Civilinė byla Nr. 2S-425-232/2013

Teisminio proceso Nr.:Nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 122.4; 128.17

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pareiškimą V. P. (skolininkei ir įkeisto turto savininkei) dėl priverstinio skolos išieškojimo,

                                                        n u s t a t ė :

          S. V. P. užtikrindama iki 2026-09-20 kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr.01120070028228, 2007-10-08 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Nordea Bank Finland Plc jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 12,79 kv.m. bendro ploto kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo a-26 iki a-37, bendras plotas – 114,71 kv.m., 49/1000 dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais nuo a-26 iki a-37, sudaro 5,62 kv.m., unikalus Nr., esantį P g., Vilnius.    

          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 2012 m. gegužės 14 d. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi Nr. 3268/2012 areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą –kv.m. bendro ploto kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo a-26 iki a-37, bendras plotas – 114,71 kv.m., 49/100 dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais nuo a-26 iki a-37, sudaro 5,62 kv.m, unikalus Nr., esantį P g., Vilnius, nuosavybės teise priklausantį V. P., uždraudžiant įkeisto turto savininkei juo disponuoti. Įspėjo skolininkę V. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.

        Atskiruoju skundu skolininkė, įkeisto turto savininkė V. P. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-29 nutartį ir kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis visiškai atitinka vartojimo sutarčiai būdingus požymius bei laikytina vartojimo sutartimi, todėl teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos CK 6.188 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d.  nutartis c.b. 3K-7-272/2011). Apeliantės teigimu hipotekos teisėja Kreditavimo sutarties 13.1 p. privalėjo ex officio pripažinti negaliojančia ab initio, kadangi minėta Kreditavimo sutarties nuostata prieštarauja bendram sąžiningumo principui ir esmingai pažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai t.y. kreditorius įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį net ir tuo atveju, kai negrąžinama nedidelė mokėjimo dalis. Taip pat pažymėjo, kad kreditavimo sutartis ilgalaikė, kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą nedidelėmis periodinėmis įmokomis, todėl išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio kreditavimo sutarties pažeidimo. CK 6.209 str. 3 d. netaikoma, kadangi neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Kreditavimo sutartis prieš terminą nutraukta nuo 2010-05-09, kredito gavėjai nesumokėjus 277,81 EUR sumos, ši suma neženkliai didesnė nei vienas vidutinis mėnesinis fizinio asmens gaunamas darbo užmokestis, sudaro menką sumą lyginant su reikalaujama prieš terminą grąžinti suma, todėl neįvykdytos prievolės dydis negali būti laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Mokėjimai dėl kreditavimo sutarties buvo sutrikę dėl pasunkėjusios finansinės padėties, tačiau atsiradus pajamų sutarties pažeidimai pradėti šalinti dar iki 2012-05-29 nutarties gavimo dienos, įnešant į banko depozitinę sąskaitą įmokoms pagal Kreditavimo sutartį reikalingas sumas, įsiskolinimas iki nutarties įteikimo sudaro apie 80-85 EUR, kas sudaro mažiau nei 300 Lt.

Atsakovas „Nordea Bank Finland Plc“atsiliepimu prašė skolininkės ir įkeisto turto savininkės V. P. atskirąjį skundą atmesti ir Hipotekos skyriaus prie Vilniaus m. 1-jo apylinkės teismo 2012-05-29 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bankas nutraukė Kredito sutartį CK 6.217, 6.28 str., Kreditavimo sutarties 13.1 p. pagrindu dėl sistemingų esminių mokėjimo pažeidimų ir tai sudaro pagrindą kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimo. Pažymėjo, jog skolininkė pripažino skolą bankui ir tai laikytina nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybe. Taip pat pažymėjo, jog Kredito sutartyje nustatytu grafiku mokėjimo prievolių vykdymas yra esminis skolininkės įsipareigojimas. Šio savo įsipareigojimo skolininkė kredito sutartyje nustatytu terminu nevykdė. Sutarties nevykdymas buvo ilgalaikis bei sistemingas. Kreditorius nuolatos, periodiškai informavo skolininkę apie jos nekinkamą prievolių vykdymą ir nevykdymo teisines pasekmes. Skolininkė per visą laiką nuo pirmojo pažeidimo iki sutarties nutraukimo nepadengė net dalies susidariusio įsiskolinimo. Susidariusį įsiskolinimą pradėjo grąžinti tik po to, kai bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Pažymėjo, jog Hipotekos bylose yra vertinamas tik hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų teisėtumas, bet ne aplinkybės, susijusios su tarp šalių kilusiu ginču ar skolos dengimo sąlygomis, sutarties nutraukimo pagrįstumu.

           Atskirasis skundas tenkintinas.  

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog skolininkė V. P. su kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc 2007-10-05 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/09B. Suteikto 11 585 EUR kredito grąžinimas Nordea Bank Finland Plc buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakštas Nr. 01120070028228), įkeičiant skolininkei V. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 12,79 kv.m. bendro ploto kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo a-26 iki a-37, bendras plotas – 114,71 kv.m., 49/1000 dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais nuo a-26 iki a-37, sudaro 5,62 kv.m, unikalus Nr., esantį P g., Vilniaus m. Prievolė pagal 2007-10-05 būsto kreditavimo sutartį Nr.BK 07/10/09B nebuvo vykdoma, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto arešto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-05-29 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė areštuoti kreditoriui įkeistą V. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įspėjo, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.  

Skolininkė V. P., nesutikdama su 2012-05-29 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, jog tarp šalių sudaryta Kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kadangi Sutarties 13.1 p. prieštarauja bendram sąžiningumo principui ir esmingai pažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą, Kreditavimo sutarties 13.1 p. teisėja privalėjo ex officio pripažinti negaliojančia ab initio. Kreditavimo sutartis ilgalaikė, kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą nedidelėmis periodinėmis įmokomis, išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. CK 6.209 str. 3 d. netaikoma, kadangi neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį.

Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tik skolininką pripažinus vartotoju, privaloma nesant reikalavimo teismui ex officio įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Byloje nustatyta, jog skolininkė ir kreditorius Nordea Bank finland Plc  2007-10-05 sudarė kredito sutartį Nr. BK07/10/09B. Kredito paskirtis – buto, esančio P g., Vilniuje, įsigijimas. Apeliacinio teismo nuomone, tokia kredito paskirtis leidžia daryti išvadą, jog minėta kredito sutartis priskirtina vartojimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos kredito sutarties nuostatos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, yra sąžiningos.

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc 2007-10-05 kredito sutartį Nr. BK07/10/09B  nutraukė vadovaudamasis kredito sutarties bendrosios dalies 13.1. p. Minėtame bendrosios dalies 13.1 p. nustatyta, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėjimo Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi LR įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2026-09-20, kreditas turi būti grąžintas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, konstatauotina, jog kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. įtvirtinta sutarties nutraukimą reglamentuojanti sąlyga, suteikianti bankui teisę, jei kredito gavėjas negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti prieš terminą sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.).

             Pripažinus kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 nuostatą negaliojančia, 2007-10-05 kredito sutarties Nr. BK07/10/09B  vienašalio nutraukimo teisėtumas spręstinas pagal CK 6.209 ir 6.217 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad V. P. įsiskolinimas bankui 2012-04-24 buvo viso 277,81 EUR (b. l. 20). Tuo tarpu suteikta pagal sutartį kredito suma - 11 585 EUR. Taigi skolininkės įsiskolinimas buvo ženkliai mažesnis nei visa kredito suma, sudarė tik 2,4 proc. visos kredito sumos. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc pranešime apie sutarties nutraukimą nustatė papildomą terminą iki 2012-05-09 sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat nurodė, kad nesumokėjus skolininkui iki 2012-05-09 bankui pradelstos skolos bankas vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį nuo 2012-05-09 ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės įsiskolinimas kreditoriui ženkliai mažesnis nei visa kredito suma, sudarė tik 2,4 proc. visos kredito sumos, darytina išvada, kad skolininkės neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, todėl CK 6.209 str. 3 d. negali būti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą privalėjo atmesti (CK 4.192 str. 1 d. CPK 558 str.). Be to kaip matyti iš bylos medžiagos, minėto fakto neginčija ir atsakovas, susidariusį įsiskolinimą skolininkė pradėjo gražinti po 2012-05-09.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeidė materialiosios (CK 4.192, 6.188, 6.209, 6.217 straipsniai) ir proceso (CPK 558 straipsnis) teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

  Teismas, vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

                                                     n u t a r i a :

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.

           Teisėja                                                                         Liuda Uckienė