Civilinė byla Nr. 2-1797/2012
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00502-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.
Ieškovas B UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ 3 830 364,32 Lt skolos bei 8,49 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas B UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises ieškinio sumai. Ieškovas nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, atsakovas nebando padengti net dalies įsiskolinimo, nors per 2011 metų spalio ir lapkričio mėnesius sudarė 15 turto pardavimo sandorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ 3 830 364,32 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises ir lėšas, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Teismas nustatė, kad atsakovo galimybė realizuoti turtą bei didelė ieškinio suma suponuoja teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę (CPK 144 str. 1 d.). Teismas tam, kad nebūtų suteikta ieškovui perdėto pranašumo ir nebūtų suvaržytos atsakovo teisės daugiau nei būtina tikslui pasiekti, pirmiausia taikė areštą nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar nepakankant – lėšoms ir turtinėms teisėms (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą, iš areštuotų lėšų leido mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu (CPK 145 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Naujoji Vaišvydava“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- atsakovo veikla yra patalpų ir butų pardavimas, o vienintelės pajamos yra gaunamos iš butų ir komercinių patalpų pardavimo, esančių pastate, adresu Didžioji g. 82, Kaune. Areštavus minėtą pastatą bei sklypą, ant kurios šis pastatas stovi, atsakovui teks sustabdyti savo veiklą bei jis praras galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Be to, atsakovas yra sudaręs susitarimus su kreditoriais VMI ir AB „Swedbank“, kad iš parduotų butų kainos yra dengiami įsiskolinimai minėtiems kreditoriams;
- ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš 2009 m. gegužės 8 d. tarp ieškovo, atsakovo ir AB „Swedbank“ sudaryto susitarimo dėl paskolos subordinavimo, pagal kurį ieškovas buvo įsipareigojęs iš atsakovo nereikalauti skolos, kol šis neatsiskaitys su atsakovu, tačiau ieškovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. 42 vienašališkai susitarimą nutraukė. Ieškovas sąmoningai nutylėjo, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7569-615/2012 dėl ieškovo vienašalio susitarimo nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-865-601/2012, kuria atsakovas reikalauja sumažinti 1 142 344 Lt suma statybos darbų kainą, kuriuos atliko ieškovas pastate, adresu Didžioji g. 82, Kaune. Teismui tenkinus minėtose bylose pagrįstus ieškinius, nebus pagrindo tenkinti šioje byloje pareikštą ieškovo ieškinį.
Ieškovas B UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra pajėgus sumokėti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą. Aplinkybė, kad atsakovas atsiskaito tik su tam tikrais kreditoriais, patvirtina atsakovo vengimą atsiskaityti su ieškovu. Atsakovo argumentai apie ieškinio nepagrįstumą turi būti atmesti, nes teismas šioje bylos stadijoje bylos iš esmės nenagrinėja.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinio reikalavimo - priteisti 3 830 364,32 Lt dydžio skolą iš atsakovo, užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių bei lėšų areštus (CPK 145 str. 1 d.). Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktikoje suformuotą taisyklę - didelę ieškinio sumą. Atsakovas šios aplinkybės atskiruoju skundu neneigia, savo geros finansinės padėties neįrodinėja, iš ko darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei atitinkamai skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas nėra nuneigtas (CPK 12 ir 178 str.). Tačiau atsakovas teigia, kad vienintelis jo likęs vertingas turtas, iš kurio jis gauna vieninteles pardavimo pajamas, yra butai ir patalpos, esantys pastate, adresu: Didžioji g. 82, Kaune, dėl ko skundžiama teismo nutartimi areštavus šį turtą, atsakovo ūkinė-komercinė veikla bus sužlugdyta, o jis nebegalės vykdyti atsikaitymų su savo kreditoriais AB „Swedbank“ bei VMI.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų, vadovaujantis kuriais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai būsimu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Šių principų laikymasis yra ypač svarbus, sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti atsakovo turtui areštą, kai atsakovo finansinė padėtis nėra stabili, nes tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė gali neigiamai paveikti atsakovo kaip ūkio subjekto mokumą ar net eliminuoti jį iš rinkos, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateikto tarp jo ir AB „Swedbank“ 2012 m. liepos 31 d. sudaryto Susitarimo Nr. 07-05750-IN-8 dėl 2007 m. birželio 11 d. kredito sutarties Nr. 07-058750-IN/07-058753-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo matyti, kad atsakovas 382 550,51 EUR (kas sudaro 1 320 870,40 Lt) kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė atsakovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2069-9578, esantį Didžioji g. 82, Kaune, bei šiame sklype stovintį daugiabutį, unikalus Nr. 4400-1135-0077. Iš tarp bylos šalių ir AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 8 d. sudaryto Susitarimo dėl paskolos subordinavimo matyti, kad atsakovo skola bankui pagal minėtą kredito sutartį tuo metu buvo išaugusi iki 3 000 000 Lt. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovui neturint jokių kitų lėšų, iš kurių galėtų būti grąžintas pradelstas kreditas bankui, įvykus bankui įkeisto buto/patalpos su atitinkama žemės sklypo dalimi pardavimo sandoriui, visų pirma bankas kaip įkaito turėtojas įgis teisę į iš šio sandorio gautos atitinkamos sumos sumokėjimą (CK 4.170 str. 1 d., 4.193 str.). Tuo tarpu kiti kreditoriai, įskaitant ir ieškovą, į iš šio sandorio gautos sumos sumokėjimą galės pretenduoti tik po to, kai bus visiškai atsiskaityta su įkaito turėtoju. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, ar minėtos patalpos/butai bus areštuoti, ar ne, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ieškovas neturės galimybės išsiieškoti jo naudai priteistų sumų iš butų/patalpų tol, kol nebus atsakovas visiškai atsiskaitęs su banku kaip įkaito turėtoju. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl uždraudimo atsakovui pardavinėti butus/patalpas ir atitinkamas žemės sklypo dalis, kurie yra įkeisti bankui, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų (CPK 145 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijai nusprendus leisti atsakovui pardavinėti butus/patalpas su atitinkamomis žemės sklypo dalimis, adresu: Didžioji g. 82, Kaune, atsakovo ūkinė-komercinė veikla nebus sustabdyta ir jis galės iš šių butų/patalpų pardavimo gautas pajamas panaudoti atsiskaitant ne tik su įkaito turėtoju, bet ir su ieškovu, darbuotojais, taip pat vykdyti įsipareigojimus VMI kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Todėl atsakovo argumentai, jog būtina panaikinti jo turto ir lėšų areštą tam, kad jis galėtų vykdyti mokėjimus VMI, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nenagrinėtinus atsakovo atskirojo skundo argumentus apie ieškinio nepagrįstumą. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas. Tuo tarpu pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių/paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, jog ieškovas yra vienašališkai nutraukęs tarp bylos šalių ir AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 8 d. sudarytą Susitarimą dėl paskolos subordinavimo. Šis nutraukimas yra galiojantis. Be to, dėl ieškovo netinkamai atliktų rangos darbų, kas, atsakovo teigimu, sudaro pagrindą sumažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovui, taip pat vyksta teisminiai ginčai. Todėl nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų pakankamumo atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė atsakovui turto areštą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė dalis areštuoto turto yra įkeista hipotekos turėtojui, su kuriuo atsakovas taip pat yra pradelsęs atsiskaityti. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis pakeičiama – leidžiant atsakovui parduoti butus/patalpas, esančius areštuotame pastate, unikalus Nr. 4400-1135-0077, adresu: Didžioji g. 82, su jiems priklausančiomis dalimis areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2069-9578, esančio adresu: Didžioji g. 82, Kaunas, bei leidžiant iš pagal šiuos pardavimo sandorius gautų areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymus su AB „Swedbank“, kol su juo kaip su įkaito turėtoju bus visiškai atsikaityta pagal tarp atsakovo ir AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 11 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 07-058750-IN/07-058753-KL su visais jos pakeitimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p., 337 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu (CPK 270 str. 5 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį.
Leisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ (į.k. 300142102, buveinės adresas: Radvilėnų pl. 8, Kaunas) parduoti butus/patalpas, esančius areštuotame pastate, unikalus Nr. 4400-1135-0077, adresu: Didžioji g. 82, su jiems priklausančiomis dalimis areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2069-9578, esančio adresu: Didžioji g. 82, Kaunas, bei leisti iš pagal šiuos pardavimo sandorius gautų lėšų vykdyti atsiskaitymus su AB „Swedbank“ (į.k. 112029651, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) iki kol su juo kaip su įkaito turėtoju bus visiškai atsikaityta pagal tarp atsakovo ir AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 11 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 07-058750-IN/07-058753-KL su visais jos pakeitimais.
Likusią Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Egidijus Žironas