Civilinė byla Nr.2S-1587-467/2012

Teisminio proceso Nr.(nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1., 122.3., 122.4., 122.5., 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys R. K. ir J. K.. 

Teismas   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų R. K. ir J. K., prašydamas areštuoti bendrovei įkeistą daiktą pagal hipotekos lakštą Nr.01120080008823 – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius; įspėti skolininkus R. K. ir J. K. dėl skolos, t.y. 93 091,65 Eur skolos bendrovei, 1 063,44 Eur skolos bankui ir 139 Lt žyminio mokesčio už prašymo pateikimą hipotekos skyriui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, kad skolininkams buvo įteikti/neįteikti 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 25 d. įspėjimai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; pateikti duomenis, kad buvo parengtas, išsiųstas ir įteiktas/neįteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą skolininko R. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei įkeisto daikto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pateikiant tinkamai patvirtintą jo kopiją ar originalą, duomenis apie jo įteikimą/neįteikimą; taip pat pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius kad abu skolininkai vykdė prievolę per 2009 m. sausio 26 d. pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nustatytą terminą (duomenis, ar skolininkai mokėjo įmokas ar ne).

Vykdydamas teismo nurodymus, pareiškėjas pateikė teismui trūkumų šalinimo pareiškimą, kuriame nurodė, jog skolininkai R. K. ir J. K. paraiškoje kreditui gauti registracijos ir gyvenamosios vietos adresu nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius, šis adresas įrašytas ir su AB DNB banku sudarytoje kredito sutartyje, todėl visa korespondencija buvo siunčiama šiuo adresu. AB DNB bankas pareiškėjui pranešė, jog informacijos apie skolininkams 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 25 d. siųstų pretenzijų įteikimą neturi. AB „Lietuvos paštas“ informavo banką, jog apie registruotąsias pašto korespondencijos siuntas, siųstas 2009 metais, įteikimą pateikti neturi galimybės, nes yra pasibaigęs dokumentų apie siuntų siuntimo/gavimo/įteikimą saugojimo laikas. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė skolos grafiką pagal paskolos sutartį, iš kurio matyti, jog nei per banko 2009 m. sausio 26 d. rašte nustatytą 30 dienų įspėjimo, nei per 2009 m. vasario 25 d. rašte nustatytą 10 dienų įspėjimo terminą skolininkai mokėjimų nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei gautus papildomus dokumentus laikė nepaduotais ir grąžino juos su visais priedais pareiškėjui. Teismas nutartyje nurodė, jog AB „Lietuvos paštas“ rašto kopija nepatvirtina aplinkybės, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą informuoti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą. Be to šis įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Teismas laikė, jog kreditorius nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti kreditoriaus pareiškimo tenkinimo klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pranešimai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo buvo siųsti 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 25 d., t.y. iki skundžiamoje nutartyje cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2009 priėmimo. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pradinis kreditorius AB DNB bankas negalėjo žinoti, kad tokie pranešimai ateityje bus laikomi netinkamais. Skolininkai kreditavimo sutarties nevykdo nuo 2009 metų, kas leidžia teigti, kad jie kreditavimo sutartį laiko nutraukta. Ginčo teisme dėl sutarties nutraukimo taip pat nėra. Pareiškėjas, kaip naujasis kreditorius, negalėjo kontroliuoti ir įtakoti banko veiksmų dėl kredito sutarties sąlygų, pretenzijų siuntimo tvarkos ir negali įtakoti banko sprendimo dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo/nenutraukimo. Skolininkai savo gyvenamosios vietos adresu kredito sutartyje nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius, apie jos pasikeitimą bankas nebuvo informuotas, todėl visa korespondencija ir buvo siųsta šiuo adresu. Informacijos apie registruotų pašto siuntų siuntimą 2009 metais, jų įteikimą/neįteikimą, AB „Lietuvos paštas“ nebesaugo, todėl tokios informacijos pareiškėjas teismui pateikti negalėjo. Tačiau, jeigu registruotoji pašto siunta neįteikiama adresatui, voko kopija su žymomis grąžinama siuntėjui, todėl pradiniam kreditoriui, negalint pateikti jokių AB „Lietuvos paštas“ grąžintų vokų, tikėtina, kad siųsti pranešimai buvo įteikti adresatams pašto siuntoje nurodytu adresu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog suinteresuotieji asmenys R. K. ir J. K. 2008 m. kovo 28 d. su AB DNB banku sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė skolininkams iki 2044 m. vasario 29 d. 92 678,41 Eur kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkti (b.l. 10-19). Kredito grąžinimą bankui skolininkai 2008 m. balandžio 8 d. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (b.l. 9), be to, kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui skolininkai įkeitė pirmiau nurodytą butą (b.l. 35-37). Suinteresuotiems asmenims (skolininkams) nustatytais terminais negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, AB DNB bankas 2009 m. sausio 26 d. raštu įspėjo skolininkus dėl kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymo, apie susidariusią 911,28 Eur skolą, nustatė jiems 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos terminą banko reikalavimams įvykdyti bei įspėjo skolininkus, kad, nepašalinus pažeidimų nurodytu terminu, bankas svarstys klausimą dėl sutarties nutraukimo (b.l. 25). Bankas 2009 m. vasario 25 d. raštu pakartotinai įspėjo skolininkus dėl netinkamo kreditavimo sutarties vykdymo, apie susidariusią 1 371,95 Eur skolą, nustatė jiems 10 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos terminą banko reikalavimams įvykdyti bei įspėjo skolininkus, kad, nepašalinus pažeidimų nurodytu terminu, bankas svarstys klausimą dėl sutarties nutraukimo (b.l. 26). AB DNB bankas 2009 m. kovo 19 d. pranešė pareiškėjui UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie draudžiamąjį įvykį, prašydamas išmokėti draudimo išmoką (b.l. 22). Šią išmoką pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB DNB bankui išmokėjo dalimis pagal 2009 m. birželio 22 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką (b.l. 23). AB DNB bankas 2011 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido pareiškėjui UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises skolininkų R. K. ir J. K. atžvilgiu (b.l. 6-8). AB DNB bankas 2011 m. spalio 7 d. raštu pranešė skolininkams apie reikalavimo perleidimą pareiškėjui (b.l. 27). Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos iš skolininkų R. K. ir J. K. išieškojimo (b.l. 1-3).

Atsižvelgiant į tai, kad AB DNB bankas 2011 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido pareiškėjui UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises skolininkų R. K. ir J. K. atžvilgiu, tarp kurių ir visas hipotekos kreditoriaus teises, kylančias pagal 2008 m. balandžio 1 d. hipotekos lakštą, pareiškėjas laikytinas hipotekos kreditoriumi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje  Nr.3K-3-1151/2003).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo teismui nurodė, jog, skolininkams tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. kovo 28 d. kredito sutartį, t.y. nustatytais terminais negrąžinant dalies kredito, nesumokant laiku palūkanų, sutartis AB DNB banko 2009 m. kovo 9 d. buvo vienašališkai nutraukta. Taigi kreditorius laikė, jog pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą, kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Kaip tvirtina bylos duomenys, šių pareigų pirmosios instancijos teismas laikėsi.

Nagrinėjamu atveju kreditorius kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmosios instancijos teismui pateikė skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) R. K. ir J. K. adresuotus (jų adresą nurodant (duomenys neskelbtini), Vilnius) 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 25 d. raštus, kuriais AB DNB bankas skolininkus įspėjo dėl netinkamo kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo, informavo apie susidariusios skolos dydį, nustatė, atitinkamai 30 ir 10 kalendorinių dienų terminus, skaičiuojamus nuo šių raštų išsiuntimo dienos, banko reikalavimams įvykdyti ir įspėjo skolininkus, jog, nepašalinus sutarties sąlygų pažeidimų, bankas svarstys klausimą dėl sutarties nutraukimo (b.l. 25-26). Kreditorius taip pat teismui pateikė duomenis, jog registruotą laišką 2009 m. vasario 26 d. įteikė AB „Lietuvos paštas“ (pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)LT), taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ pranešimą, jog informacijos apie pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)LT įteikimą adresatui neturi, nes pasibaigęs dokumentų apie siuntų siuntimo/gavimo/įteikimą saugojimo laikas (b.l. 28-29). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, nors pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo ir teigė, jog AB DNB bankas vienašališkai prieš terminą nutraukė su skolininkais sudarytą 2008 m. kovo 28 d. kreditavimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė tokių duomenų – t.y. nepateikė nei AB DNB banko rašto (pareiškimo) ar sprendimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nei duomenų, kad toks dokumentas buvo adresuotas skolininkams, nei kad toks dokumentas buvo siųstas jiems apskritai ir pan. Kaip jau minėta, pareiškėjas teismui pateikė tik du įspėjimus skolininkams dėl netinkamo sutarties vykdymo, reikalavimo pažeidimus pašalinti ir įspėjimo, kad, jų nepašalinus, bankas svarstys apie sutarties nutraukimą (b.l. 25-26), tačiau jokių duomenų apie tai, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta, byloje nėra.  

CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą. Tarp AB DNB banko ir R. K. bei J. K. 2008 m. kovo 28 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr.K-2402-2008-9 punkte 43 numatyta, jog, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį; sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 17). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2009, kurioje dalyvaujančiu asmeniu (kreditoriumi) dalyvavo AB DnB NORD bankas (dabar AB DNB bankas), konstatavo, jog analogiška kreditavimo sutarties nuostata prieštarauja imperatyviajai CK 6.218 straipsnio 1 dalies normai, todėl kreditorius negali ja remtis įrodinėdamas, kad antrajai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta. Vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad nors ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2009 m. birželio 18 d., t.y. po 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 25 d. įspėjimų išsiuntimo, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, joje esančiais išaiškinimais būtina vadovautis nagrinėjamoje byloje, kadangi kasacinis teismas ne sukūrė į ateitį galiojančias teisės normas, o išaiškino turinį CK teisės normų, jau galiojusių ir susiklosčiusių teisinių santykių metu.  

Taigi, atsižvelgdamas į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, laikydamas su pareiškėjais sudarytą kreditavimo sutartį nutraukta prieš terminą ir teikdamas pareiškimą dėl priverstinio visos skolos išieškojimo iš skolininkų, pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu, be kitų duomenų, privalėjo pateikti ne tik įspėjimus skolininkams dėl netinkamo sutarties vykdymo, bet ir duomenis, kad kreditavimo sutartis nutraukta prieš terminą ir kad apie sutarties nutraukimą skolininkai yra tinkamai informuoti, t.y. kad pranešimas skolininkams buvo ne tik išsiųstas, bet ir įteiktas. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje, nors ir ne visai tiksliai, tokį reikalavimą pareiškėjui nurodė (b.l. 40), tačiau tokių duomenų, šalindamas pareiškimo trūkumus, pareiškėjas teismui nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą skundžiama nutartimi pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo taip pat turėjo teismui pateikti duomenis apie tai, kad skolininkams įteikti įspėjimai apie netinkamą sutarties vykdymą. Į bylą pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas tokių aplinkybių nepatvirtina.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.109 straipsnį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (1 d.); pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo pateikimas skolininkui (5 d.,); skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (7 d.). Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog AB DNB bankas 2011 m. spalio 7 d. raštu, adresuotu skolininkams R. K. ir J. K., pranešė, jog bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises skolininkų atžvilgiu, kylančias iš 2008 m. kovo 28 d. kreditavimo sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais bei visas kaip hipotekos kreditoriaus teises, kylančias iš 2008 m. balandžio 1 d. hipotekos lakšto (b.l. 27). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas skolininkams, kad jis buvo jiems įteiktas, taip pat kad skolininkams įteikta reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi byloje taip pat spręstinas klausimas, ar pareiškėjas gali panaudoti  reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininką. Kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nagrinėtos nebuvo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, vykdė savo pareigą patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą, kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, o pareiškėjui jų nepateikus – pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, todėl hipotekos teisėjas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, nenurodė ir teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                         Alma Urbanavičienė