Nr. DOK-4149

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02665-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paduotu uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „BM būstas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Tiksli forma“, ADB ,,Gjensidige“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance filialą, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, V. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. 

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl sutarčių uždarumo principo išimties taikymo, kai kaip sutarties uždarumo principo išimtis traktuojamas teisių perėmimas. Ieškovė paaiškina, kad nagrinėjamo ginčo atveju generalinis rangovas (projektuotojas) perleido ieškovei reikalavimo teisę reikšti pretenzijas subrangovams dėl atsiradusių darbų defektų, dėl ko ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovams. Pažymima, kad tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015 ir 2017 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017. Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvados taip pat prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl sutarčių uždarumo principo išimties taikymo, kai generalinis rangovas yra pasibaigęs juridinis asmuo. Nagrinėjamo ginčo atveju generalinis rangovas yra likviduojamas subjektas, dėl ko turi būti taikoma sutarties uždarumo principo išimtis – ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl sutarties uždarumo principo išimties taikymo, kuomet generalinis rangovas yra pasibaigęs, turi būti pildoma ir aiškinama taip, kad sutarties uždarumo principo išimtis turi būti taikoma ir tais atvejais, kai generalinis rangovas yra likviduojamas subjektas. 

Be to, ieškovės vertinimu, šalims neginčijant susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, teismas už jas negalėjo nuspręsti, kad tokio reikalavimo teisių perleidimo nebuvo.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nepripažįstant ieškovės UAB „BM būstas“ teisės reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovui UAB „Vilniaus rentinys“ ir formuojant reikalavimą, kad pirmiausia bankrutuojantis generalinis rangovas BUAB „Lakaja“ atlygintų ieškovei UAB „BM būstas“ darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir tik po to reikštų regresinį ieškinį subrangovui UAB „Vilniaus rentinys“, daro ieškovės UAB „BM būstas“ teisių gynimą neįmanomu.

Nurodoma ir tai, kad net jeigu tarp statybos darbus atlikusio rangovo ir statinio savininko ir nėra tiesioginės rangos sutarties, rangovo atsakomybė kyla įstatymo pagrindu. Už įstatyme numatytų pareigų nevykdymą kyla deliktinė atsakomybė ir be sutarties, tokia praktika buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020.

Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė solidarią atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas. Pažymima, kad teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, jog kiekvieno iš statybų proceso dalyvių dalinės atsakomybės dėl atskirų defektų nėra galimybės atriboti. Negalint atriboti kiekvieno iš statybų proceso dalyvių dalinės atsakomybės, kiekvienas iš statybų proceso dalyvių už atskirų defektų atsiradimą atsako solidariai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikoma solidari pastato statybos proceso dalyvių atsakomybė ir įpareigodamas ieškovę įrodinėti dalinę kiekvieno statybų proceso dalyvių atsakomybę, iš esmės ieškovę įpareigojo įrodinėti neįmanoma.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad egzistuoja UAB „Inservis“ ir UAB „Mano būstas priežiūra“ kaip pastato naudojimo techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė dėl neteisėto neveikimo, pažeidžiant pareigą elgtis pagal tokį rūpestingumo ir apdairumo standartą, kokio reikalauja teikiamos pareigos ir situacija, dėl ko šie atsakovai atsako solidariai su kitais statybų proceso dalyviais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, pagrįsti, kad dėl pažeistos materialinės ar proceso teisės normos buvo priimtas neteisėtas sprendimas (nutartis). Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl materialinės ir (ar) proceso teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, 9760 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 8 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1330.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas

        Goda Ambrasaitė–Balynienė 

        Gediminas Sagatys