Civilinė byla Nr. 3K-3-29-248/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 36.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015  m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas)  ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų RUAB „Trakų akmuo“ ir L. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „DNB lizingas“ patikslintą ieškinį atsakovams RUAB ,,Trakų akmuo“ ir L. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. birželio 4 d. ieškovas AB „DNB lizingas“ ir atsakovas UAB ,,Trakų akmuo“ sudarė Lizingo, o 2009 m. spalio 21 d. – Įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Įsipareigojimams pagal Lizingo sutartį ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartį užtikrinti 2009 m. spalio 21 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys su laiduotoju B. Z., kuris įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei lizingo gavėjas (UAB ,,Trakų akmuo“) netinkamai vykdys ar nevykdys savo prievolių pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Atsakovui UAB ,,Trakų akmuo“ nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. vienašališkai nutraukė Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Pagal Lizingo sutartį atsakovo UAB ,,Trakų akmuo“ skola sudaro 701 392,47 Lt (įskaitant                       178 879,15 Lt baudą), o pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį –  619 925,97 Lt.

Atsakovui UAB ,,Trakų akmuo“ 2011 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, joje patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis, išskyrus 178 879,15 Lt baudą pagal Lizingo sutartį.

Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011 m. kovo 14 d. Laiduotojas (atsakovas) B. Z. 2012 m. sausio 20 d. mirė. Laiduotojo B. Z. palikimą pagal apyrašą yra priėmusi mirusiojo sutuoktinė L. Z.

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės L. Z. priteisti                                       1 142 439,29 Lt skolos, procesines palūkanas ir solidariai iš atsakovų L. Z. bei UAB ,,Trakų akmuo“ 178 879,15 Lt baudą pagal Lizingo sutartį bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. Z. 1 142 439,29 Lt skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 17 424 Lt bylinėjimosi išlaidų, nustatydamas, kad priteistos skolos išieškojimas iš atsakovės L. Z. ribojamas paveldėtu B. Z. turtu; ieškinio reikalavimą dėl 178 879,15 Lt baudos priteisimo atmetė.

Teismas nurodė, kad laiduotojas B. Z. atsakė už UAB „Trakų akmuo“ prievolių pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Dėl to mirusio laiduotojo teisių perėmėja L. Z. už skolų pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis grąžinimą atsako lygiai taip pat kaip ir atsakovas UAB „Trakų akmuo“, tačiau iš atsakovės L. Z. priteistos skolos išieškojimo apimtis, atsižvelgiant į tai, kad turtas paveldėtas pagal apyrašą, apribojama paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad laidavimas nesibaigė dėl laiduotojo B. Z. mirties, nes įsiskolinimas susidarė ir sutartys buvo nutrauktos 2010 m. rugsėjo 6 d., o laiduotojas B. Z. mirė 2012 m. sausio 20 d.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis nutraukė, nepanaikino lizingo gavėjo pareigos vykdyti Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutarčių nutraukimo atveju turimus įvykdyti įsipareigojimus (Lizingo sutarties 10.6 punktas, Įsiskolinimo mokėjimo sutarties 3.4 punktas), už kurių įvykdymą laidavimo sutarčių pagrindu įsipareigojo atsakyti ir laiduotojas B. Z., todėl atsakovų argumentai, kad B. Z. laidavimas pagal laidavimo sutartis pasibaigė, nes ieškinys pareikštas ilgiau negu po 3 mėnesių nuo ieškovo reikalavimų apmokėti įsiskolinimą, buvo atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad CK 6.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laidavimas baigiasi, kai miršta fizinis asmuo. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši nuostata aiškinama tuo, kad laiduojama už konkretų skolininką, kurį su laiduotoju gali sieti specifiniai, asmeninio pobūdžio santykiai, todėl laiduotojo teisių perėmėjai nepaveldi laiduotojo pareigos. Tačiau jau atsiradusios laiduotojo skolos, pavyzdžiui, jeigu laiduotojui jau buvo pareikštas ieškinys iki jo mirties, yra paveldimos bendrais pagrindais (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I), 2003, p. 128).

Kadangi nagrinėjamu atveju skola pagal Laidavimo sutartis B. Z. atsirado 2010 m., ieškinys dėl atsiradusios skolos pagal Laidavimo sutartis pateiktas iki laiduotojo B. Z. mirties (ieškinys pateiktas 2011 m. kovo 14 d., laiduotojas B. Z. mirė 2012 m. sausio 20 d.), tai L. Z. paveldėjo ne laidavimo prievolę, o, priėmusi palikimą, įgijo pareigą atsakyti už palikėjo skolas, įskaitant skolą pagal ginčo laidavimo sutartis, atsiradusią iki palikėjo mirties (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo sutartyse nustatyta, kad jos galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo, Įsiskolinimo mokėjimo ir Laidavimo sutarčių sąlygos, tai iš esmės reiškia laidavimą iki bus įvykdyta prievolė. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms ir yra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje            Nr. 3K-3-92/2013). Ta aplinkybė, kad ieškovas Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis nutraukė, nepanaikino lizingo gavėjo pareigos vykdyti Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutarčių nutraukimo atveju turimas įvykdyti prievoles. Byloje neginčijama, kad šios prievolės, už kurias laidavo                    B. Z., neįvykdytos, todėl atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu nesibaigė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai RUAB „Trakų akmuo“ ir L. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 6.87 straipsnio 2 dalies ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo. CK 6.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta. Ši norma imperatyvioji ir įstatyme nenustatyta jokių išimčių, kad kreditoriaus interesai galėtų būti tenkinami iš mirusiojo laiduotojo turto. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad laiduotojo skolos, jeigu jam jau buvo pareikštas ieškinys iki jo mirties, yra paveldimos bendrais pagrindais, taip L. Z. po laidotojo B. Z. mirties faktiškai perkeldami laiduotojo statusą, nors ji laidavimo sutarčių su ieškovu nėra pasirašiusi. Laiduotojas mirė, todėl laidavimas yra pasibaigęs.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013), t. y. abiejų sutuoktiniu sutikimu. Tuo atveju, kai laidavimo sandoris sudarytas tik vienam sutuoktiniui prisiimant tokio sandorio pagrindu atsirandančias prievoles (atsakyti už skolininką, jeigu šis neįvykdys jam tenkančių prievolių), kitam sutuoktiniui neatsiranda pareigos pagal jį atsakyti ir jo turtiniai interesai dėl tokio sandorio vykdymo nepažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014).

Nagrinėjamu atveju Laidavimo sutartis sudaryta be kasatorės sutikimo, todėl mirus laiduotojui negalimas iš šių santykių kylančių teisių bei pareigų perėmimas. Ieškovas suprato, kad laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė, kuri grindžiama specifiniais pagrindinio skolininko, laiduotojo bei kreditoriaus ryšiais, todėl galėjo laidavimo sutartį sudaryti ir su B. Z. sutuoktine (kasatore), o to nepadaręs prisiėmė ir laiduotojo mirties (atitinkamai ir laidavimo pasibaigimo šiuo pagrindu) riziką.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.87 straipsnio 2 dalį po laiduotojo mirties nei procesinių, nei materialiųjų laiduotojo teisių ir pareigų perėmimas nėra galimas, byla dėl skolos iš laiduotojo priteisimo turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos, jog laidavimas laiduotojui mirus nesibaigtų. Be to, aiškinant ieškovą ir kasatorę siejančius civilinius teisinius santykius turėtų būti vadovaujamasi sutarties uždarumo ir privalomumo principais, pagal kuriuos sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms.

Ieškinio padavimas naujos prievolės nesukuria ir jos nepakeičia. Ieškovo reikalavimo pagrindas yra ta pati laidavimo sutartis, kuria laiduotojas B. Z. įsipareigojo atsakyti solidariai su RUAB „Trakų akmuo“ tuo atveju, jeigu bendrovė neįvykdys savo prievolių. L. Z. nėra ir nebuvo susijusi jokiais laidavimo teisiniais santykiais su ieškovu, todėl B. Z. mirus laidavimas pasibaigė. Teismų praktikoje pažymima, kad laidavimas, priešingai nuo kitų prievolių, skirtų pagrindinės prievolės įvykdymui užtikrinti (pvz., hipotekos), skiriasi tuo, kad jis, laiduotojui mirus, baigiasi, net jeigu nėra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Taigi, mirus laiduotojui, tokiu atveju papildoma prievolė – laidavimas – baigiasi savaime ir už laiduotoją kitas asmuo atsakyti negali, nes miręs laiduotojas teisminiame ginče nėra keičiamas kitu asmeniu (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-217-464/2009). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje konstatuoja, kad pagal CK 6.87 straipsnio 2 dalį laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta, o tokiu atveju pasibaigus laidavimo santykiams nėra galimas ir iš šių santykių kylančių teisių bei pareigų perėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-428/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1098-798/2012).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, kad reikalavimas laiduotojui vykdyti laidavimo sutartį yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, o teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti kitus asmenis atsakyti už mirusį laiduotoją natūra nėra.

Atsiliepimu ieškovas AB „DNB lizingas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

CK 6.87 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip vienareikšmiškai nustatanti, kad visais atvejais, kai laiduotojas miršta, pasibaigia visos jo prievolės kreditoriui, t. y. negali būti neatsižvelgiama į tai, ar laiduotojui iki mirties buvo atsiradusi reali ir vykdytina prievolė kreditoriui ir ar laiduotojui buvo pareikšti kreditoriaus reikalavimai.

Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, laiduotojo civilinės atsakomybės atsiradimo momentas siejamas su pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu. Nagrinėjamu atveju RUAB „Trakų akmuo“ neįvykdžius laidavimu užtikrintos prievolės, buvo pareikšti reikalavimai, kad RUAB „Trakų akmuo“ skolą sumokėtų laiduotojas            B. Z. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, yra išaiškinta, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki tol, kol laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Taigi, atsiradus pagrindams laiduotojui įvykdyti skolininko prievolę (t. y. skolininkui pačiam jos neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai) ir kreditoriaus reikalavimu laiduotojui to nepadarius, laidavimas kaip prievolės užtikrinimo priemonė transformuojasi į prievolinius civilinės atsakomybės teisinius santykius. Šių prievolinių civilinės atsakomybės teisinių santykių pabaigos CK 6.87 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja. Pagal 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, o vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi mirusio fizinio asmens turtinės prievolės yra paveldimos.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pagrindiniam skolininkui RUAB „Trakų akmuo“ neįvykdžius prievolės pagal Lizingo sutartį, taip pat jos neįvykdžius ir laiduotojui, pastarajam atsirado reali turtinė prievolė kreditoriui. Įgijęs šią turtinę prievolę laiduotojas B. Z. mirė, tačiau jo turtinės prievolės, įkaitant ir šią, kartu su turtu perėjo kasatorei, jai kreipusis dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Taigi kasatorė už B. Z. skolas atsako tik paveldėtu velionio turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad aiškinant teisės normas kaip teisės aiškinimo šaltiniu turėtų būti vadovaujamasi ir teisės doktrina, o nagrinėjamu atveju doktrinoje laikomasi pozicijos, jog po laiduotojo mirties jo prievolės kreditoriui nepasibaigia, jei iki laiduotojo mirties jau buvo atsiradusi reali jo turtinė prievolė kreditoriui.

Kadangi nagrinėjamu atveju laiduotojas realią turtinę prievolę ieškovui buvo įgijęs dar iki mirties, jo turtinė prievolė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldima bendrais pagrindais, todėl procesinis teisių perėmimas yra galimas. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laidavimo pabaigos laiduotojui mirus

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, inter alia, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010). Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Asmeninis laidavimo pobūdis (laiduotojo ir skolininko santykiai, pasitikėjimas, bendras interesas) lemia, kad laidavimas pasibaigia laiduotojui mirus (CK 6.87 straipsnio 2 dalis) ir jo prievolės pagal laidavimą įpėdiniams nepereina.   

Laidavimui taip pat būdingas akcesoriškumas, t. y. laidavimas yra papildoma, šalutinė ir nuo pagrindinės prievolės priklausanti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, kad jis yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); jeigu iš esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, tai laidavimas baigiasi, kai laidavimo sutartis nenumato ko kita (CK 6.87 straipsnio 4 dalis); pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl pagrindinės prievolės pareikšti, taip pat pasibaigia ir reikalavimui laiduotojui pareikšti nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis). Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti.

Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Tai, be kita ko, reiškia, kad jei laiduotojas miršta po to, kai jo prievolė jau yra atsiradusi, t. y. kai skolininkas pažeidžia savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgyja reikalavimo teisę laiduotojui, tokia prievolė dėl laiduotojo mirties nesibaigia ir yra paveldima bendraisiais pagrindais. Kitaip tariant, CK 6.87 straipsnio           2 dalies nuostatos toms prievolėms, kurios atsirado laiduotojui esant gyvam, netaikomos, o mirus laiduotojui, laidavimas baigiasi tik „į ateitį“, t. y. laiduotojo įpėdiniai, priėmę palikimą, neprisiima pareigos atsakyti už prievoles, kurių skolininkas nevykdys ateityje.

Kaip jau buvo minėta, laiduotojo pareiga įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę atsiranda tada, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai. Nagrinėjamoje byloje laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui buvo atsiradusi iki jo mirties ir kreditorius netgi jau buvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl laidavimas, kuris pasižymi asmeniniu pobūdžiu, jau buvo transformavęsis į civilinės atsakomybės teisinius santykius, kuriuose gali dalyvauti ne tik pats laiduotojas asmeniškai, bet ir kiti asmenys – jo įpėdiniai. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, o vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi mirusio fizinio asmens turtinės prievolės yra paveldimos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju L. Z. atsako ne kaip B. Z. sutuoktinė, bet kaip jo turto (aktyvo ir pasyvo) paveldėtoja, todėl kasacinio skundo motyvai dėl sutarties uždarumo principo bei argumentai, jog ieškovas galėjo laidavimo sutartį sudaryti ir su L. Z., atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Ieškovas AB „DNB lizingas“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 2420 Lt (700,88 Eur). Ši suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nustatytą maksimalų dydį ir bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis), mažintina iki 600 Eur ir  priteistina ieškovui iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš RUAB „Trakų akmuo“ (j. a. k. 181543528) ir L. Z. (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų AB „DNB lizingas“  (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Birutė Janavičiūtė

              Antanas Simniškis

              Donatas Šernas