Baudžiamoji byla Nr. 1-2981-1035/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50224-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

                                                                                                                                                                        (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 271 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, taikant amnestiją nuo bausmės atlikimo atleistas;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

4) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, paleistas 2009 m. rugsėjo 15 d. lygtinai prieš 3 mėnesius 13 dienų. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlikęs);

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmio, 2017 m. liepos 9 d. paleistas, atlikęs bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

              G. K. 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 15.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumo laipsnis), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona J. K. metu elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną J. K., t. y. rankomis sudavė vieną smūgį jai į veido sritį bei vieną smūgį į kairės kojos šlaunį ir taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kad J. K. yra jo žmona. Jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo patėviui. 2017 m. rugsėjo 28 d. jis išgėrė apie 750 g degtinės savo kambaryje. Kambaryje buvo jo žmona. Apie 15.50 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis buvo girtas, o žmona jam dėl to priekaištavo, t. y. paklausė, kodėl jis girtas, kodėl geria alkoholinius gėrimus. Jis supyko ir rankomis du kartus trenkė savo žmonai į veidą bei į kairės kojos šlaunį, t. y. vieną kartą pataikė jai į veidą, o antrą kartą pataikė jai į kairės kojos šlaunį. Viskas atsitiko labai greitai, jis buvo supykęs, žmona buvo supykusi. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada žmonos neskriausti ir ateityje jokio smurto jos atžvilgiu nenaudoti. Jis nėra agresyvus žmogus, tikrai savo žmonai nieko blogo nenorėjo padaryti (b. l. 47, 56).

Kaltinamojo G. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja J. K. parodė, kad pareiškimo tikrai nerašys. Policiją kvietė dėl to, kad būtų baigtas šeimyninis konfliktas, tikrai negalvojo, kad vyras bus uždarytas į areštinę. Iš dalies galvoja, kad ir ji kažkiek kalta dėl įvykusio konflikto, abu buvo išgėrę. Nežinojo, kad papasakojus apie vyro smurtą bus dar blogesnė padėtis. Prašo vyrą paleisti (b. l. 10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.31 val. užregistruotas įvykis, kad vyras sumušė pranešėją. Sumuštas veidas, kairė šlaunis (b. l. 3–5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 16.35 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė žmoną. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė J. K.. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), tarp neblaivių sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu G. K. kelis kartus ranka sudavė smūgius savo žmonai į kairės kojos šlaunį ir veido skruostą kairėje pusėje (b. l. 7–8).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. 18.05 val. J. K. nustatytas 1,20 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. 17.19 val. G. K. nustatytas 1,74 promilių girtumo laipsnis (b. l. 34).

Iš byloje G. K. asmens duomenų matyti, kad J. K. yra jo sutuoktinė (b. l. 64–66).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su žmona J. K. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, t. y. rankomis sudavė vieną smūgį jai į veido sritį bei vieną smūgį į kairės kojos šlaunį ir taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Įtariamajam G. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. sutiko ir nurodė, kad bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami (b. l. 100–101). J. K. 2017 m. spalio 13 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 102).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, teistas, taip pat už smurtines nusikalstamas veikas (b. l. 81–88), baustas administracine tvarka (b. l. 69–80), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.40 val. (b. l. 32) iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.02 val. (b. l. 36), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.40 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.02 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. K., kad:

              1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš