Civilinė byla Nr. e2-421-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14813-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.1.; 1.3.9.2.1.; 3.2.9.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. S. įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. įmonės ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. S. įmonė 2017-11-23 kreipėsi į teismą, prašydama atsakovo M. U. atlyginti 45 000 Eur turtinę žalą regreso tvarka, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2014-07-01, vykdydamas darbines funkcijas ir vairuodamas G. S. įmonei priklausantį krovininį automobilį su puspriekabe, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį E. Ž., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo. Klaipėdos apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat iš civilinio atsakovo G. S. įmonės teismas priteisė nukentėjusiosioms Z. Ž. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, S. Ž. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-01 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovė atlygino nukentėjusiosioms iš viso 45 000 Eur dydžio žalą, kilusią dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigia turinti atgręžtinio reikalavimo teisę darbuotojui M. U., dėl kurio kaltės ši žala atsirado.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-08 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės G. S. įmonės ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka paliko nenagrinėtą; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017-11-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės; grąžino ieškovei sumokėtą 900 Eur žyminį mokestį.

4.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl žalos atlyginimo, todėl tai yra individualus darbo ginčas, kuriam taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos. Teismas, vadovaudamasis DK 220 straipsnio 1 dalimi ir 231 straipsnio 1 dalimi (redakcija, įsigaliojusia nuo 2017-07-01), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o byloje duomenų, jog ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl žalos priteisimo iš buvusio savo darbuotojo M. U., nėra. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė G. S. įmonė atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-08 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

7.1.       Teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, manydamas, kad atsakovas yra ieškovės darbuotojas, nors šalių darbo teisiniai santykiai nesieja.

2.       Atsakovas M. U. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:   

8.1.       Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareiškė 2017-11-23, t. y. galiojant naujajam DK, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, ieškovei nepasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

3.        Apeliantės teigimu, šalių ginčas nekvalifikuotinas kaip individualus darbo ginčas ir todėl ikiteisminė jo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Tokia apeliantės pozicija, grindžiama iš esmės vien ta aplinkybe, kad atsakovas jau nėra jos darbuotojas, stokoja pagrįstumo.

4.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-25 nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-164-972/2017), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-01 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-18-380/2018) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-29 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-294-303/2018) paliktas nepakeistas, konstatavo, kad atsakovas, buvęs ieškovės darbuotojas, 2014-07-01, vykdydamas darbines funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, t. y. vilkiką su puspriekabe, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir sukėlė eismo įvykį, kuriame nuo patirtų sužalojimų žuvo žmogus. Į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys, kad apeliantė, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį, sumokėjo nukentėjusiesiems asmenims iš viso 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5.       Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kad tretiesiems asmenims padaryta neturtinė žala yra atsakovo, tuo metu apeliantės darbuotojo, nusikalstamos veikos padarinys. Ši žala padaryta dėl to, kad atsakovas, elgdamasis neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisykles. Ji padaryta atsakovui einant darbo pareigas ir dėl to apeliantė privalėjo sumokėti nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą. Kasacinis teismas panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018) yra išaiškinęs, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, o ne pagal CK 6.264 straipsnį. Darbdavys, nepriklausomai nuo jo paties civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.).  Tačiau  toks darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiškia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu būdu pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. Pažymėta, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė yra reglamentuota DK kaip lex specialis (specialusis įstatymas).

6.       Vadinasi, darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, kai žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją (buvusį darbuotoją), kurią darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis, be kita ko, ir darbo teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Todėl aplinkybė, kad teisminio ginčo dėl to atsiradimo metu šalių darbo teisiniai santykiai jau nebesieja, teisiškai nėra reikšminga ir neeliminuoja teismo pareigos taikyti darbo teisę.

7.       Priešingai, darbdavio teisė reikalauti žalos atlyginimo pirmiausia yra reglamentuota būtent DK (šios bylos ginčui spręsti taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu – iki 2017-07-01), t. y. 253 straipsnio 3 punkte ir 257 straipsnio 4 dalyje, ir tik bendriausia prasme tokia teisė yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje, reguliuojančioje regresą (atgręžtinį reikalavimą). 

8.       Nustačius, kad žalos padarymo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ginčą įvertino kaip individualų darbo ginčą, kurio išsprendimui DK normos yra taikomos, t. y. tokia teismo išvada yra teisinga.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir galėjimo ja pasinaudoti 

9.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p.).

10.       Tiek iki 2017-07-01 galiojusio DK 286 straipsnyje, tiek ir naujos redakcijos DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (iki 2017-07-01 galiojusio DK 289 str.).

11.       Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

12.       Iki 2017-07-01 galiojusio DK 296 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu darbo ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta dar ir tai, kad ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali būti pareiškiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (galiojančio DK 231 str. 1 d.). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės savo sprendimu jau išsprendžia tiesiogiai teismas. 

13.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantė, būdama įsitikinusi, kad jai tokia tvarka nėra (nebuvo) privaloma, į darbo ginčų komisiją, prašydama iš atsakovo 45 000 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, nesikreipė. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė, pareikšdama savo reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kita vertus, ir patys teismai, įvairiose šio ginčo bei dėl jo iškeltos bylos procesinėse stadijose ne vieną kartą spręsdami apeliantės ieškinio priėmimo bei ginčo priskirtinumo konkrečiai teisminei institucijai (bylos teismingumo) klausimus, taip pat perdavę bylą iš vieno teismo, kuris ginčą nagrinėjo, kitam, sušaukdami net kelis parengiamuosius teismo posėdžius, stabdydami bylą dėl kitos (baudžiamosios) bylos nagrinėjimo, turėjo gerokai anksčiau atkreipti dėmesį į tokią apeliantės pareigą.  

14.       CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat nagrinėjamos bylos medžiagos, apeliantė 2017-11-15 visų pirma kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą, tačiau šio teismo 2017-11-16 nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti, konstatavus, kad ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur. Apylinkės teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys jam neteismingas, nurodęs apeliantei kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą  (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), nors, minėta, visi darbo ginčai, nepriklausomai nuo sumų dydžių ar reikalavimų pobūdžio, nagrinėjami būtent apylinkės, kaip pirmosios instancijos, teisme. Apeliantė su tuo pačiu ieškiniu 2017-11-16 kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2017-11-22 nutartimi taip pat atsisakė jį priimti, nurodęs, kad šiuo konkrečiu atveju reikalavimai grindžiami dar neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl neaišku, ar išliks būtent tokia (45 000 Eur) reikalavimo suma, be to, reikalaujamas neturtinės žalos dydis neturi įtakos ginčo teismingumui, todėl byla teisminga apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 26 str.). Jeigu apeliantė vis tik sumokėtų didesnę nei 40 000 Eur sumą ir realiai patirtų tokio dydžio žalą, tuomet, teismo vertinimu, ji ir galėtų kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.

15.       Apeliantė 2017-11-23 pakartotinai su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris  2017-11-30 jį priėmė. 2018-02-06 įvyko pirmasis parengiamasis teismo posėdis ir tos pačios dienos nutartimi teismas bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-972/2017. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-03-12 nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, o 2018-04-03 nutartimi civilinę bylą vėl perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), pripažinęs, kad apeliantės prašomas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimas regreso tvarka yra turtinio pobūdžio, todėl ieškinys, kurio suma yra 45 000 Eur, teismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d.).

16.       Klaipėdos apygardos teismas gautą bylą priėmė nagrinėti, joje 2018-05-22 įvyko dar vienas  parengiamasis teismo posėdis, kuriame atsakovas pareiškė sutinkantis derėtis dėl taikos sutarties sąlygų. Tačiau teismo 2018-09-07 nutartimi bylos nagrinėjimas vėl buvo sustabdytas dėl baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o atnaujintas teismo 2018-11-05 nutartimi. Įvykusiame 2018-12-14 teismo posėdyje civilinė byla išnagrinėta iš esmės, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidedant 2019-01-03, vėliau dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe nustatant kitą procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą – 2019-01-08, bet paskelbtas ne teismo sprendimas, o skundžiama nutartis, kuria teismas apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtą. 

17.       Taigi, nei vienas iš teismų anksčiau nekvalifikavo ginčo kaip kylančio iš darbo teisinių santykių, kurį turėtų iš pradžių nagrinėti darbo ginčų komisija, o vėliau apylinkės teismas, nors, pažymėtina, apygardos teismas neabejotinai jau 2017-11-30 galimybę identifikuoti nepagrįstai jam perduotos nagrinėti bylos faktą turėjo. Pagal  CPK 35 straipsnio 1 dalį kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, tačiau aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. 

18.       Akivaizdu, kad apeliantė skundžiamos nutarties palikti jos reikalavimą nenagrinėtą priėmimo metu jau yra praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, nustatytą tiek žalos padarymo metu galiojusiame teisiniame reglamentavime (DK 289 str. 1 d.), tiek ir nustatytą šiuo metu galiojančiame įstatyme (DK 220 str. 1 d.), o jo praleidimą lėmė ir aptarti teismų (ne)atlikti procesiniai veiksmai. Nėra jokių priežasčių manyti, kad ganėtinai daug, skaičiuojant nuo žalos atsiradimo momento, praleistas terminas apeliantei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas. Todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka apeliantė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, o apeliantė vėl turėtų iš naujo inicijuoti tapatų ginčą teisme.

19.       Kitokio susiklosčiusios situacijos vertinimo nesuponuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, be CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu, skundžiamoje nutartyje rėmėsi dar ir CPK 412 straipsnio 1 dalimi bei pasisakė, kad kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena būtų laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipsis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos (skundžiamos nutarties 8 p.). Įstatymų leidėjo valia CPK IV dalies XX skyriaus normos, numatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, netaikomos žalos atlyginimo teisiniams santykiams – tokia išlyga tiesiogiai aptarta CPK 410 straipsnio 2 dalyje. Todėl netaikytina ir šiame CPK skyriuje nustatyta speciali termino kreiptis į darbo ginčų komisiją skaičiavimo tvarka.

20.       Teismo priimtas ir pradėtas nagrinėti pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, jei dar galima pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinė, ekstraordinarinė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti ieškinį, neįvertino, ar apeliantė yra įvykdžiusi sąlygą, kuri jai konkrečiu atveju suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir šią bylą nagrinėjo ilgiau nei vienerius metus, priėmęs procesinį sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtu tik tada, kai ginčą išnagrinėjo iš esmės, bet neatsižvelgęs į praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, kitaip tariant, pasibaigus terminui, per kurį apeliantė galėjo realizuoti tokį ginčų sprendimo būdą. Toks procesinis rezultatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko reiškia, kad apeliantei yra užkirsta galimybė apginti savo pažeistas teises, o tai neatitinka pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokiai susiklosčiusiai netoleruotinai situacijai, teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas apeliantės ieškinį nenagrinėtu, netinkamai išaiškino procesines teisės normas, ieškinio priėmimo stadijoje tinkamai nekvalifikavęs šalis siejančių teisinių santykių ir ginčo kilmės, todėl netinkamai išsprendė ne tik ieškinio priėmimo klausimą, tačiau ir bylos teismingumo klausimą, vėliau sąlygojusį apeliantės teisės į teisingą teismą bei teisminę gynybą pažeidimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti iš bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė