Administracinė byla Nr. A-454-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01437-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 12-13), prašydamas panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus apskrities VPK) viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 (toliau – ir ginčijamas įsakymas) dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

Nurodė bei jis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ginčijamu įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimų pažeidimus. Tačiau pareiškėjas jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, o įsakyme net nėra nurodyta, už kokį konkretų teisės akto pažeidimą jam paskirta nuobauda, atsakovas neatsižvelgė į jo 2015 m. gegužės 8 d. paaiškinime nurodytus faktus bei aplinkybes. Nurodė, jog pietų pertraukos laiką 2015 m. balandžio 15 d. nuo 02.30 val. iki 03.30 val. pagal nusistovėjusią komisariate tvarką pasirinko savo nuožiūra, kadangi darbo grafike nebuvo numatytas poilsio ir pietų pertraukos laikas. Be to, pietų pertraukos laiką pasirinko lyjant lietui ir patruliavimo maršrute neesant jokių įvykių, būdami tarnybiniame automobilyje, ilsėjosi, tačiau nemiegojo.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-19) nurodė ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo.

Pažymėjo, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo veiksmų, įtarus galimą tarnybinį pažeidimą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu neginčijamai nustatyta, kad pareigūnai D. T. ir E. M. 2015 m. balandžio 15 d. vykdė tarnybą patrulių ekipaže „Romuva – 36“, pagal Pajėgų išdėstymo planą jiems buvo paskirta patruliuoti Birštono miesto teritorijoje, maršrutuose Nr. 1, 2, 3. Pietų metas minėtam ekipažui Pajėgų išdėstymo plane nenustatytas, Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas duotas nebuvo. 2015 m. balandžio 15 d. 02.36 val. netikėto patikrinimo metu pareigūnai rasti akivaizdžiai miegantys tarnybiniame automobilyje Birštono mieste, ties Kęstučio g. 29 pastatu. Pareigūnai nubudo tik M. S. pabeldus į tarnybinio automobilio stiklą. Nurodė, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 punkto, draudžiančio policijos patruliui tarnybos metu miegoti, reikalavimus. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas liudytojų parodymais, užfiksuotas fotonuotraukomis ir kita surinkta medžiaga.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 128-132) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui D. T. 2015 m. birželio 19 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. T. ir E. M.“ 1.1 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir remiantis Alytaus apskrities VPK 2015 m. birželio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-44, buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.5 papunkčio ir 21 punkto reikalavimų pažeidimus (b. l. 6, 93, 23-32).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Tvarka) 3, 20 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.), teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą, ar ginčijamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą.

Remdamasis bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisykle (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.), administracinių teismų praktika dėl valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo naštos dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.), teismas pažymėjo, jog ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis pažeidė Instrukcijos 20.5 papunkčio ir 21 punkto reikalavimus, turi įrodyti šias aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti 2015 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-44 (b. l. 23-32), teismas nustatė, kad pareiškėjas – Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis ir Viešosios policijos poskyrio patrulis E. M., dirbdami pagal patvirtintą Pajėgų išdėstymo planą nuo 2015 m. balandžio 14 d. 20.00 val. iki 2015 m. balandžio 15 d. 8.30 val. (b. l. 45), 2015 m. balandžio 15 d. 02.36 val., netikėto patikrinimo metu buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame ties Kęstučio gatvės pastatu Nr. 29, Birštone, ir savo veiksmais pažeidė Instrukcijos 20.5 punkto („Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: <...> miegoti“) reikalavimą bei 21 punkto (Patruliuodami sektoriuje, maršrute ar poste policijos patruliai privalo: ypatingą dėmesį skirti sektoriaus biuletenyje nurodytoms kriminogeninėms, rizikos zonoje esančioms vietoms; bendrauti su visuomenės atstovais; teikti informaciją ir patarimus asmenims; pranešti budėtojui apie įtarimus veiksmus ir asmenis, bandyti nustatyti įtartinai besielgiančių asmenų tikslus; pašalinti eismo kliūtis ir t. t.) reikalavimus ir tuo savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog sėdėdamas sustojusiame tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, nemiegojo, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, lėmusių jo padaryto nusižengimo fakto konstatavimą, nepagrįsti ir paneigti objektyviais ir patikimais byloje esančiais įrodymais.

Teismas pažymėjo, jog kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas Instrukcijos 20.5 punkto reikalavimų pažeidimas ir nustatytos užduoties nevykdymas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuodamas tarnybinio nusižengimo faktą, atsakovas neturėjo jų vertinti, kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju, nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo, aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kaltės buvimu, nustatytos.

Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta įrodymų vertinimo taisykle, teismas pareiškėjo teiginius, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veiksmų neatliko (tarnybos metu nemiegojo), sėdėdamas automobilyje ilsėjosi, radijo stotis buvo įjungta, buvo pasiruošęs bet kuriuo metu reaguoti į įvykį, be to, pateiktos fotonuotraukos nėra informatyvios, nepatvirtinančios atsakovo teiginio, jog automobilyje jis miegojo, vertindamas juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepripažino patikimais ir objektyviais, nes pareiškėjo duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių prieštarauja tiek bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų M. S. ir S. B. parodymams, tiek M. S. 2015 m. balandžio 20 d. tarnybiniam pranešimui dėl atlikto netikėto patikrinimo (b. l. 33-35), tiek S. B. 2015 m. gegužės 18 d. paaiškinimui (b. l. 61), tiek kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems duomenims, todėl vertino juos tik kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti drausminės atsakomybės. Teismas akcentavo, kad išsamius ir nuoseklius liudytojų M. S. ir S. B. parodymus (liudytojai patvirtino, kad 2015 m. balandžio 15 d. netikėto patikrinimo metu Birštone, Kęstučio g. 29 tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnai D. T. ir E. M. miegojo, į fotoaparato blyksnius juos fotografuojant nereagavo, automobilio variklis buvo išjungtas, priekinių sėdynių atlošai nuleisti link galinės sėdynės, pareigūnai pabudo tik pabeldus į automobilio stiklą, paklausti, kodėl miega, pradžioje atsakyti nesugebėjo, vėliau D. T. nurodė, jog jiems pietų metas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas duotas nebuvo), kurie pripažintini objektyviais bei patikimais, patvirtina ir vieno iš tikrinimą atlikusių pareigūnų padarytos fotonuotraukos (b. l. 39), kuriose matyti miegantys pareigūnai, priekinių automobilio sėdynių atlošai nuleisti link galinės sėdynės. Be kita ko, ir pareiškėjas iš esmės pripažino, kad fotonuotraukose užfiksuoti būtent jis. Pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybės, jog Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas jiems duotas nebuvo. Nors liudytojas E. M. patvirtino pareiškėjo versiją, tačiau jis yra pareiškėjo kolega, už tą patį tarnybinį nusižengimą jam taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra šališkas, todėl jo parodymai dėl įvykio aplinkybių vertinti kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

Teismo vertinimu, atsakovui sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, objektyviai buvo nustatytos. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas, atitinkamų bylai reikšmingų duomenų nurodymo aplinkybės, pareiškėjo ir liudytojo E. M. paaiškinimų prieštaringumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, kadangi pareiškėjas tarnybos metu miegojo, t. y. neveikė taip, kaip to reikalauja jam žinomi jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, pažeidė Instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, iš esmės atitiko padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo kaltės laipsnį, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas D. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 138-139), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes ir dėl to neatsižvelgė į pareiškėjo skunde teismui nurodytas bei teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias aplinkybes ir dėl to priėmė pareiškėjui nepalankų darbdavį tenkinantį sprendimą.
2. Ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, už kokį konkretų teisės akto pažeidimą pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) ir tai, kad su ginčijamu įsakymu pasirašytinai pareiškėjas buvo supažindintas tik 2015 m. liepos 9 d.
3. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Skiriant ją, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2015 m. gegužės 8 d. paaiškinime paminėtus faktus bei aplinkybes. Neabejoja, jog paaiškinime į pareiškėjui įteiktą 2015 m. gegužės 6 d. pranešimą Nr. 52-PR1-31 dėl galimo tarnybinio nusižengimo paminėti tarnybos faktai ir aplinkybės pagrindžia tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų Patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimų pareiškėjas nepažeidė ir jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pažymi, jog pietų pertraukos laiką 2015 m. balandžio 15 d. nuo 2.30 val. iki 03.30 val. pagal nusistovėjusią komisariate patruliavimo tvarką pasirinko savo nuožiūra, kadangi darbo grafike nebuvo numatytas poilsio ir pietų pertraukos laikas. Be to, pertraukos laiką pasirinko lyjant lietui ir patruliavimo maršrute nesant jokių įvykių. Būdami tarnybiniame automobilyje, ilsėjosi, o ne miegojo, kaip nepagrįstai teigia atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 144-146) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus ir motyvus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, jokių naujų argumentų bei motyvų nenurodo.
2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloj Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012), įsakymas, kuriuo pareigūnui paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra dvi tos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros (pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso) sudėtinės dalys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėjas ir išvardyti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė. Todėl įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų ir išvardyti pažeistas teisės normas, nes įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvada (taip pat žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), 32 p.). Todėl nagrinėjamu atveju, baigus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašyta 2015 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-44, kurioje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 punkto, įtvirtinančio draudimą miegoti tarnybos metu, ir 21 punkto, įtvirtinančio pareigą patruliuoti, reikalavimus. Remiantis šia išvada, buvo priimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 52-TE-277, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ pakeitimo“ 31 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 8 d. atostogavo, pareiškėjas su Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 52-TE-277 ir 2015 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-44 susipažino 2015 m. liepos 9 d., ką patvirtina pareiškėjo parašas ant įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taigi pareiškėjo atostogų laikas nebuvo įskaitytas į terminą, per kurį jis turėjo būti supažindintas su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir išvada. Su šiais aktais jis buvo supažindintas iškart pasibaigus kasmetinėms atostogoms, todėl akivaizdu, jog jis buvo ne tik tinkamai supažindintas, bet ir turėjo žinoti bei žinojo tiek apie jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, tiek ir apie konkretaus teisės akto nuostatas, už kurių pažeidimą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka ir terminai pareiškėjo atžvilgiu būtų buvę pažeisti.
4. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visus skunde nurodytus argumentus, objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad naikinti Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 52-TE-277 nėra jokio pagrindo.
5. Pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teismų praktika, įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Be to, nei priimant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 52-TE-277, nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, nebuvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teismų praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apie teismo netinkamai įvertintas faktines aplinkybes, remiamasi teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo tvarkos.

ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tirti nustatytas faktines aplinkybes iš naujo bei jas vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai ištirtų faktinių aplinkybių vertinami kaip nepagrįsti.

Alytaus apskrities VPK 2015 m. birželio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-44, kuri yra šioje byloje ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas vyresniuoju patruliu, savavališkai sau nustatė pietų pertrauką tarnybos metu, nepranešęs ir negavęs budėtojo leidimo, nors pagal Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d.) policijos patruliams pertraukas pailsėti ir pavalgyti, papildomas ir specialias pertraukas suteikia budėtojas. Pareiškėjui neįvykdžius šio punkto reikalavimo, argumentai, kad patrulis savo nuožiūra pasiskyrė poilsio laiką, vertinami kaip nepagrįsti, prieštaraujantys minėto teisės akto nuostatoms ir negali būti vertinami kaip aplinkybė, šalinanti atsakomybę dėl inkriminuoto pažeidimo, kad policijos patrulis tarnybos metu miegojo. Todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimus ta apimtimi, kuri nustatyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Esant šioms aplinkybėms, nuobauda paskirta pagrįstai, nuobauda parinkta tinkama, įvertinus patrulio atliekamų funkcijų reikšmingumą, užtikrinant viešąją tvarką, kaltės formą, kad pažeidimas padarytas tyčia ir padaryto pažeidimo pobūdį, kad patrulis realiai nevykdė savo funkcijų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas