(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,

dalyvaujant prokurorui B. L.,

kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui A. K.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per du (mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis; 3) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą (priteistą) turtinę žalą, bausmės pradžia 2020 m. sausio 20 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. M. 2020 m. lapkričio 9 d., apie 1.00 val., įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), užrakinto kiemo teritoriją ir pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini)  priklausančius daiktus: lauko kepsninę „WEBER Bar-B-Kettle“, kurios vertė 109 eurų, ir mobilų infraraudonųjų spindulių šildytuvą „EXP-18 Ecoray“, kurio vertė 111,99 eurų, pasikėsindamas padaryti UAB (duomenys neskelbtini)bendrą 220,99 eurų dydžio turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad naktį užėjo į kiemą patikrinti, ar yra tuščios taros, kurią išmeta baro darbuotojai. Kiemo vartai buvo užrakinti, tačiau juos patraukus atsirado tarpas, pro kurį jis ir pralindo. Pamatęs daiktus, išvardintus kaltinime, nutarė juos pasisavinti, nesigilino, kokie tai daiktai. Suprato, kad elektros prietaisai. Galėjo nešdamas kokį daiktą ir sudaužyti, tačiau tai padarė netyčia, sugadinti tyčia nenorėjo. Už vartų buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Galėjo nusikaltimu padaryti tokią žalą, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje. Kaltinamasis V. M. atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 9 d., 1.02 val., paskambinęs asmuo pranešė, jog iš baro (duomenys neskelbtini) vyras vagia kėdes, lempą, kepsninę (1 t., b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. Š. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini)baro vadybininkas, taip pat yra įgaliotas atstovauti baro interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2020 m. lapkričio 19 d., apie 1.00 val., buvo įsibrauta į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), užrakinto kiemo teritoriją ir pasikėsinta pagrobti barui priklausančius daiktus: 109 eurų vertės lauko kepsninę „WEBER Bar-B-Kettle“ ir 111,99 eurų mobilų infraraudonųjų spindulių šildytuvą „EXP-18 Ecoray“. Iš viso šio įvykio metu buvo pasikėsinta pagrobti turto už 220,99 eurų. UAB (duomenys neskelbtini)nėra išsaugojęs šių daiktų įsigijimo dokumentų ir prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos jų pateikti negali. Prieš grąžinant daiktus Bendrovei, jis pagrobtus daiktus apžiūrėjo. Pastebėjo, kad yra sudaužytas infraraudonųjų spindulių šildytuvo kaitinimo elementas. Kadangi šie kaitinimo elementai nekeičiami, šildytuvas yra nepataisomai sugadintas. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini)padaryta 111,99 eurų turtinė žala, pareikštas civilinis ieškinys. Paskutinį kartą šildytuvas buvo naudojamas ir veikė. Šildytuvas buvo sugadintas šios vagystės metu, kadangi niekas kitas jo negalėjo sugadinti ir prie jo liestis, šildytuvas buvo padėtas nuošalioje vietoje (1 t., b. l. 20-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. R. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. Įmonei priklauso baras ,,Drops“, esantis Vilniuje, Vilniaus g. 37. Baro viduje įrengta saugos tarnybos UAB ,,Eurocash1“ signalizacija. Prie baro yra lauko terasa, kuri stebima vaizdo stebėjimo kamera, priklausančia UAB (duomenys neskelbtini). Terasoje signalizacijos nėra, tačiau į ją galima patekti tik iš baro vidaus arba pro rakinamus vartus iš Vilniaus gatvės pusės bei pro vidinį rakinamą kiemą iš Palangos gatvės pusės. Terasoje buvo palikti įmonei priklausantys lauko baldai, kepsninė ,,Neber“, šildytuvas ,,Kumtel“. 2020 m. lapkričio 9 d., apie 1.38 val., policijos pareigūnai jai pranešė, kad buvo įsibrauta į baro terasą ir kėsintasi apvogti. Apie 2.00 val. atvykusi į barą, pamatė, kad terasoje nebėra šildytuvo, kepsninės bei šalia kepsninės gulėjusio pradaryto maišelio anglių. Minėtus įmonei priklausančius daiktus pamatė sudėtus lauke, Palangos gatvėje, už šiukšlių konteinerių (1 t., b. l. 40-43).

2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – lauko terasos ir aplink ją esančios teritorijos, (duomenys neskelbtini) , apžiūra. Nustatyta, kad į lauko terasos teritoriją patenkama iš Vilniaus ar Palangos gatvių pusės, patekimai į teritoriją ribojami metaliniais vartais (1 t., b.l. 24-35).

2020 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, fiksuojančių baro prieigas, terasą ir kitas patalpas, apžiūra, peržiūrėti ir protokole užfiksuoti V. M. veiksmai baro terasoje (1 t., b. l. 50-55).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kopos 1 būrio vyriausiojo patrulio M. P. 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, vidiniame kieme, buvo pastebėtas V. M., kuris prisipažino pavogęs kepsninę, elektrinį šildytuvą ir minėtus daiktus paslėpęs šalia šiukšliadėžės. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (1 t., b. l. 56).

2020 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota "Body kameros" vaizdo įrašo apžiūra. Nustatyta, kad įrašas yra 0.33 trukmės, filmuotas nakties metu. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai ir V. M., jų veiksmai (1 t., b. l. 59-61).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. M. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, neabejotinai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 bei vėlesnės). Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, detaliai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Nurodė, kad vartoja narkotines medžiagas, niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Siekdamas gauti pragyvenimui pajamų, patraukdamas užrakintus kiemo vartus ir pralindęs pro atsiradusią skylę, pateko į kiemą, norėjo susirinkti tarą, kurią palieka baras. Paėmė daiktus, nesigilino, kokie tai daiktai; policijos pareigūnų buvo sulaikytas išėjęs už vartų.

V. M. kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir liudytojų N. R. bei Š. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Š. Š. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d., apie 1.00 val., buvo gautas pranešimas apie įsibrovimą į UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), užrakinto kiemo teritoriją ir pasikėsinta pagrobti barui priklausančius daiktus: lauko kepsninę ir mobilų infraraudonųjų spindulių šildytuvą. Liudytoja N. R. taip pat pavirtino, kad baro (duomenys neskelbtini) terasoje buvo palikti UAB (duomenys neskelbtini)priklausantys lauko baldai, kepsninė ,,Neber“, šildytuvas ,,Kumtel“. Liudytoja pažymėjo, kad į terasą galima patekti tik iš baro vidaus arba pro rakinamus vartus iš Vilniaus gatvės pusės bei pro vidinį rakinamą kiemą iš Palangos gatvės pusės. Gavusi informaciją apie pasikėsinimą įvykdyti vagystę ir nuvykusi į įvykio vietą pamatė, kad terasoje nebėra šildytuvo, kepsninės bei šalia kepsninės gulėjusio pradaryto maišelio anglių.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad buvo pranešta, jog 2019 m. lapkričio 9 d., 1.02 val., iš baro (duomenys neskelbtini) vyras vagia kėdes, lempą ir kepsninę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kopos 1 būrio vyriausiojo patrulio M. P. 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. gavus pranešimą apie galimai vykdomą vagystę, įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) , vidiniame kieme, buvo pastebėtas V. M., kuris prisipažino pavogęs kepsninę, elektrinį šildytuvą. 2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, apžiūra, vaizdo įrašuose užfiksuotas vyriškos lyties asmuo, dėvintis kepurę su snapeliu, megztinį su gobtuvu, juodos spalvos striukę, šviesias kelnes.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vagystę kvalifikuojantis požymis yra grobimas, padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris kažkam priklauso nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Aplinkybė, kad patalpa, į kurią įsibrauta, buvo neužrakinta, iš viso neturėjo užrakto ar pan., įtakos veikos kvalifikavimui neturi, patekimas į neužrakintą patalpą be savininko leidimo taip pat vertinamas kaip įsibrovimas.

Kaltinamasis V. M. nurodė, kad į baro terasą pateko per užrakintus vartus, kuriuos truputį pastūmus atsirado tarpas, per kurį jis perlindo ir tokiu būdu pateko į baro teritoriją. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. R. bei Š. Š. patvirtino, kad baro (duomenys neskelbtini) terasa buvo uždara, į ją be leidimo patekti nebuvo galima. Taigi šie duomenys patvirtina, kad vagystę pasikėsinta įvykdyti įsibraunat į patalpą - UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio baro (duomenys neskelbtini) rakinamą teritoriją.

Vertinant tai, kad V. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas policijos pareigūnų - V. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl V. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę bei tolesnio taikymo ir bausmių bendrinimo

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. praeityje teistas 11 kartų, naują nusikalstamą veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įsibrovęs į užrakinto kiemą teritoriją, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. V. M. nevedęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas 11 kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi įgijęs vidutinį išsilavinimą, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad V. M. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena V. M. atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, už pasikėsintą įvykdyti vagystę V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant bausmės dydį neženkliai didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies minimumą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Nutartis įsiteisėjus.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Nagrinėjamu atvejus nustatyta, kad V. M. šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri 2020 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi pakeista areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka, šiuo nuosprendžiu V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, iš dalies jas sudedant. Bendrinant bausmes vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a pp. nuostatomis numatančiomis, jog viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. 2020 m. lapkričio 9 d., 1.21 val., buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi V. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. sausio 10 d. (1 t, b. l. 63, 102-104). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstinas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

UAB (duomenys neskelbtini)byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 111,99 eurų turtinės žalos atlyginimo. 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini)pripažinta civiliniu ieškovu dėl 111,99 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16, 17). Nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini)atstovas buvo tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį. Gauta informacija, kad asmuo bylos nagrinėjime dalyvauti negali. Teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini)civilinis ieškinys gali būti išnagrinėtas bendrovės atstovui nedalyvaujant, kadangi ieškiniu prašoma priteisti suma yra motyvuota ir reali UAB (duomenys neskelbtini)pareikštas civilinis ieškinys dėl 111,99 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. M. UAB (duomenys neskelbtini)naudai priteistina 111,99 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktiniai įrodymai – vokas su daktiloskopine plokštele su rankos pėdsakais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose (1 t., b. l. 36, 37), iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kompaktinė plokštelė su saugos kamerų vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-992/2021.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš V. M. išieškoti valstybės naudai 327,60 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už V. M. advokato A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą V. M. gynėjo nepasirinko. Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs V. M. antrinę teisinę pagalbą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą Nr. (12.32) PT-6471 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokato A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 327,06 eurų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant V. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. M. netenkintinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis V. M. (V. M.) skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ir V. M. (V. M.) paskirti galutinę subendrintą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 9 d.

K. V. M. (V. M.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti UAB (duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį, iš V. M. (V. M.) UAB (duomenys neskelbtini)naudai priteisti 111,99 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 99 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, - voką su daktiloskopine plokštele su rankos pėdsakais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su saugos kamerų vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-992/2021. 

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Viktorija Šelmienė