Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-371-908/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00704-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 1 350 Eur dydžio bauda.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. kovo 10 d., 22.16 val., Vilniuje, Algirdo g. 48, vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 promilės (pritaikius matavimo prietaiso paklaidą) neblaivumo laipsnis ir neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. apeliaciniu skundu iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas argumentuojamas tuo, kad jis nuo sulaikymo buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, jam nebuvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, jo vairuotas automobilis buvo nuvežtas prievarta ir nėra gražintas, bylos nagrinėjimo teisme metu jam nebuvo paskirtas gynėjas, nors jis buvo suimtas, teismas ribojo jo pasisakymus, elgėsi nepagarbiai ir nepasisakė dėl visų jo skundo argumentų.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, kai nurodyti veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens.
6. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. pripažįsta savo kaltę dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 promilės neblaivumo laipsnis. Be A. Č. prisipažinimo, jo kaltę dėl to pagrindžia policijos pareigūnų K. S. ir G. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 4, 5), alkotesterio kvitų rodmenys (b. l. 6, 7), duomenys apie A. Č. asmenybę (b. l. 11) ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgdamas į A. Č. poziciją, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
7. Apeliantas ginčija administracinio nusižengimo teisenos teisėtumą, teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. nurodo tai, kad jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Iš A. Č. teismo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 73-74) ir rašytinių paaiškinimų (b. l. 30) galima suprasti, kad jis omenyje turi tai, kad jis policijos pareigūnų reikalavimu buvo priverstas sustabdyti transporto priemonę ir pasitikrinti blaivumą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šia Konstitucijos nuostata įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei (2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03).
10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalies pagrindu transporto priemonių vairuotojai privalo, be kita ko, vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16 punktą tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalies pagrindu policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkte.
12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, policijos ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Šio įstatymo 2 straipsnio 17 punkte eismo saugumas apibrėžtas, kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 punkte vienu iš eismo saugumo užtikrinimo principų numatytas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č., kaip transporto priemonės vairuotojas, policijos pareigūno stabdomas privalėjo ją sustabdyti, taip pat tai, kad jis policijos pareigūno reikalavimu privalėjo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, yra susiję ne su parodymų davimu (atsakymu į klausimus apie įvykį), o su transporto priemonės vairuotojo pareigų, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą, vykdymu, todėl negali būti vertinama draudimo versti duoti parodymus prieš save aspektu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. Č. nebuvo verčiamas duoti parodymus prieš save.
14. Apeliantas taip pat nurodo tai, kad jam nebuvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tačiau pastebėtina tai, kad iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2-3) matyti, kad A. Č. parašu patvirtino tai, jog jam buvo paaiškintos ANK 577 straipsnyje reglamentuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir kad jis susipažino bei gavo administracinio nusižengimo protokolą, kuriame šios teisės yra nurodytos. Be to, teismo posėdžio protokole (b. l. 73-74) užfiksuota, kad A. Č. buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apeliantui buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.
15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jam nebuvo paskirtas gynėjas, nors jis buvo suimtas, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime išaiškinta, kad, jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
17. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.
18. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad ANK nėra reglamentuojamas būtinas gynėjo dalyvavimas, taip pat ir bylų, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suimtas, nagrinėjimo atveju. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. konstitucinė teisė turėti advokatą, t. y. jį pasikviesti, nebuvo apribota. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad A. Č. teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą nebuvo pažeistos.
19. Apeliaciniame skunde nurodyta tai, kad teismas ribojo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. pasisakymus, elgėsi nepagarbiai, tačiau teismo posėdžio protokole, garso įrašuose (saugomuose Lietuvos teismų informacinėje sistemoje) tokių aplinkybių ir A. Č. pastabų dėl to neužfiksuota, pastebėtina, kad A. Č. nesinaudojo ir teise pareikšti nušalinimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų jo skundo argumentų, tačiau apeliaciniame skunde to nekonkretizuoja.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena apylinkės teisme buvo teisėta, A. Č., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės nebuvo pažeistos. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad jo vairuotas automobilis buvo nuvežtas prievarta ir nėra gražintas, yra nesusijęs su skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
21. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismo vertinimu, A. Č. paskirta bauda, kurios dydis nežymiai viršija sankcijos vidurkį, yra tinkamai individualizuota, taip pat proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga. Atsižvelgdamas į A. Č. poziciją, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2152-716/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (A. Č.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Eglė Gruodienė