Civilinė byla Nr. 3K-3-461-611/2015

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00379-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 121.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 17 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. Š., D. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Byloje nagrinėjami klausimai dėl viešojo juridinio asmens nario atstovavimo ir gynimo teisme, teisės inicijuoti apeliacinį procesą ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto aiškinimo ir taikymo.

              Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skolininkei M. Š. skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą.

              Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0154/13/00382 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-85-714 dėl M. Š. įpareigojimų išieškotojui D. S. Kadangi skolininkė pagal išduotą vykdomąjį raštą visų įpareigojimų neįvykdė ir neketina jų vykdyti, todėl antstolis prašo skolininkei skirti baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino ir M. Š. paskyrė 100 Lt (28 Eur) dydžio baudą.

Teismo nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 M. Š. įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal parengtus vandentiekio, kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki suformuotų žemės sklypų techninius projektus įrengti savo lėšomis kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius iki ieškovams priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), mažaaukščių aštuonių gyvenamųjų namų kvartale, ir nustatyta, kad jeigu M. Š. neįvykdys sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) ir kartu išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Kadangi šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-116-622/2012 išnagrinėjus M. Š. apeliacinį skundą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime nurodytas 6 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti pasibaigė 2012 m. rugpjūčio 17 d. 2013 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. 0154/13/00382 antstolis įpareigojo skolininkę per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo pateikti jam dokumentus, įrodančius, kad įvykdytas teismo sprendimas. Skolininkei prašant antstolis 2013 m. liepos 3 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pratęsė įpareigojimo atlikimo terminą iki 2013 m. liepos 20 d.

Byloje pateikti duomenys, kad išieškotojas D. S. 2013 m. rugpjūčio 29 d. antstoliui pateikė prašymą, kuriuo prašė tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje, nes nėra įrengti gatvių apšvietimo tinklai, vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kiti tinklai nėra prijungti prie kvartalinių arba magistralinių tinklų. 2013 m. rugsėjo 3 d. antstolis patvarkymu pareikalavo, kad M. Š. papildomai pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog įrengti gatvių apšvietimo, vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kiti tinklai nėra prijungti prie kvartalinių arba magistralinių tinklų. M. Š. 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo antstolį, kad ji teismo sprendimą įvykdė 2013 m. liepos 20 d., taip pat nurodė, kad, jos manymu, D. S. reikalavimas dėl gatvių apšvietimo, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų prijungimo prie kvartalinių ar magistralinių tinklų yra nepagrįstas ir perteklinis. Antstolis 2013 m. spalio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-2687.

Teismas sprendė, kad tai, jog M. Š. yra įpareigota įrengti gatvių apšvietimo tinklus bei prijungti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus prie kvartalinių arba magistralinių tinklų, patvirtina ne tik bylos rašytiniai įrodymai, įsiteisėjęs 2011 m. gegužės 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, bet ir įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 2A-1288-265/2013, priimta nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d., kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš M. Š. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad M. Š. šiuo metu jau kreipėsi dėl gatvių apšvietimo prijungimo, nepaisant to, kad tai ji padarė vėliau, nei buvo įpareigota teismo sprendimo bei antstolio, ir tai, kad iš vykdomosios bylos matyti, jog ji bendradarbiavo su antstoliu, į šiuo metu atliktus darbus pagal išduotą vykdomąjį raštą, padarė išvada, jog yra pagrindas skirti M. Š. vienkartinę 100 Lt (28 Eur) baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens M. Š. vardu VšĮ „Advoc LT“ pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties nutraukė.

Teismui VšĮ „Advoc LT“ pateiktame ir pasirašytame atskirajame skunde nurodyta, kad vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktu M. Š. bylą veda per atstovę VšĮ „Advoc LT“, kurios dalininkė ji yra. Teismas nurodė, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata lemia išvadą, jog galima leisti byloje atstovauti asociacijos ar viešojo juridinio asmens vadovui, kai asociacija ar viešasis juridinis asmuo yra įsteigti teisinėms paslaugoms teikti, o bylos šalis yra asociacijos dalyvis, jei pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą ginčas susijęs su asociacijos, kurios dalyvis yra bylos šalis, veiklos tikslais. „Tam tikros grupės“ sąvoka, teismo manymu, aiškintina siaurai, ją susiejant su teisių gynyba tik dėl asociacijos veiklos srityje kilusių ginčų. Teismas sprendė, kad VšĮ „Advoc LT“ pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas neturėjo teisės pateikti ir pasirašyti M. Š. atskirojo skundo, nes atskiruoju skundu keliamas ginčas dėl teismo skirtos baudos skolininkei už antstolio reikalavimų nevykdymą panaikinimo objektyviai nėra susijęs su VšĮ „Advoc LT“, kaip asociacijos, veiklos tikslais. Pažymėta, kad teigti, jog VšĮ „Advoc LT“, M. Š. tapus jos dalininke, įgijo teisę ją ginti ir jai atstovauti teisme, nėra pagrindo, nes negalima VšĮ „Advoc LT“ veiklos tikslų (pvz., teikti teisinę pagalbą ir ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, atstovauti jų interesams visose valstybinėse institucijose, teismuose ir kt., tenkinti viešuosius interesus ir teikti viešąsias paslaugas – informacijos, konsultacijų, mokymų, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinių ir kitų paslaugų verslo pradžios, verslo planavimo, finansavimo šaltinių paieškos, finansų tvarkymo, personalo valdymo, inovacijų aktyvinimo, kooperacijos, technologijų plėtojimo ir perkėlimo, kt.) sutapatinti su bet kuriuo jos dalininku tapusiu asmens ginču dėl teisės. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, tai lemia, jog apeliacinis procesas pagal VšĮ „Advoc LT“ pasirašytą ir paduotą atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto aiškinimo. Pagal CPK 316 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis) ir sudaryti galimybę kasatorei pateikti teismui jos pačios pasirašytą skundą. Tik po to, kai teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo nepašalintų atskirojo skundo trūkumų, būtų galima nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu. Už kasatorę skundą surašė ir pasirašė įgaliotas asmuo, jis atstovavo jai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju su atskiruoju skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad kasatorė turi teisę paduoti atskirąjį skundą, tačiau dėl to, kad skundas buvo teikiamas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, už ją šį skundą pasirašė ir pateikė jos atstovas. Dėl procesinės aplinkybės – skundo trūkumo, kai byloje dalyvaujančio asmens vardu skundą pasirašo netinkamai įgaliotas asmuo, apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negalima suvaržyti teisės į apeliaciją.

Pareiškėjo antstolio G. K. atsiliepimą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės atstovauti savo dalyvį teisme

              Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal kasatorės atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad kasatorės vardu atskirąjį skundą surašė ir teismui pateikė asmuo, kuris negali būti jos atstovu, nors pirmosios instancijos teisme šiam asmeniui buvo leista atstovauti kasatorės interesams. Teisėjų kolegija, siekdama teisinio aiškumo teismų praktikoje ir teismų praktikos šiuo klausimu vienodumo, visų pirma pasisako dėl asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens galimybės atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais.

CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro išrašo, VšĮ „Advoc LT“ vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo nariams ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, VšĮ „Advoc LT“ neturi. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir motyvus teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog VšĮ „Advoc LT“ negalėjo būti kasatorės atstove teisme.

              Dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto aiškinimo

CPK 338 straipsnio norma nurodo, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrojo skirsnio numatytas išimtis. Procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančio CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo pateikimo teismui. Įstatymas nustato atvejus, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui – kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; kai skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; kai skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 111 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis jo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Tais atvejais, kai paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, apeliacinis (atskirasis) dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu toks apeliacinis skundas vis dėlto buvo priimtas ir pirmosios instancijos teismas persiuntė jį apeliacinės instancijos teismui, tai tokį proceso pažeidimą gali ir privalo ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį bei nustatydamas dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Dėl to šios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens M. Š. vardu atskirąjį skundą savo elektroniniu parašu pasirašė ir pirmosios instancijos teismui pateikė jos atstovė VšĮ „Advoc LT“.  Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokį atskirąjį skundą priėmė ir persiuntė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas paduotas neįgalioto kasatorės vardu bylą vesti asmens, užuot taikęs pirmiau aptartas skundo trūkumų šalinimo instituto (316 straipsnio 1 dalies) normas, apeliacinį procesą nutraukė, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir to paties straipsnio 5 dalimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-708/2013). Nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašę asmenys (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje susidarė procesinė situacija, kai suinteresuotas asmuo M. Š. (byloje dalyvaujantis asmuo) turi teisę paduoti skundą, tačiau pagal jos suteiktus įgaliojimus apeliacinį skundą pateikė netinkamas atstovas – asmuo, neturintis teisės atstovauti teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 ir 3 dalis), todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio (atskirojo) skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber“ v. UAB „Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas“ v. UAB ,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Parex bankas v. J. D., bylos Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-708/2013; kt.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme (tos instancijos teisme), taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis), o prasidėjęs apeliacinis procesas negali būti nutraukiamas vien dėl atstovavimo trūkumų.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, laikydama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi suinteresuoto asmens vardu pateikto apeliacinio skundo trūkumus nustatė, tačiau juos netinkamai kvalifikavo apeliacinės instancijos teismas, tai byla grąžintina šiam teismui apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo klausimui spręsti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,07 Eur tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti suinteresuoto asmens M. Š apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus