Civilinė byla Nr. 2-441-638/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20905-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 14.1.; 14.7.; 99.5.; 116.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovams advokatui Geručiui Niaurai, advokato padėjėjai I. Š., atsakovo UAB „Tomuvos didmena“ direktorei J. M., advokatui V. Š., advokato padėjėjui Eduard Plešak, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui UAB „Tomuvos didmena“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „Tomuvos didmena“ komercijos direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, panaikinti 2014-07-22 paskirtą drausminę nuobaudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l.55-62).
Ieškovas prašė patenkinti ieškinį. Paaiškino, kad bendrovę „Tomuvos didmena“ įkūrė kartu su savo sutuoktine J. M. 2007 metais. Sutarė, kad direktorė bus J. M., o jis dirbs komercijos direktoriumi. Dirbo iš esmės savarankiškai, direktorei neatsiskaitinėjo, nes laikė kad tai yra ir jo, ieškovo, verslas, už kurį jautėsi atsakingas. Apie 2013 metus pablogėjo santykiai su sutuoktine J. M., ėmė gyventi atskirai, o nuo 2014 metų direktorė pradėjo daryti jam kliūtis tinkamai atlikti darbą, pradėjo slėpti informaciją. Kaip sužinojo vėliau, jau bylinėjimosi metu, ieškovui 2014-07-22 buvo paskirta drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą, nors tokio pažeidimo nepadarė, dirbo kiek reikėjo ir ką reikėjo, reikalavimų nuolat būti įmonės biure nebuvo keliama, todėl šią nuobaudą laiko tik bandymu susidoroti. Vėliau pastebėjo, kad vienas iš darbuotojų užrakino savo kompiuterį slaptažodžiu, dėl ko ieškovas negalėjo prisijungti prie serverio ir gauti reikalingą informaciją apie įmonės veiklą, todėl išvežė kompiuterį taisyti, atstatyti slaptažodį. Pažymėjo, kad įmonėje jis, ieškovas, buvo paskirtas atsakingu už tinkamą kompiuterių techninę būklę, buvo vidinio tinklo administratorius. 2014-09-18 atvykęs į darbą patyrė, kad yra atjungtas nuo įmonės vidinio kompiuterinio tinklo, todėl pradėjo reikalauti iš direktorės, kad jam būtų suteiktas priėjimas. Kadangi direktorė pradėjo šaukti, kad ieškovas ją muša, tai ieškovas savo telefonu pradėjo filmuoti, kaip vyksta pokalbis, kad vėliau nebūtų apkaltintas smurtu ar pan. Tuomet direktorė išmušė jam iš rankų telefoną, jis paspyrė telefoną toliau, bendradarbis M. R. puolė ieškovą, jie susigrūmė, nukrito ant stalo, paskui ant grindų. Grumtynių metu galėjo suduoti M. R., tačiau specialiai jam į galvą netrenkė. Kai grumtynės baigėsi, M. R. išvyko, su ieškovu nekalbėjo. Vėliau ieškovas sužinojo, kad M. R. yra kraujosruva ant kaktos. Ieškovui irgi buvo sumušimai padaryti tų grumtynių metu. 2014-10-02 direktorė reikalavo pasiaiškinti dėl įvairių drausmės pažeidimų. Pasiaiškino tik žodžiu. 2014-10-16 direktorė ieškovui į automobilį įmetė įsakymą, kad jis atleistas iš darbo. Mano, kad yra atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, jokių pažeidimų nepadarė. Taip pat mano, kad turi būti grąžintas į darbą, galės dirbti sėkmingai, jam šis verslas yra brangus, nes jo paties sukurtas.
Ieškovo atstovai advokatas G.Niaura ir adv. padėjėja I. Š. prašė ieškinį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ieškovas.
Atsakovo atstovė direktorė J. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas dirbo komercijos direktoriumi ir pagal žodinį nurodymą buvo atsakingas už transportą, kontraktų sudarymą, komercijos reikalus, kompiuterių priežiūrą, serverio administravimą. 2014-07-22 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda- pastaba- už tai, kad ieškovas 2014-07-18 po pietų pertraukos nepasirodė darbe. 2014-09-18 darbo patalpose įvyko konfliktas, ieškovas nervinosi, šaukė, grasino išvežti serverį, nes negalėjo prie jo prisijungti. Direktorė siekė užstoti serverį, kad ieškovas jo neišvežtų. Ieškovas pradėjo filmuoti, pradėjo įžeidinėti M. R., direktorė liepė liautis filmuoti, stūmė ieškovo ranką su telefonu, telefonas iškrito, ieškovas stūmė direktorę, M. R. atsistojo, tada ieškovas trenkė M. R., pastarasis apkabino ieškovą, norėdamas sutrukdyti jam smūgiuoti dar kartą, abu darbuotojai susigrūmė, nukrito ant grindų. Vėliau M. R. išvyko į ligoninę, jam buvo nustatytas kūno sužalojimas. Mano, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes pažeidė darbuotojo M.R konstitucines teises smogdamas jam. Nurodė, kad šiuo metu bendrovėje yra atliekami pertvarkymai, racionalizuojama veikla, todėl komercijos direktoriaus pareigybė yra panaikinta. Ieškovo neįmanoma grąžinti į darbą ir dėl to, kad pareigybė yra panaikinta, ir dėl to, kad ieškovas yra nesugyvenamo būdo, konfliktuoja darbe, jį grąžinus, gali įvykti tragedija. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovo ir atsakovo direktorės dėl jų santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo.
Atsakovo atstovai advokatas V. Š. ir adv. padėjėjas E.Plešak paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir atsakovo direktorė, prašė ieškinį atmesti, o jeigu jau ieškinys būtų tenkinamas, negrąžinti ieškovo į darbą.
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas pagal 2007-10-26 darbo sutartį Nr. 15 dirbo UAB „Tomuvos didmena“ vadybininku, nuo 2009-09-21 pareigos pakeistos į komercijos direktoriaus ( b.l. 9-11).
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su jo pareigų instrukcija, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ar kitais lokaliniais norminiais aktais, apibrėžiančiais darbo pareigas ir darbo atlikimo tvarką. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas žodiniu direktorės nurodymu buvo paskirtas atsakingu už sutarčių sudarymą, transportą, kompiuterių techninį aptarnavimą, įmonės serverio administravimą. Įmonės biure buvo keletas kompiuterių. Atsakovas nepateikė duomenų, kad kompiuteriai buvo priskirti naudotis konkretiems darbuotojams, ieškovas teigė, kad visi darbuotojai galėjo naudotis visais kompiuteriais, jeigu šie buvo tuo metu laisvi. Ieškovas taip pat nurodė, kad savo darbą kaip komercijos direktorius organizavo pats, jokių ataskaitų iš jo niekas nereikalavo, atsakovo atstovai šių teiginių nepaneigė.
Dėl drausminės nuobaudos- pastabos
Nustatyta, kad 2014-07-18 atsakovo direktorė pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių jis paliko darbo vietą 12 val. 2014-07-18 ( b.l.40). Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad liepos 18 d. nuo 12 iki 13 val. pietavo, vėliau turėjo susitikimą įmonėse „Ecomp“ ir „Pieno žvaigždės“, susitikimai buvo susiję su darbo pareigų atlikimu. Grįžęs į atsakovo biurą 15.30 val. ten nieko nerado, buvo penktadienis, sutrumpinta darbo diena ( b.l. 41). Atsakovo direktorė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą- pastabą, kaip nurodo įsakyme, atsižvelgdama į ieškovo pateiktą pasiaiškinimą ( b.l. 42). Atsakovo direktorė negalėjo pateikti įrodymų, kad ieškovo pasiaiškinimas dėl susitikimų liepos 18 dieną buvo melagingas, kad ieškovui buvo skirtos tai dienai kitos užduotys, kurių ieškovas nevykdė. Spręstina, kad atsakovo direktorė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas 2014-07-18 padarė darbo drausmės pažeidimą palikdamas darbo vietą. Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovo darbo pobūdis buvo mobilus ir kad jis pats savarankiškai organizuodavo darbui vykdyti reikalingus susitikimus. Nesant priešingų įrodymų, laikytina, kad ieškovas 2014-07-18 po pietų laiką naudojo darbinėms funkcijoms atlikti, todėl darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Ieškovas nurodė, kad apie paskirtą drausminę nuobaudą- pastabą- jis sužinojo tik teisme jau nagrinėjant šią bylą. Liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį direktorė J. M. prašė pasirašyti, kad įteikė ieškovui raštą. Liudytojas matė, kad ieškovui buvo įteikinėjamas raštas, ieškovas rašto neėmė, liudytojas rašto turinio nematė, neatsimena, mano, kad tai buvo pastaba ieškovui ( 2015-04-22 posėdžio įrašas Nr.3, nuo 45:39 min.). Liudytojas T. L. pateikė savo liudijimą raštu, kuriame nurodo, kad liepos 22 d. ieškovui buvo įteikti dokumentai dėl pravaikštos darbo metu ( b.l. 166). Kitų įrodymų, kad ieškovui buvo įteiktas įsakymas paskirti drausminę nuobaudą pastabą- atsakovas nepateikė. Teismui atrodo labiau tikėtina, kad ieškovui nebuvo tinkamai įteiktas įsakymas paskirti pastabą, ( liudytojai tiksliai negalėjo pasakyti, kokio turinio dokumentas buvo įteiktas, ant įsakymo nėra jokių pastabų dėl įteikimo) todėl negalima laikyti, kad ieškovas žinojo apie paskirtą nuobaudą ir atitinkamai praleido terminą ją skųsti. Kadangi nuobauda paskirta neįrodžius ieškovo padaryto pažeidimo fakto, ir terminas paskųsti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, nuobauda naikintina.
Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo
Nustatyta, kad atsakovo direktorės 2014-10-16 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 240 str. 1 d. išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ( b.l. 13). DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o jeigu pastarasis nepateikia pasiaiškinimo, tai drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, todėl iš įsakymo turinio yra nesuprantama, už ką konkrečiai ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovo darbo sutartyje atsakovo direktorė nurodė, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ( b.l.11). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali būti taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose. Šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pavyzdinis sąrašas yra pateiktas DK 235 str., vienas iš tokių pažeidimų yra neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ( DK 235 str. 2 d. 1p.).
Atsakovo direktorė paaiškino, kad ieškovas yra atleistas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. darbuotojo M.Rakščio konstitucinių teisių pažeidimą, kai ieškovas sudavė smūgį M. R. į galvą. Iš 2014-10-02 reikalavimo pateikti pasiaiškinimą matyti, kad ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl trijų darbo drausmės pažeidimų: 1) veiksmų, kuriais 2014 metų rugpjūčio mėnesį ar anksčiau atsakovo kompiuteriuose ir serveryje buvo instaliuota programa „Ardamax“ ir tuo, kad ieškovas neužtikrino kompiuterių tinklų saugumo; 2) 2014-08-26 paėmimu M. L. darbo kompiuterio ir išgabenimo iš įmonės patalpų tokiu būdu sutrikdant atsakovo bendrovės veiklą; 3) 2014-09-18 atliktų agresyvių veiksmų darbo metu, galimu dalyvavimu muštynėse, tyčiniu bendradarbio M.R sužalojimu, dėl ko pastarasis tapo nedarbingas ( b.l.12).
Ieškovas neginčijo, kad reikalavimą pasiaiškinti gavo, tačiau jokio paaiškinimo nerašė.
Iš atsakovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2014-08-28 antstolis nustatė, kad ieškovo nėra darbo patalpose Taikos pr.96-401, taip pat ieškovo darbo vietoje nėra kompiuterio, o gretimos darbo vietos kompiuteryje „Start“ programos lange matyti programa „A. K. 4.2“ (b.l.86). Taip pat atsakovas pateikė 2014-09-22 kompiuterinės programinės įrangos patikrinimo aktą, pasirašytą UAB „Eglanda“ direktoriaus E. B., rašte nurodyta, kad visuose atsakovo kompiuteriuose yra įdiegta programa „A. K.“, kuri yra šnipinėjimo programa (b.l.90). Tačiau iš pateiktų dokumentų nėra akivaizdu, kad būtent ieškovas instaliavo visuose kompiuteriuose programą „Ardamax“, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad tą galėjo padaryti tik ieškovas, turėjęs vidinio tinklo administratoriaus įgaliojimus, ir kad to negalėjo padaryti bet kuris kitas darbuotojas, tuo labiau, kad UAB „Eglanda“ rašte dėstoma, kad ši programa „gali kompiuteryje pati įsidiegti“. Nors ieškovas ir buvo atsakingas už vidinio tinklo darbą atsakovo įmonėje, tačiau nesant duomenų, kada tiksliai programa „Ardamax“ buvo įdiegta ar pati įsidiegė visuose atsakovo kompiuteriuose, nėra pagrindo daryti išvadą., kad ieškovas žinojo apie programą ir nesiėmė jokių veiksmų tinklo saugumui atkurti.
Ieškovas buvo kaltinamas, kad jis 2014-08-26 paėmė T. L. darbo kompiuterį ir išgabeno jį iš įmonės patalpų. Ieškovas pripažino, kad negalėdamas prisijungti prie kompiuterio ir būdamas atsakingas už visų įmonės kompiuterių veiklą, išgabeno kompiuterį taisyti. Atsakovo direktorė patvirtino, kad T. L. buvo pakeitęs slaptažodį, tačiau ieškovui apie naują slaptažodį nepranešė. Spręstina, kad išveždamas kompiuterį taisymui, ieškovas darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes kompiuterį išgabeno siekdamas pataisyti, t.y. darbiniais tikslais, priešingų įrodymų nepateikta. Atsakovo direktorė nebuvo priskyrusi kompiuterių konkretiems darbuotojams, nėra paneigta, kad visi darbuotojai galėjo naudotis bet kuriuo tuo metu esančiu laisvu kompiuteriu. Taip pat atsakovo direktorė neįformino ir pakeitimų, kuriais panaikino ieškovui faktiškai skirtas pareigas prižiūrėti kompiuterių ūkį arba kuriais panaikino ieškovui faktiškai suteiktą vidaus tinklo administratoriaus įgaliojimą. Todėl ieškovo veiksmai - siekimas pataisyti kompiuterį, atnaujinti prisijungimo duomenis ir pan. negali būti laikomi darbo drausmės pažeidimu ir atitinkamai už tokius veiksmus negali būti skiriama drausminė nuobauda.
Ieškovui drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo- buvo paskirta už dalyvavimą muštynėse 2014-09-18 ir tyčinį bendradarbio M.R sužalojimą. Nustatyta, kad 2014-09-18 atsakovo biure įvyko incidentas. Incidento eiga buvo tokia: ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas direktorei, kodėl jis negalįs prisijungti prie įmonės vidinio kompiuterinio tinklo. Šios pretenzijos buvo tąsa ieškovo dar 2014-09-16 elektroniniame laiške direktorei pradėtų reikšti pretenzijų dėl ieškovo ištrynimo iš įmonės vidinio tinklo naudotojų sąrašo ( b.l. 69). Ir ieškovas, ir atsakovo direktorė, ir liudytoju paklaustas M. R. incidento pradžią apibūdino analogiškai, t.y. kad ieškovas pakeltu balsu kalbėjo su direktore ir ketino išvežti įmonės serverį taisyti, t.y. atkurti savo prisijungimo duomenų. Direktorė nesutiko, kad serveris būtų išvežamas, užstojo serverį. Ieškovas pradėjo filmuoti visą kabinetą, visus buvusius darbuotojus ir vadybininką M. R. bei direktorę mobiliu telefonu. Direktorė sudavė ieškovui per ranką, siekdama, kad jis nefilmuotų. Pačios atsakovo direktorės teigimu, ji ranka traukė ieškovo ranką, stūmė jo ranką (2015-04-22 garso įrašas Nr. 2, nuo 41:23 min). Direktorės teigimu, ieškovas kėlė ranką į viršų, telefonas iškrito, ieškovas stūmė direktorę, M. R. stojosi nuo kėdės, ieškovas trenkė M. R., pastarasis griebė ieškovą į glėbį, jie abu nukrito ant grindų. Viso to pasekoje M. R. buvo sužalotas. Liudytoju apklaustas M. R. parodė ( 2015-04-22 posėdžio garso įrašas Nr.3, nuo 5:00 min.), kad 2014-09-18 ieškovas į darbą atėjo piktas, iškart pradėjo konfliktuoti dėl kompiuterių, dėl serverio išgabenimo, vėliau pradėjo filmuoti liudytoją, jo nuomone, norėdamas liudytoją išprovokuoti. Direktorė liepė liautis filmuoti, direktorė traukė ieškovo ranką į šoną (16:40 min.), kad pastarasis nefilmuotų, ieškovas kėlė ranką, jam iškrito telefonas, ieškovas tada puolė liudytoją su kumščiu, trenkė jam. Liudytojas norėjo apginti direktorę, liudytojas sugriebė ieškovą, siekdamas, kad tas daugiau nesmūgiuotų. Įvyko grumtynės, muštynės. Liudytojui buvo padaryta kraujosruva kaktoje. Iš 2014-09-18 specialisto išvadoje Nr. G2382/14(02) ( b.l.94-95) nurodoma, kad M. R. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje. „Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas keletas dienų ar savaičių iki teismo medicininės apžiūros“. Ieškovas pateikė ir kitą specialisto išvadą Nr. G2389/14(02) ( b.l.16-17), kurioje užfiksuota, kad ieškovui konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, pilvo srityje. „Sužalojimai padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2014-09-18“.
Iš ieškovo, atsakovo direktorės paaiškinimų, liudytojo M.R parodymų teismo posėdyje ir pasiaiškinimo, rašyto direktorei 2014-10-13 ( b.l.39), specialistų išvadų yra akivaizdu, kad atsakovo bendrovėje darbo laiku įvyko dviejų darbuotojų, t.y. ieškovo ir vadybininko M.R grumtynės, galimai abu patyrė vienokių ar kitokių sumušimų. Tačiau nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pirmas ir tyčia trenkė liudytojui M. R. į galvos sritį. Negana to, visi trys paminėti asmenys (ieškovas, direktorė, vadybininkas) vienodai nurodo, kad fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stūmė ar traukė ieškovo ranką su telefonu, dėl ko telefonas iškrito. Toks atsakovo direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio fizinius veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai išsiaiškinus padėtį ir išsprendus konfliktą, jeigu toks kilo, arba paaiškinus darbuotojui ( ieškovui) naujai nustatytas taisykles darbe. Tikėtina, kad ieškovo tikslas buvo sugriebti telefoną ar neleisti, kad jį sugriebtų M. R., o ne tyčia smogti M. R., tuo labiau, kad M. R. padarytas sužalojimas kaktoje, medicinos eksperto teigimu, yra atsiradęs anksčiau, negu ginčo incidentas. Natūralu, kad grumtynių metu tiek vienas, tiek kitas vyriškis galėjo patirti įvairių smūgių. Tačiau nebūtų pagrįsta dėl įvykusių grumtynių apkaltinti ieškovą tyčiniu kito asmens sužalojimu ir atitinkamai darbo drausmės pažeidimu. Net jeigu laikyti, kad ieškovas nepagrįstai įsivėlė į muštynes, ar net jeigu jis ir pradėjo muštynes, tai galėtų būti kvalifikuojama kaip administracinės teisės pažeidimas ar baudžiamasis nusižengimas, tačiau ne darbo drausmės pažeidimas DK 235 str. 2 d. 1 p. prasme ar tuo labiau DK 234 str. prasme. Spręstina, kad drausminė nuobauda paskirta ieškovui nepagrįstai, todėl naikintina.
Dėl grąžinimo į darbą
Ieškovas prašė grąžinti jį į ankstesnį darbą. Atsakovo atstovai su tuo nesutiko. Motyvavo, kad dar 2014-05-28 direktorės įsakymu Nr.28/05/2014-1 buvo nuspręsta reorganizuoti bendrovę panaikinant komercijos direktoriaus pareigybę ( b.l.45). Be to, motyvavo tuo, kad grąžinus ieškovą dirbti, tai galėtų turėti tragiškų pasekmių, nes nesutarimai tarp direktorės ir ieškovo yra dideli, didelis priešiškumas ir su kitais darbuotojais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse ( redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011; kt.). Teismai turi siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Nors Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vien tik darbuotojo konfliktai su administracija ir kitais darbuotojais nėra pagrindas negrąžinti darbuotojo į darbą, aplinkybės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į kitus kriterijus, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmenines darbuotojo savybes, juos susiejant su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Įvertinant, kad tarp atsakovo direktorės ir ieškovo vyksta santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo civilinė byla, taip pat įvertinant, kad ir ieškovui, ir atsakovo direktorei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis šeimyninis konfliktas ar priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai, ir pats ieškovas, sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau. Spręstina, kad ieškovas į darbą negrąžintinas.
Laikytina, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Nenustatyta duomenų, kad po atleidimo iš darbo ieškovas būtų įsidarbinęs kitoje vietoje ir gavęs darbo užmokestį. Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą – po €69,96 ( čia ir toliau nurodomos priskaitytos sumos) už kiekvieną darbo dieną pradedant nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo ( 2014-10-17) ir skaičiuojant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Už laikotarpį nuo 2014-10-17 iki 2015-05-13 tai sudaro €9794,40.
Ieškovui priteistina išeitinė išmoka- keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas sudaro €5876,64 ( b.l. 93).
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo (€1469,16, priskaityta suma) vykdytinas skubiai.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos €1500,08.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo - €7,33. Žyminis mokestis - €470,13 priteistinas iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovo UAB „Tomuvos didmena“ direktorės 2014-07-22 įsakymu Nr.22/07/2014 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą- pastabą.
Pripažinti neteisėtu ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo, UAB „Tomuvos didmena“ komercijos direktoriaus pareigų atsakovo direktorės 2014-10-16 įsakymu. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovui T. M., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Tomuvos didmena“, įm.k. 300034906, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-10-17 iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos €9794,40 (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 40 ct, priskaityta suma) ir toliau po €69,96 ( šešiasdešimt devynis eurus ir 96 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, išeitinę išmoką €5876,64 ( penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 64 ct, priskaityta suma); ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti €1500,08 ( tūkstantį penkis šimtus eurų ir 8 ct).
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (€1469,16, priskaityta suma) priteisimo ieškovui T. M., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Tomuvos didmena“, įm.k. 30004906, vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Tomuvos didmena“, įm.k. 300034906, valstybei €470,13 ( keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 13 ct) žyminio mokesčio €7,33 ( septynis eurus ir 33 ct) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Diana Labokaitė