Civilinė byla Nr. 2-327-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ nemokumo byloje (civilinės bylos Nr. B2-1269-340/2021).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi Jokūbausko įmonei „JONAS“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“; nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, inter alia (taip pat) kreditoriaus V. P. J. pirmos eilės 1 635,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į nemokumo administratorės pateiktą teismui prašymą, patikslino bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ finansinius reikalavimus sumažindamas kreditoriaus V. P. J. finansinį reikalavimą iki 619,43 Eur. Kreditorius V. P. J. su šia teismo nutartimi nesutiko ir kreipėsi į teismą prašydamas padidinti jo finansinį reikalavimą 1 826,40 Eur suma, galutinį finansinį reikalavimą nustatant 2 445,83 Eur, taip pat prašė darbo santykių su Jokūbausko įmone „JONAS“ nutraukimo datą nustatyti 2019 m. birželio 1 d.

3.       Kreditorius pažymėjo, kad su Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriomis patvirtintas ir patikslintas kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ bankroto byloje, nebuvo supažindintas. Pareiškėjas paaiškino, kad Jokūbausko įmonėje „JONAS“ dirbo iki 2019 m. birželio 6 d., todėl į teismo patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą nepagrįstai nebuvo įtrauktas V. P. J. išmokėtinas 1 826,40 Eur dydžio darbo užmokestis, susidaręs už darbo santykių laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėnesio. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ buvęs vadovas ir savininkas patvirtino, jog V. P. J. įmonėje dirbo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo; pažymėjo, kad pareiškėjui nežinomi jokie darbo santykių tarp jo ir bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ nutraukimo pagrindai, V. P. J. nebuvo pateikti darbo sutarties nutraukimą patvirtinantys dokumentai.

4.       Nemokumo administratorė su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenimis, bankroto bylos Jokūbausko įmonei „JONAS“ iškėlimo metu įmonėje apdraustųjų (darbuotojų) nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpis Jokūbausko įmonėje „JONAS“ baigėsi 2018 m. gruodžio 1 d. Nemokumo administratorė paaiškino, kad iš SODROS duomenų bazės matyti ir draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas pagal bankrutavusios bendrovės savininko pateiktus duomenis. V. P. J. finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o kreditorius pastarosios nutarties neginčijo, nors apie priimtą nutartį žinojo. Nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėjo reikalavimas yra mėginimas kvestionuoti nutartį, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi kreditoriaus V P. J. pareiškimą atmetė.

6.       Teismas sprendė, kad SODROS ataskaita laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl joje nurodytos aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie tikėtiną ieškovo darbo teisinių santykių pabaigą Jokūbausko įmonėje ,,JONAS“, yra laikomos įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės yra grindžiamos vien bankrutavusios įmonės buvusio vadovo ir savininko paaiškinimais bei pasirašytais darbo užmokesčio mokėjimo lapeliais, nagrinėjamu atveju nepaneigia SODROS ataskaitoje nurodytų aplinkybių apie V. P. J. draudimo laikotarpio pabaigą.

7.       Teismas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1191 punktu, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, į valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitą, kurioje numatyta V. P. J. draudimo pabaigos data 2018 m. gruodžio 1 d., sprendė, kad pareiškėjo ir bendrovės darbo teisiniai santykiai nutrūko dar iki 2018 m. gruodžio 1 d. Taip pat teismas nenustatė, kad kreditorius būtų kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo apie darbo teisinių santykių nutrūkimą.

8.       Be to, teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ir nurodo, jog neturi duomenų apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau pats kreditorius nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie darbo teisinių santykių egzistavimą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pareiškėjas, žinodamas apie teismo nutartį, kuria patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, šios nutarties neginčijo.

9.       Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimų prieštaringumą įrodė ir aplinkybė, kad kreditorius pasirašė bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ pirmo kreditorių susirinkimo sąraše, sutikdamas, kad jo finansinio reikalavimo sumą sudaro 1 635,25 Eur, o ne 2 445,83 Eur, kaip bando įrodyti pareiškėjas. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ginčijęs bendrą finansinį reikalavimą. Be to, kaip matyti iš bendrovės darbo užmokesčio skolos darbuotojams, pareiškėjui mokėtina suma (skola) sudaro 1 635,25 Eur. Kadangi kreditoriui buvo išmokėtos lėšos iš Garantinio fondo, šiuo metu ieškovo finansinis reikalavimas sudaro 619,43 Eur.

10.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė teisėto pagrindo bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ bankroto byloje padidinti pareiškėjo finansinį reikalavimą 1 826,40 Eur suma, nepagrindė darbo teisinių santykių egzistavimo fakto laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, todėl reikalavimą dėl finansinio reikalavimo padidinimo atmetė.

11.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas dar iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui padavimo savo pažeistas teises būtų gynęs kitais įstatymuose nustatytais būdais: kreipęsis į darbo ginčų komisiją ar teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir pan., kas sudarytų pagrindą abejoti kreditoriaus pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą darbo santykių su Jokūbausko įmone „JONAS“ nutraukimo datą nustatyti 2019 m. birželio 1 d. taip pat atmetė. Pažymėjo, kad savo procesiniame dokumente pareiškėjas taip ir nenurodė, kokias materialines teisines pasekmes reikalavimas, susijęs su darbo teisinių santykių nutraukimo datos nustatymu, kreditoriui sukurtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Kreditorius V. P. J. atskirajame skunde prašo įpareigoti UAB „Top Consult“ pateikti teismui atleidimo iš darbo dokumentus ir įpareigoti padidinti jo finansinį reikalavimą 1 826,40 Eur suma, nustatyti bendrą 2 445,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.       Teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais Jokūbausko įmonės „JONAS“ savininko pasirašytų 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščių bei 2019 m. sausio – gegužės mėnesio atlyginimo išmokėjimo lapų.

12.2.       Teismas neįvertino, kad UAB „Top Consult“ negavo Jokūbausko įmonės „JONAS“ atlyginimo išmokėjimo lapų už kovo, balandžio, gegužės mėnesius, taigi šie dokumentai yra pas atsakovę.

12.3.       2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštyje buvo 5 darbuotojai. Jokūbausko įmonės „JONAS“ savininkas atsakyme į V. P. J. paklausimą patvirtino, kad V. P. J. iki bankroto įsiteisėjimo dienos dirbo įmonėje.

12.4.       UAB „Top Consult“ turėjo darbo užmokesčio išmokėjimo lapus už 2018 m. gruodį, 2019 m. sausį ir vasarį, todėl privalėjo pagal juos paskaičiuoti V. P. J. finansinį reikalavimą, tačiau to nepadarė. Už minėtą laikotarpį finansinio reikalavimo suma sudaro 845,22 Eur (191,10 Eur + 327,06 Eur + 327,06 Eur).

12.5.       Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, taigi reikalauja būti su jais supažindintas.

12.6.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad V. P. J. atleidimas iš darbo būtų sutapatinamas su Jokūbausko įmonės „JONAS“ nesumokėtais pinigais SODRAI.

12.7.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis nenurodė, kokias materialines pasekmes turi reikalavimas nustatyti darbo santykių nutraukimo datą, kadangi visa tai aiškiai išdėstyta pareiškime.

13.       Likviduojama dėl bankroto Jokūbausko įmonė „JONAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditoriaus V. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

13.1.       Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo teisinių ir (ar) faktinių argumentų, kuo grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi oficialiais SODROS duomenimis, apdraustųjų skaičiumi įmonėje, todėl nebeturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktų atlyginimo išmokėjimo lapų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. vasario mėnesio.

13.3.       Dėl reikalavimo, susijusio su darbo teisinių santykių nutraukimo datos nustatymu, yra pasisakoma tik pareiškimo prašymų teismui dalyje, o atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje teigiama, kad pareiškėjas nenurodė, kokias materialines pasekmes turi pareiškėjo reikalavimas, nurodomas tik ginčo šalies pareiškimas apie nesutikimą, niekaip tokio nesutikimo neargumentuojant. Atsakovės teigimu, toks pareiškimas nelaikytinas apeliacijos objektu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

14.       Apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria patikslintas kreditoriaus V. P. J. finansinis reikalavimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

16.       Jokūbausko įmonei „JONAS“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, taigi galiojant ĮBĮ. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas. Kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimas yra išvestinis iš pagrindinio, jau kartą išspręsto, klausimo, t. y. kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimas turi būti vertinamas kaip tapatus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūrai ir šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020, 2020 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-939-407/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020 ir kt.).

Dėl ginčo esmės

17.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, kada baigėsi kreditoriaus V. P. J. darbo santykiai Jokūbausko įmonėje „JONAS“. Nemokumo administratorė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad, remiantis SODROS duomenimis, bankroto bylos iškėlimo metu valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų įmonėje nebuvo, o darbo santykiai buvo nutraukti ne Jokūbausko įmonės „JONAS“, o SODROS iniciatyva; pareiškėjo V. P. J. darbo santykiai baigėsi 2018 m. gruodžio 1 d. Iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kreditorius tiek pareiškime dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tiek atskirajame skunde įrodinėja, kad dirbo Jokūbausko įmonėje „JONAS“ iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. birželio 1 d., todėl jo finansinis reikalavimas turi būti padidintas jam mokėtina darbo užmokesčio dalimi už 2018 m. gruodžio – 2019 m. gegužės mėnesius.

18.       Iš Jokūbausko įmonės „Jonas“ apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., sąrašo matyti, kad pareiškėjo V. P. J. draudimo pabaigos data yra 2018 m. gruodžio 1 d., draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva (1 t., b. l. 41; atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. atsiliepimo į ieškinį (DOK-43948) 1 priedas).

19.       Vadovaujantis Taisyklių 1191 punktu, Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu į Registrą įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis).

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, pastebi, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, kad ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas.

21.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu. Taigi teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino į bylą pateiktus SODROS duomenis ir, jais remdamasis, sprendė apie pareiškėjo darbo santykių pabaigą.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės pateiktą apdraustųjų sąrašą laikė oficialiuoju įrodymu ir suteikė jam prioritetą kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu (1 t., b. l. 41). Tačiau byloje nėra dokumento, kurio pagrindu nustatyta kreditoriaus V. P. J. socialinio draudimo pabaiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pateiktas apdraustųjų sąrašas formaliai atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, jis nepatvirtina ir nepaneigia informacijos dėl darbo santykių po 2018 m. gruodžio 1 d.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje citavo kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad net ir oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos ir gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau, suabsoliutinęs nemokumo administratorės į bylą pateiktą apdraustųjų sąrašą, šiais išaiškinimais nesivadovavo. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl kreditoriaus nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas dirbo Jokūbausko įmonėje „JONAS“ iki 2019 m. birželio 1 d., taip pat iš esmės nevertino į bylą pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio – 2019 m. gegužės mėnesius (1 t., b. l. 15–20), kuriais pareiškėjas įrodinėjo paskaičiuotą darbo užmokestį. Teismas nesiaiškino ir neanalizavo, kokias darbo funkcijas atliko pareiškėjas, taip pat nepasisakė apie tai, kad aplinkybes, jog pareiškėjas dirbo Jokūbausko įmonėje „JONAS“ iki 2019 m. birželio 1 d., patvirtino buvęs įmonės direktorius (1 t., b. l. 14).

24.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Tačiau teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012, 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018).

25.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kurie taip pat priskiriami nedispozityvių bylų kategorijai, tad bendrieji civilinio proceso teisės dispozityvumo ir rungimosi principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai inter alia reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

26.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintą V. P. J. 1 635,25 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro apskaičiuotas ir nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 1 d., šio finansinio reikalavimo dydžio dalies kreditorius neginčija, taip pat su juo sutiko nemokumo administratorė, teikdama tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio dalies nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad pareiškėjas pasirašė bankrutavusios Jokūbausko įmonės „JONAS“ pirmo kreditorių susirinkimo sąraše, kuriame buvo nurodyta, jog kreditorius V. P. J. dalyvauja kreditorių susirinkime turėdamas 1 635,25 Eur dydžio finansinį reikalavimą, faktas, kad pareiškėjas neskundė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtinto kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, per se (savaime) nereiškia, kad jis su tokiomis aplinkybėmis besąlygiškai sutiko ir (ar) prarado teisę tikslinti savo turimą finansinį reikalavimą įrodinėdamas aplinkybes, jog atliko darbo funkcijas ir turi teisę į darbo užmokestį ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. birželio mėnesio.

27.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog, nagrinėjamu atveju, teismas privalo būti aktyvus ir, prireikus, gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino socialinio draudimo pabaigą SODROS iniciatyva su darbo santykių pasibaigimu, o vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suteikė prioritetą tik vienam iš byloje esančių įrodymų, nepasisakė ir nevertino kitų pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais jis įrodinėjo darbo funkcijų vykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. birželio mėnesio, todėl neatskleidė bylos esmės. Visų šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš naujo, turi nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę – ar pareiškėjas V. P. J. atliko darbo funkcijas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. birželio mėnesio, ir, atitinkamai, spręsti dėl ginčo laikotarpiu jam priklausančio darbo užmokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditoriaus V. P. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Romualda Janovičienė

                                                                                Vigintas Višinskis