Civilinė byla Nr. 2-340/2006
Procesinio sprendimo kategorija 102.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pirmininkas), Gintaro
Pečiulio (pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Liunetė“ atskirąjį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje
byloje Nr. 2-671-43/2005 pagal ieškovo UAB “Liunetė” ieškinį atsakovams 91-ajai
gyvenamųjų namų statybos bendrijai, R. B. , A.
G. , V. P. , P. R., V. S. ir A. K. dėl sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus interesus,
pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys - A. V. , I. K. , N. K. , AB bankas „Hansabankas“,
AB bankas „Nord/LB Lietuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Liunetė“ kreipėsi į
Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams 91-ajai gyvenamųjų namų
statybos bendrijai (toliau – GNSB), R. B. , A.
G. , V. P. , P. R., V. S. ir A. K. dėl sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus interesus,
pripažinimo negaliojančiu.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 2 d.
sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimo pripažinti
negaliojančiomis 91-osios GNSB 1999 m. sausio 20 d. sprendimo ,,Dėl gyventojų
ir ūkinių subjektų lėšomis statomų butų” dalis dėl butų Nr. 4, 6, 7, 8, 12, 13,
15, 18, 19, 20, esančių Lvovo g. 89/Linkmenų g. 1, Vilniuje, pardavimo kainų ir
šioje dalyje bylą nutraukė, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
Ieškovas
UAB ,,Liunetė“ 2005 m. gruodžio 5 d. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį
skundą. Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, jog apeliacinis skundas neatitinka
CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes jame nenurodytos bylos
aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai (apeliacinio skundo pagrindas),
2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė terminą iki 2005 m. gruodžio 19 d.
šiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Patikslintas ieškovo apeliacinis skundas Vilniaus
apygardos teisme buvo gautas 2005 m. gruodžio 22 d. Pašto paslaugas teikiančiai
UAB ,,Bijusta“ šis skundas įteiktas 2005 m. gruodžio 20 d., tai yra viena diena
praleidus teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Dėl
šios priežasties Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi
ieškovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d.
nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartis palikta
nepakeista.
2006 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas
ieškovo UAB ,,Liunetė“ prašymas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m.
gruodžio 9 d. nutartimi nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams
pašalinti ir priimti apeliacinį skundą. Ieškovas nurodė, kad apeliacinis
skundas buvo grąžintas, kadangi viena diena praleistas terminas apeliacinio
skundo trūkumams pašalinti. Terminas buvo praleistas, nes ieškovas nežinojo
apie teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus
apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį ieškovas gavo tik pradėjęs
domėtis, kodėl byla su apeliaciniu skundu nesiunčiama apeliacinės instancijos
teismui. Teismo sprendimą su aprašomąja ir motyvuojamąja dalimis ieškovas buvo
gavęs 2005 m. lapkričio 23 d., o apeliacinį skundą pašto įstaigai įteikė 2005
m. gruodžio 20 d., t .y. praėjus 27 dienoms nuo sprendimo su aprašomąja ir
motyvuojamąja dalimis gavimo.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 14 d.
nutartimi ieškovo UAB „Liunetė“ prašymą atmetė, ieškovo apeliacinio skundo dėl
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo nepriėmė, nurodė,
kad įsiteisėjus nutarčiai apeliacinis skundas grąžintinas ieškovui. Teismas
akcentavo, kad 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytu terminu ieškovas UAB
,,Liunetė” apeliacinio skundo trūkumo nepašalino, nes patikslintą apeliacinį
skundą įteikė pašto paslaugas teikiančiam asmeniui 2005 m. gruodžio 20 d., t.
y. viena diena praleidęs teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams
pašalinti.
Toliau nutartyje rašoma, kad ieškovas tik po mėnesio
nuo apeliacinio skundo išsiuntimo pasidomėjo, ar skundas persiųstas apeliacinės
instancijos teismui. Sužinojęs, kad apeliacinis skundas buvo sugrąžintas,
vietoj to, kad operatyviai pateiktų teismui prašymą atnaujinti Vilniaus
apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatytą terminą apeliacinio
skundo trūkumams pašalinti arba pateiktų prašymą atnaujinti terminą
apeliaciniam skundui paduoti, ieškovas 2006 m. sausio 24 d. padavė atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties. Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 23 d. nutartimi
šį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad susipažinimo
su byla metu (2006 m. sausio 18 arba 19 d.) ieškovo atstovas advokatas L.Vilys
savavališkai padarė byloje įrašą apie Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio
9 d. ir 2005 m. gruodžio 29 d. nutarčių jam įteikimą. Nurodytų nutarčių
nuorašai nurodytą dieną advokatui nebuvo įteikti. Teismo nuomone, šios
aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas ir jo atstovai piktnaudžiauja ir
nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Liunetė“
prašo panaikinti 2006 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės
- atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.
Nurodo, kad ieškovui nebuvo žinoma apie 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria
nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis gauta
tik pradėjus domėtis, kodėl byla su apeliaciniu skundu nesiunčiama Lietuvos
apeliaciniam teismui. Apeliantas nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismas
visą sprendimą būtų parašęs laiku, nebūtų iškilę neaiškumų dėl apeliacinio skundo
padavimo termino. Motyvuotas apeliacinis skundas paduotas pavėlavus tik vieną
dieną, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovų R.
B. , P.R., V. P. ir V. S. atstovas
prašo pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį palikti
nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad
pagal bylos duomenis yra akivaizdu, jog paties ieškovo veiksmai, neatitinkantys
rūpestingumo reikalavimų, nulėmė pavėluotą apeliacinio skundo padavimą, todėl
pagrįstai buvo atsisakyta skundą priimti. Pats ieškovas elgėsi neadekvačiai
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, o laiku nepateiktas
apeliacinis skundas buvo tiesioginė jo veiksmų (neveikimo) pasekmė. Teismas
konstatavo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, todėl
nesąžiningos proceso šalies teises pagrįstai atsisakė ginti.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje
įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje,
kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo
teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos
garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė
apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių
procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d.
įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos
Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5
,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo
ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kur nustatyta, kad šalims turi būti garantuota
teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus antrosios instancijos
teismui.
Apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję
pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK
nustatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, jog
apeliacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Kaip ir
kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka,
kuria reglamentuojami ir įstatymo nustatyti terminai procesiniams veiksmams
atlikti. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali
būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo
priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą apeliacinio skundo
padavimo terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį
terminą atnaujinti. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio
skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog
terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata
detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad
asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl
priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, paleistas terminas gali būti
atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta
CPK 78 straipsnyje, - tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje
asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios
faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti
procesinį veiksmą. Kadangi įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė
įvertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, todėl teismas tokį klausimą
turi spręsti atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo
ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Procesinio termino
atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo aiškintis termino
atnaujinimu suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas
buvo praleistas, visumą ir reikšmingumą. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi
būti tais atvejais, kai tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo
dėl paties teismo veiksmų, kuriais galėjo būti pažeistos proceso teisės normos.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas sprendimą
šioje byloje priėmė ir paskelbė 2005 m. lapkričio 2 d. (t. 7, b. l. 117-129). Sprendime
pažymėta, kad jis gali būti skundžiamas per 30 dienų. Vilniaus apygardos teisme
2005 m. gruodžio 5 d. užregistruotas ieškovo UAB ,,Liunetė“ apeliacinis skundas
(t. 7, b. l. 130-132). Pagal žymas ant pašto voko matyti, kad apeliacinis
skundas buvo siunčiamas iš ieškovą atstovavusių advokatų kontoros ir pateiktas
pašto įstaigai 2005 m. gruodžio 2 d. (t. 7, b. l. 134). Pirmosios instancijos
teismas, konstatavęs, jog paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306
straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi
nustatė terminą iki 2005 m. gruodžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti. Šią
nutartį pirmosios instancijos teismas 2005 m. gruodžio 14 d. siuntė ieškovo UAB
,,Liunetė“ apeliaciniame skunde nurodytu adresu, tačiau nutartis apeliantui
nebuvo įteikta (t. 7, b. l. 137, 149-150). Iš bylos duomenų matyti, kad
nagrinėjant civilinę bylą ieškovą UAB ,,Liunetė“ atstovavo advokatų Vilio ir
partnerių kontoros advokatai B. Vilienė ir L. Vilys. CPK 118 straipsnio 1
dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per
atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Pirmosios
instancijos teismas turėjo laikytis CPK 118 straipsnio 1 dalies taisyklės ir su
byla susijusius procesinius dokumentus, įskaitant 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį
dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo trūkumų, siųsti dalyvaujančio byloje
asmens atstovui, kuriam įstatymas numato pareigą nedelsiant apie tokius
dokumentus informuoti savo atstovaujamąjį (CPK 118 str. 2 d.). Dėl šios priežasties
negalima laikyti pagrįstais skundžiamoje 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje
išdėstytų pirmosios instancijos teismo teiginių apie tai, jog ieškovas nebuvo
nurodęs teismo procesinius dokumentus siųsti ieškovą atstovaujantiems
advokatams. Pastebėtina, kad CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės
praktinis įgyvendinimas būtų ne tik ir teisingas, ir būtų logiškas, nes ieškovo
vardu paduotas apeliacinis skundas teismui buvo siunčiamas iš ieškovą
atstovavusių advokatų kontoros. CPK 118 straipsnio 1 dalies griežtas laikymasis
leistų išvengti tokios procesinės situacijos, kuri susidarė neįteikus rašytinio
proceso tvarka priimto teismo procesinio dokumento – 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties
asmeniui, dėl kurio buvo priimtas šis teismo dokumentas ir kurio atžvilgiu buvo
išdėstyti teismo nurodymai. Byloje esančiais duomenimis negalima paneigti
atskirojo skundo argumentų, kad ieškovui nebuvo žinoma apie teismo 2005 m.
gruodžio 9 d. nutartį, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams
pašalinti, kad ši nutartis ieškovui tapo žinoma tik pradėjus domėtis, kodėl
byla su apeliaciniu skundu nesiunčiama nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
Vien spėliojimais ir prielaidomis paremti pirmosios instancijos teismo samprotavimai,
jog ieškovo patikslinto apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo išsiųsti
teismui datos patvirtina ieškovo žinojimą apie teismo nutartimi nustatytą
apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminą. Aplinkybė, kad ieškovui nebuvo
žinoma apie pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, neturi
jam sukelti neigiamų pasekmių įgyvendinant apeliacijos teisę. Šiuo konkrečiu
atveju turi būti suteikta galimybė realizuoti teisę į teisminę gynybą įstatymo
numatytu tvarka, laikantis teisės būti išklausytam principo (CPK 2, 6, 17
str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad laiku ir tinkamai
pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis į apeliaciją ieškovui sutrukdė
priežastys, nepriklausiusios nuo jo valios. Be to, atsižvelgtina į tai, kad
susidarius tokioms faktinėms aplinkybėms terminas apeliaciniam skundui paduoti
buvo praleistas labai nežymiai – vieną dieną.
Pirmosios instancijos teismo priekaištai ieškovui, kad
užuot prašęs atnaujinti apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo arba apeliacinio
skundo padavimo terminus šis apskundė teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį,
kuria buvo pripažintas nepaduotu ir sugrąžintas apeliacinis skundas, yra
teisiškai nepagrįsti. Įstatymo suteiktos teisės į apeliaciją įgyvendinimas
jokiu būdu negali būti įvertinamas kaip nesąžiningas elgesys ar
piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos
instituto paskirtį ir svarbą bei šalių procesinių teisių įgyvendinimo teisinį
mechanizmą, įvertinusi konkrečias analizuojamo klausimo aplinkybes, laikosi
nuostatos, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo apelianto nurodytas
termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis
(CPK 185 str.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 14 d.
nutartis naikintina, ieškovo UAB ,,Liunetė“ prašymas tenkintinas ir praleistas
terminas ieškovo apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas. Ieškovo UAB
,,Liunetė“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio
2 d. sprendimo su byla perduodamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 307 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio
14 d. nutartį. Atnaujinti ieškovui UAB ,,Liunetė“ terminą apeliaciniam skundui
dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo paduoti. Ieškovo
UAB ,,Liunetė“ apeliacinį skundą su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatytiems
veiksmams atlikti.
Teisėjai Artūras
Driukas
Gintaras
Pečiulis
Marytė Mitkuvienė