Administracinė byla Nr. A-3177-881/2022

            Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00073-2022-1

    Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Audriaus Bakavecko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant A. D.,

vertėjaujant H. I.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. A. A., jo atstovei advokatei S. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl jo apgyvendinimo VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido į Baltarusijos Respubliką, kur apsigyveno viešbutyje ir viešbučio administracijai paliko savo pasą. Kai išvyko iš viešbučio, pasas liko viešbutyje, o viešbučio administracija pasą nunešė į (duomenys neskelbtini) ambasadą, kuri persiuntė pasą į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministeriją. Tačiau pareiškėjas turėjo paso kopiją, kurią ir pateikė sulaikytas Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina dabartinės gyvenimo sąlygos, viename kambaryje gyvena dešimt asmenų, neturi privatumo, jis nori judėti laisvai, bėgti neketina ir pageidauja nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio išlaikymu rūpinasi jo brolis, gyvenantis Suomijoje, kuris sudarė buto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiame bute apsigyventų, jeigu skundas būtų patenkintas.

3.       Atsakovas VSAT atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II.

4.       Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundas netenkintas.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas S. A. A. A. 2021 m. liepos 16 d. neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsieniečio paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jis savo pasą paliko Minsko viešbutyje, o viešbučio administracija pasą nunešė į (duomenys neskelbtini) ambasadą, kuri pasą persiuntė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai, teismo nuomone, prieštarauja sveikai logikai, tai yra neįtikėtina, kad asmuo, ketinantis vykti į užsienio valstybę su savimi nepasiimtų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po sulaikymo S. A. A. A. atsisakė pareigūnams pasakyti, kaip atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nurodė, jog jo vykimo tikslas – Suomijos Respublika. 2021 m. spalio 25 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 20 d. užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje ir nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, kur yra ir šiuo metu. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 21S36210 S. A. A. A. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo: įleido užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendino užsienietį VSAT Kybartų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Šį sprendimą užsienietis skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 15 d. skundą tenkino tik iš dalies. S. A. A. A. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi byloje Nr. eA-1572-492/2022 atmetė S. A. A. A. apeliacinį skundą ir užsieniečiui prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo suteiktas, pasikeitė jo teisinis statusas iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

6.       Teismas konstatavo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir jo tikslas yra bet kokiomis priemonėmis pasiekti kitą Europos Sąjungos šalį –Suomijos Respubliką. Lietuvos Respublikoje jis neturi giminių, socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Užsienietis pateikė teismui 2022 m. balandžio 5 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini)išsinuomojo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. balandžio 5 d. Užsienietis nurodė, kad buto nuomininkas yra jo brolis, kuris šiame bute leis gyventi S. A. A. A., tačiau sutarties 3.3.2. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja be nuomotojo raštiško sutikimo nesubnuomoti nuomojamų patalpų ar jų dalies. Teismui nepateiktas raštiškas patvirtinimas, kad buto savininkas neprieštarauja, jog šiame bute gyventų S. A. A. A., todėl, teismo vertinimu, laikyti, jog užsienietis turi gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikoje, negalima. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikius užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų šis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.

7.       Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų. Šiuo metu gyvenimo sąlygos Kybartų užsieniečių registracijos centre yra žymiai pasikeitusios į gerąją pusę, tai yra ženkliai sumažėjęs užsieniečių skaičius – šiuo metu gyvena 417 asmenų, kai prieš keletą mėnesių jų buvo 645, kiek vėliau 588; be to, vienoje gyvenamojoje patalpoje, kur anksčiau gyvendavo 16-18 asmenų, šiuo metu gyvena ne daugiau kaip 10 asmenų. Užsienietis gali judėti laisvai visoje Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, naudotis ten esančiomis futbolo, krepšinio aikštelėmis, su socialinių darbuotojų pagalba gali išvykti ir iš centro teritorijos, norėdami nusipirkti prekes, kurių nėra centre esančioje parduotuvėje.

III.

8.       Pareiškėjas S. A. A. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, apgyvendinti pareiškėją, netaikant judėjimo laisvės ribojimo arba įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

9.       Pareiškėjas teigia, kad jo originalus dokumentas liko Baltarusijos Respublikos viešbutyje, kurio jam neatidavė, todėl pareiškėjas pareigūnams pateikė asmens dokumento kopiją, tikslu bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, identifikuojant jo tapatybę bei pilietybę.

10.       Vien neteisėtas atvykimas, anot pirmosios instancijos teismo, yra pakankamas pagrindas toliau riboti asmens judėjimo laisvę. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. Pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos Kybartų Užsieniečių registracijos centre iš esmės prilygsta sulaikymui. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros.

11.       Kartu su skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta nuomos sutartis, kuri patvirtina, jog asmuo turi galimybe savo ir brolio lėšomis gyventi Lietuvos Respublikoje iki bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Kartu su apeliaciniu skundu teikia ir raštišką buto savininko (nuomotojo) sutikimą dėl objekto subnuomos, tikslu pagrįsti, kad asmuo turi galimybę pats pasirūpinti savo gyvenamąja vieta, savo ir brolio lėšomis gyventi Lietuvos Respublikoje iki bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

12.       Atsakovas VSAT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. A. A. atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tačiau, kartu pažymi, kad užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios gyvenimo sąlygos. Be to, centro administracija pagal galimybes imasi visų priemonių užsieniečių gyvenimo sąlygoms pagerinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSAT sprendimo, kuriuo pareiškėjas 6 mėnesiams apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjo prašymo jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumo. 

14.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo, kad VSAT tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir prilygsta faktiniam sulaikymui. Taigi, pareiškėjas iš esmės nesutinka su sprendimo dalimi, kuria apribota jo judėjimo laisvė.

16.       Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, pareiškėjas, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; VSAT ginčijamu sprendimu pareiškėją, kuris iki tol taip pat buvo laikinai apgyvendintas VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, 113 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 10 punktais, nusprendė apgyvendinti VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17.       Galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje yra priimtas, t. y. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 21S36210 buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjui minėtą sprendimą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2022 m. vasario 15 d. sprendimu skundą tenkino tik iš dalies, sprendimą pakeitė – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administraciniam teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18.       Nagrinėjamo ginčo kontekste priminėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m.
liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

19.       Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

20.       Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar VSAT, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. (beveik 5 mėnesius). Ginčijame VSAT sprendime konstatuota, kad nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-4 ir 10 punkte nurodytos aplinkybės (pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad ji šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės (pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) paso kopiją); tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 21S36210; pareiškėjas pateikė asmens dokumento (paso) kopiją, patvirtinančią jo tapatybę, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui teikė paaiškinimus; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta. Be to, pareiškėjas teismui pateikė 2022 m. balandžio 5 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią sudarė pareiškėjo brolis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomos sutartis, kurią sudarė pareiškėjo brolis, neleidžia daryti išvados, jog bute gyventų pareiškėjas. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir nuomotojo raštą, kuriame nurodo, jog sutinka, kad išnuomotame bute gyventų pareiškėjas. Taigi, šie pareiškėjo pateikti įrodymais iš dalies patvirtina jo teiginius, jog jis nesiekia bėgti iš Lietuvos Respublikos. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, VSAT nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas.

22.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1090-1062/2022). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. ir nuo šios dienos, t. y. beveik metus, yra ribojama jo judėjimo laisvė.

23.       Atsižvelgdama į tai, jog pagal Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalį, VSAT priima sprendimą apgyvendinti užsienietį šio straipsnio laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSAT nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nustatyti atitinkamas aplinkybes, dėl to neturėjo pagrindo riboti pareiškėjo judėjimo laisvę.

24.       Apeliacinio skundo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas, nes Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatytos dvi užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas VSAT administraciniu aktu bei VSAT kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jo apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybės nėra pagrindo.

25.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir VSAT sprendimo dalį, kuria apribota pareiškėjo judėjimo laisvė, panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo S. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ribojama S. A. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                             Audrius Bakaveckas

                                     Vilija Mikuckienė

                             Ričardas Piličiauskas