai teisinga ir proporcinga jų interesų pusiausvyra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. E. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir R. V. savarankišką reikalavimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui palikti, yra fakto klausimas. Fakto klausimai yra naudojami procesiniuose dokumentuose, nes jie yra žinomi pareiškimo ar savarankiško reikalavimo pateikimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė daugiau aplinkybių nei dalyvaujantys asmenys byloje nurodė. Toks nustatymas yra nepagrįstas, kadangi jų nenurodžius, asmenims nebuvo kliūtis priimti palikimą.
1.2. Pareiškėja, nurodydama priežastis, dėl ko praleido terminą palikimui priimti, nurodė aplinkybes, susijusias su pasiektu susitarimu, ir aplinkybes, susijusias su sveikata. Jokių kitokių aplinkybių, kurias nurodytų svarbiomis termino praleidimo priežastimis ji nenurodė, vadinasi nelaikė kitų nei nurodyta aplinkybių, kad jos trukdė priimti palikimą, ir teismas nepagrįstai nustatė jų daugiau nei buvo nurodyta.
1.3. Jokio susitarimo nebuvo tarp seserų, to nepatvirtino ir L. V. bylos nagrinėjimo metu. L. V. neturi pareigos rūpintis sesers reikalais ir jokių prievolių šios atžvilgiu neprisiėmė. Šios faktinės aplinkybės dėl susitarimo nepasitvirtino ir nėra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Tuo tarpu sveikatos problemos netrukdė realizuoti sesers teisių į palikimo priėmimą. Šias aplinkybes iš dalies pateisinamas pripažino ir pats teismas.
1.4. D. E. nebuvo realių kliūčių, sutrukdžiusių priimti palikimą, ji nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, o savo teisių neįgyvendino labai ilgą laiką. Ilgalaikis D. E. delsimas, iki 2019 m., reiškia ne ką kitą kaip nenorą ir valios neturėjimą priimti motinos palikimą (per tą laiką nebuvo atlikusi jokių veiksmų, siekiant priimti po motinos mirties likusį palikimą). D. E. buvo visiškai pasyvi, o noras paveldėti po motinos mirties likusį turtą kilo tuomet, kai buvo gautas laiškas iš notarės R. V..
1.5. Tai, kad negautas aiškus sutikimas dėl priėmimo į paveldėtojų ratą, pateikiant pareiškimą dėl sutikimo notarui, ar nebuvo gauta sutikimo dėl kompensacijos išmokėjimo, sąlygojo būtinybę nedelsiant spręsti palikimo priėmimo klausimą teismine tvarka, bet ne delsti ir kreiptis į teismą tik po to, kai buvo gautas iš notaro raštas tvarkytis paveldėjimo klausimus.
1.6. L. V. neturi jokių pareigų savo sesers atžvilgiu, įgyvendinat jos teises į palikimą. Ji neturėjo pareigos vykti kartu su savo seserimi priimti palikimo, o jos tylėjimas (sutikimo išmokėti kompensaciją nedavimas), negali sukelti seseriai D. E. jokių teisėtų lūkesčių, jai įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į palikimo priėmimą. Kadangi jau buvo kreipusis į advokatą, akivaizdžiai iki tol buvo supratusi apie tai, kad praleido terminą palikimui priimti.
1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą R. V.. Priešingai nei nustatė teismas, ji neturėjo valios priimti atstovavimo teise močiutės palikimo. R. V. sąmoningai nieko nedarė iki savarankiško reikalavimo pareiškimo teisme. Toks buvo jos pačios apsisprendimas, pasyvumas savo teisių įgyvendinimo atžvilgiu. Tai, kad R. V. gyvena 17 metų užsienyje, nėra svarbi aplinkybė, dėl ko turėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė svarbia aplinkybe terminui atnaujinti tai, kad R. V. neturėjo patirties tvarkant palikimo priėmimo klausimus, ar kad palikėjos įpėdiniai nepranešė apie po palikėjos likusį palikimą, ar, kad reikia atlikti kokius nors tai aktyvius veiksmus ir pan.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad D. E. ir R. V. turėjo pagrindo tikėtis, kad jos bus priimtos į įpėdinių ratą, kad joms galimai buvo siūloma kompensacija. Šios teismo išvados iš esmės grindžiamos tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra.
1.9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, bus pasiekta socialiai teisinga ir proporcinga jų interesų pusiausvyra. Priešingai nei kiti įpėdiniai, L. V. veikė rūpestingai ir laiku įgyvendino savo teises, ji neturi pareigos rūpintis kitų įpėdinių teisėmis ir pareigomis, todėl palikimo dalies atėmimas iš rūpestingo asmens prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Tai, kad nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o paveldėjimo procedūra sustabdyta, nereiškia, kad L. V. teisėti interesai nenukentės, kadangi ji neteks 2/3 palikimo.
16. Pareiškėja D. E. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingos teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, t. y. būti aktyvus, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl L. V. argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė daugiau aplinkybių, nei dalyvaujantys byloje asmenys nurodė, ir jas pripažino svarbiomis palikimo priėmimo terminui atnaujinti, yra nepagrįstas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turėjo valią priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties, ką patvirtina ir jos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu duoti jos paaiškinimai. Valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą patvirtina ir pareiškėjos aktyvūs bei individualiai rūpestingi jos veiksmai: kreipėsi į notarą, advokatą, bendravo su palikimą priėmusia L. V., kitomis įpėdinėmis, siekė išsiaiškinti, kokia tvarka gali priimti palikimą, pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Pareiškėja prioritetą teikė teisinio santykio išsprendimui ne teismo tvarka.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja buvo suklaidinta teisinės situacijos, kas apsunkino jos galimybes imtis reikiamų skubių palikimo priėmimo veiksmų. Be to, nepaneigtina, kad pareiškėjos liga per palikimo priėmimo terminą sumažino jai galimybę veikti. Teismas pagrįstai sprendė ir tai, kad L. V. delsimas ir neapsisprendimas įtakojo pareiškėjos veiksmus, sąlygojo savalaikį nesikreipimą į teismą. Nepagrįsti L. V. argumentai, kad pareiškėja ilgą laiką elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog bus priimta į palikimą priėmusių įpėdinių ratą. Pareiškėja atsižvelgė į tai, kad L. V. įkalbėjo E. M. atsisakyti palikimo už žadamas kompensacijas.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio asmens prašymą atnaujinti palikimo priėmimo terminą, ieškojo teisingo proceso šalių teisėtų interesų balanso. Teismas pagrįstai sprendė, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti visoms įpėdinėms, būtų pasiekta socialiai teisinga ir proporcinga jų interesų pusiausvyra. Palikėjai vienodai brangūs buvo visi įpėdiniai. Testamento nebuvimas tik parodo mirusiosios valią vienodai visiems padalinti palikimą. L. V. argumentas, jog ji neteks 2/3 palikimo yra prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, todėl yra atmestinas.
2.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. V. nurodytos aplinkybės objektyviai jai apsunkino imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad sunki R. V. finansinė padėtis apsunkino jai galimybes imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų.
17. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą, su kuriuo nesutinka, nurodo, kad jis nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimas pagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad būdama įpėdinė pagal įstatymą, paveldint atstovaujamąja teise po močiutės P. L. mirties atsiradusį palikimą, turėjo valią jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negalėjo laiku to atlikti. Viena svarbiausių aplinkybių, dėl kurios praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, yra ta, kad nieko nežinojo apie egzistuojantį palikimą. Ji taip pat nežinojo, kad mirusi močiutė turėjo turto, kuris liko kaip palikimas. Ji išvyko į (duomenys neskelbtini) prieš 17 m., o apie palikimą sužinojo tik 2015 m. vasario mėn. iš sesers E. M., jau praėjus įstatymo nustatytam terminui. Be to, dėl gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių stokos nesuvokė, kad nieko nežinodama apie egzistuojantį palikimą, vis tiek turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Atsiradus palikimui, viena augino du nepilnamečius vaikus, sprendė gyvenamojo būsto ir vaikų ugdymų įstaigų paieškos klausimus, ieškojo darbo, turėjo finansinį nepriteklių. Dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini). Praėjus palikimo priėmimo terminui, L. V. įkalbėjo seserį E. M. atsisakyti palikimo, žadėjo kompensacijas. L. V., veikdama per seserį E. M., skatino ir ją atsisakyti palikimo. Savalaikį jos nesikreipimą į teismą lėmė ne tik sunki jos finansinė padėtis, bet ir L. V. elgesys. Jokio moralinio spaudimo L. V. prieš 2019 m. rugpjūčio 8 d. įvykusį teismo posėdį iš jų nepatyrė, ko pasėkoje teismo posėdyje išreiškė sutikimą jos ir D. E. prašymu atnaujinti palikimo priėmimo terminą.
18. Suinteresuotas asmuo E. M. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad L. V. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai D. E. ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. V. atnaujino terminą palikimui priimti. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės yra tapatūs pareiškėjos D. E. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. atsiliepimuose pateiktiems, todėl teismas jų nekartoja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymai dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos D. E. ir suinteresuoto asmens L. V. mama, o suinteresuotų asmenų R. V. ir E. M. senelė, P. L. mirė (duomenys neskelbtini) Palikimą po jos mirties, paduodama pareiškimą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajam notaro biurui (t. 1, b. l. 20, 35-36), priėmė mirusiosios dukra-suinteresuotasis asmuo L. V.. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja D. E. ir suinteresuotasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V., mirusios P. L. palikimo nustatyta tvarka nepriėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotasis asmuo E. M. (buvusi M.) 2015 m. vasario 20 d. pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biurui, kad po P. L. mirties palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja (t. 1, b. l. 18).
22. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
23. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notaro biurui pareiškėja D. E. pateikė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos P. L. mirties jos dukrai L. V., prašymą motyvuodama tuo, jog ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (t. 1, b. l. 42). 2019 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notaro biurui R. V. pateikė prašymą priimti jos prašymą dėl paveldėjimo į P. L. palikimą ir sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą kitiems įpėdiniams (t. 1, b. l. 44). 2019 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notaro biurui suinteresuotas asmuo L. V. pateikė prašymą, kuriuo pareiškė, jog nesutinka, kad praleidusi terminą palikimui priimti mirusiosios dukra D. E., jį priimtų be kreipimosi į teismą. Ji taip pat pareiškė, kad D. E. palikimo faktiškai valdyti nepriėmė (t. 1, b. l. 41);
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėja D. E. bei suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V. įrodė, kad jos dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti – abiejų asmenų finansinė padėtis yra sunki, pareiškėja yra pensinio amžiaus, palikimo priėmimo metu buvo hospitalizuota, abi šalys stokojo teisinių žinių, buvo suklaidintos teisinės situacijos, laukė L. V. sprendimo dėl palikimo padalijimo, buvo įsitikinusios, kad palikimą galima priimti per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties.
25. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
26. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
27. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja D. E. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V. savo reikalavimus iš esmės grindžia aplinkybe, kad jos neprieštaravo pareiškėja L. V. priimtų palikimą, tačiau pasitikėdamos laukė palikimą priėmusios asmens sprendimo dėl palikimo padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nesiėmė veiksmų palikimui priimti beveik penkerius metus, todėl nagrinėjamojoje byloje spręstina, ar įvardytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pretenduojantys į palikimą asmenys elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad suinteresuotojo asmens L. V. veiksmai – bendradarbiavimo stoka, neinformavimas apie būtinybę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, susiekimas su įpėdinėmis jau pasibaigus terminui palikimui priimti ir nurodymas, kad jos turi atsisakyti palikimo, aiškios pozicijos sprendžiamu klausimu neišreiškimas, o galimai ir siūlymas tam tikrų kompensacijų, dėl kurių galutinai nesusitarė, sąlygojo pareiškėjos D. E. ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. termino priimti palikimą praleidimą ir savalaikį nesikreipimą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
28. Pažymėtina, kad įstatyme neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad priėmęs palikimą asmuo nepakankamai bendravo su kitais asmenimis, turinčiais teisę paveldėti, neinformavo šių asmenų apie būtinybę kreiptis į notaro biurą, susisiekimas su įpėdinėmis jau pasibaigus terminui palikimui ir priimti bei galimai derėjimasis dėl kompensacijų išmokėjimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad palikimo siekiantys asmenys nesuvokė savo teisės į palikimą ir nepateisina šių asmenų nepagrįstai ilgo delsimo beveik penkerius metus atlikti aktyvius veiksmus tam, kad susižinotų daugiau apie galimybę paveldėti, apie teisės tinkamą įgyvendinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-191/2012; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; kt.).
29. Pažymėtina, kad asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui (duomenys neskelbtini), atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Pirmosios instancijos teismas nors nurodęs, kad gyvenimas užsienyje per se (lot. savaime, pati viena), netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, sutrukdęs suinteresuotam asmeniui R. V. priimti palikimą atvykus į (duomenys neskelbtini), tačiau sprendė, kad šio asmens nepatyrimas, palikimo atsiradimo metu gyvenimas užsienio valstybėje apsunkino galimybę imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų.
30. Šioje byloje nustatyta, kad R. V. žinojo apie senėlės mirties faktą, tačiau nurodė į (duomenys neskelbtini) negalėjusi atvykti dėl finansinės padėties. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas asmens gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę be pagrindo laikė objektyviai sutrukdžiusia (apsunkusia) atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-246/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
31. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, neturi pakankamų teisinių žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, kreipimosi dėl palikimo priėmimo į notarą terminus, šių asmenų manymas, kad palikimą galima priimti per 6 mėnesių terminą taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. E. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė ir aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo L. V. jas suklaidino dėl teisės paveldėti, nepranešė apie paveldimo turto masę, palikimo priėmimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas laikė tikėtina buvus tokią aplinkybę ir ją vertino kaip objektyviai sutrukdžiusią tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, priimti palikimą po palikėjos mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada neatitinka formuojamos teismų praktikos, pagal kurią pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
33. Pažymėtina, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi beveik po penkerių metų, tačiau byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog yra atsiradęs palikimas tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, jau buvo žinoma palikėjos mirties dieną. Vien ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo L. V. neinformavo pareiškėjos, suinteresuotų asmenų apie visą paveldėtiną turtą, neišaiškino šiems asmenims apie jų paveldėjimo teisės ir tvarkos, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Teisė priimti palikimą yra paties įpėdinio apsisprendimo laisvė, o tokią laisvę turėdami įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad per laikotarpį nuo palikėjos mirties kiti asmenys, turintys teisę paveldėti, būtų ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių palikimą priėmusio suinteresuoto asmens L. V. nesąžiningų veiksmų ar tai, jog kitiems asmenims nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų motinos ar senelės mirties.
34. Įstatymo nustatytu terminu aplinkybę, sutrukdžiusia priimti palikimą, pareiškėja D. E. nurodė sveikatos problemas, t. y., kad palikimo priėmimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) buvo hospitalizuota, jai atlikta chirurginė operacija, tačiau ši aplinkybė, kaip tai vertino pirmosios instancijos teismas, nelaikytina pateisinančia termino priimti palikimą praleidimą, tačiau teismas taip pat sprendė, kad dėl ligos pareiškėjai D. E. buvo sumažėjusios galimybės veikti, atliekant palikimo priėmimo veiksmus.
35. Asmens neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, t. y. kad asmuo dėl ligos ar neįgalumo negalėjo laiku atlikti būtinų palikimui priimti veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pakankamai ilgą laiką (penkerius metus) veiksmų turtui paveldėti neatlikimas negali būti pateisinamas palikimą siekiančio priimti asmens liga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Šiuo atveju pareiškėja tik įvardijo savo ligą, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi ja kaip nustatyta, tačiau neargumentavo kaip pareiškėjai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. atlikta operacija iš tiesų galėjo objektyviai sutrukdyti beveik penkerius metus imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, siekiant priimti po palikėjos (motinos) mirties likusį palikimą.
36. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ir nustatydamas trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nurodė, jog termino atnaujinimu nebus pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas, nes suinteresuotam asmeniui L. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nėra išduotas, suinteresuotasis asmuo mokėjo tik nuomos mokestį ir nėra patyręs jokių papildomų paveldimo turto išlaikymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant termino atnaujinimą ir palikimo priėmimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
37. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdinis, priėmęs palikimą gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., bylos Nr. 3K-3-240/2008)
38. Kadangi suinteresuotas asmuo L. V. palikimą priėmė ir daugiau kaip penkerius metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėja D. E. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. V. ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, be pagrindo pirmosios instancijos teismo laikytas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą.
39. Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, pozicijos. Tuo tarpu, pačios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi, praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nagrinėjamoje byloje būtent nerūpestingas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, elgesys savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjimas savo realia teise jį paveldėti, sukėlė joms neigiamas pasekmes. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jų priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus) teisė į palikimą pasibaigė.
40. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė klausimą, todėl apeliantės (suinteresuoto asmens) L. V. apeliacinis skundas tenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos D. E. ir suinteresuoto asmenes, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. prašymas atnaujinti ir pratęsti terminą P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
41. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymo netenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Netenkinus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymo, šiuo atveju yra pagrindas suinteresuotam asmeniui L. V. priteisti jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Suinteresuotas asmuo L. V. nėra pateikusi į bylą jos pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 14,50 Eur, todėl netenkinus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymo, šios išlaidos valstybės naudai iš jų priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 7,25 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
43. Suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas jos naudai iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priteisti apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600,00 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidos ir 38,00 Eur žyminis mokestis, bei jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-12667, DOK-12882), iš viso 638,00 Eur. Kadangi suinteresuoto asmens pateiktos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos suinteresuoto asmens L. V. naudai iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, lygiomis dalimis, t. y. po 319,00 Eur
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, jas priteisus lygiomis dalimis iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareikusio savarankiškus reikalavimus, sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos D. E. ir suinteresuoto asmenes, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. V. prašymą atnaujinti ir pratęsti terminą P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atmesti.
Iš pareiškėjos D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 319,00 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš pareiškėjos D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 7,25 Eur (septynis eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas