Civilinė byla Nr. e2-174-1141/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03963-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, Ramunei Milčiūtei, Inai Jokst,

dalyvaujant ieškovei L. B.-T., jos atstovams advokatams Egidijui Morkūnui, Laimai Latvėnienei, Dariui Stalioniui,

atsakovui R. T., jo atstovei advokatei Irenai Maksimovai,

trečiajam asmeniui E. Ž.-P., 

išvadą teikiančios institucijos atstovui Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

uždaruose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B.-T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys Kristina K. K., antstolė Nemira Šiugždaitė Stakeliūnė, LTL Kredito unija (pertvarkoma), akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, K. D., E. Ž. P., R. S., A. M., M. U., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, E. B., T. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. G., G. P., G. B., N. G., M. Š. (M. Š.), uždaroji akcinė bendrovė „Protingi baldai“, M. K., Omega Invest OU, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo partneris“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, mažoji bendrija „Skola ir teisė“, uždaroji akcinė bendrovė „Sėkmės trikampis“, asociacija „Lietuvos antstolių rūmai“, G. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė L. B.-T. (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui R. T. (toliau – ir atsakovas) padavimo. Teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės; nustatė nepilnamečių vaikų I. T. ir D. T. gyvenamąją vietą su ieškove šeimos būste – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja savo nuožiūra, tačiau susitikimų su vaikais metu turi dalyvauti ieškovė arba vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui. Teismas šia nutartimi nutarė, kad visų nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmė – iki bus priimtas byloje dėl santuokos nutraukimo galutinis teismo sprendimas arba laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos teismo. 2021 m. birželio 22 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi šį prašymą tenkino, panaikindamas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, jog atsakovas su vaikais bendrauja savo nuožiūra, tačiau susitikimų su vaikais metu turi dalyvauti ieškovė arba vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaikus 16 val. ir grąžina tos pačios dienos 21 val., o kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį pasiima vaikus nuo 16 val. ir grąžina juos tos pačios savaitės sekmadienį iki 21 val. Teismas nustatė, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmė – iki bus priimtas byloje galutinis teismo sprendimas arba laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos teismo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismui ją palikus nepakeistą. Taigi, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki šio sprendimo byloje įsiteisėjimo.

2.       Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau keletą kartų tikslino. Byloje nagrinėjamas 2022 m. (procesiniame dokumente per klaidą nurodyti 2021 m.) sausio 14 d. ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame prašoma: 1) nutraukti 2007 m. balandžio 14 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei 10 000 Eur vertės žemės sklypą ir 130 000 Eur vertės namą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant su Swedbank AB sudarytas kredito sutartis solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos pagal šią sutartį moka ieškovė, o visas kitas prievoles pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 6 700 Eur už parduotas transporto priemones bei priteisti atsakovui iš ieškovės 13 752,68 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; užskaityti 6 700 Eur ir atsakovui priteisti galutinę 7 052,68 Eur dydžio kompensaciją; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatant nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo sumą iki vaikų pilnametystės, mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B.-T., o atsakovo – T.

3.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuoka tarp jos ir atsakovo yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat nurodo, kad jau daugiau nei metus nebeveda bendro ūkio, šiuo metu gyvena skyrium, santuokinio gyvenimo negyvena, šeimyninis gyvenimas kartu tapo neįmanomas, nes atsakovas bendro gyvenimo metu nuolat žemino ieškovę, buvo irzlus, nepatenkintas, be priežasties pykdavo, būdavo agresyvus, vartodavo psichologinį smurtą prieš ieškovę bei sūnų D. Ieškovė paaiškina, kad santuokos iširimą nulėmė laikui bėgant išryškėjęs atsakovo ūmus charakteris, nepastovus būdas, agresija ir nenoras leisti laiką su šeima. Dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio ieškovė nesijaučia saugi, todėl gyvenimas kartu yra nebeįmanomas.

4.       Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad santuokoje įgytų įsipareigojimų Swedbankui suma yra 84 989,27 Eur, kitų įsipareigojimų, nors ir atsiradusių santuokos metu, ieškovė nurodė, kad nepripažįsta, nes atsakovas gautas lėšas panaudojo ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kreditoriniai įsipareigojimai buvo sudaryti nedalyvaujant ieškovei, apie tai ieškovei nežinant ir negavus ieškovės sutikimo. Be to, atsakovas, pasak ieškovės, sudarydamas su UAB „mogo LT“ sutartis, padarė tiesioginę žalą ieškovei, nes perleido šiai įmonei dvi transporto priemones, kurios buvo įsigytos santuokos metu ir buvo bendra jungtinė santuokinė nuosavybė. Ieškovė paaiškina, kad minėtomis sutartimis buvo įsigytos dvi transporto priemonės – 3 400 Eur vertės Volvo XC90, kuria atsakovas naudojasi asmeniškai iki dabar ir 10 000 Eur vertės Chrysler Town Country, kurią atsakovas sudaužė eismo įvykyje. Pusę šių automobilių vertės (6 700 Eur) ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo kaip kompensaciją už perleistą turtą. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, t. y. ji turi aprūpinti vaikus tinkamu gyvenamuoju būstu, sudaryti sąlygas vaikams augti ir vystytis harmoningomis asmenybėmis, sveikais žmonėmis, atsižvelgiant į tai, kad šalims yra gimę skirtingų lyčių vaikai, paaugę jie turi gyventi atskirose patalpose, todėl ieškovė prašo, kad jai būtų priteista 3/4, o atsakovui 1/4 dalis turto.

5.       Atsakovas R. T. atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad konfliktai šeimoje prasidėjo dėl pinigų trūkumo. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė iki santuokos nutraukimo proceso visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaidų, santuokos iširimo vienintelė priežastis yra šeimos finansinė krizė. Ieškovė, pasak atsakovo, nesidomėjo, kiek realiai uždirbama iš atsakovo vykdomos individualios veiklos, pragyvenimui buvo naudojami iš užsakovų gaunami avansai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovei ne tik pravesdavo pinigų, bet ir duodavo grynais pinigais, be to, iš individualios veiklos lėšų buvo įsigytas turtas, maistas, rūbai, avalynė, mokami komunaliniai mokesčiai, perkamas kuras namui, kuras automobiliams, apmokama sūnaus privati mokykla ir kt. Išlaidos viršijo gaunamo pelno dydį, todėl teko skolintis. Atitinkamai, atsakovas prašė visas prievoles, kurios atsirado santuokos metu pripažinti bendromis prievolėmis, kurias ir po santuokos nutraukimo atsakovas ir ieškovė privalo įvykdyti solidariai.

6.       Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog dalintino turto balansą sudaro sklypas su namu, tačiau pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nurodyta Registrų centro masinio 2014 metų vertinimo turto vertė, nors turto vertė turi būti nustatoma jungtinės nuosavybės pabaigos momentu, t. y. 2022 metais. Atsakovas pažymi, kad 2022 metais buvo atliktas turto vertinimas ir nustatyta sklypo ir namo bendra vertė 194 000 Eur. Atsakovo nuomone, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovas nenusišalina nuo dalyvavimo vaikų auklėjime ir išlaikyme. Atsakovas nurodė, kad ieškovė negalėtų kompensuoti pinigais jo turto dalies, o šis aspektas yra labai svarbus ir kreditorių teisių apsaugojimo aspektu. Turto padalijimas natūra, pasak atsakovo, užtikrintų kreditorių interesus, nes po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriams bus apsaugotos turtu. Namo patalpų naudojimas atskirai yra įmanomas. Padalinus turtą dalimis, atsakovas nurodė, jog ketina gyventi kartu su vaikais. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į turimų kreditoriams prievolių dydį šiuo metu negali mokėti vaikams išlaikymą po 300 Eur kiekvienam. Vertinant tai, kad vaikų išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, atsakovas nurodė, kad sutinka vaikams mokėti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui.

7.       2022 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad daug metų bendradarbiavo ir dabar bendrauja su daugeliu įmonių, grožio salonų, kirpyklomis, drabužių, avalynės prekybininkais, odontologijos klinikomis, fotografais, teikdama reklamos paslaugas barterinių mainų pagrindais, t. y. gaudama nurodytų įmonių paslaugas, prekes ir daiktus, kuriuos reklamuodavo, o atsakovas nesugebėjo dirbti statybų versle dėl kompetencijos stokos, dėl neatsakingumo ir kitų neigiamų asmeninių savybių prisidarė skolų, įžūliai apgaudamas kitus asmenis ir net nesiruošdamas grąžinti jiems pinigų, nes ketina emigruoti pas gimines į Ispaniją arba Kanadą. Atsakovas skolindavosi tokias pinigų sumas, kurioms pasiskolinti jos sutikimo nereikėjo, o tai rodo, kad ieškovė nežinojo apie tokių skolų egzistavimą. Ieškovė nurodė, kad faktiškai ji su atsakovu išsiskyrė kaip pora prieš 5 metus. Atsakovui pradėjus nebemokėti įmokų bankui, susidarė 2 340 Eur skola, kurią ieškovė padengė ir toliau kiekvieną mėnesį moka kreditą. Ieškovė paaiškino, kad jai padeda tėvai, sesuo, krikšto tėvai.

8.       Trečiasis asmuo LTL Kredito unija (pertvarkoma) 2021 m. vasario 18 d. pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš 2017 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0007873/17 (toliau – 2017 m. sutartis) (paskolos likutis atsiliepimo pateikimo dienai 2 900,61 Eur) ir 2018 m. lapkričio 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0010112/18 (toliau – 2018 m. sutartis) (paskolos likutis atsiliepimo pateikimo dienai 5 861,32 Eur) ieškovė ir atsakovas ir toliau atsakytų solidariai. LTL Kredito unija 2022 m. vasario 18 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimų, susijusių su 2017 m. sutarties ir 2018 m. sutarties modifikavimu. Nurodė, kad likutis pagal 2017 m. sutartį yra 2 954,57 Eur, o pagal 2018 m. sutartį likutis yra 5 790,18 Eur. LTL Kredito unija taip pat nurodė, kad ieškovė ir atsakovas prievolių pagal šias sutartis užtikrinimui 2017–2018 metais sudarė šešis vekselius. Pagal vekselius tiek ieškovė, tiek ir atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai. 2021 m. spalio 6 d. buvo išduoti trys vykdomieji įrašai dėl išieškojimo solidariai iš abiejų sutuoktinių. 2022 m. birželio 27 d. LTL Kredito unija pateikė teismui patikslintą informaciją dėl skolos likučių.

9.       Trečiasis asmuo K. D. 2021 m. balandžio 14 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad šiai dienai atsakovo įsiskolinimas jam sudaro 4 471,89 Eur. Trečiasis asmuo nurodė, kad skolos detalizacija yra pateikta atsakovui adresuotame 2020 m. gruodžio 4 d. rašte. Minėtame rašte nurodyta, kad skola susidarė pagal jo su atsakovu 2020 m. liepos 22 d. sudarytą Vidaus apdailos darbų rangos sutartį bei 2020 m. rugpjūčio mėnesį sudarytą žodinį susitarimą dėl medžiagų įsigijimo. 2021 m. balandžio 28 d. minėtas trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su patikslinto ieškinio dalimi, kuria ieškovė prašo pripažinti atsakovo prievolę K. D. asmenine prievole, nes K. D. neturi duomenų, kad jo reikalavimo suma būtų panaudota šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jei bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad lėšos gautos iš K. D. buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, tada teismo prašys prievolę pripažinti solidaria. 2021 m. gegužės 13 d. K. D. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 14 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš atsakovo K. D. naudai 4 546,89 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. K. D. bei trečiasis asmuo M. U. prašė teismo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. K. D. 2022 m. birželio 27 d. patikslino teismui, kad atsakovo skola šiuo metu yra 4 867,27 Eur.

10.       Trečiasis asmuo E. Ž.-P. 2021 m. gegužės 12 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškinio argumentais, kad ieškovei nebuvo žinomos jos reikalavimų sumos. Paskolos sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2020 m. sausio 8 d. Šio sandorio įkaito davėjai yra tiek atsakovas, tiek ir ieškovė. Sandorio sudarymo metu dalyvavo ir sutartinę hipoteką pasirašė abu sutuoktiniai.

11.       Tretieji asmenys M. Š. (M. Š.), M. K., G. B. ir UAB „Legal Balance“ pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Trečiasis asmuo R. S. 2021 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Minėtas trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad ieškinyje yra teisingai nurodyta skolos suma, t. y. 10 056,51 Eur. R. S. nurodė, kad ši skola yra atsiradusi pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. vekselį, kurio davėjas yra atsakovas. R. S. taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma, ar vekselį atsakovas pasirašė su ieškovės sutikimu ar be jo.

12.       Trečiasis asmuo T. R. 2021 m. birželio 7 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis turi reikalavimo teisę į 2 021,77 Eur sumą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas pagal 2021 m. balandžio 27 d. vykdomąjį įrašą (vekselio turėtojas T. R.). Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad neturi duomenų, kam buvo panaudota pagal vekselį paskolinta pinigų suma, tačiau sutuoktiniai tuo metu dar nebuvo nutraukę santuokos, todėl jo nuomone, abu sutuoktiniai šią prievolę turėtų įvykdyti solidariai. Analogiško turinio 2021 m. birželio 7 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė taip pat ir trečiasis asmuo E. B.. 2022 m. birželio 20 d. E. B. nurodė teismui, kad atsakovo skola be 2 021,77 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų, taip pat yra 7 336,35 Eur pagal antstoliui pateiktą vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą.

13.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. birželio 11 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovas biudžetams skolingas 2 569,38 Eur. Ši prievolė, VMI nuomone, turėtų būti pripažinta asmenine prievole. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. 2022 m. birželio 15 d. VMI patikslino, kad atsakovo skola biudžetui yra 3 447,87 Eur, be to, 52 Eur dydžio baudos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

14.       Trečiasis asmuo N. G. 2021 m. birželio 21 d. atsiliepime nurodė, kad su atsakovu 2020 m. balandžio 28 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. liepos 28 d. sumokėti jai 2 600 Eur. Išieškojimą vykdo antstolis D. K., kurio 2021 m. birželio 21 d. rašte nurodyta, kad išieškotina suma yra 1 377,58 Eur. Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad tiek turtas, tiek ir kreditoriniai įsipareigojimai tarp šalių turėtų būti padalinti ir paskirstyti remiantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, taip, kad nenukentėtų kreditorių interesai. 2022 m. birželio 27 d. minėtas trečiasis asmuo patikslino, kad skolos likutis yra 2 700,14 Eur.

15.       Trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ 2022 m. vasario 10 d. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimą Nr. 6 atmesti ir po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2018 m. gegužės 15 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad pagal 2019 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį neteikia pozicijos, nes perleido reikalavimo teises tretiesiems asmenims ir pagal šią sutartį nebėra atsakovo kreditorius. UAB „mogo LT“ atsiliepime nurodė, kad pagal 2018 m. gegužės 15 d. sutartį suteikė atsakovui teisę nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuokos metu, todėl trečiasis asmuo vertino, kad transporto priemonė buvo naudojama šeimos bei namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsiliepime pažymima, kad egzistuoja prezumcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Minėtas trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2022 m. birželio 21 d. UAB „mogo LT“ pateikė teismui informaciją, kad atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. sutartį suma šiuo metu yra 148,27 Eur.

16.       Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ 2022 m. birželio 22 d. raštu informavo teismą, kad ieškovės ir atsakovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2008 m. birželio 12 d. kredito sutartį yra 82 138,43 Eur, o neįvykdyti įsipareigojimai pagal su atsakovu 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį yra 517,83 Eur.

17.       Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovas, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, biudžetui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. skolingas iš viso 7 574,02 Eur. VSDFV atsiliepime nurodė, kad prievolių vykdymą turi nustatyti teismas. VSDFV taip pat prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

18.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė teismui 2021 m. balandžio 1 d. išvadą, kurioje nurodė, kad priteistinas iš atsakovo vaikams išlaikymo dydis neturi būti mažesnis nei 230 Eur. Tarnyba nurodė, kad ieškovės siūloma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia vaikų interesų. Tarnyba pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

19.       Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovai palaikė patikslinto ieškinio argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas bei jo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

20.       Byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, o atsakovas teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos medžiagą sudaro 2 popieriniai bylos tomai, 9 elektroninės bylos tomų .pdf failai, ieškovės, atsakovo ir jų atstovų žodiniai paaiškinimai, duoti 2021 m. liepos 30 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., teismo posėdžiuose, trečiojo asmens E. Ž. P. žodiniai paaiškinimai, duoti 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiuose, liudytojų L. Š. ir I. K. parodymai, duoti 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje, ieškovės, jos atstovo bei atsakovo atstovės baigiamosios kalbos, sakytos 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje.

Dėl prašymo nutraukti santuoką

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą (38 straipsnis). Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnis įtvirtina, kad „šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas taiko šio kodekso 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. CK 3.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. CK 3.54 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad terminas susitaikyti nenustatomas, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu bendrai nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio 20 d., t. y. daugiau nei vienerius metus, teismo posėdyje abu sutuoktiniai nurodė, kad susitaikymas neįmanomas. Teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė, jog santuokos nutraukimo byla turėtų būti stabdoma dėl nustatytino termino sutuoktiniams susitaikyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių gyvenimas atskirai ilgiau kaip vienerius metus, bendrų šeimos interesų, skatinančių juos išlaikyti santuoką neturėjimas, nulemia šeimos faktinį iširimą, dėl to nenustatomas terminas susitaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2007).

22.       Kaip minėta, ieškovė reikalauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiuo pagrindu, jeigu santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžiuose tvirtino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

23.       CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas vertina tik tai, ar atsakovas byloje įrodė, kad santuoka faktiškai iširo taip pat ir dėl ieškovės kaltės, t. y. ar ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (santuoka faktiškai iširo).

24.       Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis). Sutuoktinių pareigos yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.

25.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė po dalyvavimo grožio konkurse pasikeitė taip, kad jai visiškai nerūpėjo šeimos pajamų šaltiniai, svarbus buvo tik noras puikuotis savimi, reikalaudama tam skirti atitinkamas lėšas, kurių realiai trūko. Ieškovės noras rodyti turtingą gyvenimą įklampino šeimą į didžiules skolas, nes dirbo vienas atsakovas, šeima gyveno tik iš atsakovo individualios veiklos pajamų, o jos nebuvo pakankamos. Dėl pinigų trūkumo prasidėjo konfliktai, atsakovas siūlė parduoti namą ir taip spręsti šeimos skolų padengimo klausimą, tačiau ieškovė nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas atsiliepime, kaip minėta, nurodė, kad santuokos iširimo vienintelė priežastis yra šeimos finansinė krizė. Taigi, iš atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo sieja su tuo, kad ieškovė neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo taip sukeldama finansinę krizę šeimoje ir konfliktus.

26.       Atsakovas teismo posėdžiuose nurodė taip pat ir kitas faktines aplinkybes dėl ieškovės kaltės, t. y. atsakovas nurodė, kad 2019 metais tris naktis ieškovė apartamentuose miegojo su kitu vyru, „nuo tada prasidėjo stiprūs pykčiai šeimoje“, nuo 2020 m. kovo pirmų dienų ieškovė kartu nebemiega, „nuo tada pakriko viskas“, 2020 m. vasaros viduryje „viskas pradėjo griūti“, ieškovė pasiūlė skirtis, jis nesutiko ir „tada prasidėjo nesutarimai šeimoje“. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė priekaištavo jam, kad „jis smunka žemyn, kai visi keliasi“, vaikams girdint priekaištavo jam dėl meilužių ir skolų. Taigi, iš atsakovo teismo posėdžiuose duotų nenuoseklių paaiškinimų teismas negali spręsti, nuo kada dėl ieškovės kaip sutuoktinės iš esmės pažeistų pareigų bendras sutuoktinių gyvenimas, atsakovo nuomone, tapo negalimas (iširo šeima) (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

27.       Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nurodė, kad 2019 metais įtarė ieškovę neištikimybe, tačiau byloje nesirėmė šia aplinkybe, kaip santuokos iširimo priežastimi. Atitinkamai, šios nurodytos aplinkybės byloje neįrodinėjo. Pažymėtina, kad ir ieškovė teismo posėdyje nurodė tam tikras aplinkybes, susijusias su atsakovo galima neištikimybe, tačiau šių aplinkybių byloje taip pat neįrodinėjo. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija dėl kaltės sutuoktinio neištikimybės atveju.

28.       Ieškovė, neigdama savo kaltę dėl santuokos iširimo, 2022 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji yra aktorė, todėl jos statusas įpareigoja ją atitinkamai atrodyti viešumoje. Ieškovė paaiškino, kad visada rūpinosi šeimos buitimi, daug metų bendradarbiavo ir bendradarbiauja su daugeliu įmonių, grožio salonų, drabužių, avalynės prekybininkų, odontologijos klinikomis, fotografais, teikdama reklamos paslaugas barterinių mainų pagrindais, t. y. gaudama nurodytų įmonių paslaugas ir prekes. Ieškovė yra Druskininkų vandens parko, Beauty Fur Fashion kailių įmonės, Med Well grožio ir odontologijos klinikos, Forum Palace ir kt. įmonių reklaminis veidas. Ieškovė savo teiginius dėl prisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo pagrindė ir rašytiniais įrodymais (metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis ir kt.), pateiktais teismui 2022 m. balandžio 8 d. Tačiau, net jei ir sprendžiant, kad atsakovas, vykdydamas individualią veiklą, prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo didesne dalimi, atsakovas, be šios aplinkybės, turėjo įrodyti ir tai, kad ieškovės prisidėjimas prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nebuvo pagal jos galimybes, ir kad būtent tai lėmė šeimos iširimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad iki 2020 m. gruodžio mėnesio ieškovė buvo visiškai viskuo aprūpinta. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, jai buvo perkami vaistai (kad ieškovė turi sveikatos problemų patvirtino teismo posėdyje ir pati ieškovė). Atsakovas byloje neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė rūpinosi buitimi namuose, rūpinosi mažamečių vaikų priežiūra ir t. t. Taigi, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovė pagal savo galimybes prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, todėl atsakovo prašymas pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nes neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo negalimas, teismo atmetamas kaip nepagrįstas. 

29.       Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės jo atžvilgiu išsakomų priekaištų taip pat nevertintinos kaip esminis sutuoktinės pareigų pažeidimas dėl kurio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas, kaip minėta, taip pat nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio pirmų dienų ieškovės iniciatyva dėl baimės užsikrėsti Covid‘o virusu nutrūko jų intymus gyvenimas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad „žmona nekalba“, „ignoruoja jo pagalbą“, „žmonos, kaip moters nėra šalia“. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jau 2019 m. pavasario pradžioje paprašė atsakovo skirtis (2021 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2 val. 34 min.). Atsakovas nurodė, kad pasiūlymą skirtis iš ieškovės gavo 2020 m. vasarą. Tačiau net jei ieškovė 2020 m. pavasarį vengė atsakovo intymumo, kaip nurodo atsakovas, dėl Covid‘o baimės, tai teismo taip pat nebūtų vertinama kaip sutuoktinės esminis pareigų pažeidimas, dėl kurio nagrinėjamu atveju bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. paskelbė šalyje karantiną dėl koronaviruso plitimo. Ieškovės siekis išvengti užsikrėtimo virusu, apie kurį tuo metu dar buvo mažai informacijos, teismo vertinamas kaip toks, kurį kitas sutuoktinis, vykdydamas savo pareigą gerbti sutuoktinį, turėjo stengtis suprasti. Be to, pats atsakovas nurodė, kad dėl Covid‘o kurį laiką iš pradžių buvo sąstingis darbuose, todėl ieškovės pastangos neužsikrėsti tiesiogiai susijęs su siekiu išsaugoti galimybę būti darbingai ir rūpintis šeimos poreikių tenkinimu. Taigi, atsakovas, turėdamas pareigą remti moraliai savo sutuoktinę, turėjo gerbti jos sprendimą laikinai susilaikyti nuo intymumo.

30.       Tai, kad ieškovė galimai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo negali būti teismo pripažįstamu ieškovės kalte dėl santuokos faktinio iširimo. Teismas tik teisiškai nutraukia santuoką, kuri jau yra iširusi. Neįsitikinęs, kad santuoka yra faktiškai iširusi, teismas negali nutraukti santuokos (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovei neigiant savo kaltę dėl santuokos faktinio iširimo, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl šio pažeidimo nebebuvo galimas bendras šeimos gyvenimas. Atsakovas nagrinėjamu atveju šių aplinkybių byloje neįrodė. Tai, kad iš tiesų atsakovas nekaltina ieškovės dėl santuokos iširimo patvirtina ir atsakovo atsiliepimo argumentas, jog „santuokos iširimo vienintelė priežastis yra šeimos finansinė krizė“ (beje toks pat argumentas buvo nurodytas ir atsakovo 2021 m. balandžio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose atsakovas nurodė, kad „šeimyniniai santykiai pašlijo tik dėl finansinių sunkumų“). Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dar 2021 metais tikėjo, kad susitaikys su ieškove, norėjo grįžti namo.

31.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nepripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui neneigiant savo kaltės dėl santuokos faktinio iširimo (t. y. atsakovui prašant nutraukti santuoką tiek dėl jo, tiek ir dėl ieškovės kaltės) bei atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės, santuoka nutraukiama CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl kito sutuoktinio (šiuo atveju – atsakovo) kaltės.

32.       CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

33.       Ieškovė, kaip minėta, prašė vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja. Atsakovas prašė padalinti sklypą su namu jam ir ieškovei lygiomis dalimis, paaiškino, kad ketina tokiu atveju toliau gyventi su vaikais. Atsakovas nurodė, jog neneigia, kad ieškovę su vaikais sieja stiprus emocinis ryšys, tačiau atsakovas taip pat gali tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pritaria ieškovės prašymui nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis.

34.       Tarnybos vyriausieji specialistai 2021 m. kovo 30 d. buvo nuvykę į vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su I. T. (gim. (duomenys neskelbtini) metu mergaitė nurodė, kad kartu su tėvu gyventi nenorėtų, kad dabar, kai nėra tėčio, ji jaučiasi geriau, nes prieš tai tėtis buvo piktas ir garsiai rėkdavo. Bendravimo su D. T. (gim. (duomenys neskelbtini) metu berniukas Tarnybos specialistams taip pat nurodė, kad su tėvu gyventi nenorėtų, kad bijo tėvo, nenori su juo bendrauti, taip pat nurodė, kad tėvas prieš jį naudojo fizinį smurtą, namuose dažnai rėkdavo ant mamos dėl visokių smulkmenų ir skolų, todėl vakarais būdavo sunku užmigti, rytais jausdavosi neišmiegojęs ir pavargęs. Berniukas Tarnybos specialistams taip pat nurodė, kad kai gyveno kartu su tėvu, dėl patiriamo streso dažnai šlapindavosi į lovą, dar ir dabar kartais pasitaiko.

35.       Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą gyventi su mama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina ir nustato ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinos sumos

36.       Ieškovė, kaip minėta, reikalauja iš atsakovo Vaikų išlaikymui priteisti periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui. Atsiliepime atsakovas neginčija, kad vaikų poreikių tenkinimui yra reikalingas tokio dydžio išlaikymas. Atsakovas tik nurodo, kad šiuo metu dėl turimų prievolių kreditoriams negali mokėti vaikams išlaikymo po 300 Eur kiekvienam. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sutinka mokėti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui.

37.       CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. išvadoje, nurodė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis nei 230 Eur.

38.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 730 Eur (apie 518 Eur atskaičius mokesčius), planuojama, kad nuo 2023 m. minimali mėnesinė alga bus 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, nei atsakovo nurodytas 200 Eur, nei Tarnybos nurodytas 230 Eur dydis šiuo atveju nebūtų pakankamas būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.  Be to, siekiant, jog suaugęs vaikas taptu visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikiu tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

39.       Atsakovo argumentai, kad jis negali mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą dėl turimų prievolių kreditoriams teismo atmetami kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

40.       Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi, kad atsakovas nors atsiliepime ir nurodė, kad pagal savo turtinę padėtį sutinka mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Nemira Šiugždaitė Stakeliūnė vykdo priverstinį išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0033/21/01659, išieškotina suma 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2 000 Eur) dėl atsakovo nevykdomos teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. 

41.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei dovanojo brangias dovanas, paaiškino, kad vairuoja automobilį, kuris mieste naudoja 12–13 litrų kuro šimtui kilometrų, šiemet buvo išvykęs atostogauti į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas pinigų, kuriuos jis pasiskolino (jei pasiskolino) iš kitų asmenų, jis net nesiruošia grąžinti, ketina emigruoti pas gimines į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad norėjo bėgti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sesuo, bet norėjo bėgti kartu su ieškove, aiškino jai, kad ten yra tos pačios privačios mokyklos, kurią lanko sūnus, filialas. 

42.       Atsakovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad nuperka vaikams rūbų, pirko klaviatūrą, užsakė ausines ir pan., teismo taip pat nevertinamos kaip teisiškai reikšmingos, nes teismų praktikoje yra nurodyta, jog  tai, kad atsakovas nesistemingai teikia papildomą išlaikymą vaikams tiesiogiai nupirkdamas avalynės, rūbų, apmokėdamas pramogas ir pan., nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi nėra garantijos, jog toks išlaikymas ir toliau bus teikiamas, nėra tikslus ir aiškus jo dydis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e.2A-1130-524/2020). 

43.       Taigi, teismas priteisia iš atsakovo periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui. Iš bylos duomenų teismas nenustatė, kad šiuo atveju vaikų poreikiai (įskaitant ir berniuko poreikį nešioti akinius) būtų didesni.

Dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo

44.       Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

45.       Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jai asmenine nuosavybės teise priteisti 10 000 Eur vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei 130 000 Eur vertės namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), atsakovui priteisiant iš ieškovės 13 752,68 Eur dydžio kompensaciją, 6 700 Eur iš šios sumos užskaitant ieškovei kaip kompensaciją už atsakovo parduotas transporto priemones. Byloje nėra ginčo, kad turtas, kuris turi būti padalintas nutraukus santuoką, yra minėtas Sklypas su Namu.

47.       CK 3.118 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Atitinkamai, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinių turto dalijimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo, negalimas, nes tik išsprendus šį klausimą bus aiški sutuoktiniams dalytino turto dalis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-192).

Dėl įsipareigojimų akcinei bendrovei „Swedbank“

48.       Ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2007 m. balandžio 14 d. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas su AB banku „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį. AB „Swedbank“ nurodė, kad pagal šią sutartį neįvykdyti įsipareigojimai yra 517,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditinė mokėjimo kortelė buvo išduota asmeniškai atsakovui, atsakovo neįvykdytas įsipareigojimas pagal šią sutartį, nutraukus santuoką, pripažįstamas asmenine atsakovo prievole.

49.       2008 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovas, kaip kredito gavėjai, pasirašė kredito sutartį su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“). Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ 2022 m. birželio 22 d. raštu informavo teismą, kad ieškovės ir atsakovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2008 m. birželio 12 d. kredito sutartį yra 82 138,43 Eur. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jau kuris laikas pati dengia kreditą pagal šią sutartį ir yra pasirengusi toliau jį dengti. Bylos duomenys patvirtina, kad šios sutarties įvykdymas yra užtikrintas Sklypo ir Namo hipoteka. Teismas nenustatė pagrindų modifikuoti teisinių santykių, dėl kurių susitarė šalys minėta sutartimi, todėl pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo ir toliau solidariai lieka atsakingi abu kredito gavėjai.

Dėl įsipareigojimų uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“

50.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 15 d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ sudarė transporto priemonės Volvo XC90 valdymo ir naudojimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis su galimybe išpirkti ir įsigyti minėtą transporto priemonę. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad šia transporto priemone naudojasi iki šiol. 2022 m. birželio 21 d. UAB „mogo LT“ pateikė teismui informaciją, kad atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. sutartį suma šiuo metu yra 148,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemone ieškovė nesinaudoja, teismas pripažįsta, kad likę neįvykdyti įsipareigojimai pagal minėtą sutartį nutraukus santuoką pripažįstami asmenine atsakovo prievole.

51.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 20 d. atsakovas su UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės „Chrysler Town Country“ valdymo ir naudojimo sutartį, tačiau tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal šią sutartį, sutartis 2021 m. sausio 20 d. buvo nutraukta. Reikalavimo teisės pagal šią sutartį buvo perleistos Omega Invest OU. Trečiasis asmuo Omega Invest OU atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nei ieškovė, nei atsakovas teisme nenurodė, kad būtų likę kokie nors neįvykdyti įsipareigojimai Omega Invest OU. Šiam asmeniui nepateikus atsiliepimo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja kokie nors neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2021 m. sausio 20 d. nutrauktą 2019 m. birželio 20 d. sutartį. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 6 700 Eur kompensaciją už parduotas transporto priemones. Kaip minėta, pagal su UAB „mogo LT“ sudarytas sutartis atsakovas galėjo tik laikinai nuomos pagrindu valdyti minėtas transporto priemonės su galimybe jas įsigyti, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtas transporto priemones įsigijo ir, atitinkamai, pardavė. Be to, byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad transporto priemonės buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šeimoje kildavo ginčai dėl automobilių naudojimo, t. y., kad atsakovas kartais slėpdavo nuo jos automobilio raktelius ir pan., nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

Dėl įsipareigojimų LTL Kredito unijai (pertvarkomai)

52.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovas, kaip kredito gavėjai, ir LTL Kredito unija, kaip kredito davėjas, pasirašė vartojimo kredito sutartį, o 2018 m. lapkričio 12 d. pasirašė dar vieną vartojimo kredito sutartį. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija atsiliepime nurodė, kad minėtos sutartys nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. yra nutrauktos, nes kredito gavėjai tinkamai nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teismas nenustatė pagrindų modifikuoti teisinius santykius, dėl kurių susitarė šalys minėtomis sutartimis, todėl po santuokos nutraukimo pagal įsipareigojimus, kylančius iš minėtų sutarčių ir toliau solidariai lieka atsakingi abu kredito gavėjai. Pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys, jog pagal vykdomuosius įrašus antstolis Ramūnas Kamarauskas iš ieškovės vykdo priverstinį išieškojimą 12 717,49 Eur sumai, o iš atsakovo šiek tiek didesnei sumai (12 840,25 Eur) priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė. Nors ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžiuose nurodė, kad šios vartojimo kredito sutartys nebuvo pasirašytos dėl bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditų gavėja pagal šias sutartis buvo taip pat ir ieškovė, tokie ieškovės argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad apie vekselių Kredito unijai atsiradimą jai apskritai nėra nieko žinoma ir ji negali jų komentuoti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 20 d. ieškovė pasirašė du paprastuosius vekselius LTL Kredito unijai kaip atsakovo prisiimto įsipareigojimo iki 2022 m. kovo 20 d. sumokėti po 2 900 Eur pagal kiekvieną iš vekselių laiduotoja. Vekseliuose nurodyta, kad nuo jų išrašymo dienos bus skaičiuojamos 10 proc. dydžio metinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo pagal vekselius dienos. Tą pačią dieną ieškovė kaip laiduotoja pasirašė ir dar vieną vekselį analogiškomis sąlygomis 2 200 Eur sumai. Byloje taip pat yra duomenys, kad 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovė kaip atsakovo laiduotoja pasirašė ant trijų paprastųjų vekselių LTL Kredito unijai 2 900 Eur, 2 900 Eur ir 2 200 Eur sumoms. Šiuose vekseliuose nurodytos 12 proc. dydžio metinės palūkanos.

Dėl skolų valstybės biudžetui

53.       2022 m. birželio 15 d. VMI nurodė teismui, kad atsakovo skola biudžetui yra 3 447,87 Eur. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo VMI sutinka, kad ši skola būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra asmeninė atsakovo prievolė. 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktame atsiliepime VSDFV nurodė, kad atsakovas, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, biudžetui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. skolingas iš viso 7 574,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laikotarpiu sutuoktiniai jau nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio, šis atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui po santuokos nutraukimo toliau lieka asmeninė atsakovo prievolė.

Dėl įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims

54.       Iš Antstolių informacinės sistemos registro teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu yra atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose, kuriose išieškotojais yra UAB „Legal Balance“, UAB „Sėkmės trikampis“, UAB „Protingi baldai“, UAB „Skolų valdymo partneris“ ir MB „Skola ir teisė“. Ieškovė prašo įsipareigojimus šiems kreditoriams pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Minėti juridiniai asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo. Taigi, minėti kreditoriai byloje neginčijo ieškovės argumentų, susijusių su asmeniniu atsakovo prievolių pobūdžiu. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad 427,17 Eur dydžio išieškojimas vykdomas pagal 2022 m. sausio 20 d. kreditorei MB „Skola ir teisė“ išduotą teismo įsakymą; 435,28 Eur dydžio išieškojimas kreditorei UAB „Sėkmės trikampis“ vykdomas pagal 2022 m. vasario 15 d. notaro vykdomąjį įrašą; 3 731,99 Eur dydžio išieškojimas kreditorei UAB „Protingi baldai“ vykdomas pagal teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą; 3 235,68 Eur ir 3 206,16 Eur dydžio išieškojimai kreditorei UAB „Legal Balance“ vykdomi pagal 2021 m. kovo 3 d. notaro vykdomuosius įrašus; 2 694,08 Eur dydžio išieškojimas tai pačiai kreditorei (UAB „Legal Balance“) vykdomas pagal 2021 m. kovo 2 d. notaro vykdomąjį įrašą; 528,46 Eur dydžio išieškojimas kreditorei UAB „Skolų valdymo partneris“ yra vykdomas pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. notaro vykdomąjį įrašą. Kaip minėta, atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebegyvena su ieškove nuo 2020 m. gruodžio 20 d. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nenurodė teismui iš kokių teisinių santykių ir kada atsirado įsipareigojimai minėtiems kreditoriams, kurie dėl priverstinio jų vykdymo kreipėsi jau ieškovei ir atsakovui negyvenant kartu. Iš byloje esančios atsakovo ir UAB „Legal Balance“ 2020 m. gruodžio 16 d. sudarytos sutarties matyti, kad UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises iš pradinės kreditorės R. B. pagal 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesio skolos raštus, t. y. pagal skolos raštus atsakovo pasirašytus jau po to, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės norą nutraukti santuoką. Taigi, ieškovės prašymas pripažinti minėtus įsipareigojimus asmeninėmis atsakovo prievolėmis tenkintinas.

Dėl įsipareigojimų K. D.

55.       Byloje yra trečiojo asmens K. D. atsakovui adresuotas 2020 m. gruodžio 4 d. raštas. Minėtame rašte nurodyta, kad skola susidarė pagal jo su atsakovu 2020 m. liepos 22 d. sudarytą Vidaus apdailos darbų rangos sutartį bei 2020 m. rugpjūčio mėnesį sudarytą žodinį susitarimą dėl medžiagų įsigijimo. 2021 m. balandžio 28 d. minėtas trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su patikslinto ieškinio dalimi, kuria ieškovė prašo pripažinti atsakovo prievolę K. D. asmenine prievole. K. D. 2022 m. birželio 27 d. patikslino teismui, kad atsakovo skola šiuo metu yra 4 867,27 Eur. Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo įsipareigojimas minėtam kreditoriui susidarė iš netinkamai vykdomų sutartinių (rangos) teisinių santykių bei kitų susitarimų, kurie buvo atsakovo sudaryti jau po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai bei kreditoriui neprieštaraujant, įsipareigojimai K. D. teismo pripažįstami asmenine atsakovo prievole.

Dėl įsipareigojimų R. S., E. B. ir T. R.

56.       Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime nurodė, kad 10 056,51 Eur skola yra atsiradusi pagal atsakovo 2020 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vekselį. Trečiasis asmuo T. R. nurodė, kad turi reikalavimo teisę į 2 021,77 Eur sumą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas pagal 2021 m. balandžio 27 d. vykdomąjį įrašą (vekselio davėjas – atsakovas). Minėto trečiojo asmens nuomone, abu sutuoktiniai šią prievolę turėtų įvykdyti solidariai. Analogiško turinio 2021 m. birželio 7 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė taip pat ir trečiasis asmuo E. B. 2022 m. birželio 20 d. E. B. nurodė teismui, kad atsakovo skola be 2 021,77 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų, taip pat yra ir 7 336,35 Eur skola pagal antstoliui pateiktą vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą. Dėl nesumokėtų sumų pagal atsakovo išduotus vekselius T. R. ir E. B. kreipėsi į notarų biurą ir 2021 m. balandžio 27 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas atsakovo atžvilgiu buvo priimtas 2022 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ieškovė kartu nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio 20 d., o atsakovą apie norą nutraukti santuoką ieškovė informavo vėliausiai 2020 m. vasarą, atsakovo po to vienasmeniškai išduoti vekseliai ir iš jų kilę įsipareigojimai pripažintini po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kaip ir atsakovo prievolės pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą. Iš šio sprendimo matyti, kad atsakovas ir E. B. Vidaus apdailos darbų rangos sutartį pasirašė 2020 m. rugsėjo 29 d., pagal kurią atsakovas darbus įsipareigojo atliki iki 2021 m. sausio 26 d. Taigi, šie duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo minėti įsipareigojimai ir su jais susijusios prievolės atsirado jau po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl įsipareigojimų N. G.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2020 m. balandžio 28 d. išdavė N. G. paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. liepos 28 d. sumokėti 2 600 Eur. Atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus minėtos sumos išieškojimą vykdo antstolis D. K. 2022 m. birželio 27 d. N. G. patikslino teismui, kad skolos likutis yra 2 700,14 Eur. Ieškovė, kaip minėta, teismui nurodė, kad į atsakovą su prašymu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi dar 2019 metais. Atsakovas patvirtino, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio pradžios (kitame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio) su ieškove nebegyveno santuokinio gyvenimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vienašališkai ir besąlygiškai prisiėmė įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis jau žinodamas, kad ieškovė nori nutraukti santuoką, teismas šiuos įsipareigojimus N. G. atžvilgiu po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis. 2021 m. balandžio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad lėšos, kurios buvo skirtos remonto darbams atlikti, atsakovui vykdant individualią veiklą, faktiškai buvo sunaudojamos šeimos poreikiams tenkinti arba senoms skoloms dengti. Atsakovo rašytinių paaiškinimų argumentas, kad skolos statybos darbų užsakovams, tai rezultatas to, kad pragyvenimui ne pagal pajamas buvo naudojamos užsakovų lėšos, teismo pripažįstamas deklaratyviu. Atsakovas nenurodė teismui, kada ir kokie užsakovai, kokius (kokios vertės) statybos darbus užsakė, kokioms skoloms apmokėti buvo panaudoti šiems užsakymams skirti pinigai. Atsakovas teismo posėdžiuose šių aplinkybių taip pat negalėjo paaiškinti, nurodydamas, kad jokios apskaitos nevedė, pinigų neskaičiavo. Pažymėtina, kad atsakovas 2021 m. balandžio 1 d. teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus nenurodė, kad yra skolingas N. G. pagal jai 2020 m. balandžio 28 d. išduotą vekselį, nors skolos mokėjimo terminas pagal šį vekselį jau buvo suėjęs 2020 m. liepos 28 d. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad turi tiek kreditorių, kad jų visų neatsimena. Atsakovui neatsimenant, kam yra skolingas, labiau tikėtina, kad atsakovas negali atsiminti ir to, kur panaudojo iš N. G. pasiskolintus pinigus, išduodamas jai vekselį.

Dėl įsipareigojimų A. M., M. U., M. K., G. B., M. Š., G. S., P. G., G. P. ir K. K.-K.

58.       Minėti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės ieškinį teismui nepateikė. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad 19 083,23 Eur dydžio priverstinis išieškojimas iš atsakovo kreditorės K. K.-K. naudai vykdomas pagal teismo 2022 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą; 4 442,27 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus M. Š. naudai vykdomas pagal teismo 2021 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą; 2 315 Eur dydžio išieškojimas kreditorės G. S. naudai vykdomas pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą; 3 279,02 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus M. K. naudai vykdomas pagal teismo 2021 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį raštą; 1 521,49 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus P. G. naudai vykdomas pagal 2021 m. kovo 22 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą; 5 036,56 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus G. P. naudai vykdomas pagal teismo 2021 m. vasario 24 d. išduotą vykdomąjį raštą; 865,28 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus G. B. naudai vykdomas pagal 2021 m. sausio 13 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą; 3 268,82 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus M. U. naudai vykdomas pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą bei tokio paties dydžio (3 268,82 Eur) išieškojimas to paties kreditoriaus (M. U.) naudai vykdomas pagal 2020 m. spalio 8 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą; 3 078,60 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus A. M. naudai vykdomas pagal 2021 m. lapkričio 19 d. notaro vykdomąjį įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ieškovė kartu nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio 20 d., o apie norą nutraukti santuoką ieškovė informavo atsakovą vėliausiai 2020 m. vasarą, atsakovo atžvilgiu nukeipti išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus praėjus metams ar dvejiems nuo atsakovo informavimo dėl ieškovės prašymo nutraukti santuoką, pripažintini po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kaip ir atsakovo prievolės pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad tam tikros atsakovo prievolės kreditoriams ne tik buvo pradėtos išieškoti, bet atsirado ne anksčiau nei 2020 m. vasarą, pavyzdžiui su M. K. atsakovas sudarė Vidaus apdailos darbų rangos sutartį 2020 m. birželio 4 d., tačiau dėl netinkamo sutarties vykdymo M. K. 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą prašydamas priteisti tam tikras permokėtas sumas bei nuostolius. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad į bylą gali būti įtraukti dar ne visi kreditoriai, kad jų yra ir daugiau, tačiau paklaustas negalėjo nurodyti, kokių dar kreditorių turi. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iš atsakovo vykdo 2 522,42 Eur dydžio išieškojimą P. S. naudai pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą. Atsižvelgiant į šio įsipareigojimo susidarymo datą ir pobūdį, minėta prievolė taip pat pripažįstama po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole.

Dėl įsipareigojimų E. Ž.-P.

59.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, ir trečiasis asmuo E. Ž.-P., kaip paskolos davėja, 2020 m. sausio 8 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino 13 500 Eur iki 2020 m. spalio 1 d. Minėta paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 16 proc. dydžio palūkanų, taip pat susitarė, kad maksimaliosios hipotekos, apimančios netesybų ir nuostolių atlyginimą, suma bus 8 000 Eur. Sutartį patvirtino notaras. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškovė į šią sutartį nėra įrašyta kaip paskolos gavėja, jai nebuvo žinomos paskolos sutarties sąlygos. Šie ieškovės atstovo argumentai teismo vertinami kritiškai, nes tą pačią dieną ieškovė, atsakovas ir minėtas trečiasis asmuo pas tą patį notarą pasirašė sutartinę maksimaliąją hipoteką, pagal kurią ieškovė ir atsakovas užtikrino minėtą paskolos sutartį, įkeisdami žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinyje ieškovė nepagrįstai teigia, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo sudaryti nedalyvaujant ieškovei ir jai nežinant apie sutarčių sudarymą ir jai nedavus tokiam sutarčių sudarymui sutikimo. Teismo posėdyje E. Ž.-P. patvirtino, kad dar prieš pasirašant minėtą paskolos sutartį pažinojo tiek atsakovą, tiek ir ieškovę, tačiau kam jiems buvo reikalingi pinigai nesidomėjo. Nors ieškovė ir nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio nebevedė jau tris metus iki jai kreipiantis į teismą (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 7 d.), tačiau tokią aplinkybę paneigia vien faktas, kad ieškovė 2020 m. sausio 8 d. pasirašė sutartinę maksimaliosios hipotekos sutartį, įkeisdama jai ir atsakovui bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą prievolėms pagal paskolos sutartį užtikrinti. Tokią aplinkybę taip pat paneigia ir tai, kad ieškovė iki 2020 m. rugsėjo mėnesio naudojo 2014 m. gamybos automobilį „Chrysler Town Country“, dėl kurio naudojimo ir valdymo su UAB „mogo LT“ 2019 m. birželio 20 d. sutartį buvo sudaręs atsakovas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovas iš savo banko sąskaitos už sūnaus D. T. privatų ugdymą ir maitinimą ugdymo metu iš viso sumokėjo 3 113,40 Eur, o ieškovei į jos banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 12 d. pervedė iš viso 18 248,49 Eur, iš jų 3 368,49 Eur buvo pervesti vien 2020 metais (vidutiniškai 550 Eur per mėnesį). Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas už apsaugą, televiziją ir elektrą mokėjo iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Pripažindamas, kad 2020 m. sausio 8 d. ieškovės ir atsakovo santuoka galimai nebuvo tvirta, teismas pagal bylos duomenis nenustatė, kad santuoka tuo metu faktiškai jau buvo iširusi. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad įsipareigojimai pagal 2020 m. sausio 8 d. paskolos sutartį ir hipotekos sutartį po santuokos nutraukimo teismo pripažįstami solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad minėtos kreditorės naudai išieškoma suma 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo 12 272,51 Eur. Nors vėliau teiktame atsiliepime atsakovas pakeitė savo poziciją, tačiau 2021 m. gegužės 13 d. teiktame atsiliepime atsakovas, prašydamas šią prievolę pripažinti solidaria, nurodė, kad ją remdamasis ieškovės ir atsakovo susitarimu, atsakovas įvykdys asmeniškai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo prievolių solidaraus pobūdžio pripažinimas netrukdo ieškovei ir atsakovui tarpusavyje susitarti dėl jų asmeninio vykdymo (pavyzdžiui, kad solidarias prievoles kreditoriams E. Ž.-P. ir LTL Kredito unijai (iš viso 25 112,76 Eur) vykdo asmeniškai atsakovas, o solidarią prievolę kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ (82 138,43 Eur) vykdo asmeniškai ieškovė).

60.       Taigi, iš viso atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažįstama 103 632,13 Eur dydžio įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs. Bendromis ieškovės ir atsakovo prievolės pripažįstami 107 251,19 Eur dydžio įsipareigojimai, iš kurių dėl 25 112,76 Eur dydžio sumos mokėjimo terminas jau yra suėjęs. Atitinkami, šiuos įsipareigojimus padalinant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis (107 251,19 Eur / 2), iš viso atsakovo prievolėmis pripažįstami 157 257,73 Eur (53 625,60 Eur + 103 632,13 Eur) dydžio įsipareigojimai, iš kurių 116 188,51 Eur mokėjimo terminas jau yra suėjęs, o ieškovės prievolėmis pripažįstami 53 625,60 Eur dydžio įsipareigojimai, iš kurių 12 556,38 Eur mokėjimo terminas jau yra suėjęs.

Dėl turto padalijimo

61.       Atsakovui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal 2007 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,06 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2014 m. lapkričio 11 d. masinio vertinimo būdu nustatyta 5 937 Eur ir kuriam nuo 2008 m. birželio 30 d. yra įregistruota hipoteka. Ieškovė nurodo, kad šio Sklypo vertė yra 10 000 Eur, tačiau byloje yra duomenys, kad atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus ir užsakė minėto Sklypo ir Namo vertinimą. Pagal vertinimo išvadas Sklypo rinkos vertė 2022 m. vasario 22 d. buvo 13 000 Eur. Atsakovui nuosavybės teise nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. tuo pačiu adresu taip pat įregistruotas 190,82 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2015 m. pabaigtas kapitalinis remontas ir kurio vidutinė rinkos vertė 2015 m. sausio 23 d. atlikto masinio vertinimo būdu nustatyta 99 500 Eur. Namui nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. yra įregistruota hipoteka, taip pat nuo 2017 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registre Namas yra įregistruotas kaip šeimos turtas. Ieškovė nurodo, kad šio Namo vertė yra 130 000 Eur, tačiau pagal į bylą pateiktą 2022 m. vasario 28 d. išvadą dėl vertinamo turto rinkos vertės, Namo rinkos vertė 2022 m. vasario 22 d. buvo 181 000 Eur. Atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgijo jau būdamas santuokoje su ieškove, todėl šis turtas pripažįstamas bendrąją jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė prašo šį turtą (Sklypą su Namu), kurio rinkos vertė 2022 m. vasario 22 d. buvo 194 000 Eur natūra priteisti jai asmenine nuosavybės teise, atsakovui priteisiant iš jos kompensaciją. Atsakovas su tokiu turto padalijimo būdu nesutiko, prašydamas padalinti minėtą turtą jam ir ieškovei lygiomis dalimis. Atsakovas 2022 m. vasario 28 d. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nesutiko ir su ieškinyje nurodytomis dalintino turto vertėmis, atsakovas minėto turto rinkos vertę nurodė pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis. Šiais duomenimis, remdamasis CK 3.119 straipsniu, vadovaujasi ir teismas, nepriklausomai nuo to, kad sprendimo priėmimo metu (praėjus daugiau nei pusei metų nuo vertinimo atlikimo) dalintino turto rinkos vertė gali būti pasikeitusi.

62.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, turi būti atsižvelgta į būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir galimybę padalyti gyvenamąjį namą natūra (pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006). Be to, kasacinis teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad į kokią nors Namo dalį galima patekti atskirai nepereinant kitų patalpų, o tai reiškia šio turto nedalumą, be to, ieškovės ir atsakovo konfliktinis santykių pobūdis, būtinybė užtikrinti nekonfliktiškas, ramias ir saugias gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių Namas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Itin konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius teisme patvirtino ir liudytoja L. Š., kuri nurodė, kad yra ieškovės ir atsakovo kaimynė. Minėta liudytoja nurodė, kad ne kartą prie T. namų mačiusi atvažiavusią policiją.

63.       CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą – nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia, esant svarbioms aplinkybėms, nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Taigi, sutuoktinių lygiateisiškumo principas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepilnamečių vaikų interesus teismas privalo įvertinti tiek nustatydamas bendro turto padalijimo būdą, tiek ir spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Taigi, sutuoktinių lygių dalių principo kaip ir teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą, paskirtį reikia aiškinti sistemiškai per viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės instituto prigimtį ir tikslus. Šio principo taikymą apsprendžia kitų šeimos teisės ir bendrųjų civilinės teisės principų įgyvendinimas, pavyzdžiui, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškiantis, kad sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Nukrypti nuo sutuoktinių lygiateisiškumo principo taikymo gali lemti būtinybė atsižvelgti į tokius civilinės teisės principus kaip protingumą ir sąžiningumą, be kita ko, vertinant ar šių principų nepažeidė sutuoktiniai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami savo pareigas, taip pat ar patys sutuoktiniai nepažeidė prioritetinių vaikų interesų. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus.

64.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, žinodamas apie savo sutuoktinės norą nutraukti santuoką, vykdydamas savo individualią veiklą, nesitardamas su ieškove priiminėjo rizikingus sprendimus, neatsakingai skolinosi apie tai ieškovės neinformuodamas. Teismo posėdyje atsakovas ne kartą akcentavo, kad finansinėje „duobėje“ atsidūrė nes gyveno ne pagal pajamas, nurodė, kad nesistengė atskirti individualios veiklos vykdymui reikalingų lėšų nuo bendriems šeimos poreikiams tenkinti skirtinų pinigų. Be to, atsakovas pripažino, kad nuo 2020 metų buvo ypatingai atsidavęs šeimai, nes norėjo ieškovei atrodyti geresnis už kitus. Dėl tokio neatsakingo elgesio iš varžytinių buvo parduotas ne tik atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bet sumažėjo ir šeimos turtas, t. y. buvo priverstine tvarka parduotas abiem sutuoktiniams priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Galiausiai, iš atsakovo duotų paaiškinimų matyti, kad dėl susidariusios finansinės situacijos, pripažindamas, kad kaip pats nurodė „nebekontroliavo situacijos“, atsakovas visą atsakomybę perkėlė išimtinai ieškovei, kaltindamas ją nesidomėjimu iš kur atsirasdavo šeimoje pinigai bei dideliu išlaidavimu, nors būtent pats atsakovas nurodė, kad pirko ieškovei žiedą su brangakmeniu, pirko sodinimui prie namo, kaip pats nurodė „brangius medžius“, nuomos pagrindais valdė ir naudojo du automobilius, 2018 m. pradėjo leisti sūnų į privačią mokyklą, nors kaip tik tais metais nurodė pastebėjęs, kad finansinė situacija nebėra tokia gera kaip buvo ir t. t. Dėl nurodytų ir kitų priežasčių šeimai susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas neįgijo teisės nevykdyti savo pareigos gerbti kitą sutuoktinį. Į bylą 2022 m. birželio 9 d. ieškovės pateikti vaizdo ir garso įrašai neabejotinai patvirtina šeimoje atsakovo naudotą psichologinį smurtą.

65.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad abu nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove. Ieškovės ir atsakovo dukrai šiuo metu yra 7 metai, sūnui – 15 metų, abiejų sutuoktinių deklaruojama turtinė padėtis yra tokia, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui finansiškai padeda kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, jog įstatymo norma leidžianti nukrypti nuo lygių dalių principo, reikalauja, kad, dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus ir jeigu reikalauja vaiko interesai, teismas turi teisę nuo lygių dalių principo nukrypti ženkliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2001). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šeimoje esant keliems nepilnamečiams vaikams, jų turtinių interesų apsauga turi būti žymiai didesnė ir nukrypimas nuo lygių dalių principo gali būti didesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004).

66.       Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš atsakovo, pradėta vykdomoji byla. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pastaruoju metu (daugiau nei metus) atsakovas visiškai nebemokėjo kredito įmokų bankui už būsto paskolą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų. Tai, kad turimos sveikatos problemos galimai yra reikšmingos patvirtina į bylą pateikti duomenys iš VSDFV, iš kurių matyti, kad nedraudiminis laikotarpis jau tęsiasi daugiau nei pusę metų. Pažymėtina, kad ieškovė, su kuria nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turės juos ir toliau išlaikyti (galimai atsakovui nevykdant arba ir toliau netinkamai vykdant vaikų išlaikymo pareigą) ir jais rūpintis, stengdamasi, kad vaikams būtų išsaugotas tas gyvenimo lygis prie kurio vaikai jau yra įpratę, turės toliau mokėti bankui įmokas už būsto paskolą. Taigi, atsakovui netinkamai teikiant vaikams išlaikymą, nebedengiant būsto kredito ir teismui priteisus būstą ieškovei, įpareigojant ją sumokėto atsakovui pusės bendro turto vertės kompensaciją, neatitiktų nepilnamečių dviejų vaikų interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neleistų prioritetiškai apginti socialiai silpnesnio sutuoktinio interesų. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės bei į tai, kad pagal 2018 m. gegužės 15 d. su UAB „mogo LT“ sudarytą Volvo XC90 valdymo ir naudojimo sutartį automobiliu išimtinai naudojasi atsakovas. Iš minėtos sutarties matyti, kad automobilis, kurio vertė 4 751,50 Eur 2018 m. gegužės 15 d. perduotas naudoti iki 2024 m. gegužės 15 d., tuomet automobilio vertė bus 1 326 Eur ir atsakovas, jei tinkamai bus vykdęs sutartį ir neturės skolos, turės teisę įsigyti automobilį savo nuosavybėn už nurodytą vertę, t. y. nors įmokos buvo mokamos kas mėnesį nuo 2018 m. gegužės 15 d., t. y. ieškovei ir atsakovui vedant bendrą šeimos ūkį, tačiau naudos gavėjas pagal šią sutartį liks išimtinai atsakovas.

67.       Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas už ieškovei priteistą natūra bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą atsakovui iš ieškovės priteisia ne 50 proc., o 35 proc. turto vertės kompensaciją. Taigi, kompensacijos dydis kitam sutuoktiniui (atsakovui) šiuo atveju yra 67 900 Eur (194 000 Eur x 35 proc.), t. y. 29 100 Eur suma mažesnis, nei nenukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nukrypimas nuo lygių dalių principo neabejotinai turės neigiamos įtakos atsakovo kreditorių interesams, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas santuokoje įgyto bendro turto padalijimo klausimą dalyvaujant kreditoriui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2002 aiškiai pasakė, kad vaikų interesas turi prioritetą jų tėvų kreditorių intereso atžvilgiu. Ieškovė, kaip minėta, prašė, kad jai būtų priteista 75 proc. bendro turto, tačiau toks žymus nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo šiuo atveju nėra sąlygotas byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

68.       Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl laikytina, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad 2022 m. sausio 6 d. sumokėjo advokatei Laimai Latvėnienei 1 000 Eur už teisines paslaugas, 2022 m. rugsėjo 9 d. už teisines paslaugas sumokėjo 750 Eur advokatui Dariui Stalioniui. Be to, 2021 m. sausio 13 d. ieškovė sumokėjo 414 Eur dydžio žyminį mokestį. Šios bylinėjimosi išlaidos (2 164 Eur) ieškovei priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 67 900 Eur dydžio kompensacija už ieškovei tekusią atsakovui priklausančią bendro turto dalį, ji mažintina ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Atitinkamai, atsakovas neturi sumokėti ieškovei 2 164 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė turi sumokėti atsakovui 65 736 Eur dydžio kompensaciją.

69.       Trečiasis asmuo LTL Kredito unija atsiliepime prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti duomenys, kad minėtas trečiasis asmuo advokatei Donatai Lapėnienei. sumokėjo 480 Eur. Atsiliepimu trečiasis asmuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti dalyje dėl reikalavimų, susijusių su vartojimo sutarčių bei jų užtikrinimui išduotų vekselių modifikavimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, minėto trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

70.       Teismas byloje turėjo 182,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Šios išlaidos mokėtinos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo

71.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė kompensacijos mokėjimą išdėstyti 3 metams. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip minėta, siekia ne kompensacijos mokėjimo atidėjimo, o kompensacijos mokėjimo išdėstymo dalimis 3 metams.

72.       CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas taip pat privalo atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

73.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį ir į kitas nurodytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad buvo priteistas beveik 5 kartus didesnis nei ieškovės prašomas kompensacijos atsakovui dydis, teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo tenkintinas, nustatant, kad ieškovė nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo mokėti atsakovui 5 metus po 1 095,60 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo pareigą mokėti ieškovei po 600 Eur kas mėnesį vaikų išlaikymui, šios prievolės galėtų būti įskaitomos ir ieškovės mokėtina suma atsakovui galėtų būti mažinama 600 Eur suma, jei ieškovė būtų pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikų išlaikymu, realiai negaudama minėtos išlaikymo sumos. Jei ieškovė iki 20 mėnesio dienos negaus iš atsakovo 600 Eur vaikų išlaikymui, šia suma ji gali sumažinti atsakovui mokėtiną kasmėnesinę kompensacijos sumą, t. y. vietoje 1 095,60 Eur ji gali pervesti atsakovui į banko sąskaitą 495,60 Eur.

Dėl tėvų tarpusavio bendradarbiavimo pareigos nutraukus santuoką 

74.       Jei ieškovė ir atsakovas tarpusavyje susitartų dėl tokio asmeninio solidarių prievolių vykdymo, kuris kaip pavyzdys yra pateiktas šio sprendimo 59 punkte, atsižvelgdami į tokiu atveju ieškovei teksiančią 28 512,84 Eur didesnę solidarių prievolių vykdymo dalį (vietoje 53 625,60 Eur atsakovė vykdytų 82 138,43 Eur įsipareigojimą), ieškovė ir atsakovas tarpusavyje galėtų susitarti, kad ieškovė, nereikalaudama šios dalies kompensavimo iš atsakovo ir pati asmeniškai vykdydama jos ir atsakovo solidarią prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“, atsakovui mokėtų šia dalimi (28 512,84 Eur) mažesnį kompensavimo dydį, t. y. vietoj 65 736 Eur dydžio kompensacijos tokiu atveju mokėtų atsakovui 37 223,16 Eur dydžio kompensaciją, kurią išdėsčius 5 metų laikotarpiui ieškovės atsakovui mokėtina suma suapvalinus iki sumos be centų būtų 620 Eur per mėnesį, t. y. iš esmės sutaptų su iš atsakovo priteistu išlaikymo vaikams dydžiu. Atitinkamai, šalys galėtų susitarti dėl tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo iki sūnaus pilnametystės, siekdami po santuokos nutraukimo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Abiejų tėvų pareiga užtikrinti vaikų interesą augti saugioje, ramioje aplinkoje bei abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės lemia, kad nepilnamečių vaikų turintys tėvai privalo ieškoti lankstesnių sprendimų ir bendradarbiauti tarpusavyje.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovės L. B.-T. ieškinį tenkinti iš dalies.

 

Nutraukti L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 14 d. sudarytą bei Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vieno sutuoktinio (R. T.) kaltės.

 

Po santuokos nutraukimo L. B.-T. palikti pavardę – B.-T., R. T. palikti pavardę – T.

 

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

 

Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokamus periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. T. pilnametystės, iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant išlaikymui skirtas išmokas į L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokamus periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki I. T. pilnametystės, iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant išlaikymui skirtas išmokas į L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teise.

 

Nustatyti atsakovo R. T. (toliau bendravimo tvarkoje – tėvas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1.       Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį tėvas turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais iki sekmadienio 19 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.       Motinos L. B.-T. (toliau bendravimo tvarkoje – motina) dieną vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Vaikus tėvas paima iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžina tą pačią dieną į jų gyvenamą vietą nuo 19 val. iki 20 val. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais savo gimimo dieną, pranešęs motinai raštu (SMS, el. paštu) kurią dieną ir valandą ketina pasiimti vaikus.

3.       Vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Prieš 1 mėnesį bendru sutarimu atostogų dienas galima sukeisti vietomis.

4.       Abiejų vaikų lankomų ugdymo įstaigų rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną nuo 19 val. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Prieš 1 mėnesį bendru sutarimu atostogų dienas galima sukeisti vietomis.

5.       Poriniais metais vaikų gimimo dieną, pasiimant vaikus nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą, neporiniais metais tėvui sudaroma galimybė pasveikinti vaikus iš anksto sutartu būdu ir laiku. Prieš 1 mėnesį bendru sutarimu tėvai suplanuoja vaikų gimtadienius, atsižvelgiant į vaikų norus.

6.       Valstybinių švenčių dienomis vaikai su tėvu bendrauja tokia tvarka:

6.1.                      poriniais metais kartu praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Vėlines (lapkričio 2 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

6.2.                      neporiniais metais praleidžia pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d. d.).

7.       Tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz. komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaikais, jis apie tai informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute arba el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu.

8.       Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir (ar) vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis).

9.       Jei tėvas ar motina su vaikais planuoja laikinai išvykti į užsienį atostogauti, tai privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti tėvą ar motiną raštu (SMS, el. paštu) nurodant išvykimo trukmę ir vietą. Išvykimo laikotarpiu su vaikais neišvykusiam vienam iš tėvų negali būti taikomi jokie netiesioginio bendravimo su vaikais apribojimai. Jei motina planuoja laikinai ar nuolat išvykti gyventi į užsienį, ji privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti tėvą raštu, nurodant išvykimo trukmę ir vietą. Bendru sutarimu informavimo laiką galima trumpinti iki 15 dienų.

10.       Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas užtikrina vaikų motinai galimybę bent vieną kartą į dieną pasikalbėti telefonu su vaikais.

11.       Dėl atskirų tėvo ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaikų norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS žinute, el. paštu).

12.       Visais bendravimo su vaikais atvejais tėvas turi atsižvelgti į vaikų norą ar nenorą bendrauti, vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir pan.

 

Priteisti ieškovei L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 181 000 Eur ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur, priteisiant atsakovui R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. B.-T. 35 proc. turto vertės kompensaciją bei nustatant, kad galutinė ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma yra 65 736 Eur (šešiasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši eurai) (67 900 Eur atsakovui priteistos kompensacijos suma – 2 164 Eur ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma), kuri turi būti išmokėta atsakovui R. T. per 5 metų laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

 

Pripažinti visas prievoles, kylančias iš 2008 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. 08-064837-FA/08-064870-FA (kredito davėjas „Swedbank“, AB) solidariomis L. B.-T. ir R. T. prievolėmis.

Pripažinti visas prievoles, kylančias iš 2017 m. kovo 20 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. L. B.-T., R. T. ir LTL Kredito unijos (juridinio asmens kodas 302791356) pasirašytų vartojimo kredito sutarčių bei 2017 m. kovo 20 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. LTL Kredito unijai išduotų vekselių solidariomis L. B.-T. ir R. T. prievolėmis.

Pripažinti visas prievoles, kylančias iš su E. Ž.-P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 8 d. pasirašytos paskolos sutarties ir hipotekos sutarties solidariomis L. B.-T. ir R. T. prievolėmis.

 

Pripažinti visas teises ir prievoles pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. R. T. su AB banku „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“ AB) sudarytą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį asmeninėmis atsakovo R. T. teisėmis ir prievolėmis.

Pripažinti visas teises ir pareigas, kylančias iš R. T. ir UAB „mogo LT“ (juridinio asmens kodas 302943102)  2018 m. gegužės 15 d. sudarytos transporto priemonės Volvo XC90 valdymo ir naudojimo sutarties asmeninėmis atsakovo R. T. teisėmis ir prievolėmis.

Pripažinti, kad R. T. įsiskolinimai Lietuvos valstybės biudžetui ir toliau lieka atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Pripažinti, kad prievolės kreditoriams UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679), UAB „Sėkmės trikampis“ (juridinio asmens kodas 303909875), UAB „Protingi baldai“ (juridinio asmens kodas 302652602), UAB „Skolų valdymo partneris“ (juridinio asmens kodas 302478190), MB „Skola ir teisė“ (juridinio asmens kodas 305540882), A. M. (gim. (duomenys neskelbtini), M. U. (gim. (duomenys neskelbtini), M. K. (gim. (duomenys neskelbtini), G. B. (gim. (duomenys neskelbtini), M. Š. (M. Š.) (gim. (duomenys neskelbtini), G. S. (gim. (duomenys neskelbtini), P. G. (gim. (duomenys neskelbtini), G. P. (gim. (duomenys neskelbtini), K. K.-Kuleckienei (gim. (duomenys neskelbtini), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. R. (gim. (duomenys neskelbtini), N. G. (gim. (duomenys neskelbtini), K. D. (gim. (duomenys neskelbtini), P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. T. asmeninės prievolės.

 

Priteisti trečiajam asmeniui pertvarkomai LTL Kredito unijai (juridinio asmens kodas 302791356) iš ieškovės L. B.-T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,78 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

 

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

Teisėja                                                            Enrika Janušonienė