Administracinė byla Nr. I-1602-406/15

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01215-2014-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovui E. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. L. 269 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2014 m. spalio 24 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras raštas „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame pareiškėjas prašo pakeisti skundo reikalavimo dydį ir priteisti iš atsakovo 238 Lt.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad Palangos miesto rinkliavų centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Palangos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi Palangos miesto savivaldybės teritorijoje teikė poilsio paslaugas su verslo liudijimu adresu Senojo Turgaus g. 11-20, Palanga. Tačiau atsakovas nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui susidariusio 238 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris atsakovo buvo paskaičiuotas Nuostatuose nustatyta tvarka. Nurodo, kad tokia rinkliava nėra sutartinio pobūdžio, vietinės rinkliavos mokėjimas – piniginė prievolė, kurios atsisakyti mokėti vienašališkai draudžiama. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi įmokas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra sumokėjęs.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo E. L. pareigos mokėti Palangos savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Palangos savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T3-83, pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 41.3. punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą moka ir kaip turtinio vieneto savininkas (naudotojas), ir kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį. 

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas E. L. nuosavybės teise  valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamąjį turtą, esantį Palangos savivaldybės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis - gyvenamoji butų, taip pat iš 2014 m. rugpjūčio 20 d. verslo liudijimo duomenų tikrinimo (b. l. 10), matyti, kad atsakovui 2013 m. sausio 3 d. išduotas verslo liudijimas Nr. WO514718-1 teikti paslaugas – Gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalį verslo liudijimas – šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. Taigi, atsakovas pagal cituotus Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pagrįstai jam buvo apskaičiuota vietinė rinkliava. 

Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 punkto priedo „Vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams“ 16 punkte nurodyta, jog asmenys, teikiantys poilsio paslaugas su verslo liudijimu – Gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, privalo mokėti 1,50 Lt vietinę rinkliavą verslo liudijimo dienai. Laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. sudarė 179 dienos, todėl atsakovas, kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu, privalėjo sumokėti 269 Lt vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. dalį įsiskolinimo sumokėjo, liko mokėti 238 Lt. Atsakovas nurodo, kad įsiskolinimą sumokėjęs pilnai. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (b. l. 28-42) patvirtina, kad atsakovas Palangos miesto rinkliavų centrui yra sumokėjęs 588 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. priteisė iš atsakovo 211 Lt vietinę rinkliavą, kurią atsakovas, kaip matyti, iš pateiktų mokėjimo nurodymų apmokėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad likusi įmokėta suma panaudota už atsakovui, kaip turtinio vieneto savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui padengti, kadangi, kaip jau buvo aukščiau minėta, pagal Nuostatų 41.3. punktą vietinės rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą moka ir kaip turtinio vieneto savininkas (naudotojas), ir kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu. Iš 2014 m. spalio 21 d. pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-1156 matyti, kad atsakovas, kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu (patalpų nuomą), nėra sumokėjęs pareiškėjui susidariusio 238 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio (b. l. 47). Pareiškėjas laiku negavęs privalomos įmokos, t.y. 238 Lt, pagrįstai pradėjo vietinės rinkliavos išsiieškojimo procedūrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja pareiškėjas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti.

Priteisti Palangos miesto rinkliavų centrui iš E. L. 68,93 Eur (238 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                              Gintaras Čekanauskas