Pranešėja D. Burbulienė                                                       Kopija

Teisėja   D. Valčiukienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-31-267/2009

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;

                                                     121.21.

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 26 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui R. U., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

   Ieškovė V. U. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-11-18 sprendimu iš atsakovo R. U. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), dydį priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2008-05-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iš atsakovo išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui, priėmimo pasikeitė ekonominės sąlygos, ženkliai pakilo kainos ir nusmuko pragyvenimo lygis. Be to, vaikas augo ir kilo jo poreikiai. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistos lėšos yra nepakankamos net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės skaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikia mažiausiai 800 Lt, tačiau tokios sumos vaikui pati viena ieškovė skirti negali. Nurodė, kad jos pajamos iki 2008 m. rugsėjo mėnesio sudarė 1000 Lt, neatskaičius mokesčių valstybei. Nuo rugsėjo mėnesio ieškovė susirado papildomą darbą, todėl jos pajamos turėtų padidėti 200 – 300 Lt. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, tačiau nuosavo būsto neturi ir gyvena nuomojamame bute. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba užsienyje, jo pajamos sudaro apie 6000 Lt kas mėnesį. Todėl ieškovė teigė, kad atsakovas gali teikti savo sūnui prašomo dydžio išlaikymą.  

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-11-18 sprendimu iš R. U., a/k (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. U., a/k (duomenys neskelbtini), dydį priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2008-05-01 iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu priteisė iš R. U. 512,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiui sūnui D. U. priteistas iš atsakovo išlaikymas iš esmės yra minimalaus gyvenimo lygio dydžio nuo 1997-11-03. Konstatavo, jog per šį laikotarpį yra ženkliai pakilusios minimaliems vaiko poreikiams tenkinti skirtų prekių kainos. Teismas pažymėjo, kad vien tik nuo 2003 m. sausio iki 2008 m. birželio vartotojų kainos kilo 26 %. Todėl teismas pripažino, jog yra pakitusios (padidėjusios) ir vaiko priežiūros išlaidos. Be to, nurodytą laikotarpį šalių sūnus augo ir pradėjo lankyti mokyklą, kas, teismo vertinimu, taip pat sąlygoja padidėjusius vaiko poreikius. Todėl teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. U. šiai dienai yra nepakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Pripažino, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Lt, yra pagrįsta. Teismas nurodė, jog tokio išlaikymo dydžio suma atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tiek CK 3.4 str. 1 d. ir 6.461 str. nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nurodomo išlaikymo dydžio pagrįstumą patvirtina ir ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovės išlaidos yra skirtos tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Atsižvelgęs į ieškovės išlaikomų asmenų skaičių, teismas įvertino ieškovės pajamas kaip itin mažas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, nepateikiant jas pagrindžiančių duomenų, neįrodo sunkios atsakovo turtinės padėties. Konstatavo, jog iš esmės visos atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės yra susijusios išimtinai su jo asmeniniais interesais, o tai, teismo vertinimu, yra nesuderinama su CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas pripažino nepagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad be dukros R. U. jis išlaiko sutuoktinę ir du jos vaikus iš pirmos santuokos. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra sutuoktinės vaikų S. J. ir S. J. įtėvis, kad jo sutuoktinei yra būtinas išlaikymas ir šis jį teikia. Teismas įvertino kaip mažai tikėtinus atsakovo argumentus, kad prašomo dydžio išlaikymą jis savo sūnui negalėtų teigti dėl sunkios materialinės padėties. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra paėmęs ilgalaikę paskolą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo įpareigotas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamų dydį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas šioje byloje, priešingai nei ieškovė, yra atstovaujamas advokato pagal pavedimo sutartį, kas taip pat liudija apie geresnę už ieškovės turtinę būklę. Be to, teismo vertinimu, atsakovo galimybę teikti savo nepilnamečiui sūnui prašomo dydžio išlaikymą patvirtina ir tai, kad jis kelis mėnesius iš eilės pervedė ieškovei vaiko išlaikymui po 408 Lt. Patenkinęs ieškinį teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. U. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne byloje esančiais objektyviais įrodymais, o subjektyviomis prielaidomis. Teigia, jog nors šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus ir gali savarankiškai rinkti įrodymus bei išeiti už ieškinio ribų, tačiau teismo veiksmų aktyvumas vis tiek neleidžia ieškinį tenkinti ne pagal byloje esančius įrodymus. Teismas nesirėmė byloje esančiais objektyviais įrodymais dėl atsakovo turtinės būklės nepagerėjimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas šališku. Pirmosios instancijos  teismas iš esmės pažeidė šias imperatyvias normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra laikytinas neteisėtu.  Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo lyginant su buvusia 2004 metais. Priešingai, šiuo metu atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, t.y. atsakovas yra bedarbis, jo sveikatos būklė nėra gera, atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir turi rūpintis šeimos pragyvenimu. Atsakovas nei Lietuvoje, nei kur nors kitur neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovui per 3 metus nepavyko rasti stabilaus ir pastovaus darbo, nes jo sveikata neleidžia dirbti statybose ar kitą fizinį darbą. Todėl atsakovas negalėjo pateikti teismui darbo kontrakto, nes laikiniems darbams darbo kontraktas nesudaromas. Be to, Anglijoje pragyvenimas yra dar brangesnis nei Lietuvoje, o krizės metu rasti darbą pasidarė dar sunkiau. Pats faktas, kad pasikeitė statistinis pragyvenimo minimumas nėra ir negali būti įrodymu ir pagrindu vaiko išlaikymo padidinimui. Visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovo atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytus argumentus, jog atsakovas prisideda prie esamos šeimos išlaikymo. Atsakovas, paėmęs vartojamąją paskolą iš banko, apmokėjo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui už 8 mėnesius, tačiau teismas nepagrįstai tai įvertino kaip įrodymą, jog atsakovas pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt. Be to, teismas neteisėtai susiejo atsakovo teisę turėti advokatą byloje su atsakovo turtine padėtimi. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi ir todėl nėra jokio pagrindo padidinti sūnui teikiamo išlaikymo dydį. Priėmus skundžiamą teismo sprendimą iš esmės nukenčia abiejų šalių tikrieji interesai: ieškovė ir sūnus D. po teismo realiai tikėsis didesnio išlaikymo, tačiau jo negaus, nes nėra iš ko jį mokėti, o atsakovo teisėtas interesas iš esmės nukentės – jis taps dar didesniu skolininku, bus nuolat persekiojamas antstolių, privalės didesnę dalį lėšų skirti D. nei kitiems išlaikytiniams. Visa tai patvirtina, kad teismo sprendimas pažeidžia vaiko interesų ir tėvo galimybių pusiausvyros principą. Ieškovės pateiktas vaiko išlaikymui skiriamų lėšų apskaičiavimas yra užaukštintas, o tai įrodo jos sąmoningą sau naudingų duomenų nuslėpimą nuo teismo ir įrodo ieškovės nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktas sumas privalėjo jas išanalizuoti ir dėl jų pagrįstumo pasisakyti, tačiau to visiškai nepadarė. Todėl, neturėdamas įrodymų dėl tokių išlaidų būtinumo ir reikalingumo, teismas negalėjo jais beatodairiškai remtis ir didinti išlaikymui skirtą sumą atsižvelgiant vien į statistinius valstybės duomenis.

Ieškovė V. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. U. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ieškovės ir atsakovo, visapusiškai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė sprendimą išimtinai vaiko interesais.

2. Apeliantas, vengdamas išlaikyti savo nepilnametį sūnų, teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, gaunamą uždarbį, paimtus kreditus iš bankų. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad pats išlaiko kitus asmenis ir ar jo dabartinės žmonos vaikams jų tėvas neteikia išlaikymo. Pirmiausia kiekvieno tėvo pareiga yra išlaikyti savo vaiką, o po to padėti kitam tėvui išlaikyti žmonos vaikus. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jo šeimos gaunamas pašalpas iš Anglijos valstybės, žmonos pajamas, ir, kas svarbiausia, nepaneigė ieškovės apskaičiavimo, jog vaikui per mėnesį išlaikyti reikia ne mažiau 800 Lt.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovė ieškinį grindė ta aplinkybe, kad atsakovo mokamas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį vaikui, nebeatitinka vaiko išaugusių poreikių ir interesų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad vaikui augant, jo mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems poreikiams, reikalingos didesnės papildomos lėšos.

Iš bylos dokumentų matyti, kad iš atsakovo 125 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti yra priteista Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b.l. 7). Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iki 400 Lt padidino iš atsakovo priteistą sumą vaikui išlaikyti (CK 3.201 str. 1 d.). Nėra pagrindo pripažinti, kad nustatydamas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 str.).

CPK 4 str. nustato, jog teismai taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. LR Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 yra pasisakęs, jog LR Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas išnagrinėjo bylą remdamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt suma (b.l. 2). Šią sumą taip pat sudaro išlaidos, su­si­ju­sios su vai­ko tei­sės į gy­ve­na­mą­jį būs­tą tenkini­mu, t.y. ko­mu­na­li­nių pa­tar­na­vi­mų iš­lai­dos ten­kan­čios nepilnamečio vaiko da­liai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kiek iš tikrųjų yra išleidžiama būtent vaikui išlaikyti, nėra pagrįsti, kadangi iš pateikto paskaičiavimo matosi, kad nurodytos išlaidos, skirtos vaiko poreikiams tenkinti, yra pa­grįs­tos ir ra­cio­na­lios, t.y. užtikrina socialiai būtiniausius vaiko poreikius. Be to, individualizuojant vaiko poreikius, reikėtų įvertinti ir tai, jog 2004 m. lapkričio 18 d. priėmus teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, D. U. buvo 8 metų amžiaus. Šiuo metu berniukui jau 12 metų, todėl neabejotinai, vyresnio amžiaus vaiko išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos. Įvertinusi byloje surinktuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, teigdamas, jog šios išlaidos yra užaukštintos, savo teiginių nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti nepilnamečiui vaikui pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė, siekdama tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, susirado papildomą darbą, todėl tuo turėtų pasirūpinti ir atsakovas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dėl sveikatos būklės jis negali dirbti statybose ar fizinio darbo, todėl yra priverstas rinktis mažiau apmokamus laikinus darbus, o šiuo metu yra bedarbis. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę ar patvirtinančių bedarbio statusą, todėl šie apelianto argumentai nevertintini, kaip sudarantys pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 str.). Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad apeliantas sąmoningai slepia duomenis apie savo pajamas.

            Negalima sutikti ir su kitu atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad iš atsakovo šeimos nestabilių ir nepastovių pajamų tenka išsilaikyti šešiems asmenims (atsakovui, atsakovo sutuoktinei, dviem atsakovo sutuoktinės vaikams, atsakovo sūnui D. U. ir dukrai R. U.), o ieškovė iš savo pajamų išlaiko tik tris asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra sutuoktinės vaikų S. J. ir S. J. įtėvis, kad jo sutuoktinei yra būtinas išlaikymas ir šis jį teikia. S. J. ir S. J., kuri yra jau pilnametė (b.l. 31), išlaikymą turi teikti atsakovo sutuoktinė ir šių vaikų tėvas G. J.. Todėl atsakovo siekis teikti savo sūnui D. U. išlaikymą, neatitinkantį net minimaliausių jo poreikių, prisidengiant kitais asmenimis, vertintinas kaip prieštaraujantis geros moralės principui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad tėvai privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Todėl dabartinis atsakovo motyvas, jog būtina palikti 125 Lt dydžio išlaikymą D. U., atsižvelgiant į dabartinės jo šeimos narių skaičių, teisėjų kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas.

Apeliantas nepridėjo prie apeliacinio skundo jokių įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kolegija nenustatė, kad teismas neišanalizavo ar neįvertino kurio nors įrodymo (CPK 265 str. 1 d.) ir dėl to padarė klaidingą išvadą, keičiančią  sprendimo esmę.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas sūnui D. išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą vaikams bei jos finansinę padėtį (b.l. 9 - 10), pripažintinas tinkamu socialiai būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 120).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,  

 

n u t a r i a : 

           

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini), paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) 5,90 Lt (penkis litus 90 ct) pašto išlaidų valstybei.

 

 

Teisėjų kolegijos pirmininkė                                          Danutė Burbulienė

     

Teisėjai                                                             Jolanta Badaugienė

 

                                                                                    Petras Rimantas Brazys

 

Kopija tikra

Teisėja

 

D. Burbulienė