Civilinė byla Nr.3K-3-279/2007 Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.5; 40.3;
63.1; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.B. Ž. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
J.B. Ž. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J.B. Ž. nurodė, kad 2001 m.
lapkričio 4 d. paskolino atsakovui V. A. 7500 JAV dolerių. Paskolos
suteikimo metu lito ir JAV dolerio kursas buvo 4 litai už 1 JAV dolerį.
Paskolos sutartis yra įforminta 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos rašteliu, ir
tai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje keliamus paskolos sutarties
rašytinės formos reikalavimus. Skolos grąžinimo terminas raštelyje nebuvo
nustatytas. Ji (ieškovė) ne kartą žodžiu prašė atsakovo grąžinti skolą, tačiau
jis skolos negrąžina. Sutartyje susitarta, kad atsakovas mokės 4 proc.
mėnesinių palūkanų. Palūkanų atsakovas yra skolingas už 49 mėnesius (t. y.
už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 4 d. iki 2005 m. gruodžio 4 d.), ir
tai sudaro 58 800 Lt sumą, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.210
straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
kriterijus, teisingausia būtų prašyti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, o tai
sudaro 6000 Lt sumą. Viso atsakovas yra skolingas 36 000 Lt. Be
to, kadangi atsakovas vengia grąžinti paskolą, tai iš jo priteistinos ir 5
proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio
2 dalį. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 30 000 Lt
skolos, 6000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m.
birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo
30 000 Lt skolos, 6000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines
palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolą turėjo būti grąžinta (2006 m. kovo 6
d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2001 m.
lapkričio 4 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 7500 JAV dolerių ir
įsipareigojo mokėti 4 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Atsakovas,
tvirtindamas, kad skolą grąžino, pateikė 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavimą,
kuriame ieškovė nurodė, jog 2002 m. gegužės 7 d. gavo iš Adlių
50 000 Lt, o 2002 m. gegužės 20 d. – 4000 JAV dolerių, viso –
66 000 Lt. Ieškovės teigimu, šį pakvitavimą ji surašė atgavusi
16 500 JAV dolerių (66 000 Lt) skolą pagal 2002 m. vasario
6 d. sutartį, kurią ji ir jos sūnus E. Ž. sudarė su atsakovu ir jo
sutuoktine A. A. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, šalių
turimą išsilavinimą, atsakovo patirtį prekybos ir komercijos srityje, taip pat
tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelis buvo pas ieškovę, kad 2002 m.
gegužės 20 d. pakvitavime nurodyta suma neatitinka 2001 m. lapkričio 4 d.
raštelyje nurodytos sumos ir visiškai atitinka 2002 m. vasario 6 d. sutarties
sumą, teismas sprendė, kad 2002 m. vasario 6 d. atsakovo ir jo sutuoktinės
surašytas bei pasirašytas raštelis, kuriame jie nurodo, kad skolinasi iš
ieškovės ir jos sūnaus 16 500 JAV dolerių su 6 proc. mėn.
palūkanomis, yra atskira sutuoktinių A. sudaryta paskolos sutartis, o skolos
pagal 2001 m. lapkričio 4 d. sutartį atsakovas ieškovei negrąžino, todėl jos
reikalavimai dėl 30 000 Lt skolos ir 6000 Lt palūkanų priteisimo
tenkintini. Atsižvelgęs į tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d. raštelyje paskolos
grąžinimo termino šalys nenustatė, o įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavo iš
atsakovo grąžinti jai skolą, ieškovė nepateikė, teismas laikė, kad nagrinėjamu
atveju atsakovo pareiga grąžinti paskolą atsirado dokumentų gavimo teisme dieną
ir tęsėsi vieną mėnesį, t. y. iki 2006 m. kovo 6 d. (CK 6.673 straipsnio
2 dalis). Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė ir skolos negrąžino, tai jis
privalo mokėti ieškovei įstatyme nustatyto dydžio (5 proc.) metines palūkanas
už priteistą sumą nuo 2006 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės
teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Nesutikdama
su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelio
buvimo atskira sutuoktinių A. sudaryta paskolos sutartimi, teisėjų kolegija
pažymėjo, kad pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama
sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Pinigų perdavimo faktas 2002 m. vasario
6 d. paskolos raštelyje nėra užfiksuotas. Bylos šalių paaiškinimai
(atsakovo – kad jį su ieškove siejo ilgalaikiai paskoliniai santykiai, kad jis
kiekvieną mėnesį mokėjo palūkanas, kad sumos keitėsi ir jis perrašinėjo
raštelius; ieškovės – kad atsakovas gaudavo iš jos įvairaus dydžio paskolas,
kad daugiau tokių paskolos sutarčių, kaip 2001 m. lapkričio 4 d. sutartis,
nėra, kad yra tik iš bendros paskolos skola ir skola pagal 2001 m. lapkričio 4
d. sutartį), A. A. 2004 m. sausio 22 d. policijos komisariatui pateiktas
pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad apie sutuoktinio skolas ieškovei iki
2001 m. pabaigos ji nieko nežinojusi, taip pat įrodymų apie
16 500 JAV dolerių perdavimą atsakovui ir jo sutuoktinei 2002 m.
vasario 6 d. nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimai patvirtina, jog
2002 m. vasario 6 d. rašteliu buvo apibendrinti atsakovo turėti įsiskolinimai
ieškovei (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Abejonę dėl 2001 m.
lapkričio 4 d. raštelyje nurodytos 7500 JAV dolerių sumos įtraukimo į
galutinę paskolos sumą, užfiksuotą 2002 m. vasario 6 d. raštelyje, kolegijos nuomone,
pašalina byloje esantis rašytinis įrodymas – ieškovės iniciatyva prieš
atsakovui išvykstant į užsienį sudaryta investicinio gyvybės ir kritinių ligų
draudimo sutartis, įsigaliojusi 2002 m. kovo 13 d., iš kurios matyti, kad
mirus apdraustajam (atsakovui), draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka
turi būti išmokėta ieškovei. Sutartyje nurodyta draudimo suma atitinka skolos
dydį, nurodytą 2002 m. vasario 6 d. raštelyje ir 2002 m. gegužės 20 d.
pakvitavime. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad
ieškovė, turėdama ilgalaikę kreditavimo patirtį, savo interesus apdraudė visa
paskolos suma, ir laikė, jog priešinga išvada nebūtų logiška (CPK 185
straipsnis), bei tuo pagrindu atmetė ieškovės tvirtinimą, kad į gyvybės
draudimo sumą ginčo skolos sumos ji neįtraukė. Vertindama 2002 m. vasario 6 d.
paskolos raštelį ir juo sukeliamas teisines pasekmes, teisėjų kolegija taip pat
atsižvelgė į tai, kad apeliacinio proceso metu ieškovė, teigdama, jog, apart
ginčo paskolos, atsakovas dar yra jai skolingas ir pats žino kiek, faktiškai
neatsakė į atsakovo atstovo klausimą dėl atsakovo skolų dydžio šiuo metu, bei
laikė, kad, ieškovei pripažinus, jog atsakovo įsipareigojimas grąžinti įvairias
skolas buvo įformintas vienu 2002 m. vasario 6 d. rašteliu, vėlesnis dalies
minėtų skolų grąžinimo reikalavimas ir nesugebėjimas įvardinti tikslaus skolos
dydžio prieštarauja gerai moralei bei neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalies
nuostatų. Įvertinusi, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog
yra didesnė tikimybė, kad egzistuoja viena atsakovo skolos apimtį nustatanti
2002 m. vasario 6 d. sutartis, teisėjų kolegija pripažino šį faktą nustatytu, o
pirmosios instancijos teismą – minėtu įrodymų vertinimo principu vadovavusis
netinkamai ir nesilaikius CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Konstatavusi,
kad skolą ieškovei atsakovas yra grąžinęs, teisėjų kolegija sprendė, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį dėl pinigų sumos,
esančios sudėtine 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodytos paskolos
dalimi, grąžinimo.
III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė J.B. Ž. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti
galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2002 m. vasario 6 d.
paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis visas ankstesnes ieškovės
suteiktas paskolas atsakovui, tarp jų – ir 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos
raštelyje nurodytą 7500 JAV dolerių skolą, netinkamai aiškino ir taikė novacijos
teisinius santykius reglamentuojančias CK 6.141 straipsnio nuostatas ir nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Pagal
šio straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas grąžino skolą ieškovei,
įskaitant ir 7500 JAV dolerių sumą pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos
raštelį, neatsižvelgė į tai, kad šis paskolos raštelis yra pas ieškovę
(kreditorę) ir nėra grąžintas atsakovui (skolininkui), taip pat į tai, kad
byloje nėra ieškovės atsakovui išduoto pakvitavimo, patvirtinančio, jog
atsakovo prievolė pagal minėtą paskolos raštelį yra įvykdyta, ir taip
netinkamai taikė CK 6.65 straipsnio normas, reglamentuojančias prievolės
įvykdymo patvirtinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo
klausimu suformuotos praktikos.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tarp jų – paskolos
sandorius ir jų įvykdymą patvirtinančius duomenis, pažeidė įrodinėjimą ir
įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 178,
185 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo įrodymų pakankamumo bei faktų
įrodytinumo klausimais suformuotos praktikos. Aplinkybę, kad 2002 m. vasario 6
d. paskolos raštelyje nurodyta 16 500 JAV dolerių suma jam nebuvo
perduota, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis),
tačiau reikiamai šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pinigų perdavimo
fakto minėtame paskolos raštelyje neužfiksavimas, atsakovo paaiškinimai šioje byloje
ir jo sutuoktinės parodymai, esantys policijos komisariato ikiteisminio tyrimo
medžiagoje, kad jie pinigų nėra gavę, nesant byloje jokių kitų šiuos
paaiškinimus ir parodymus patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi pakankamu
pagrindu nustatyti aplinkybei, kad atsakovas 2002 m. vasario 6 d. paskolos
raštelyje nurodytos pinigų sumos negavo (CPK 176, 185 straipsniai).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas V. A. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti,
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė ir
neturėjo taikyti novaciją reglamentuojančių CK normų. Vien ta aplinkybė, kad jo
(atsakovo) sutuoktinė taip pat buvo įrašyta 2002 m. vasario 6 d. paskolos
raštelyje, neduoda pagrindo teigti, jog įvyko novacija. Ieškovė, žinodama apie
jo (atsakovo) ketinimą išvykti į užsienį, pageidavo, kad minėtą paskolos
raštelį pasirašytų ne tik jis (skolininkas), bet ir jo sutuoktinė, ir tai,
atsakovo teimu, jis vertino kaip suprantamą ieškovės (kreditorės) norą
apsidrausti. 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje minimas žodis „skolinamės“
nereiškia raštelyje nurodytos pinigų sumos perdavimo skolininkams. Pinigų
perdavimo faktą pagal 2002 m. vasario 6 d. raštelį turėjo įrodinėti ieškovė,
tačiau teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Dėl to
apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, įrodinėjimo
taisykles įtvirtinančių procesinės teisės normų nepažeidė ir pagrįstai sprendė,
kad 2002 m. vasario 6 d. rašteliu pinigai jam (atsakovui) nebuvo perduoti,
o tik apibendrintos visos jo skolos ieškovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos
bylos aplinkybės
Ieškinio
pagrindu nurodytame 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelyje atsakovas V. A.
nurodė, kad yra skolingas ieškovei J.B. Ž. 7500 JAV dolerių nuo 2001 m.
lapkričio 4 d. su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis, kurias jis mokėsiąs
kiekvieno mėnesio 4 dieną, pradedant nuo gruodžio 4 d., litais (1200 Lt). Atsakovas
šiuos pinigus rašte nurodytu laiku gavo. Skolos grąžinimo terminas raštelyje
nebuvo nustatytas. Laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 4 d. iki 2002 m.
vasario 6 d. atsakovas iš ieškovės pinigų daugiau nesiskolino. 2002 m. vasario
6 d. paskolos raštelyje atsakovas V. A. ir jo sutuoktinė A. A.
nurodė, kad skolinasi iš ieškovės J.B. Ž. ir jos sūnaus E. Ž.
16 500 JAV dolerių su 6 proc. mėnesinėmis palūkanomis, kurias mokės
kiekvieną mėnesį; paskolą ir procentus atiduos JAV doleriais arba litais
santykiu 1:4 pagal kreditorių pageidavimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl pagal
2001 m. lapkričio 4 d. raštelį suteiktos paskolos grąžinimo. Ieškovės
teigimu, atsakovas paskolos negrąžino. Atsakovas teigia, kad paskolą grąžino,
ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2002 m. gegužės 20 d. pakvitavimą,
kuriame ieškovė nurodė, kad 2002 m. gegužės 7 d. gavo iš A. 50 000 Lt;
likutis – 20 620 Lt (tarp jų ir procentai); 2002 m. gegužės 20 d. gavo iš
A. 4000 JAV dolerių. 2006 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje nurodytos 16 500 JAV
dolerių sumos, atsakovo teigimu, jis negavo, nes šiuo dokumentu buvo apibendrintos
visos jo turėtos skolos ieškovei, įskaitant ir 7500 JAV dolerių sumą pagal
2001 m. lapkričio 4 d. sutartį.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to
kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais
keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.141
straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo
susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią
skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą.
Sprendžiant šioje
byloje dėl to, ar įvyko novacija, ar ne, būtina aiškintis ginčo šalių santykius
nustatančių sutarčių nuostatas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, sutartis
aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat remiantis
CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį
turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1
dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto
lingvistine analize.
Ieškovė kasaciniame
skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog 2002 m.
vasario 6 d. paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis visas
ankstesnes ieškovės suteiktas paskolas atsakovui, tarp jų – ir 2001 m.
lapkričio 4 d. paskolos raštelyje nurodytą 7500 JAV dolerių skolą,
netinkamai aiškino ir taikė novacijos teisinius santykius reglamentuojančias
normas (CK 6.141 straipsnį). Minėta apeliacinės instancijos teismo išvada
reiškia, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį šio teismo teisėjų kolegija
laikė paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo pasikeitimo
pagrindu, pagal kurį atsirado naujos paskolos sutarties šalys (ieškovė su
sūnumi ir atsakovas su sutuoktine) bei nauja prievolė – grąžinti ieškovei ir
jos sūnui grąžinti 16 500 JAV dolerių su palūkanomis, o buvusi prievolė
pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį dėl 7500 JAV dolerių
grąžinimo pasibaigė. Taip kvalifikuodamas ginčo šalių teisinį santykį, teismas
privalėjo vadovautis CK 6.141 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis
prievolės novaciją. Novacijos institutas (CK 6.141–6.144 straipsniai) yra
išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė
turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2
dalį novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuot
tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo
valią pakeisti vieną prievolę kita. Tokia novacijos instituto teisės normų
aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota
(pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Libra Vitalis“ su UAB „Homo Fabu“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005
m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ su
AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Teisėjų
kolegija pažymi, kad, esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi
novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu
atveju 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelyje apskritai nėra išreikšta šalių
valia, kad prievolė, atsiradusi atsakovui pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos
raštelį, yra keičiama prievole, atsirandančia pagal 2002 m. vasario 6 d.
paskolos raštelį. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl prievolės
pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos raštelį pasibaigimo, vadovavosi tik
atsakovo paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į 2002 m. vasario 6 d. paskolos
raštelio turinį, kuriame nurodyta šalių valia sukurti naujus paskolinius
santykius, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad
2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra šalių susitarimas, apjungiantis
visus tarp šalių anksčiau atsiradusius įsipareigojimus, neatitinka novacijai
keliamų reikalavimų (CK 6.141 straipsnis) ir CK 6.193 straipsnyje
įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.
Be to, apeliacinės
instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas grąžino ieškovei visą
skolą, įskaitant ir 7500 JAV dolerių pagal 2001 m. lapkričio 4 d. paskolos
raštelį, neatsižvelgė į tai, kad šis raštelis yra pas ieškovę ir atsakovui nėra
grąžintas. Atsakovas gi nepateikė ieškovės patvirtinimo apie tai, jog atsakovo
prievolė pagal minėtą paskolos raštelį yra įvykdyta. Dėl to teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.65
straipsnio normas. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas pinigų
pagal 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelį negavo, paneigia ieškovės 2002 m.
gegužės 20 d. atsakovui išduotas pakvitavimas apie minėtame raštelyje nurodytos
sumos ieškovei atidavimą. Atsakovas jokiais kitais įrodymais, išskyrus jo
paaiškinimus, neįrodinėjo, kad 16 500 JAV JAV dolerių suma pagal 2002
m. vasario 6 d. paskolos raštelį jam nebuvo perduota. (CPK 178 straipsnis,
CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo sudarytos
investicinio gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutarties suma, teisėjų
kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad 2002 m. vasario 6 d. paskolos raštelis yra
apjungiantis visas atsakovo turėtas skolas ieškovei, nes joje nėra informacijos
apie šalių tarpusavio skolas.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas bei
pažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodymų vertinimą,
nuostatas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
atmetė ieškovės reikalavimą dėl 7500 JAV dolerių priteisimo. Teismas
pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir šie
pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1 ir 2 punktai).
Vadovaudamasi tuo,
kad išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą
panaikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo
ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas.
Patenkinus ieškovės
kasacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei 1080 Lt žyminio
mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 4
dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d.
sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m.
birželio 27 d. sprendimą.
Priteisti
ieškovei J.B. Ž. iš atsakovo V. A. 1080 Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas
Žeimys
Janina
Januškienė
Algis
Norkūnas