Civilinės bylos Nr. e2-1538-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00025-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.; 3.2.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau-AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau abi kartu – atsakovės) dėl pripažinimo pirkimo laimėtoju, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Transmodo“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašo panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 15 d. CVP IS pranešime Nr. 11162736 „Informacija apie laimėtoją“ išdėstytą sprendimą pirkimo Nr. 637577 laimėtoju pripažinti UAB „Transmodo“ pasiūlymą ir įpareigoti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ UAB „Transmodo“ pasiūlymą atmesti.

2.       Ieškovės ieškinio reikalavimai grindžiami toliau nurodytais argumentais:

2.1.       Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį, kadangi trečiasis asmuo pasiūlymą pirkime pateikė vietoje kito tiekėjo – susijusios įmonės UAB „Vilniaus inžinerija“, kuri yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nebūtų galėjusi asmeniškai dalyvauti Pirkime (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Kitaip tariant, trečiasis asmuo iš esmės yra ta pati UAB „Vilniaus inžinerija“, de jure pakeitusi savo išorę, t. y. veikianti kitu pavadinimu. Todėl trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš pirkimo, kaip tai numatyta VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje.

2.2.       Nurodė, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą tam, jog tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo, nėra būtina, kad toks tiekėjas būtų naujai įsteigtas ar pertvarkytas iš kito tiekėjo, atitinkančio pašalinimo pagrindus. Priešingai, iš pirkimo yra šalinamas ir toks tiekėjas, kuris nėra naujai įsteigtas, tačiau pasiūlymą pateikė todėl, kad pirminis tiekėjas jo pateikti negali dėl teisinių kliūčių, tokiu būdu „apeidamas“ teisinį draudimą dalyvauti pirkime. Atitinkamai, pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą tam, kad tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo, nėra būtina, kad pašalinimo pagrindus atitinkantis tiekėjas būtų perdavęs savo darbuotojus, turtą ar klientus pasiūlymą pirkime pateikusiam tiekėjui. Tuo tarpu atsakovė, priimdama sprendimą dėl laimėtojo, netinkamai, t. y. pernelyg siaurai, aiškino VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ginčo atveju VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimas netaikytinas.

2.3.       Nurodė, kad atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“, įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tarpusavio sąsają, t. y. neįvertino, kad nurodyti juridiniai asmenys yra laikomis susijusiais. Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra betarpiškai susijusios per akcininkus ir vadovus, t. y. yra valdomi ir kontroliuojami tų pačių ir susijusių asmenų. Pažymėjo, kad L. Ž. yra trečiojo asmens vadovas, taip pat tiek trečiojo asmens, tiek UAB „Vilniaus inžinerija“ akcininkas. R. S., kuris yra trečiojo asmens akcininkas, ir T. S., kuris yra UAB „Vilniaus inžinerija“ vadovas ir akcininkas, yra tėvas ir sūnus.

2.4.       Atsakovė neįvertino laiko aplinkybės, t. y. kad trečiasis asmuo ėmė keisti savo veiklos profilį, t. y. orientuoti veiklą į tą, kurią vykdė UAB „Vilniaus inžinerija“, išimtinai tada, kada UAB „Vilniaus inžinerija“ iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Vilniaus inžinerija“, veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Skominta“, sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/502027 su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dujotiekio įrengimo bei remonto darbų vykdymo pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikiamus užsakymus. Tačiau 2021 m. liepos 15 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo UAB „Vilniaus inžinerija“ ir UAB „Skominta“ apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl UAB „Vilniaus inžinerija“ ir UAB „Skominta“ esminio sutarties pažeidimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 konstatuota, kad jau 2022 m. birželio mėnesį UAB „Vilniaus inžinerija“ susidūrė su viešojo pirkimo sutarties vykdymo problemomis, dėl kurių 2021 m. liepos 15 d. viešojo pirkimo sutartis buvo nutraukta. Atitinkamai, UAB Vilniaus inžinerija iškilus grėsmei būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl ko dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra apribotas, trečiasis asmuo ėmė keisti savo veiklos profilį, t. y. faktiškai perimti UAB „Vilniaus inžinerija“ veiklos vykdymą: iki 2021 m. spalio mėn. trečiojo asmens įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai. Tuo tarpu nuo 2021 m. spalio darbuotojų skaičius išaugo iki 8; iki 2021 m. lapkričio mėnesio trečiasis asmuo vykdė išimtinai logistikos veiklą. Viešai skelbiamoje informacijoje iki šiol nurodoma, kad trečiojo asmens veikla – logistikos paslaugos. Tačiau 2021 m. lapkričio 15 d. trečiajam asmeniui buvo išduotas atestatas energetikos įrenginiams eksploatuoti. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių, trečiasis asmuo, valdomas tų pačių akcininkų kaip ir UAB „Vilniaus inžinerija“, ėmė keisti veiklos kryptį išimtinai po to, kai UAB „Vilniaus inžinerija“ susidūrė su sunkumais, vykdant viešojo pirkimo sutartį, ir iškilo grėsmė UAB „Vilniaus inžinerija“ būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pažymėjo, kad atsakovė nurodytų aplinkybių iš esmės nevertino.

2.5.       Pažymėjo, kad 2022 m. kovo 3 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 pripažinus, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagrįstai ir teisėtai nutraukė 2020 m. lapkričio 30 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/502027 dėl esminio UAB „Vilniaus inžinerija“ ir UAB „Skominta“ pažeidimo, UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2025 m. kovo 2 d. UAB „Vilniaus inžinerija“ atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintą pašalinimo pagrindą.

2.6.       Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra ypatingai mažas, vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 50 Eur iki 186 Eur. Toks darbo užmokesčio dydis yra paaiškinamas tik vienu atveju – darbuotojai dirba ne visą darbo dieną. Taigi, matyti, kad trečiasis asmuo tik formaliai įdarbina specialistus, jog galėtų atitikti minimalius dalyvavimo Pirkime kriterijus, susijusius su reikalavimu turėti reikiamus specialistus darbų vykdymui – atestuotą statybos darbų vadovą. Dar daugiau, trečiasis asmuo netgi neturi atestato, reikalingo statybos darbams vykdyti.

2.7.       Nurodė, kad atsakovė sprendime dėl pretenzijos nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių ir konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuoja pagrindas taikyti VPĮ 46 straipsnio 7 dalį. Tačiau ieškovė nurodo, kad atsakovė absoliučiai nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą siekia perkelti ieškovei. Būtent atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti bei įsitikinti ar nėra trečiojo asmens pašalinimo pagrindų. Nors atsakovė pirkimo procedūrų metu atskirai netikrino tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, tačiau, paaiškėjus, kad tiekėjas atitinka pašalinimo pagrindą, turėjo pareigą tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų.

2.8.       Dublike nurodė, kad atsakovės ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškinį netinkamai aiškina VPĮ 46 straipsnio 7 dalies teisės normas. Priešingai nei teigia, VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymui neturi teisinės reikšmės tai, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo pagrindas (tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) nėra absoliutus ir toks tiekėjas teoriškai gali apsivalyti (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis), taip pat VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymui nėra būtina nustatyti visų kartu trečiojo asmens nurodytų sąlygų egzistavimo.

2.9.       Atsakovių atsiliepime dėstomi argumentai dėl dviejų susijusių ūkio subjektų galimybės dalyvauti tame pačiame pirkime taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ginčo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo, o ne dėl galimo dviejų ūkio subjektų, dalyvaujančių tame pačiame pirkime, interesų konflikto. Kitaip tariant, atsakovės nepagrįstai ir neteisėtai sutapatina du absoliučiai skirtingus institutus, todėl šie atsiliepimo į ieškinį argumentai dėl susijusių asmenų dalyvavimo pirkimuose apskritai turėtų būti palikti nenagrinėti arba atmesti kaip nepagrįsti.

2.10.       Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) neturi neribotos diskrecijos spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, ar ne. Jeigu yra nustatomas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo pagrindas, perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) turi ne teisę, bet pareigą tiekėją, atitinkantį VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas, pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros.

2.11.       Papildomai atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo CVP IS apskritai buvo užregistruotas tik 2021 m. gruodžio 17 d., t. y. po to, kai 2021 m. liepos 15 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vienašališkai nutraukė viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/502027, sudarytą su UAB Vilniaus inžinerija (veikusia jungtinėje veikloje su UAB „Skominta“), t. y. UAB Vilniaus inžinerija iškilus grėsmei būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atitinkamai, iki tol trečiasis asmuo niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose.

2.12.       Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 1 d. trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu trečiojo asmens buveinės adresas, t. y. faktinė veiklos vykdymo vieta, buvo perkelta į Visorių g. 20, Vilniuje (pakeitimai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2022 m. gruodžio 20 d.). Būtent šiuo adresu veikia ir UAB „Vilniaus inžinerija“. Be to, trečiasis asmuo ir UAB Vilniaus inžinerija, jungdamiesi prie CVP IS, naudoja tą patį IP adresą. Tai patvirtina ne tik tai, kad trečiasis asmuo ir UAB Vilniaus inžinerija faktiškai vykdo veiklą tose pačiose patalpose, bet taip pat pagrindžia, kad trečiasis asmuo ir UAB Vilniaus inžinerija viešuosiuose pirkimuose iš esmės veikia kaip vienas ūkio subjektas. Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl trečiojo asmens buveinės adreso pakeitimo buvo priimtas 2022 m. birželio 1 d., trečiasis asmuo jau 2021 m. gruodžio mėnesį, t. y. UAB Vilniaus inžinerija jau iškilus grėsmei būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, savo rengiamuose statybos techniniuose dokumentuose veiklos vykdymo adresą nurodydavo būtent Visorių g. 20, Vilniuje, tokiu būdu patvirtindamas, kad veikia faktiškai kartu su UAB Vilniaus inžinerija.

2.13.       Trečiasis asmuo, pradėjęs vykdyti UAB Vilniaus inžinerija vykdytai veiklai analogišką veiklą, naudojasi ta pačia įranga kaip ir UAB Vilniaus inžinerija, t. y. naudojasi UAB Vilniaus inžinerija priklausančia įranga.

2.14.       Trečiasis asmuo ir UAB Vilniaus inžinerija yra įdarbinę tuos pačius darbuotojus. Iš viešai skelbiamų duomenų (trečiojo asmens ir UAB Vilniaus inžinerija metinių finansinių ataskaitų) matyti, kad trečiojo asmens ir UAB Vilniaus inžinerija buhalterė yra ta pati – R. I. Taip pat, kiek ieškovei objektyviai pavyko išsiaiškinti, sutampa ir kiti trečiojo asmens ir UAB Vilniaus inžinerija darbuotojai, t. y. atestuoti darbų vadovai ir darbininkai, pavyzdžiui: L. Ž., G. L., V. R., M. D., E. V. Taigi, mažiausiai 6 trečiojo asmens ir UAB Vilniaus inžinerija darbuotojai sutampa.

2.15.       Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad priešingai nei triplikuose teigia atsakovės ir trečiasis asmuo, pretenzijos ir ieškinio pagrindas negali būti vertinamas kaip nesutampantis, kadangi pretenzijos pagrindo detalizavimą, išplėtimą ieškinyje bei dublike lėmė būtent poreikis atskirsti į nepagrįstus sprendimo dėl pretenzijos, atsakovių ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį teiginius, taip pat poreikis pasisakyti dėl įrodymų, kurie iš trečiojo asmens ir UAB Vilniaus inžinerija buvo išreikalauti tik teisminio proceso metu. Todėl, remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, ypatingai atsižvelgiant į veiksmingos tiekėjų pažeistų teisių gynybos principą, turi būti vertinama, kad ieškovės pretenzijos ir ieškinio dalykas bei pagrindas sutampa, t. y. ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (VPĮ 107 straipsnio 3 dalis), todėl visi ieškovės ieškinio bei dubliko argumentai privalo būti išnagrinėti.

3.       Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais prašo ieškovės UAB „Rimgauda” ieškinį pripažinti nepagrįstu ir atmesti visa apimtimi ir priteisti visas atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovės savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tokiomis aplinkybėmis:

4.1.       Pažymėjo, kad ieškovė neteisingai suabsoliutina VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatą. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymas nėra absoliutus ir UAB „Vilniaus inžinerija” savaime nebūtų buvusi pašalinta iš pirkimo, jei vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi iki pirkimo būtų pasinaudojusi „apsivalymo institutu” (angl. self-cleaning), t. y. jei UAB „Vilniaus inžinerija” būtų pateikusi atsakovėms informaciją apie tai, kad ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių pažeidimų prevencijai ir jei atsakovės, įvertinę tiekėjo pateiktą informaciją, būtų priėmę sprendimą, kad priemonės, kurių ji ėmėsi, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos, UAB „Vilniaus inžinerija” būtų grąžinta į kvalifikacijos vertinimo sistemą ir galimai dalyvavusi pirkime. Tai, kad UAB „Vilniaus inžinerija” nesiėmė tokių (apsivalymo) priemonių ir nedalyvavo pirkime yra tik jos pačios individualus sprendimas, savaime nelemiantis privalomumo iš pirkimo šalinti trečiąjį asmenį. Pažymėjo, kad ieškovė apskritai nenurodo jokių motyvų, kodėl UAB „Vilniaus inžinerija” užuot dalyvavusi asmeniškai (nebūdama likviduota, pertvarkyta ar pan.), būtų pasirinkusi pasiūlymą teikti per kitą tiekėją (šiuo atveju trečiąjį asmenį) vien tik dėl to, kad išvengtų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo taikymo, kuris, akcentuotina, nėra absoliutus ir nereiškia absoliutaus teikėjų negalimumo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taigi, šiuo atveju tai, kad UAB „Vilniaus inžinerija” neteikė „apsivalymo” dokumentų ir nedalyvavo pirkime niekaip nepagrindžia ieškovės prielaidos, kad UAB „Vilniaus inžinerija” tariamai nusprendė pirkime dalyvauti ir pasiūlymą teikti per trečiąjį asmenį.

4.2.       Atsakovės neturi įtikinamų duomenų, kad trečiasis asmuo dalyvauja pirkime vietoj kito asmens (UAB „Vilniaus inžinerija”), siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija”, ieškovės teigimu, yra susiję per valdymo organus (L. Ž. yra trečiojo asmens vadovas, taip pat tiek trečiojo asmens, tiek UAB „Vilniaus inžinerija” akcininkas, o neva R. S. ir T. S. yra tėvas ir sūnus) savaime nesuponuoja išvados, kad trečiasis asmuo dalyvauja pirkime vietoj kito asmens (UAB „Vilniaus inžinerija”), siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo. Pažymėjo, kad atsakovės neginčija aplinkybės, jog L. Ž. yra trečiojo asmens vadovas, taip pat tiek trečiojo asmens, tiek UAB „Vilniaus inžinerija” akcininkas, tačiau atsakovės neturi jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog R. S. ir T. S. yra tėvas ir sūnus, kadangi šią aplinkybę gali pagrįsti tik gimimo liudijimas/išrašai iš civilinės metrikacijos registrų. Nepaisant to, net jei pastaroji aplinkybė bylos nagrinėjimo metu ir pasitvirtintų, o trečiąjį asmenį ir UAB „Vilniaus inžinerija” laikytume susijusiomis, tai vis tiek niekaip neįrodo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Vilniaus inžinerija” pirkime dalyvauja ir pasiūlymą teikė veikdama per trečiąjį asmenį.

4.3.       Nurodė, kad veikos, kurias ieškinyje mini ieškovė (tyčinis bankrotas, mokesčių vengimas) yra nusikalstamos, sukeliančios atitinkamas pasekmes ir kurios iš esmės gali lemti ūkio subjekto siekį nesąžiningai vengti kylančių pasekmių, tačiau šiuo atveju atsakovės neturi duomenų, jog būtent tokių nesąžiningų veiksmų ėmėsi UAB „Vilniaus inžinerija” (iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad joks teisinis statusas dėl įmonės bankroto, likvidavimo ar pan. nėra registruotas, įmonėje dirba 16 darbuotojų, įmonė socialinio draudimo įsiskolinimų pastaruoju metu neturėjo). Priešingai, atsakovės pažymi, kad UAB „Vilniaus inžinerija” veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Skominta” šiuo metu yra priėmusi sprendimą taikyti apsivalymo priemones ir apie jų taikymą jau informavo atsakoves. Pažymėjo, kad galutinis sprendimas įtraukti (grąžinti) UAB „Vilniaus inžinerija”, veikiančią jungtinėje veikloje su UAB „Skominta”, į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą dar nėra priimtas, tačiau jei toks sprendimas bus priimtas, UAB „Vilniaus inžinerija”, veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Skominta”, vėl galės dalyvauti atsakovių pirkimuose.

4.4.       Ieškovė subjektyviai teigia, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ atsakingi asmenys neva nusprendė vietoje apsivalymo priemonių taikymo pasitelkti kitą juridinį asmenį (šiuo atveju trečiąjį asmenį) dalyvavimui pirkime. Pažymėjo, kad ieškovė pati ieškinyje pripažįsta, kad nei VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nėra nurodyta, kokie konkrečiai kriterijai lemia „fenikso” (tiek naujai įsteigto, tiek esamo ūkio subjekto, tiek ūkio subjekto, nors ir ne naujai įsteigto, bet teikiančio pasiūlymą už kitą tiekėją) nustatymą, todėl visiškai nėra aišku, kodėl minėtus kriterijus ieškovė laiko neprivalomais, o vadovaudamasis neva pagal analogiją taikytina teismų praktiką (kuri suformuluota visai kitais teisės klausimais, ne viešųjų pirkimų srityje, aiškinant kitus teisės aktus) laiko, kad „feniksui” nustatyti pakanka konstatuoti įmonės akcininkų ir vadovų, t. y. sprendimus galinčių priimti asmenų, sutaptį. Šiuo atveju, ieškovė visiškai nepagrįstai ir subjektyviai susiaurina „fenikso” požymius iki jai priimtinų, nors atsakovių vertinimu, „feniksui” konstatuoti turėtų būti vertinama kriterijų visuma arba bent ženkli jų dalis, neišskiriant kažkurio vieno kaip besąlygiškai įrodančio. Atsakovės neneigia, jog trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija” gali būti laikomi susijusiais ūkio subjektais, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokių asmenų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose savaime nėra draudžiamas.

4.5.       Atsakovės atkreipė dėmesį, kad kaip jau buvo pasisakę ir atsakyme į pretenziją, jog ūkio subjektai nėra ribojami užsiimti ūkine veikla, ją keisti, plėsti, siaurinti, bendradarbiauti su kitais ūkio subjektais ir pan. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui tai būtų kažkokiu būdu ribojama, tokių duomenų atsakovės taip pat neturi. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai apie trečiojo asmens pajėgumų, patirties stoką yra tik deklaratyvūs ir traktuojami sau palankia linkme. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad tiekėjai pirkimuose gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jog atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant VPĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant VPĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Ne išimtis to ir trečiasis asmuo, pateikęs prašymą įtraukti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą ir pasirėmęs kitų ūkio subjektų pajėgumais/pasitelkęs subtiekėjus. Be kita ko, atsakovių nuomone, UAB „Vilniaus inžinerija” veikiančiai su UAB „Skominta” pasitraukus iš atsakovių vykdomų pirkimų, atsirado galimybė kitiems tiekėjams sudalyvauti atsakovių vykdomuose pirkimuose, todėl atsakovės objektyviai vertina ūkio subjektų elgesį iki Pirkimo ir neįžvelgia nesąžiningo elgesio požymių ūkio subjektui įdarbinus daugiau darbuotojų ar gavus leidimus/atestatus atitinkamai ūkio veiklai vykdyti. Pažymėjo, kad atsakovės neturi duomenų, jog papildomi darbuotojai, kuriuos nuo 2021 m. spalio priėmė trečiasis asmuo yra buvę UAB „Vilniaus inžinerija” darbuotojai. Taip pat atsakovės neturi įtikinamų duomenų, kad trečiasis asmuo veiksmus dėl atestato energetikos įrenginiams eksploatuoti gavimo inicijavo, kaip teigia ieškovė, būtent tuo metu kai UAB „Vilniaus inžinerija” kilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovių nuomone, toks ieškovės subjektyvus samprotavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovių vertinimu, apskritai „grėsmė būti įtrauktai” nėra ir neturi būti traktuojama kaip įpareigojanti ar ribojanti aplinkybė trečiajam asmeniui keisti veiklos profilį, perimti UAB „Vilniaus inžinerija” veiklos vykdymą, kadangi, kaip jau pažymėta aukščiau, UAB „Vilniaus inžinerija” tęsia savo veiklą.

4.6.       Pažymėjo, kad atsakovės neturėdamos jokių įtikinamų duomenų (tokių nepateikia ir ieškovė) VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymui, priešingai nei ieškovė, nesiekia jų dirbtinai surasti vien tik tam, kad iš Pirkimo eliminuoti trečiąjį asmenį, pateikusį ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų reguliavimas numato, jog įmonių vertinimas kaip atitinkančių pašalinimo pagrindą pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį turi būti aiškinamas siaurai ir griežtai, t. y. ne subjektyviai interpretuojant aplinkybes ir vadovaujantis prielaidomis, bet nustatant objektyvius duomenis, kurie besąlygiškai rodytų, jog trečiasis asmuo atitinka VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nustatytą pašalinimo pagrindą.

4.7.       Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad priimdami sprendimą dėl laimėtojo, netinkamai, t. y. pernelyg siaurai, aiškino VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ginčo atveju VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimas netaikytinas. Pažymėjo, kad gavę ieškovės pretenziją, jos automatiškai neatmetė, o nedelsiant sureagavo ir ėmėsi papildomų veiksmų siekiant patvirtinti arba paneigti ieškovės pretenzijoje išdėstytas aplinkybes. Atsakovės kreipėsi į trečiąjį asmenį siekdamos gauti jo paaiškinimą dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo nebuvimo. Gavę trečiojo asmens paaiškinimą, priešingai nei teigia ieškovė, vertino visų aplinkybių visumą. Atsakovės priimdamos sprendimą atmesti pretenziją, vertino trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, pretenzijos prielaidas ir jų pagrįstumą, taip pat, įskaitant, bet neapsiribojant ir tai, kad UAB „Vilniaus inžinerija” yra vis dar funkcionuojanti įmonė, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose UAB „Vilniaus inžinerija” nėra per se uždraustas, t. y. UAB „Vilniaus inžinerija” pasirinkimas nedalyvauti pirkime buvo jos individualus veiklos sprendimas, tačiau tai nereiškia, kad ji, jei tik būtų apsisprendusi kitaip, jokiais būdais nebūtų galėjusi dalyvauti Pirkime ir kad būtent jos nedalyvavimas įrodo, jog trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo teikiant pasiūlymą vietoje UAB „Vilniaus inžinerija”, o ne kaip savarankiškai vykdantis ūkinę komercinę veiklą subjektas, priimantis veiklos sprendimus.

4.8.       Triplike nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriuo aiškinimo analogija vadovaudamasi ieškovė siekia įrodyti trečiojo asmens dalyvavimą pirkime vietoj kito asmens, numato dviejų ir daugiau savarankiškų ūkio subjektų susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Tokia ieškovės logika, dėstoma dublike, paneigia jos pačios ieškinyje išdėstytą, kadangi tokiu būdu ieškovė pripažįsta, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ rinkoje veikia kaip du atskiri asmenys. Tai rodo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai gretina du skirtingus VPĮ įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas – draudžiami susitarimai ir VPĮ 46 straipsnio 7 dalis – dalyvavimas pirkime vietoj kito asmens) ir tokiu būdu klaidingai aiškina ir subjektyviai interpretuoja VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinį. Pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta, kad tarp tiekėjų turi būti koks nors susitarimas, bet kokios formos susitarimo egzistavimas ar neegzistavimas nėra šio pašalinimo pagrindo taikymo kriterijus. Tokį kriterijų subjektyviai ir tendencingai interpretuodama VPĮ 46 straipsnio 7 dalį sukuria pati ieškovė, tam nesant jokio objektyvaus pagrindo. Dėl šių priežasčių atitinkami ieškovės argumentai turi būti vertinami kaip teisiškai nepagrįsti ir atmesti.

4.9.       Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje ir dublike pateikia prieštaringus aiškinimus (ieškinyje nurodo, kad trečiasis asmuo yra UAB „Vilniaus inžinerija“ ta pati UAB „Vilniaus inžinerija“, veikianti per trečiąjį asmenį, nes neva šie du ūkio subjektai yra betarpiškai susiję per akcininkus (jų sutaptį), tuo tarpu dublike nurodo, kad šie du ūkio subjektai tarpusavyje sudarė susitarimą, kas iš esmės prieštarauja pirminei ieškovės ieškinyje įrodinėjamai išvadai, nes neįmanoma susitarti pačiam su savimi). Atsakovių vertinimu, dalinimasis darbuotojais, turinčiais specialią kvalifikaciją, naudojimasis tais pačiais specialiaisiais įrenginiais (pvz., suvirinimo aparatu), veiklos vykdymas iš tų pačių patalpų ir pan. nebūtinai reiškia siekį dalyvauti ir tuo labiau faktinį dalyvavimą pirkime vietoj kito ūkio subjekto, priešingai, tai gali reikšti įprastą susijusių ūkio subjektų bendradarbiavimą paskirstant resursus, kas nėra draudžiama.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Transmodo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Trečiasis asmuo savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tokiomis aplinkybėmis:

6.1.       Pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalis expressis verbis nenustato konkrečių kriterijų, kurie privalo būti įvertinti, ir konkrečių faktinių aplinkybių, kurios privalo būti nustatytos, kad būtų konstatuojama, kad vienas ūkio subjektas dalyvauja pirkime vietoj kito ūkio subjekto, todėl kriterijų ir aplinkybių nustatymas yra perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) diskrecijos teisė. Pažymėjo, kas kriterijai, kuriais rėmėsi atsakovė sprendime dėl pretenzijos atmetimo, konstatuodama, kad šiuo atveju neegzistuoja VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas bendrovės kaip tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindas, atitinka teisės doktrinoje pripažintus kriterijus. Be to, ieškovė ieškinyje nepagrįstai suabsoliutinusi tik vieną kriterijų – bendrovių akcininkų sąsają – teigia, kad tik šios aplinkybės pagrindu visais atvejais privaloma daryti išvadą dėl bendrovių atitikties VPĮ 46 straipsnio 7 daliai ir tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų, kuomet kitos faktinės aplinkybės aiškiai paneigia bet kokią bendrovių veiklos sąsają su tikslu dalyvauti pirkime vietoj kitos bendrovės. Ieškovės cituojama teismų praktika taip pat niekaip nepagrindžia, kad bendrovių akcininkų ir vadovų struktūra yra esminis, o juo labiau, vienintelis ir absoliutus įmonių „fenikso“ reiškinį kvalifikuojantis kriterijus. Nurodyta teismų praktika niekaip nepagrindžia ieškovės teiginio, kad esminiu kriterijumi kvalifikuojant įmonių „fenikso“ reiškinį yra pripažįstamas įmonės akcininkų ir/ar vadovų tapatumas, nes nei vienoje iš minimų nutarčių toks išaiškinimas net nėra pateiktas. Priešingai, ji pagrindžia, kad siekiant nustatyti, ar vienos bendrovės veikla buvo perkelta į kitą bendrovę, privalo būti įvertinta eilė aplinkybių, tokių kaip turto, darbuotojų, veiklos perkėlimas ir pan., visetas nei vienai iš šių aplinkybių nesuteikiant prioritetinės ir lemiamos reikšmės, o iš sprendimo dėl pretenzijos atmetimo akivaizdu, kad atsakovė būtent tokias aplinkybes, įtvirtintas ieškovės nurodytoje teismų praktikoje ir vertino.

6.2.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne pats bendrovių sąsajos faktas, nes jos nedraudžia joks teisės aktas, o tai, ar ta sąsaja yra realizuojama VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytais neteisėtais tikslais. Kitaip tariant, vien tam tikros sąsajos tarp bendrovių egzistavimas nėra pakankamas pagrindas eliminuoti tokias bendrovės iš viešojo pirkimo – privalo būti pagrįstai ir tinkamai įrodyta, kad konkrečiame viešajame pirkime ši sąsaja VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytais būdais yra realizuojama su tikslu išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų, taikomų vienai iš susijusių bendrovių, taikymo. Šiuo atveju, nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja bent vienas iš VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų bendrovės pašalinimo iš pirkimo pagrindų, t. y. nėra visiškai jokio faktinio pagrindo išvadai, kad bendrovės ir UAB „Vilniaus inžinerija“ sąsaja per vieną sutampantį akcininką ir kitus giminystės ryšiais susijusius akcininkus, pasireiškė neteisėtu tikslu siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Vilniaus inžinerija“.

6.3.       Bendrovė buvo įsteigta daugiau kaip prieš 16 metų, t. y. tiek prieš 2022 m. kovo 3 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022, po kurios priėmimo UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimą ir įsigaliojimą, tiek prieš UAB „Vilniaus inžinerija“ įsteigimą. Bendrovė buvo įsteigta ir veikia nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu UAB „Vilniaus inžinerija“ įsteigta ir veiklą vykdo nuo 2013 m. balandžio mėn. Taigi, bendrovė buvo įsteigta 7 metus prieš UAB „Vilniaus inžinerija” įsteigimą ir 16 metų prieš 2022 m. kovo 3 d. teismo nutarties priėmimą. Šis faktas paneigia visas ir bet kokias spekuliacijas ir ieškovės keliamas abejones, kad bendrovė buvo įsteigta tik su tikslu UAB „Vilniaus inžinerija“ išvengti VPĮ 46 str. 4 d. 6 p. nurodyto pašalinimo pagrindo, kuris UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu atsirado ir yra taikomas nuo 2022 m. kovo 3 d., taikymo.

6.4.       Bendrovė yra nepriklausomai nuo UAB „Vilniaus inžinerija“ ūkinę komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, kuris Pirkime dalyvavo savarankiškai, siekdamas savo veiklos tikslų, t. y., nei po 2021 m. liepos mėn., nei po 2022 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo nebuvo padaryti jokie pokyčiai nei bendrovės, nei UAB „Vilniaus inžinerija“ akcininkų struktūroje; bendrovės ir UAB „Vilniaus inžinerija“ valdymo organai yra skirtingi ir jokie valdymo organų pakeitimai nei 2021 m. liepos mėn., nei po 2022 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo, t. y. ryšium su UAB „Vilniaus inžinerija“ įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nebuvo atlikti; bendrovei nei 2021 m. liepos mėn., kuomet ESO nutraukė sutartį su UAB „Vilniaus inžinerija“, nei po 2022 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo, nebuvo perduotas joks UAB „Vilniaus inžinerijos“ turtas; bendrovė neperėmė jokių UAB „Vilniaus inžinerijos“ klientų ar vykdytų projektų; nei po 2021 m. liepos mėn., nei po 2022 m. kovo 3 d. nutarties UAB „Vilniaus inžinerija“ nenustojo vykdyti savo veiklos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Vilniaus inžinerijos“ įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nepadarė jokios įtakos UAB „Vilniaus inžinerija“ darbuotojų skaičiui ir pokyčio dinamikai. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, jog UAB „Vilniaus inžinerija“ toliau faktiškai vykdo savo įprastą veiklą, ar kad šioje bendrovėje, ryšium su jos įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, įvyko kokie nors esminiai struktūriniai ar veiklos pokyčiai, todėl nėra visiškai jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad bendrovė, UAB „Vilniaus inžinerija“ įrašius į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perėmė visą ar dalį UAB „Vilniaus inžinerija“ faktinės ūkinės veiklos.

6.5.       Priešingai nei bando įtikinti teismą ieškovė, bendrovė nuo įsteigimo iki 2021 m. lapkričio mėn. vykdė ne tik logistikos paslaugų veiklą ir savo veiklos profilį pradėjo keisti (plėsti) ne dėl UAB „Vilniaus inžinerija“ įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nurodė, kad bendrovė nuo jos įkūrimo dienos originaliai teikė logistikos paslaugas (krovinių pervežimas krovininiais automobiliais). Bendrovės veiklos plėtra buvo kryptinga ir nuosekli nuo pat 2017 m., kuomet bendrovę įgijo nauji akcininkai, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad bendrovė dirbtinai ėmėsi veiklos pokyčių tik po to, kai UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pažymėjo ir tai, kad bendrovė atestatą energetikos įrenginių eksploatacijos veiklai ir atestatą gamtinių dujų įrenginių įrengimui gavo 2021 m. lapkričio mėn., t. y. iki UAB „Vilniaus inžinerija“ pašalinimo pagrindo atsiradimo - iki 2022 m. kovo 3 d. teismo nutarties, kurios pagrindu UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo.

6.6.       Pažymėjo, kad bendrovės ir UAB „Vilniaus inžinerija“ registruotos buveinės ir faktinės veiklos adresai buvo ir yra skirtingi.

6.7.       Ieškinio argumentai, kad bendrovė neatitinka Pirkimo kvalifikacinių reikalavimų ir/ar yra nepajėgi dalyvauti Pirkime yra visiškai nepagrįsti, nes kvalifikacijos tinkamumas jau yra nustatytas ir patvirtintas ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais, ir niekaip nesusiję su šia nagrinėjama byla, nes nepatvirtina, kad bendrovė teikė pasiūlymą Pirkime už kitą asmenį (už UAB „Vilniaus inžinerija“), t. y. nepatvirtina VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo, taip pat nėra šios bylos dalykas.

6.8.       Triplike pažymėjo, kad byloje nėra keliami jokie konkurencijos teisės taikymo klausimai, jokie konkurencijos teisės institutai neįeina į VPĮ 46 straipsnio 7 dalies sudėtį (priešingai nei VPĮ 46 straipsnio  4 dalies 1 punkto atveju), todėl jokie iš konkurencijos teisės aiškinimo kylantys argumentai šiai bylai yra neaktualūs ir negali būti taikomi. Taigi, ieškovės dublike dėstomi argumentai dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimo remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir jį aiškinančia teismų praktika, neturi šiai bylai jokios teisinės reikšmės, kadangi ginčo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies, į kurios sudėtį neįeina jokie konkurencijos teisės klausimai, taikymo.

6.9.       Pažymėjo, kad ieškovė dublike akivaizdžiai peržengia šios bylos ribas. Ieškovės dublike nurodytos aplinkybės, kad: bendrovė ir UAB „Vilniaus inžinerija“ veiklą vykdo iš tos pačios faktinės buveinės; bendrovė ir UAB „Vilniaus inžinerija” jungdamosi prie CVP IS naudojo tą patį IP adresą; bendrovė pasinaudojo UAB „Vilniaus inžinerija” priklausančiais keliais prietaisais; bendrovė ir UAB „Vilniaus inžinerija” yra įdarbinę 6 tuos pačius darbuotojus – nebuvo ieškovės pretenzijos dalyku ir, atitinkamai, atsakovės sprendimo dėl pretenzijos atmetimo dalyku, todėl negali būti ir šio teisminio nagrinėjimo dalyku. Remiantis teismų praktika, teismas negali vertinti šių aplinkybių, nes jos išeina iš ginčo ir, atitinkamai, bylos ribų, o toks išėjimas iš bylos ribų negalėtų būti pateisinamas teismo aktyviu vaidmeniu viešųjų pirkimų bylose. Taigi, visos šios aplinkybės, neįėjusios į pretenzijos, negali būti vertinamos, o visi argumentai, grįsti šiomis aplinkybėmis, teismo turi būti atmesti kaip nepagrįsti (neįrodyti).

6.10.       Pažymėjo, kad bendrovė kartu su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020 m. birželio 11 d. sudarytą Įrangos nuomos sutartį Nr. 2020/06/11-1, kuri vienareikšmiškai patvirtina, kad bendrovė esminę įrangą ir prietaisus, būtinus bendrovės vykdomoje inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veikloje, tokią kaip ekskavatorius, grindų pjaustyklė, suvirinimo aparatas, vibrokoja, pjovimo agregatas, spec. plaktukas, generatorius, įsigręžimo įrenginys, nuomoja iš trečiojo asmens. Akcentavo, kad bendrovė nevaldo ir nesinaudoja UAB „Vilniaus inžinerija“ priklausančiu turtu, kuris yra esminis vykdant bendrovės veiklą, o ir ieškovė nepateikia į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės dublike nurodyti UAB „Vilniaus inžinerija“ prietaisai yra smulkūs bei mažareikšmiai, tiek savo funkcine paskirtimi, tiek įvertinus kontekste su visos įrangos, kuri yra reikalinga vykdant inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklą, visetu.

6.11.       Nurodė, kad administracinėms funkcijoms reikalingas patalpas bendrovė ir UAB „Vilniaus inžinerija“ turi tame pačiame pastate – kaip nurodoma dokumentuose Visorių g. 20, Vilniuje. Atitinkamai pastatui internetą tiekia vienas tiekėjas, todėl technologiškai yra taip, kad prie tinklo jungiamasi per tą patį IP adresą. Tačiau, kaip aiškiai nurodyta su dubliku pateiktoje pažymoje – CVP IS sistemos naudotojai yra skirtingi ir atitinkamai kiekvienos iš įmonių vadovas naudojasi savo vadovaujamos bendrovės paskyromis (nors ir iš to paties IP adreso). Bendrovės savo veiklai naudoja atskiras patalpas, nors ir esančias tuo pačiu adresu, kiekviena savarankiškai naudojasi jai reikalingais resursais. Maža to, tame pačiame pastate kaip ir bendrovė bei UAB „Vilniaus inžinerija“, patalpas savo administracinės veiklos vykdymui nuomojasi ir daugybė kitų įmonių.

6.12.       Ieškovė dublike nepagrįstai bando suklaidinti teismą, teigdama, jog bendrovė sąmoningai nuslėpė nuo teismo informaciją apie bendrovės darbuotojus. Pabrėžė, kad 2023 m. sausio 9 d. teismo nutartyje, kurios rezoliucinė dalis suformuota pagal pačios ieškovės teismui pateiktą prašymą, bendrovė buvo įpareigota pateikti atestuotų darbų vadovų ir darbininkų, dirbusių bendrovėje konkrečiomis datomis – 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. – sąrašą. Bendrovė, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė būtent šią teismo nutartimi išreikalautą informaciją. Bendrovė niekada nebuvo įpareigota teikti platesnės informacijos apie kitas pareigas einančius savo darbuotojus ir tokios pareigos neturėjo, todėl bet kokie ieškovės kaltinimai nesąžiningumu, sąmoningu informacijos nuslėpimu ar teismo klaidinimu, grįsti šios pareigos tariamu pažeidimu, neturi jokio pagrindo ir yra tik dar vienas ieškovės bandymas spekuliuojant klaidingomis išvadomis suformuoti neigiamą bendrovės įvaizdį.

7.       Išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma įstatymų leidėjo siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai tiekėjai siekia išvengti jiems taikomų pašalinimo pagrindų ir dėl to yra įsteigiamas naujas arba jų vietoje viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo. Visgi, atsižvelgiant į minėtos teisės normos formuluotę, manytina, šios nuostatos taikymui būtina nustatyti visas šias sąlygas kartu: i) yra tiekėjas, kuriam taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl ko jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl ii) yra įsteigiamas arba vietoj jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir iii) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų. Tik nurodytų sąlygų visumos nustatymas leidžia pašalinti tiekėją (vadinamąjį „feniksą“) iš viešojo pirkimo procedūrų jam pritaikant atitinkamą pašalinimo pagrindą. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme neįtvirtinta, kokiais kriterijais vadovaujantis tiekėjas yra laikomas „feniksu“. Tai kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, turimą informaciją, duomenis, vertina perkančioji organizacija. Taigi, aukščiau nurodytų sąlygų buvimas/nebuvimas yra fakto klausimas, nustatytinas bylos nagrinėjimo metu įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 7 dalis nėra pašalinimo pagrindas įsteigto ar kito asmens, dalyvaujančio vietoj pirminio tiekėjo (negalinčio dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl jam taikomų pašalinimo pagrindų), atžvilgiu. Tai yra tik priežastis dėl pirminio tiekėjo jau egzistuojantį pašalinimo pagrindą pritaikyti ir tiekėjui, jeigu jis yra įsteigtas arba dalyvauja viešajame pirkime vietoj kito asmens tam, kad kitas asmuo išvengtų pašalinimo. Taigi, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad trečiasis asmuo dalyvavo Pirkime kaip „feniksas“ (vietoj tiekėjo UAB „Vilniaus inžinerija“), jis iš Pirkimo procedūrų galėtų būti pašalintas tuo pačiu pagrindu, dėl kurio Pirkime negalėjo dalyvauti tiekėjas UAB „Vilniaus inžinerija“. Pastebėjo, kad atsakovės atsiliepime taip pat pažymi, jog „<...> UAB „Vilniaus inžinerija” veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Skominta” šiuo metu (Atsiliepimo rengimo metu) yra priėmusi sprendimą taikyti Apsivalymo priemones ir apie jų taikymą jau informavo atsakovus. Pažymėtina, kad galutinis sprendimas įtraukti (grąžinti) UAB „Vilniaus inžinerija”, veikiančią jungtinėje veikloje su UAB „Skominta”, į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą dar nėra priimtas, tačiau jei toks sprendimas bus priimtas, UAB „Vilniaus inžinerija”, veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Skominta”, vėl galės dalyvauti Atsakovų pirkimuose <...>“ (Atsiliepimo 3 psl.). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti dokumentai (Atsiliepimo priedas Nr. 4). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Atsakovas-I jau yra priėmęs sprendimą dėl tiekėjo UAB „Vilniaus inžinerija“ (ne)įrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, nėra aišku, ar sprendimas bus priimtas ir koks jis bus, Tarnyba dėl šių aplinkybių vertinimo plačiau nepasisako.  

Byloje nustatytos aplinkybės

8.       Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą Pirkimą Nr. 637577, kuris Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 17 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimui taikomos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) nuostatos.

9.       Ieškovė dalyvavo Pirkime, t. y. pateikė pasiūlymą. 2022 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“  CVP IS pranešimą Nr. 11162736 „Informacija apie laimėtoją“ (toliau – Sprendimas dėl laimėtojo), kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad patvirtino galutinių pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, jog trečiasis asmuo gavo daugiausia balų - 100 balų su 3 793 770,87 Eur be PVM kaina; o ieškovė gavo 89,78 balų su 4 535 202,81 Eur be PVM kaina. Atitinkamai, atsakovė Sprendime dėl laimėtojo nurodė, kad Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas.

10.       2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė, nesutikdama su Sprendimu dėl laimėtojo, atsakovei pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kurioje nurodė, kad trečiasis asmuo negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju, kadangi pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį iš pirkimo procedūrų privalo būti pašalintas ne tik tiekėjas, kuris pats atitinka bent vieną pašalinimo pagrindą, bet taip pat ir tiekėjas, kuris yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo; taip pat trečiasis asmuo akivaizdžiai pateikė pasiūlymą Pirkime, siekiant išvengti pašalinimo pagrindų UAB Vilniaus inžinerija, kuri yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nebūtų galėjusi dalyvauti Pirkime (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas), taikymo, kas reiškia, kad trečiasis asmuo taip pat privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis).

11.       2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė gavo atsakovės raštą „Atsakymas į pretenziją“ (toliau – Sprendimas dėl Pretenzijos), kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad Pretenziją pripažino nepagrįsta ir ją atmetė. 

12.       Ieškovė nesutikdama su atsakovės Sprendimu dėl laimėtojo, atsakovei atmetus Pretenziją, pareiškė ieškinį teismui.

13.       Ieškovė nurodo, jog UAB „Transmodo“ Pirkime pateikė pasiūlymą už kitą tiekėją – betarpiškai susijusią įmonę UAB Vilniaus inžinerija, kuri yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis).

Dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo

14.       Ieškovė savo ieškinį grindžia ir nurodo, jog trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš pirkimo, kaip tai numatyta VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje. Ieškovės teigimu, atsakovės, priimdamos sprendimą dėl laimėtojo, netinkamai, t. y. pernelyg siaurai, aiškino VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ginčo atveju VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimas netaikytinas. Ieškovė nurodė, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą tam, jog tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo, nėra būtina, kad toks tiekėjas būtų naujai įsteigtas ar pertvarkytas iš kito tiekėjo, atitinkančio pašalinimo pagrindus. Priešingai, iš pirkimo yra šalinamas ir toks tiekėjas, kuris nėra naujai įsteigtas, tačiau pasiūlymą pateikė todėl, kad pirminis tiekėjas jo pateikti negali dėl teisinių kliūčių, tokiu būdu „apeidamas“ teisinį draudimą dalyvauti pirkime. Atitinkamai, pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimą tam, kad tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo, nėra būtina, kad pašalinimo pagrindus atitinkantis tiekėjas būtų perdavęs savo darbuotojus, turtą ar klientus pasiūlymą pirkime pateikusiam tiekėjui.

15.       Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos“.

16.       Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo“. Taigi šia teisės norma įstatymų leidėjo siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai tiekėjai siekia išvengti jiems taikomų pašalinimo pagrindų ir dėl to yra įsteigiamas naujas arba jų vietoje viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo. Šios nuostatos taikymui būtina nustatyti visas šias sąlygas kartu: 1) yra tiekėjas, kuriam taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl ko jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl 2) yra įsteigiamas arba vietoj jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir 3) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų. Tik nurodytų sąlygų visumos nustatymas leidžia pašalinti tiekėją (vadinamąjį „feniksą“) iš viešojo pirkimo procedūrų jam pritaikant atitinkamą pašalinimo pagrindą.

17.       Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatyme neįtvirtinta, kokiais kriterijais vadovaujantis tiekėjas yra laikomas „feniksu“. Tai kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, turimą informaciją, duomenis, vertina perkančioji organizacija. Taigi, aukščiau nurodytų sąlygų buvimas/nebuvimas yra fakto klausimas, nustatytinas bylos nagrinėjimo metu įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus.

18.       Pabrėžtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 7 dalis nėra pašalinimo pagrindas įsteigto ar kito asmens, dalyvaujančio vietoj pirminio tiekėjo (negalinčio dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl jam taikomų pašalinimo pagrindų), atžvilgiu. Tai yra tik priežastis dėl pirminio tiekėjo jau egzistuojantį pašalinimo pagrindą pritaikyti ir tiekėjui, jeigu jis yra įsteigtas arba dalyvauja viešajame pirkime vietoj kito asmens tam, kad kitas asmuo išvengtų pašalinimo.

19.       Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar trečiasis asmuo dalyvavo Pirkime kaip savarankiškas nepriklausomas tiekėjas ar kaip „feniksas“ (vietoj tiekėjo UAB „Vilniaus inžinerija“).

Dėl UAB “Transmodo” (ne)atitikties VPĮ 46 straipsio 7 dalyje įtvirtintam pašalinimo iš Pirkimo pagrindui

20.       Ieškovė teigia, kad tretysis asmuo yra ta pati UAB „Vilniaus inžinerija“, veikianti per kitą subjektą – tretyjį asmenį, kuris pasiūlymą Pirkime pateikė siekiant išvengti pašalinimo pagrindų UAB „Vilniaus inžinerija“ taikymo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis).

21.       Iš byloje pateiktų duomenų (juridinių asmenų registro) matyti, jog tretysis asmuo yra įsteigtas 2006 m. rugsėjo 12 d., o UAB “Vilniaus inžinerija” - 2013 m. balandžio 24 d. Todėl akivaizdu, jog tretysis asmuo nebuvo įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu. Tačiau pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį galimas alternatyvus atvejis, kuomet tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens.

22.       Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo nustatyta, kad atsakovės vertindamos, ar šiuo atveju trečiojo asmens atžvilgiu yra pagrindas konstatuoti, kad tretysis asmuo pateikė pasiūlymą už UAB „Vilniaus inžinerija“, ir taikyti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą pašalinimo pagrindą, įvertino ir atsižvelgė į visą eilę kriterijų (duomenų): bendrovių akcininkų struktūrą, bendrovių įsteigimo momentus, bendrovių valdymo organų struktūrą, bendrovių veiklos vykdymo vietas, bendrovių turto struktūrą, bendrovių darbuotojų struktūrą ir jų skaičiaus pokytį, klientų struktūrą, bendrovių įsteigimo bei struktūrinių pertvarkymų aplinkybes, trečiojo asmens pardavimo pajamų dydį ir kt.  Darytina išvada, jog šie atsakovių vertinti kriterijai (duomenys) yra išsamūs, pakankami ir tinkami, kad perkančioji organizacija galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl asmenų sąsajos ir jos atitikties VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam tiekėjo pašalinimo pagrindui. Svarbu akcentuoti, jog turi būti vertinta visų šių aplinkybių visuma, o iš Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo matyti, kad atsakovės būtent tokias aplinkybes ir vertino.

23.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tretysis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ turi sąsajų per akcininkus, tačiau tai nereiškia prezumpcijos, kad tretysis asmuo Pirkime dalyvavo už UAB „Vilniaus inžinerija“. Vien tas faktas, kad trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ vienas akcininkas sutampa, o kiti du yra susiję giminystės ryšiais, niekaip nepagrindžia ir negali pagrįsti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo iš pirkimų pagrindo egzistavimo, ar kad minėtos bendrovės yra valdomos kartu, derina valdymo sprendimus, taip pat negali paneigti bendrovių valdymo veiklos savarankiškumo fakto. Trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ valdymo organai yra skirtingi. UAB “Transmodo” vadovas – L. Ž., o UAB „Vilniaus inžinerija“ – T. S. Taigi, tretysis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra valdomi skirtingų valdymo organų.

24.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonių valdymo organai savo sprendimus, susijusius su dalyvavimu Pirkime, būtų kaip nors koordinavę, derinę ar kitokiu būdu UAB „Vilniaus inžinerija“ būtų dariusi įtaką trečiojo asmens sprendimų, įskaitant ir susijusių su dalyvavimu Pirkime, savarankiškumui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti trečiojo asmens sprendimo dalyvauti Pirkime savarankiškumu ir nepriklausomumu nuo UAB „Vilniaus inžinerija“ veiksmų, o tokios aplinkybės negali būti preziumuojamos ieškinyje išdėstytų teiginių pagrindu.

25.       Be to, byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pati UAB „Vilniaus inžinerija“ negalėjo dalyvauti pirkime. Byloje pateikti duomenys, jog UAB „Vilniaus inžinerija“, kai buvo 2022 m. kovo 3 d. įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nuo 2022 m. balandžio 4 d. patvirtino ir pradėjo įgyvendinti technines, organizacines ir personalo valdymo priemones, skirtas atkurti šios bendrovės patikimumą, atsižvelgiant į įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą priežastis. 2023 m. sausio 16 d. atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ priėmė sprendimą, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ įgyvendintos apsivalymo priemonės yra pakankamos ir įrodančios UAB „Vilniaus inžinerija“ patikimumą. Be to, UAB „Vilniaus inžinerija“, remiantis UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, yra įtraukta į Mažo, vidutinio ir didelio slėgio dujų tinklo (PE, PL) įrenginių projektavimo ir rangos darbų kvalifikacijos vertinimo sistemos (I, II, III, IV, V Pirkimo dalių) kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.

26.       Taip pat konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog tretysis asmuo būtų perėmęs UAB „Vilniaus inžinerija“ verslą ar jo dalį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „Vilniaus inžinerija“ ir po to kuomet buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, savo veiklos nepakeitė ir toliau vykdė iki 2022 m. kovo 3 d. sudarytas viešojo pirkimo sutartis bei iki ir po minėtos datos sudarytas sutartis su privačiais asmenimis.

27.       Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ ryšium su jos įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtų perdavus trečiajam asmeniui įmonės turtą. Byloje yra pateikta trečiojo asmens 2020 m. birželio 11 d. sudaryta Įrangos nuomos sutartis Nr. 2020/06/11-1, kuri patvirtina, kad tretysis asmuo įrangą ir prietaisus, būtinus vykdomoje inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veikloje, tokią kaip ekskavatorius, grindų pjaustyklė, suvirinimo aparatas, vibrokoja, pjovimo agregatas, spec. plaktukas, generatorius, įsigręžimo įrenginys, nuomojo. Duomenų, kad UAB „Vilniaus inžinerija” priklausančiu turtu naudojasi ar jį valdo tretysis asmuo, byloje nėra. Iš bylos matyti, kad trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ administracinės patalpos yra tame pačiame pastate, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad įmonės nevykdo savarankiškos veiklos. Be to, byloje yra pateikti duomenys, jog pastate veikia daugybė įmonių ir jos visos vykdo savo savarankišką veiklą nepaisant to, kad yra įsikūrusios tame pačiame pastate.

28.       Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tretysis asmuo CVP IS sistemoje buvo registruotas 2021 metais, o atitinkamus veiklos atestatus gavo tik 2021 m. lapkričio 15 d. niekaip nepagrindžia trečiojo asmens siekio nesąžiningai dalyvauti Pirkime, kuris buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 17 d. Šiuo atveju pabrėžtina, kad UAB „Vilniaus inžinerija” į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašyta 2022 m. kovo 3 d. Tokiu būdu konstatuotina, kad nuo minėto momento, t. y. 2022 m. kovo 3 d. galėjo pradėti UAB „Vilniaus inžinerija” atžvilgiu egzistuoti VPĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, t. y. realūs materialiniai teisiniai padariniai, esantys viena iš VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygų. 

29.       Tokiu būdu tai, kad iki minėtos datos tretysis asmuo gavo atitinkamas licencijas, veikė toje pačioje rinkoje, buvo įrašytas įsirašytas į CVP IS, niekaip nepagrindžia, kad šių veiksmų tikslas galėjo būti ar buvo ūkio subjektų dalyvavimas Pirkime pažeidžiant VPĮ 46 straipsnio 7 dalį, nes tuo metu neegzistavo esminės šios teisės normos taikymo prielaidos – pašalinimo pagrindo taikymas UAB „Vilniaus inžinerija“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tretysis asmuo veiklą inžinerinių tinklų statybos srityje pradėjo vykdyti 2020 metais, t. y. net dveji metai iki 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, kurio pagrindu UAB „Vilniaus inžinerija” buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo. Faktas, kad tretysis asmuo prie CVP IS registravosi 2021 m. gruodžio 17 d. taip pat niekaip nepagrindžia trečiojo asmens siekio nesąžiningai dalyvauti Pirkime, kuris buvo paskelbtas tik 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. beveik po metų nuo trečiojo asmens registravimosi CVP IS dienos, nes tuo metu kai tretysis asmuo registravosi CVP IS dieną Pirkimas ne tik, kad nebuvo paskelbtas, tačiau apie jo paskelbimą, įvykusį po metų, nebuvo ir net negalėjo būti žinoma.

30.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog tretysis asmuo dalyvavo Pirkime vietoj UAB „Vilniaus inžinerija“, nes pastaroji neturėjo teisės dalyvauti Pirkime.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

31.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimo perkėlė ieškovei, nes būtent perkančioji organizacija, turėjo pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti bei įsitikinti, kad nėra trečiojo asmens pašalinimo pagrindų. Tokie ieškovės teiginiai atmestini kaip  nepagrįsti.

32.       Iš byloje pateikto Sprendimo dėl ieškovės pretenzijos atmetimo matyti, kad atsakovės tinkamai tikrino ir vertino trečiojo asmens atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams bei pašalinimo pagrindų, įskaitant įtvirtintų VPĮ 46 straipsnyje, egzistavimą trečiojo asmens atžvilgiu.

33.       Nustatyta, kad tretysis asmuo, siekdamas dalyvauti atsakovių organizuojamuose pirkimuose, 2022 m. liepos 8 d. pateikė prašymą įtraukti jį į Kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Įvertinus tiekėjo kvalifikaciją bei nenustačius pašalinimo pagrindų, tretysis asmuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo įtrauktas į Kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.

34.       Kaip jau minėta sprendime, VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymui tiekėjo, dalyvaujančio pirkime atžvilgiu, perkančioji organizacija  turi turėti įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. Taigi, ši teisės norma aiškiai nurodo, kad perkančioji organizacija gali konstatuoti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto tiekėjo pašalinimo pagrindo egzistavimą ne bet kokios informacijos, kuri gali būti spėliojimai, deklaratyvūs teiginiai ar tendencingai pateikiamos konkurentų nuomonės, pagrindu, o privalo egzistuoti įtikinami duomenys, kurie leistų perkančiajai organizacijai objektyviai ir patikimai nustatyti faktus, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens su tikslu išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų pašalinimo pagrindų taikymo. Atsakovės, gavusios ieškovės pretenziją, nusprendė papildomai kreiptis į laimėjusią įmonę paaiškinimo dėl pretenzijoje dėstomų aplinkybių. Tretysis asmuo 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame išsamiai išdėstė aplinkybes, paneigiančias prielaidas dėl trečiojo asmens atitikties VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam pašalinimo pagrindui. Vien tai, kad, įvertinusios pateiktus duomenis, atsakovės priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, kad atsakovės tinkamai netaikė teisės aktų.

35.       Taip pat nurodytina, kad ieškovė privalėjo tinkamai pagrįsti tiek savo pretenziją, tiek jos pagrindu teikiamą ieškinį. Pažymėtina, kad pretenzija VPĮ prasme yra dokumentas, kuriame identifikuojami galimi perkančiosios organizacijos pažeidimai bei ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai ar veiksmai. Pretenzijos pateikimas viešųjų pirkimų bylose – tai ikiteisminio ginčų nagrinėjimo stadija.

36.       Tiek ikiteisminio ginčo, tiek vėliau teisminio ginčo, jeigu jis pereina į šią stadiją, ribas apibrėžia ieškovės pretenzijos ir atsakovių atsakymo į pretenziją turinys. Atsižvelgiant į tai, ieškovė perkančiajai organizacijai pretenzijoje turėjo pateikti ne deklaratyvius, o išsamius, aiškius, patikimus argumentus, aiškiai pagrindžiančius, ieškovės pretenzijos dalyką bei pagrindą. Pabrėžtina, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad šios teisės normos pagrindu tiekėjas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo, tik jeigu yra „įtikinamų duomenų“, pagrindžiančių šios normos taikymą.

37.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo pretenzijoje aiškiai apibrėžė, kad ji yra teikiama dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo ir įrodinėjo, kad tretysis asmuo Pirkime teikė pasiūlymą vietoj UAB „Vilniaus inžinerija“, siekdamas išvengti UAB „Vilniaus inžinerija“ nuo 2022 m. kovo 3 d. taikomos sankcijos – įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, šios bylos dalykas – VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymas, o ne trečiojo asmens kaip tiekėjo atitiktis Pirkimo kvalifikaciniams reikalavimams, kas šioje byloje negali būti vertinama. Todėl ieškovės ieškinio argumentai, kad tretysis asmuo neatitinka Pirkimo kvalifikacinių reikalavimų ir/ar yra nepajėgus dalyvauti Pirkime yra visiškai nepagrįsti, nes kvalifikacijos tinkamumas jau yra nustatytas ir patvirtintas ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais, kurie nebuvo ginčijami VPĮ nustatyta tvarka ir nėra šios bylos dalykas. 

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovių priimtas sprendimas dėl Pirkimo laimėtojo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 6 700,51 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir vertinamos nagrinėjamojoje byloje kaip protingo dydžio, todėl priteisiamos visos (CPK 98 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

40.       Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rimgauda“, j.a.k. 300639104, 6 700,51 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Transmodo“, j.a.k. 300598248, naudai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė