Civilinė byla Nr. e2A-22-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00502-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.1.7.6; 2.1.2.4.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. Č., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Chemtagra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kustodija“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“, dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Danrava“, atstovaujama bankroto administratoriaus N. Č., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) ieškovės BUAB „Danrava“ įvykdytus bankinius pavedimus uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Chemtagra“ naudai: 2016 m. balandžio 22 d. pavedimą 7 100 Eur sumai; 2016 m. balandžio 25 d. pavedimą 10 900 Eur sumai; 2016 m. gegužės 2 d. pavedimą 3 700 Eur sumai; 2016 m. gegužės 12 d. pavedimą 1 700 Eur sumai; 2016 m. gegužės 16 d. pavedimą 2 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 16 d. pavedimą 3 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 17 d. pavedimą 3 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 26 d. pavedimą 15 000 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 12 d. pavedimą 5 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 12 d. pavedimą 5 000 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 15 d. pavedimą 10 000 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 3 d. pavedimą 4 500 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 22 d. pavedimą 3 000 Eur sumai;
1.2. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės BUAB „Danrava“ bankinius pavedimus (sandorius) bendrovei UAB „Debitum fori“: 2016 m. spalio 27 d. pavedimą 5 000 Eur sumai bei 2016 m. gruodžio 30 d. pavedimą 2 000 Eur sumai;
1.3. taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Chemtagra“ ieškovės BUAB „Danrava“ naudai 68 905 Eur;
1.4. taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Debitum fori“ 7 000 Eur;
1.5. priteisti iš atsakovių ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad mokėjimo pavedimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl ieškovės atlikti ginčo mokėjimai, anot jos, yra vienašaliai sandoriai, kuriuos galima ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta sandorių nuginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 bei 1.80 straipsnių pagrindais.
3. Ieškovės teigimu, visuma bylos faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindžia, jog esamomis aplinkybėmis BUAB „Danrava“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (viena iš actio Pauliana sąlygų), nes iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės visų kreditorių interesai, o kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje.
4. Ieškovės manymu, vykdomų ginčijamų mokėjimų metu BUAB „Danrava“ buvo nemoki ir turėdama itin didelių įsiskolinimų kreditoriams (tame tarpe UAB „Swedbank lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt.), ginčijamais mokėjimais, kurių atlikti neprivalėjo, pervedė 75 905 Eur sumą atsakovėms trečiojo asmens (UAB „Kustodija“) įsiskolinimams apmokėti, tokiu būdu pažeidė mokėjimų eiliškumą, sudarydama išskirtines sąlygas vienam kreditoriui. Nurodo, jog yra ir antroji actio Pauliana sąlyga. Be to, ieškovė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes jos ir atsakovių nesiejo nei sutartiniai, nei kitokie santykiai ar įsipareigojimai, kylantys iš imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o mokėjimai buvo atlikti už trečiąjį asmenį – UAB „Kustodija“, priešingai ieškovė privalėjo dengti savo prioritetines skolas kreditoriams, bet ne apmokėti UAB „Kustodija“ skolas (trečioji actio Pauliana sąlyga).
5. Atlikdama ginčijamus mokėjimus ieškovė ir atsakovės buvo nesąžiningos, nes ieškovė, turėdama itin didelių įsiskolinimų kreditoriams, ginčijamais mokėjimais, kurių atlikti neprivalėjo, pervedė 75 905 Eur sumą ne savo finansiniams reikalavimams dengti, tačiau trečiojo asmens įsiskolinimams apmokėti. Ieškovė žinojo savo finansinę padėtį, įskaitant įsipareigojimų dydį savo kreditoriams, ką liudija pateiktas ieškovės balansas, kreditorių sąrašas bei pelno (nuostolių) ataskaita. Ginčijami pervedimai atsakovėms pagrindžia, jog ieškovė buvo nesąžininga savo kreditorių atžvilgiu ir sumažino galimybę su jais atsiskaityti. Be to, ieškovės atlikti mokėjimai, įvertinus juos CK 1.80 straipsnio prasme, pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, t. y. CK 6.9301 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė UAB „Chemtagra“ ir BUAB „Debitum fori“ iš ieškovės atitinkamai 600 Eur ir 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Chemtagra“ turtui.
7. Teismas laikėsi nuostatos, kad jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, o kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Taigi, vertindamas formaliuoju požiūriu, teismas sprendė, jog ginčijamais sandoriais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos ir minėtais mokėjimais buvo grąžinamos einamosios skolos BUAB „Kustodija“ (nors ir per trečiąjį asmenį), kurios susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. už BUAB „Danrava“ patiektas prekes (sandoriai buvo atlygintiniai ir privalomi). Tokiu pat būdu mokėjimai buvo atliekami ir atsakovei UAB „Debitum fori“, dengiant skolą ieškovės pagrindiniam skolininkui BUAB „Kustodija“. Ginčijamų mokėjimų atlikimą padiktavo įprastos verslo sąlygos ir normalūs verslo subjektų ūkiniai komerciniai santykiai, kurie atsiskleidžia išanalizavus visų keturių įmonių – UAB „Danrava“, BUAB „Kustodija“, UAB Chemtagra“ ir BUAB „Debitum fori“, ūkinės komercinės veiklos apimtis ir tarpusavio verslo santykius (prekyba cheminiais preparatais, trūkstamų preparatų paieška, pardavimas vienas kitam, kad patenkinti savo turimų nuolatinių klientų užsakymus ir pan.).
8. Atsižvelgus į BUAB „Kustodija“ finansinį reikalavimą ir kitų kreditorių reikalavimus, taip pat vykdytus nuolatinius atsiskaitymus su visa eile kreditorių (tame tarpe ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), bankams bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)), teismui nekilo abejonių, kad ieškovės nurodyti sąžiningumo ir teisingumo principai nebuvo pažeisti, nes su kreditoriais buvo atsiskaitoma nuolat ir proporcingai turimoms prievolėms. Iš to teismas darė ir kitą išvadą, jog BUAB „Danrava“ nurodytais laikotarpiais, t. y. 2015–2017 metais atliko mokėjimus, gavo įplaukas, turėjo (patyrė) nuostolių, taigi vykdė ūkinę komercinę veiklą ir buvo moki.
9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad jokių areštų BUAB „Danrava“ atžvilgiu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikyta; vykdomųjų dokumentų, kuriais būtų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius byloje nėra pateikta; atliktų mokėjimų laikotarpiu jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo nebuvo reiškiama. Dėl to padarė išvadą, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atsiskaitymų eiliškumas nebuvo pažeistas. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016 m. VMI mokestinių skolų neturėjo (fiksuota 24 072 Eur mokesčio permoka), mokestinės skolos aptariamu laikotarpiu nebuvo fiksuotos ir priimant 2017 m. birželio 9 d. mokestinio tyrimo ataskaitą (skola biudžetui atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo), taigi, sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliškumą.
10. Teismas vertino, kad ieškovės nemokumo momentas yra vėlesnis nei nurodo ieškovė ir, bet kuriuo atveju, nemokumo būsena atsirado po ginčijamų mokėjimų atlikimo. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai vykdant prisiimtus ginčijamus įsipareigojimus buvo apsunkintas atsiskaitymas su kitais kreditoriais, nors šias aplinkybes ieškovė privalėjo įrodyti, grįsdama savo reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, ieškinio reikalavimų nepagrindė įrodymais ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Danrava“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai, ieškovė turėjo įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams: 1) kreditorėms VMI ir Sodrai (Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI 2018 m. liepos 18 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 16 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo); 2) darbuotojams (ieškovės pateikta informacija apie BUAB „Danrava“ įsiskolinimus darbuotojams 2014–2017 m., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-573-357/2018 dėl ieškovės kreditorių (tame tarpe ir darbuotojų, kuriems per visus 2016 m. buvo mokamas ne visas darbo užmokestis) patvirtinimo. 2016 m. rugsėjo mėn. įmonė buvo skolinga 1 956 Eur darbuotojui A. R. ir 1 441,80 Eur R. R., todėl įmonės prioritetas turėjo būti pilnai atsiskaityti su darbuotojais; 3) kreditoriui Generica Europa Limited. (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-573-357/2018), kurio sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 2016 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovė jų neapmokėjo ir įsipareigojimų nevykdė; 4) kreditoriui R. D., su kuriuo BUAB „Danrava“ 2013 m. vasario 4 d. sudarė 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) paskolos sutartį, apmokėjimo terminas – 2015 m. spalio 12 d. (paskola grąžinta nebuvo); 5) kreditoriui R. B., su kuriuo BUAB „Danrava“ 2013 m. vasario 8 d. sudarė 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) paskolos sutartį, apmokėjimo terminas – 2015 m. spalio 12 d. (paskola grąžinta nebuvo). Šių asmenų reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmiau. Teismui pritrūkus duomenų dėl ieškovės mokesčių mokėjimo atitinkamais laikotarpiais, jis galėjo įpareigoti VMI ir Sodrą pateikti atitinkamus duomenis, tačiau to nepadarė ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
11.2. Ginčijami ne tik mokėjimai, atlikti atsakovėms, bet Šiaulių apygardos bei apylinkės teismuose yra užvestos civilinės bylos prieš AB „Alvito Žemdirbys“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Fleet union“ ir kt. pagal ieškovės ieškinius dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepatikrino.
11.3. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į visas byloje esančias aplinkybes, be to, nevertino ieškovės pateiktų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
11.4. Antroji actio Pauliana sąlyga (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises) nereikalauja konstatuoti įmonės nemokumo – turi būti įrodyta, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. BUAB „Danrava“ neturi realaus turto, iš kurio galėtų būti padengtos kreditorių skolos, kadangi turimas BUAB „Danrava“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas UAB „Swedbank lizingas“, o turimos prekės – nerealizuotinos, nes yra pasibaigusio galiojimo (bevertės). Ieškovė įrodė visas actio Pauliana sąlygas mokėjimams pripažinti negaliojančiais.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Debitum fori“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Teismo argumentai, jog mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams ir nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliškumą, yra motyvuoti ir pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atlikus mokestinį patikrinimą ir papildomai paskaičiavus mokėtinus mokesčius, prievolės atsiradimo data laikytina mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo data (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-775-302/2016). Tokiu būdu prievolė VMI kilo tik 2018 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities VMI surašius mokestinio patikrinimo aktą, t. y. daugiau nei po vienerių metų, kai buvo atlikti ginčo mokėjimai.
12.2. Ieškovė turėjo visas galimybes teikti jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtino, kad 2016 m. ieškovė neturėjo jokių prievolių pagal mokėjimų dokumentus, o netgi priešingai – po patikrinimo buvo nustatyta, kad yra permoka, teismas neturėjo jokio pagrindo papildomai savarankiškai rinkti įrodymus.
12.3. Apeliantė, teigdama, kad ieškovė pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, klaidingai aiškina CK 6.9301 straipsnio normą, įtvirtinančią atsiskaitymą su darbuotojais, nes antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pagrįstai konstatavo, kad ne tik nenustatyta, kad tokie vykdomieji dokumentai būtų išduoti, bet netgi nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš darbuotojų būtų iniciavęs darbo ginčą, kreipęsis į darbo ginčų komisiją ar teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo.
12.4. Ieškovė neįrodinėjo, kad įstatyme nustatyta atsiskaitymų tvarka buvo pažeista, nes nebuvo atsiskaityta su darbuotojais, t. y. ši aplinkybė nebuvo ieškinio pagrindu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsniu, laikytinas nauju reikalavimu ir negali būti keliamas apeliaciniame skunde. Be to, kreditorių sąrašuose nurodoma, kad įsiskolinimas darbuotojams buvo „deponuotas“, kas reiškia, kad mokėjimai darbuotojams buvo atidėti jų pačių sutikimu, ką patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, todėl tai nelaikytina pradelstais mokėjimais. Kita vertus, patys darbuotojai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamo atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo.
12.5. Mokėjimų eiliškumo tvarka nebuvo pažeista, nes būtent BUAB „Kustodija“ turėjo pirmumo teisę į skolos padengimą, lyginant su tik vėliau atsiradusiomis prievolėmis Generica Europe Ltd. Pastarosios skolos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2016 m. gruodžio 21 d., todėl nebuvo suėjęs ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tuo tarpu skolos R. D. ir R. B., į kurią reikalavimo teisę perėmė UAB „Žvalguva“, terminas suėjo tik 2017 m. lapkričio 20 d. Be to, bankroto administratorius nepatikrino šio reikalavimo pagrįstumo ir realumo – iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad pagal paskolos sutartis ieškovė R. D. ir R. B. kiekvienam išmokėjo po 477 581 Eur, t. y. beveik tokią pačią sumą, kokia buvo paskolinta.
12.6. Ieškovė turėjo itin didelę prievolę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs. Toliau pirko prekes iš BUAB „Kustodija“, kas patvirtina, kad įmonė vykdė komercinę veiklą, gaudavo pajamas, atsiskaitydavo su kreditoriais (ne tik su atsakovėmis ar BUAB „Kustodija“, nuo 2015 m. nuolat vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams). BUAB „Danrava“ nuo 2015 m. spalio 12 d. kreditoriams sumokėjo 1 365 188,88 Eur sumą. Be to, yra pateikta sąskaitų aktyvumo ataskaita, iš kurios taip pat matyti, kad ieškovė 2016 m. nuolat atsiskaitinėjo su įvairiais kreditoriais. Apeliantė nurodė, kad ginčijo ir kitų kreditorių skolas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Debitum fori“ atstovei uždavus klausimą, ar yra dar ginčijami kiti mokėjimai, taip pat paprašius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, ieškovė ginčijamų sandorių nenurodė ir įrodymų apie teisminius ginčus nepateikė.
12.7. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo 1 394 568,11 Eur skolą BUAB „Kustodija“, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tariamai nebuvo pagrindo atlikti ginčijamų mokėjimų, padengiant BUAB „Kustodija“ skolą, yra nepagrįstas. Ieškovės ginčijami mokėjimai buvo tik įprastinės įmonės veiklos vykdymas, eilinis atsiskaitymas su kreditoriais, siekiant tęsti komercinę veiklą, neturint jokio tikslo bankrutuoti ar neatsiskaityti su kitais kreditoriais.
12.8. CK 6.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Verslo praktikoje įprasta, kad už skolininką prievolę įvykdo pastarojo skolininkas, tokiu būdu siekiant išvengti papildomų išlaidų finansinėms įstaigoms už mokėjimo nurodymo vykdymą, o taip pat sutaupoma laiko, nes kreditorius greičiau gauna pinigus.
12.9. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovės, gaudamos mokėjimus, buvo nesąžiningos, o tai yra privaloma sąlyga pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovė ir atsakovės nėra tarpusavyje susiję asmenys, todėl ir šiuo atžvilgiu nėra pagrindo preziumuoti jų nesąžiningumo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Chemtagra“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime palaiko atsakovės UAB „Debitum fori“ poziciją ir jį iš esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais atsikirtimais, kuriuos nurodė UAB „Debitum fori“ savo atsiliepime. Papildomai nurodo:
13.1. Nors apeliantės teigimu BUAB „Danrava“ buvo neatsiskaičiusi su darbuotojais, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, šios sumos nebuvo ginčo objektas, dėl jų nebuvo ginčų teisme, nebuvo pareikšti reikalavimai pačiai bendrovei. Iš apeliantės pateikto ir Šiaulių apygardos teismo patvirtinto pirminio kreditorių sąrašo bankroto byloje matyti, kad darbuotojų kreditorių sąrašuose taip pat nėra. Liudytojas A. R. patvirtino, kad šie darbuotojai nebuvo pareiškę reikalavimų dėl atsiskaitymo bendrovei 2016 m.
13.2. Pagal UAB „Danrava“ suminių skolų ataskaitą, sudarytą 2017 m. lapkričio 10 d. iškėlus bankroto bylą, ir pateiktą apeliantės kartu su ieškiniu, skolų Sodrai ir VMI nebuvo.
13.3. Generica Europa Ltd., R. D., R. B. nėra kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmesne eile, nes vadovaujantis CK 6.9301 straipsniu, minėti kreditoriai yra penktos eilės kreditoriai, t. y. tokios pat eilės kreditoriai kaip ir BUAB „Kustodija“. Kadangi ginčijamų mokėjimų pervedimo metu BUAB „Danrava“ nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl spręsti kurių kreditorių reikalavimus tenkins pirmiau, yra ieškovės pasirinkimo teisė.
13.4. Dėl apeliantės minimų ginčų su UAB „Alvito žemdirbys“, AB „Citadele“, UAB „Fleet unijon“ ir kt. nurodė, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko viešais duomenimis, didžioji dalis šių bylų jau yra išnagrinėtos ne tik pirmoje instancijoje, tačiau ir apeliacine tvarka, įsiteisėjusiomis nutartimis apeliantės reikalavimus atmetant kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Danrava“ bankiniais pavedimais UAB „Chemtagra“ pervedė 68 905 Eur sumą: 2016 m. balandžio 22 d. – 7 100 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 10 900 Eur, 2016 m. gegužės 2 d. – 3 700 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. – 1 700 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. 2 000 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 26 d. – 15 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 5 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 5 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 15 d. – 10 000 Eur, 2016 m. lapkričio 3 d. – 4 500 Eur, 2016 m. gruodžio 22 d. – 3 000 Eur. BUAB „Danrava“ atitinkamai bankiniais pavedimais UAB „Debitum fori“ pervedė 7 000 Eur: 2016 m. spalio 27 d. – 5 000 Eur bei 2016 m. gruodžio 30 d. – 2 000 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-989-357/2017 BUAB „Danrava“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi BUAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla.
16. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija ieškovės atliktus mokėjimus atsakovėms dviem teisiniais pagrindais: actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytus pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį.
Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo
17. Nagrinėjamu atveju apeliantės bankroto administratorius įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., ieškovės atliktų mokėjimų atsakovėms metu, buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka, nes ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais (VMI, VSDFV, darbuotojais, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B.) suteikė pirmenybę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, atsiskaitydama su jos kreditorėmis UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu, atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovėms, pažeidė mokėjimų eiliškumą, turėjo ginčijamų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar darbuotojams, todėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo nenustatė.
19. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tokių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, pažymi, kad kasacinis teismas naujausioje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019) išaiškino, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Kasacinis teismas nurodė, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.
20. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę – CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.
21. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą, konstatuoja, kad iš esmės panašioje byloje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir šioje byloje, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jais vadovautis.
22. Atsižvelgusi į kasacinio teismo naujausią išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės pagrįstai pirmosios instancijos teisme buvo nepatenkintas reikalavimas dėl bankinių pavedimų, atliktų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.9301 straipsnį (CK 1.80 straipsnis), nes, kaip minėta, BUAB „Danrava“ bankroto administratorius, neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo
23. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl antrosios ir trečiosios actio Pauliana taikymo sąlygų, teigdama, kad ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių (VMI, VSDFV, darbuotojai, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B.), tačiau ginčijamais mokėjimais už trečiąjį asmenį BUAB „Kustodija“ atsiskaitė su jos kreditorėmis UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“, pervesdama viso 75 905 Eur, o ne atsiskaitė su savo kreditoriais. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovės UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ net nebuvo ieškovės kreditorės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl šių apeliantės argumentų.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos
25. Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio dalyje yra išdėstytas pavyzdinis sąrašas atvejų, kuriems esant turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vadovaujantis šia nuostata, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
27. Taigi, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
28. Teiginį, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė aplinkybe, jog BUAB „Danrava“, turint įsiskolinimų VMI, VSDFV, darbuotojams, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B., suteikė pirmenybę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, pervesdama jos kreditorėms UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ 75 905 Eur sumą, kuri galėjo būti skirta ieškovės kreditorių reikalavimams tenkinti, t. y. kreditorių teisių pažeidimą iš esmės įrodinėjo atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymu.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše nurodoma, jog mokėtina suma VSDFV yra 473,17 Eur, kas atitinka vieno einamojo mėnesio įmoką; VMI kreditorių sąraše nėra. Ieškovės suminių skolų ataskaitos 2017 m. liepos 31 d. duomenimis skolų VMI ir VSDFV nėra. Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių sąrašo matyti, kad įsiskolinimas VSDFV ir GPM nurodomas 3 560,53 Eur. VMI 2018 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. raštuose nurodė, kad BUAB „Danrava“ atžvilgiu, 2016 m. laikotarpiu buvo fiksuotas mokesčių skirtumas, t. y. 24 072 Eur mokesčio skirtumas (permoka) bei, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytos jokios priverstinio išieškojimo procedūros, nebuvo atlikta jokių kontrolės veiksmų. VMI 2017 m. birželio 9 d. ataskaitoje, atlikusi mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., konstatavo, kad už nurodytą laikotarpį BUAB „Danrava“ turi 12 383,56 PVM permoką. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad 2016 m. BUAB „Danrava“ nei VMI, nei VSDFV nebuvo skolinga. Priešingai, ieškovė VMI buvo sumokėjusi daugiau, fiksuota permoka, kuri buvo įskaitoma vėlesniais laikotarpiais sumokant kitus mokesčius.
30. Nors iš byloje esančio 2018 m. sausio 22 d. VMI sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. FR0682-28 turinio matyti, jog ieškovė 2008 m., 2009 m. 2011 m., 2012 m. bei 2013 m. turėjo mokestinių prievolių VMI ir VSDFV, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.) ieškovė pagrįstai manė, jog ji neturi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetams, nes aptariamas aktas buvo surašytas jau po bankroto bylos iškėlimo, atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą. Papildomai pažymėtina, kad pačiame Akte nurodyta, jog T. R. ir A. R. pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/50 savo vardu į biudžetą sumokėjo už BUAB „Danrava“ 7 569,34 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš BUAB „Danrava“ bankroto bylos duomenų taip pat matyti, kad 2014 m. liepos 17 d. T. R. sumokėjo 4 120 Eur (14 227,91 Lt) į VMI sąskaitą. Byloje esantis BUAB „Danrava“ AB SEB banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu mokėjo mokesčius VSDFV (2016 m. rugsėjo 14 d. į valstybės biudžetą pervedė 7 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 4 710 Eur, 2016 m. gruodžio 6 d. – 300 Eur, 2016 m. gruodžio 9 d. – 2 000 Eur, 2016 m. gruodžio 12 d. – 4 000 Eur, 6 775 Eur, 367 Eur, 2016 m. gruodžio 23 d. – 2 000 Eur, 1 500 Eur, 2016 m. gruodžio 27 d. – 2 000 Eur, 2016 m. gruodžio 29 d. – 1 500 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d. – 3 000 Eur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2018 m. sausio 22 d. Akte konstatuota, kad ieškovė 2008 m., 2009 m. 2011 m., 2012 m. bei 2013 m. turėjo mokestinių prievolių VMI ir VSDFV, tačiau iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog ji neturi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetams, be to, įsiskolinimai VMI ir VSDFV buvo dengiami.
31. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra galimybių nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimus ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė turėjo VMI ir VSDFV biudžetams, ieškovė tokių aplinkybių neįrodė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl kreditorių teisių pažeidimo. Nors apeliantė teigė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir įpareigoti VMI ar VSDFV pateikti tokius duomenis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad bankroto bylos (ar susijusios bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojantys / bankrutavę juridiniai asmenys) turi viešąjį interesą, tokiose bylose taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis); teismo aktyvumo tokiame procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti savo pareikštus reikalavimus, kurią apeliantė nepagrįstai siekia perkelti teismu.
32. Apeliantės teigimu, ieškovė taip pat turėjo įsiskolinimų darbuotojams, o būtent 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo skolinga 1 956 Eur darbo užmokesčio A. R. ir 1 441,80 Eur R. R.. Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomųjų dokumentų, kuriais būtų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius, byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nors vienas BUAB „Danrava“ darbuotojas būtų pareiškęs reikalavimą sumokėti jiems darbo užmokestį. Antra, pats ieškovės buvęs vadovas A. R., kuriam ieškovė buvo skolinga 1 956 Eur darbo užmokesčio, patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo reiškiama. Trečia, 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad 18 254,37 Eur mokėtinas darbo užmokestis yra deponuotas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta jog būtų suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių, atitinkamai sumažinant galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.
33. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė taip pat grindžia tuo, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėn. turėjo pradelstą įsiskolinimą Generica Europa Limited. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovė kreipėsi į kreditorių Generica Europa Limited., prašydama išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, t. y. 30 000 Eur sumokant 2016 m. lapkričio 28 d., 30 000 Eur – 2016 m. gruodžio 7 d., 30 000 Eur – 2016 m. gruodžio 14 d. ir 17 749,75 Eur – 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Generica Europa Limited. 2017 m. kovo 17 d. civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama ieškovei iškelti bankroto bylą. Savo ieškininiame pareiškime kreditorius nurodė, kad ieškovė iki 2016 m. gruodžio 21 d. savo įsipareigojimų skolą padengti pilnai neįvykdė, todėl atsakovės pagrįstai nurodo, jog skolos Generica Europa Limited. įvykdymo terminai iki 2016 m. gruodžio 21 d. nebuvo suėję. Be to, iš klientų apyvartos apskaitos žiniaraščio matyti, kad BUAB „Danrava“ 2016 m. sausio 1 d. turėjo 1 394 568,11 Eur įsiskolinimą BUAB „Kustodija“, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, atlikdama ginčijamus mokėjimus atsakovėms, kito kreditoriaus teisių nepažeidė, nes būtent BUAB „Kustodija“ turėjo pirmumo teisę į skolos padengimą, o ne Generica Europa Limited.
34. Apeliantė nurodo, kad ginčijamų sandorių atlikimo metu ieškovė taip pat turėjo prievolę kreditoriams R. D. ir R. B. atitinkamai pagal 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. vasario 8 d. paskolos sutartis, kurių apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. spalio 12 d. Bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovę, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė R. D. ir R. B. vienašališkus rašytinius patvirtinimus, kuriuose jie nurodė, kad su ieškove buvo sudarę paskolos sutartis, paskolų suma – po 2 000 000 Lt, paskolų grąžinimo data – 2015 m. spalio 12 d.; 2016 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis UAB „Žvalguva“ perleido reikalavimo teises į ieškovės įsiskolinimą. Iš byloje esančio UAB „Žvalguva“ ir BUAB „Danrava“ 2017 m. balandžio 28 d. Susitarimo 7 prie 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 20130208 matyti, kad šalys susitarė pakeisti Paskolos sutarties 2.1 punktą, pratęsiant paskolos ir palūkanų mokėjimo terminą iki 2017 m. lapkričio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia bankroto administratoriaus argumentus, kad ieškovė su kreditorių R. D. ir R. B. teisių perėmėja UAB „Žvalguva“ kalendorinio eiliškumo tvarka privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su trečiojo asmens kreditorėmis (atsakovėmis). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratoriui neįrodžius, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su trečiuoju asmeniu, kurio kreditorėms atlikti ginčijami mokėjimai, arba, kad egzistavo tos pačios eilės kreditoriai, turintys ankstesnius nei trečiasis asmuo reikalavimus ieškovei, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su kreditorių teisių pažeidimu.
35. Spręstina, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė antrosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimo.
Dėl sandorio privalomumo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos
36. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).
37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijimais mokėjimais ieškovė grąžino skolą BUAB „Kustodija“, ir teigia, jog ieškovė neprivalėjo atsakovėms atlikti mokėjimų, nes UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ nebuvo ieškovės kreditorės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais, nes byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovių poziciją, jog ieškovės atlikti mokėjimai atsakovėms buvo dalinis prievolės padengimas trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“. Iš 2017 m. kovo 31 d. Kreditorių sąrašo matyti, kad ieškovės įsiskolinimas BUAB „Kustodija“ sudarė 1 232 175,82 Eur. BUAB „Kustodija“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. apyvartos pagal valiutas ir dokumentus su BUAB „Danrava“ ataskaita, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Pardavimų operacijų BUAB „Danrava“ ataskaita ir Sumine apyvartos ataskaita nustatyta, kad ginčijamų mokėjimų atsakovėms suma buvo sumažinta ieškovės skola BUAB „Kustodija“. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo BUAB „Kustodija“, nurodydama, kad reiškiant finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje ginčijamų pavedimų suma nebuvo įtraukta. Be to, pačiuose ginčijamuose mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „mokėjimas už UAB „Kustodija“, „dalinis mokėjimas už UAB „Kustodija“ ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariami mokėjimai atsakovėms buvo būtini, privalomi ir galimi, nes ieškovė turėdama įsiskolinimą BUAB „Kustodija“, mokėjimais per atsakoves dengė savo įsiskolinimą trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčijamus mokėjimus lėmė įprastos verslo sąlygos ir normalūs verslo subjektų ūkiniai komerciniai verslo santykiai, t. y. visų keturių įmonių veikla buvo susijusi su prekyba cheminiais preparatais, jų paieška, pardavimu viena kitai.
38. Taigi, spręstina, kad apeliantė neįrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiosios actio Pauliana taikymo sąlygos – sandorio neprivalomumo.
39. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, todėl ieškovei nagrinėjamu atveju neįrodžius nurodytų actio Pauliana sąlygų (dėl kreditorių teisių pažeidimo ir sandorio neprivalomumo), ieškinys šioje dalyje pagrįstai netenkintas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
42. Atsakovės prašė jų naudai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimų į apeliacinį skundą rengimą) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. atsakovė UAB „Debitum fori“ prašė priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB „Chemtagra“ – 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos atsakovių patirtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovės BUAB „Danrava“ administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chemtagra“ 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė